Taivano bendrovė „Prime View International“, kuri yra viena pagrindinių detalių tiekėja elektroninių knygų skaitytuvams „Amazon Kindle“, šiais metais ketina pradėti gaminti ekranus iš spalvoto elektroninio popieriaus.
„Prime View International“ valdo JAV bendrovę „E Ink“, sukūrusią elektroninio rašalo technologiją.
„Prime View International“ direktorių tarybos pirmininko Skito Liu teigimu, bendrovė jau pradėjo bandomąją spalvotų ekranų gamybą pagal „E Ink“ technologiją. Tokie ekranai kol kas negali prilygti pagal vaizdo kokybę ir spalvų perteikimą tradiciniams skystųjų kristalų televizoriams arba AMOLED ekranams, tačiau yra tinkami laikraščių, žurnalų bei elektroninių knygų atvaizdavimui.
Skitas Liu pažymėjo, kad pirmieji įrenginiai su „E Ink“ spalvotais ekranais rinkoje turėtų pasirodyti iki šių metų pabaigos (greičiausiai tai įvyks ketvirtajame ketvirtyje). Naujojo tipo ekranai pirmiausiai ras pritaikymą elektroninių knygų skaitytuvuose, tačiau šiais metais laukti „Kindl“ spalvotos versijos neverta.
„Prime View International“ taip pat ketina gaminti mažai energijos naudojančius ekranus, galinčius rodyti animuotą vaizdą.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. birželio 16 d., trečiadienis
2010 m. birželio 13 d., sekmadienis
Lietuvos komanda laimėjo verslo modeliavimo pasaulinį konkursą
Justinas Noreika ir Martynas Žurauskas nugalėjo keturis mėnesius trukusiame pasauliniame verslo kompiuterinio modeliavimo konkurse. Jie yra Lietuvos Junior Achievement programų dalyviai, dabar studijoje SSE Ryga.
Pasaulio čempionatas yra organizuojamos Junior Achievement kompiuterinio modeliavimo TITAN (VEMP -Vadybos ir Ekonominio Modeliavimo Pratybų) programos pagrindu. Šių varžybų metu dalyviai tampa virtualių konkuruojančių verslo įmonių vadovais. Situaciją rinkoje, atsižvelgiant į dalyvių sprendimus, modeliuoja kompiuteris. Laimi daugiausiai pelno uždirbusi “verslo įmonė”.
Varžybos vyko neakivaizdžiai – internetu. Varžybų internetinis puslapis: http://www.ja.org/involved/global_titan/index.shtml. Varžybų organizatorių (Junior Achievement Worldwide) pranešimas spaudai: http://www.ja.org/about/releases/about_newsitem568.asp
Apie “Lietuvos Junior Achievement”
Viešoji įstaiga “Lietuvos Junior Achievement" (LJA) yra nepelno organizacija, kuri diegia rinkos ekonomikos mokomąsias programas Lietuvos mokyklose. Kompiuterinis rinkos modeliavimas yra sudedamoji LJA mokomųjų programų dalis. 2009-2010 mokslo metais pagal LJA programas mokysis virš 20000 moksleivių. LJA misija – ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes.
Pasaulio čempionatas yra organizuojamos Junior Achievement kompiuterinio modeliavimo TITAN (VEMP -Vadybos ir Ekonominio Modeliavimo Pratybų) programos pagrindu. Šių varžybų metu dalyviai tampa virtualių konkuruojančių verslo įmonių vadovais. Situaciją rinkoje, atsižvelgiant į dalyvių sprendimus, modeliuoja kompiuteris. Laimi daugiausiai pelno uždirbusi “verslo įmonė”.
Varžybos vyko neakivaizdžiai – internetu. Varžybų internetinis puslapis: http://www.ja.org/involved/global_titan/index.shtml. Varžybų organizatorių (Junior Achievement Worldwide) pranešimas spaudai: http://www.ja.org/about/releases/about_newsitem568.asp
Apie “Lietuvos Junior Achievement”
Viešoji įstaiga “Lietuvos Junior Achievement" (LJA) yra nepelno organizacija, kuri diegia rinkos ekonomikos mokomąsias programas Lietuvos mokyklose. Kompiuterinis rinkos modeliavimas yra sudedamoji LJA mokomųjų programų dalis. 2009-2010 mokslo metais pagal LJA programas mokysis virš 20000 moksleivių. LJA misija – ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes.
2010 m. birželio 10 d., ketvirtadienis
„GetJar“ bendradarbiaus plečiant „Android“ telefonų galimybes
Pasauliniai mobiliosios rinkos grandai – telefonų gamintoja „Sony Ericsson“ ir lietuvių sukurta mobiliųjų aplikacijų parduotuvė „GetJar“ – paskelbė apie pradedamą bendradarbiavimą „Android“ srityje. Į naujausius „Sony Ericsson“ telefonus su „Android“ operacine sistema bus integruojama prieiga prie „GetJar“ portalo, kuriame yra keli tūkstančiai šiai operacinei sistemai pritaikytų aplikacijų.
„Android“ operacinę sistemą vertinčiau kaip vieną perspektyviausių mobiliųjų telefonų platformų, kuri turi perspektyvą mobiliuosiuose įrenginiuose tapti tokia svarbia, kokia yra „Windows“ kompiuteriuose, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. – Jau dabar „GetJar“ portale yra tūkstančiai „Android“ telefonams pritaikytų aplikacijų, ir jų sparčiai daugėja. Džiaugiamės, kad pradėjus bendradarbiauti su „Sony Ericsson“ parsisiųsti programų ir žaidimų į savo telefoną vartotojams bus dar paprasčiau“.
Pasak I. Laurs, simboliška, kad trijų pasaulinių kompanijų bendradarbiavimas prasideda Lietuvoje – šalyje, kurioje mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje (149 proc., 2009 m. duomenimis) ir kurioje „gimė“ tarptautinės sėkmės sulaukęs „GetJar“ projektas.
REKLAMA
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje. Kas sekundę vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia apie 30 aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius greitu metu turėtų pasiekti 1 milijardą.
Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.delfi.lt
„Android“ operacinę sistemą vertinčiau kaip vieną perspektyviausių mobiliųjų telefonų platformų, kuri turi perspektyvą mobiliuosiuose įrenginiuose tapti tokia svarbia, kokia yra „Windows“ kompiuteriuose, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. – Jau dabar „GetJar“ portale yra tūkstančiai „Android“ telefonams pritaikytų aplikacijų, ir jų sparčiai daugėja. Džiaugiamės, kad pradėjus bendradarbiauti su „Sony Ericsson“ parsisiųsti programų ir žaidimų į savo telefoną vartotojams bus dar paprasčiau“.
Pasak I. Laurs, simboliška, kad trijų pasaulinių kompanijų bendradarbiavimas prasideda Lietuvoje – šalyje, kurioje mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje (149 proc., 2009 m. duomenimis) ir kurioje „gimė“ tarptautinės sėkmės sulaukęs „GetJar“ projektas.
REKLAMA
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje. Kas sekundę vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia apie 30 aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius greitu metu turėtų pasiekti 1 milijardą.
Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.delfi.lt
Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių.
Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos. Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.
Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas.
Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t.y. kaip sudaryti investicinį portfelį su kiek įmanoma didesne tikėtina grąža ir kiek įmanoma mažesne rizika.
Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai). Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t.y. rasti tokias jų kainas, kad finansų rinkoje nebūtų arbitražo galimybės. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija (vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodant), kai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Šia problema domėjosi daugelis žymiausių pasaulyje ekonomistų ir matematikų, tokių kaip: Charsle Castell,Louis Bachelier, Paul Samuelson, Harry Markowitz, Merton Miller, Eugene Fama, Fisher Black, Myron Scholes, Robert C. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.
1969 metais 31 metų nepriklausomam finansininkui Fisher Black ir 28 metų finansų dėstytojui Myron Scholes kilo unikali mintis kaip įkainoti finansinius aktyvus, kuri padarė perversmą taikant sudėtingus matematinius metodus modeliuojant finansines rinkas. 1973 metais šie mokslininkai paskelbė žurnale “ Journal of Political Economy” straipsnį „The Pricing of Options and Corporate Liabilieties“, kuriame pateikė europietiškojo tipo pasirinkimo parduoto sandorio (call), kai už akcijas nemokami dividendai, teisingos rinkos vertės nustatymo analizinio modelio pagrindinius principus. Tais pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Merton. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, kuris iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms.
Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes 1997m. gruodžio 14d. gavo ekonomikos Nobelio premiją. Įteikiant premiją, buvo pažymėta , kad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę. Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus. Be to, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą.
Geras matematikos išmanymas padeda pasiekti geresnį finansinių rinkų rizikos valdymą
Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių – pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose reikia taikyti įvairius matematinius metodus.
Pasirinkimo sandorio (opciono) sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, graikai ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų laivų krovinių opcionais. Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ( pirkimo opcionas) ar parduoti ( pardavimo opcionas) pagrindinį aktyvą, pvz. akcijas tam tikru laiku už iš anksto nustatytą kainą. Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl opciono turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti. Kaina, kuri sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą ir ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir opciono turėtojas patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai. Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos dinamiką arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu. Tam reikia sukurti matematinį modelį.
Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a. prancūzų matematikams Blaise Pascal ir Pierre De Fermat (žinomas kaip paskutinės Ferma teoremos autorius). Šie mokslininkai susirašinėdami 1654 m. apskaičiavo žaidimo, metant du lošimo kauliukus fiksuotą skaičių kartų, visų galimų baigčių tikimybes.
Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus? Po trijų metimų Jonas pirmauja 2:1. Kokia teisingą sumą jus turite statyti lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku 100Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0,25. Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lt , tai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta. Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums, o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man. Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose.
Taigi, jei matematika gali padėti nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi padėti ir sprendžiant finansines opcionų problemas. Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo. Galima laikyti, kad tam impulsą davė 1877 Charsle Castelli išleista knyga “ The Theory of Options in Stocks and Shares”. Knygos autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas. Po dvidešimt trejų metų Louis Bachelier iš Sorbonos universiteto savo matematikos disertacijoje “Theorie de la Speculation” pasiūlė, kaip manoma, patį pirmąjį analizinį opcionų įkainojimo modelį. Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, o opcionų kainos viršydavo bazinio aktyvo kainą. Bachelier darbu susidomėjo Paul Samuelson, kuris 1955 parašė nepaskelbtą straipsnį “Brownian Motion in the Stock Market”. Tais pačiais metais jo mokinys Richard Kruizenga citavo Bachelier darbą savo disertacijoje “Put and Call Options: A Theoretical and Market Analysis”. 1962 m. A. James Boness disertacijoje “A Theory and Measurement of Stock Option Value” išvystė opcionų įkainojimo modelį. Tai buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su pirmtakais.
Black ir Scholes išvesdami akcijų opcionų įkainojimo formulę, autoriai priėmė “idealias sąlygas”, kurias turi išpildyti akcijų ir opcionų rinka:
*
Nerizikingoji palūkanų norma yra pastovi ir žinoma .
*
Už pagrindinį aktyvą (akciją) per opciono gyvavimo laikotarpį nemokami dividendai.
* Nagrinėjamas europietiškasis pardavimo opcionas.
* Pagrindinio aktyvo kaina kinta pagal geometrinį Brauno judesį su trendo ir difuzijos koeficientais, proporcingais aktyvo kainai.
* Prekyba rinkoje vyksta nepertraukiamai (tolydžiai)
* Nėra apribojimų nepadengtajam pardavimui (short selling)
* Nėra arbitražo galimybės (nearbitražinė rinka)
* Nėra sandorių kaštų, o aktyvai yra neaprėžtai dalūs.
Black ir Scholes opciono įkainojimo formulė yra tokia:
C(St,t) – teorinė opciono kaina (premija); St – esamoji aktyvo kaina; T – t – opciono trukmė; K – opciono įvykdymo kaina; r – nerizikingoji palūkanų norma; sigma – aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras (volatility);
Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių diferencialinių lygčių, martingalų ir binominiai.
Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz. akcijų pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandorius, reikia turėti pakankamai gerą bazinio aktyvo (akcijos) vertės dinamikos matematinį modelį. Paprastai reikia žinoti finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t.y. galimas jo kainas ir atitinkamas jų tikimybes. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Pvz., išvedant žymiąją Black ir Scholes pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę, buvo tariama, kad akcijų kainos kinta pagal geometrinį Brauno judesio procesą. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos.
Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį. Pastebėta, kad finansinių aktyvų grąžos, ypač jei matavimo dažnis didelis (kas dieną, ar kas kelios valandos), pasižymi dideliu eksceso koeficientu, kuris auga didėjant grąžų matavimo dažniui. Didelis eksceso koeficientas lemia ir didesnę ekstremaliųjų reikšmių tikimybę – sunkesnes, nei normaliojo skirstinio, uodegas. Todėl tam tikroms grąžoms daryti normalumo prielaidą yra nekorektiška.
Todėl pastaraisiais metais vis didesnį dėmesį tyrėjai skiria stochastiniams modeliams, besiskiriantiems nuo klasikinių difuzinių modelių. Kai kurie autoriai siūlo normalųjį skirstinį pakeisti kitais, geriau tinkančiais skirstiniais. Pastaruoju metu tapo populiarūs - stabilieji skirstiniai ir Levy procesai. Parenkant (kalibruojant) tinkamus skirstinio parametrus, galima pakankamai gerai aproksimuoti akcijų grąžų skirstinius. Tokių modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad gaunamos sudėtingos skirstinių analizinės raiškos ir gauti diferencialines lygtis, kurias išsprendus gaunamos pasirinkimo sandorių kainos, dažniausiai nepavyksta. Todėl pastaruoju metu kaip alternatyva tokiems modeliams plačiai naudojamas skaitinis modeliavimas, kuris ženkliai suprastina praktinių uždavinių sprendimą ir išplečia sprendžiamų uždavinių klasę.
Nuo 1973m. Black ir Scholes modeliu susidomėjo daugelio sričių mokslininkų, tame tarpe ir matematikai. Buvo išleista daugybė knygų ir paskelbta straipsnių, kuriuose originalusis modelis buvo labai praplėstas. Kuriant naujus modelius buvo atsisakyta daugelio apribojimų. Sukurti Black ir Scholes matematiniai modeliai akcijų, indeksų, palūkanų normų, valiutos, ateities sandorių opcionams. Taikant šiuolaikinius matematinius metodus, labai išsivystė finansų matematikos kryptis, kurią nagrinėja taikomosios matematikos mokslas. Buvo sukurti nauji vertybinių popierių įkainojimo metodai bei naujos jų rūšys.
Kadangi daugelis procesų, kuriais siūloma aprašyti kainų dinamiką, turi Markovo proceso savybių, tai tikslingą kainų kitimą aprašyti Markovo procesu. Kauno technologijos universitete Matematinės sistemotyros katedroje yra kuriami matematiniai modeliai, pagrįsti Markovo procesais su skaičių būsenų erdve ir tolydžiųjų laiku, modeliuoti finansų rinkas.
Visas šias investavimo subtilybes KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto mokslininkai ne tik tyrinėja, bet ir to moko Taikomosios matematikos specialybės studentus. Apie finansų rinkų modeliavimą studentams skaitomi tokie kursai: Investicijų matematika, Rizikos valdymas, Draudos matematika, diskretieji bei tolydieji finansų matematikos modeliai. Tad besidominčius finansų rinkomis bei jų matematiniu modeliavimu siūlome esamas žinias pagilinti bei sužinoti naujų studijuojant Taikomosios matematikos specialybę, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja į verslą taikančių jaunuolių tarpe.
Doc. dr. Eimutis Valakevičius,
Matematinės sistemotyros katedra,
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas,
Kauno technologijos universitetas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos. Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.
Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas.
Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t.y. kaip sudaryti investicinį portfelį su kiek įmanoma didesne tikėtina grąža ir kiek įmanoma mažesne rizika.
Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai). Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t.y. rasti tokias jų kainas, kad finansų rinkoje nebūtų arbitražo galimybės. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija (vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodant), kai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Šia problema domėjosi daugelis žymiausių pasaulyje ekonomistų ir matematikų, tokių kaip: Charsle Castell,Louis Bachelier, Paul Samuelson, Harry Markowitz, Merton Miller, Eugene Fama, Fisher Black, Myron Scholes, Robert C. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.
1969 metais 31 metų nepriklausomam finansininkui Fisher Black ir 28 metų finansų dėstytojui Myron Scholes kilo unikali mintis kaip įkainoti finansinius aktyvus, kuri padarė perversmą taikant sudėtingus matematinius metodus modeliuojant finansines rinkas. 1973 metais šie mokslininkai paskelbė žurnale “ Journal of Political Economy” straipsnį „The Pricing of Options and Corporate Liabilieties“, kuriame pateikė europietiškojo tipo pasirinkimo parduoto sandorio (call), kai už akcijas nemokami dividendai, teisingos rinkos vertės nustatymo analizinio modelio pagrindinius principus. Tais pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Merton. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, kuris iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms.
Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes 1997m. gruodžio 14d. gavo ekonomikos Nobelio premiją. Įteikiant premiją, buvo pažymėta , kad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę. Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus. Be to, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą.
Geras matematikos išmanymas padeda pasiekti geresnį finansinių rinkų rizikos valdymą
Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių – pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose reikia taikyti įvairius matematinius metodus.
Pasirinkimo sandorio (opciono) sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, graikai ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų laivų krovinių opcionais. Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ( pirkimo opcionas) ar parduoti ( pardavimo opcionas) pagrindinį aktyvą, pvz. akcijas tam tikru laiku už iš anksto nustatytą kainą. Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl opciono turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti. Kaina, kuri sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą ir ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir opciono turėtojas patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai. Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos dinamiką arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu. Tam reikia sukurti matematinį modelį.
Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a. prancūzų matematikams Blaise Pascal ir Pierre De Fermat (žinomas kaip paskutinės Ferma teoremos autorius). Šie mokslininkai susirašinėdami 1654 m. apskaičiavo žaidimo, metant du lošimo kauliukus fiksuotą skaičių kartų, visų galimų baigčių tikimybes.
Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus? Po trijų metimų Jonas pirmauja 2:1. Kokia teisingą sumą jus turite statyti lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku 100Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0,25. Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lt , tai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta. Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums, o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man. Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose.
Taigi, jei matematika gali padėti nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi padėti ir sprendžiant finansines opcionų problemas. Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo. Galima laikyti, kad tam impulsą davė 1877 Charsle Castelli išleista knyga “ The Theory of Options in Stocks and Shares”. Knygos autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas. Po dvidešimt trejų metų Louis Bachelier iš Sorbonos universiteto savo matematikos disertacijoje “Theorie de la Speculation” pasiūlė, kaip manoma, patį pirmąjį analizinį opcionų įkainojimo modelį. Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, o opcionų kainos viršydavo bazinio aktyvo kainą. Bachelier darbu susidomėjo Paul Samuelson, kuris 1955 parašė nepaskelbtą straipsnį “Brownian Motion in the Stock Market”. Tais pačiais metais jo mokinys Richard Kruizenga citavo Bachelier darbą savo disertacijoje “Put and Call Options: A Theoretical and Market Analysis”. 1962 m. A. James Boness disertacijoje “A Theory and Measurement of Stock Option Value” išvystė opcionų įkainojimo modelį. Tai buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su pirmtakais.
Black ir Scholes išvesdami akcijų opcionų įkainojimo formulę, autoriai priėmė “idealias sąlygas”, kurias turi išpildyti akcijų ir opcionų rinka:
*
Nerizikingoji palūkanų norma yra pastovi ir žinoma .
*
Už pagrindinį aktyvą (akciją) per opciono gyvavimo laikotarpį nemokami dividendai.
* Nagrinėjamas europietiškasis pardavimo opcionas.
* Pagrindinio aktyvo kaina kinta pagal geometrinį Brauno judesį su trendo ir difuzijos koeficientais, proporcingais aktyvo kainai.
* Prekyba rinkoje vyksta nepertraukiamai (tolydžiai)
* Nėra apribojimų nepadengtajam pardavimui (short selling)
* Nėra arbitražo galimybės (nearbitražinė rinka)
* Nėra sandorių kaštų, o aktyvai yra neaprėžtai dalūs.
Black ir Scholes opciono įkainojimo formulė yra tokia:
C(St,t) – teorinė opciono kaina (premija); St – esamoji aktyvo kaina; T – t – opciono trukmė; K – opciono įvykdymo kaina; r – nerizikingoji palūkanų norma; sigma – aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras (volatility);
Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių diferencialinių lygčių, martingalų ir binominiai.
Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz. akcijų pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandorius, reikia turėti pakankamai gerą bazinio aktyvo (akcijos) vertės dinamikos matematinį modelį. Paprastai reikia žinoti finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t.y. galimas jo kainas ir atitinkamas jų tikimybes. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Pvz., išvedant žymiąją Black ir Scholes pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę, buvo tariama, kad akcijų kainos kinta pagal geometrinį Brauno judesio procesą. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos.
Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį. Pastebėta, kad finansinių aktyvų grąžos, ypač jei matavimo dažnis didelis (kas dieną, ar kas kelios valandos), pasižymi dideliu eksceso koeficientu, kuris auga didėjant grąžų matavimo dažniui. Didelis eksceso koeficientas lemia ir didesnę ekstremaliųjų reikšmių tikimybę – sunkesnes, nei normaliojo skirstinio, uodegas. Todėl tam tikroms grąžoms daryti normalumo prielaidą yra nekorektiška.
Todėl pastaraisiais metais vis didesnį dėmesį tyrėjai skiria stochastiniams modeliams, besiskiriantiems nuo klasikinių difuzinių modelių. Kai kurie autoriai siūlo normalųjį skirstinį pakeisti kitais, geriau tinkančiais skirstiniais. Pastaruoju metu tapo populiarūs - stabilieji skirstiniai ir Levy procesai. Parenkant (kalibruojant) tinkamus skirstinio parametrus, galima pakankamai gerai aproksimuoti akcijų grąžų skirstinius. Tokių modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad gaunamos sudėtingos skirstinių analizinės raiškos ir gauti diferencialines lygtis, kurias išsprendus gaunamos pasirinkimo sandorių kainos, dažniausiai nepavyksta. Todėl pastaruoju metu kaip alternatyva tokiems modeliams plačiai naudojamas skaitinis modeliavimas, kuris ženkliai suprastina praktinių uždavinių sprendimą ir išplečia sprendžiamų uždavinių klasę.
Nuo 1973m. Black ir Scholes modeliu susidomėjo daugelio sričių mokslininkų, tame tarpe ir matematikai. Buvo išleista daugybė knygų ir paskelbta straipsnių, kuriuose originalusis modelis buvo labai praplėstas. Kuriant naujus modelius buvo atsisakyta daugelio apribojimų. Sukurti Black ir Scholes matematiniai modeliai akcijų, indeksų, palūkanų normų, valiutos, ateities sandorių opcionams. Taikant šiuolaikinius matematinius metodus, labai išsivystė finansų matematikos kryptis, kurią nagrinėja taikomosios matematikos mokslas. Buvo sukurti nauji vertybinių popierių įkainojimo metodai bei naujos jų rūšys.
Kadangi daugelis procesų, kuriais siūloma aprašyti kainų dinamiką, turi Markovo proceso savybių, tai tikslingą kainų kitimą aprašyti Markovo procesu. Kauno technologijos universitete Matematinės sistemotyros katedroje yra kuriami matematiniai modeliai, pagrįsti Markovo procesais su skaičių būsenų erdve ir tolydžiųjų laiku, modeliuoti finansų rinkas.
Visas šias investavimo subtilybes KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto mokslininkai ne tik tyrinėja, bet ir to moko Taikomosios matematikos specialybės studentus. Apie finansų rinkų modeliavimą studentams skaitomi tokie kursai: Investicijų matematika, Rizikos valdymas, Draudos matematika, diskretieji bei tolydieji finansų matematikos modeliai. Tad besidominčius finansų rinkomis bei jų matematiniu modeliavimu siūlome esamas žinias pagilinti bei sužinoti naujų studijuojant Taikomosios matematikos specialybę, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja į verslą taikančių jaunuolių tarpe.
Doc. dr. Eimutis Valakevičius,
Matematinės sistemotyros katedra,
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas,
Kauno technologijos universitetas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
2010 m. birželio 8 d., antradienis
Lietuviškas „GetJar“ – tarp šimto perspektyviausių IT įmonių Europoje
Lietuvių įkurta ir pasaulyje lyderiaujanti mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ pripažinta viena iš šimto perspektyviausių technologinių kompanijų Europoje. Kasmetinį didžiausią potencialą turinčių bendrovių sąrašą tradiciškai paskelbė tarptautinė inovacijų žiniasklaidos grupė „Red Herring“.
„Buvo itin sudėtinga iš kelių tūkstančių perspektyvių kompanijų atrinkti tas, kurios turi didžiausią potencialą. Vertinimams prireikė ilgų diskusijų, – sakė „Red Herring“ vykdomasis direktorius Alex Vieux. – Manome, kad „GetJar“ yra viena iš tų verslo įmonių, kurios išsiskiria savo veržlumu, inovacijų kūrimu ir taikymu“.
„Tai svarbus įvertinimas, patvirtinantis, kad pasirinkta verslo strategija yra teisinga ir turime plačias tolimesnės plėtros galimybes, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. – „GetJar“ yra pirmoji lietuviško kapitalo bendrovė, patekusi į šį prestižinį sąrašą“. Pasak bendrovės vadovo, „GetJar“ auga labai sparčiai – per sekundę iš lietuvių sukurto tinklalapio vartotojai parsisiunčia apie 30 mobiliųjų aplikacijų – telefonams skirtų programų ir žaidimų. Bendras atsisiųstų aplikacijų skaičius po poros savaičių turėtų pasiekti 1 milijardą.
Greitai auga ir bendrovės finansiniai rodikliai – 2009 metais „GetJar“ apyvarta ūgtelėjo dukart, o šiemet tikimasi, kad ji bus 300 proc. didesnė. I. Laurs teigimu, šiai metais „GetJar“ ketina dusyk padidinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių visuose bendrovės biuruose – Lietuvoje, Silicio slėnyje JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Į „Red Herring“ sudarytą TOP100 daugiausia pateko įmonių iš Didžiosios Britanijos (19), Prancūzijos (13), Vokietijos (12), Suomijos (10), Švedijos (10) ir Izraelio (8). Įvardindama perspektyviausias Europos IT bendrovės „Red Herring“ redaktorių taryba atsižvelgia į kompanijų kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip finansiniai rezultatai, technologijų inovacijos, vadybos kokybė, strategija, rinkos skverbtis ir kiti.
„Red Herring“ sudaromi Europos kompanijų TOP100-tukai išsiskiria tuo, kad juose identifikuojamos naujos perspektyvios bendrovės ir verslai. „Red Herring“ redaktoriai vieni pirmųjų įžvelgė potencialą tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Yahoo“, „Skype“, „Salesforce.com“, „YouTube“ ir „eBay“, kurios iš esmės pakeitė žmonių darbo ir gyvensenos įpročius.
Šaltinis: www.technologijos.lt
„Buvo itin sudėtinga iš kelių tūkstančių perspektyvių kompanijų atrinkti tas, kurios turi didžiausią potencialą. Vertinimams prireikė ilgų diskusijų, – sakė „Red Herring“ vykdomasis direktorius Alex Vieux. – Manome, kad „GetJar“ yra viena iš tų verslo įmonių, kurios išsiskiria savo veržlumu, inovacijų kūrimu ir taikymu“.
„Tai svarbus įvertinimas, patvirtinantis, kad pasirinkta verslo strategija yra teisinga ir turime plačias tolimesnės plėtros galimybes, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. – „GetJar“ yra pirmoji lietuviško kapitalo bendrovė, patekusi į šį prestižinį sąrašą“. Pasak bendrovės vadovo, „GetJar“ auga labai sparčiai – per sekundę iš lietuvių sukurto tinklalapio vartotojai parsisiunčia apie 30 mobiliųjų aplikacijų – telefonams skirtų programų ir žaidimų. Bendras atsisiųstų aplikacijų skaičius po poros savaičių turėtų pasiekti 1 milijardą.
Greitai auga ir bendrovės finansiniai rodikliai – 2009 metais „GetJar“ apyvarta ūgtelėjo dukart, o šiemet tikimasi, kad ji bus 300 proc. didesnė. I. Laurs teigimu, šiai metais „GetJar“ ketina dusyk padidinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių visuose bendrovės biuruose – Lietuvoje, Silicio slėnyje JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Į „Red Herring“ sudarytą TOP100 daugiausia pateko įmonių iš Didžiosios Britanijos (19), Prancūzijos (13), Vokietijos (12), Suomijos (10), Švedijos (10) ir Izraelio (8). Įvardindama perspektyviausias Europos IT bendrovės „Red Herring“ redaktorių taryba atsižvelgia į kompanijų kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip finansiniai rezultatai, technologijų inovacijos, vadybos kokybė, strategija, rinkos skverbtis ir kiti.
„Red Herring“ sudaromi Europos kompanijų TOP100-tukai išsiskiria tuo, kad juose identifikuojamos naujos perspektyvios bendrovės ir verslai. „Red Herring“ redaktoriai vieni pirmųjų įžvelgė potencialą tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Yahoo“, „Skype“, „Salesforce.com“, „YouTube“ ir „eBay“, kurios iš esmės pakeitė žmonių darbo ir gyvensenos įpročius.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. birželio 3 d., ketvirtadienis
Užsienio ekspertai giria Lietuvos mokslininkų tyrimų idėjas
Lietuvos ir užsienio ekspertai paskelbtą pagal Visuotinės dotacijos priemonę finansuotinų mokslinių tyrimų projektų sąrašą vadina išskirtiniu šalies istorijoje – tiek daug aukšto tarptautinio lygio tyrimų vienu metu Lietuvoje dar niekada nebuvo patvirtinta.
Sudaryti projektų finansavimo ir administravimo sutartis iš karto kviečiami 52 pareiškėjai. Jų parengtiems projektams, kurių įgyvendinimas truks dvejus-ketverius metus, planuota paskirstyti 40 mln. litų.
Iš viso pagal pirmąjį Visuotinės dotacijos kvietimą paraiškas buvo pateikę 173 Lietuvoje ir užsienyje dirbantys mokslininkai, kurie savo pačių idėjoms įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose prašė 222 mln. Lt. „Kaip matyti iš šių skaičių, konkurencija buvo išties didžiulė – paraiškas vertinę Lietuvos ir užsienio ekspertai pažymėjo aukštą paraiškų kokybę ir planuojamų mokslinių tyrimų, apimančių visas sritis nuo literatūros ar istorijos iki lazerių ar biotechnologijų, potencialą. Pagal patvirtintus projektus bus įgyvendinti šiandien itin aktualūs ir vertingi moksliniai tyrimai įvairiausiose srityse“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. Anot profesoriaus, vertindami pateiktas paraiškas, ekspertai didžiausią dėmesį kreipė į projektų vadovų kompetenciją ir kvalifikaciją bei tai, kaip projektų turinys ir tikslai yra orientuoti į tarptautinį lygį.
Paraiškas galėjo teikti Lietuvoje arba užsienyje gyvenantys ir mokslinį-tiriamąjį darbą dirbantys jaunieji ir patyrę mokslininkai, mat Visuotinės dotacijos priemone siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje.
Pateiktų paraiškų atitikimą reikalavimams vertino Lietuvos mokslo tarybos specialistai ir ekspertai. Jų turinį vertino iš Lietuvos ir užsienio ekspertų, pritrauktų pasirašius memorandumą su Europos mokslo fondu bei susitarimus su Suomijos akademija bei atitinkamomis institucijomis kitose Europos šalyse, sudaryta ekspertų grupė.
Pagal Visuotinės dotacijos priemonės pirmąjį kvietimą finansuojamų projektų sąrašą galima rasti Lietuvos mokslo tarybos internetinėje svetainėje: http://www.lmt.lt/ES-PROGRAMOS/sarasas.php. Finansuojama bus iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kvietimų teikti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškas pagal Visuotinės dotacijos priemonę bus skelbiama ir daugiau. Artimiausias – jau šių metų pabaigoje. Numatoma, jog už visuotinės dotacijos lėšas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iki 2015 m. turėtų būti įgyvendinta apie 200 aukšto lygio mokslininkų inicijuotų projektų.
Pareiškėjų, su kuriais bus pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys, projektų įgyvendinimas bus finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.
Šaltinis: www.technologijos.lt
Sudaryti projektų finansavimo ir administravimo sutartis iš karto kviečiami 52 pareiškėjai. Jų parengtiems projektams, kurių įgyvendinimas truks dvejus-ketverius metus, planuota paskirstyti 40 mln. litų.
Iš viso pagal pirmąjį Visuotinės dotacijos kvietimą paraiškas buvo pateikę 173 Lietuvoje ir užsienyje dirbantys mokslininkai, kurie savo pačių idėjoms įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose prašė 222 mln. Lt. „Kaip matyti iš šių skaičių, konkurencija buvo išties didžiulė – paraiškas vertinę Lietuvos ir užsienio ekspertai pažymėjo aukštą paraiškų kokybę ir planuojamų mokslinių tyrimų, apimančių visas sritis nuo literatūros ar istorijos iki lazerių ar biotechnologijų, potencialą. Pagal patvirtintus projektus bus įgyvendinti šiandien itin aktualūs ir vertingi moksliniai tyrimai įvairiausiose srityse“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. Anot profesoriaus, vertindami pateiktas paraiškas, ekspertai didžiausią dėmesį kreipė į projektų vadovų kompetenciją ir kvalifikaciją bei tai, kaip projektų turinys ir tikslai yra orientuoti į tarptautinį lygį.
Paraiškas galėjo teikti Lietuvoje arba užsienyje gyvenantys ir mokslinį-tiriamąjį darbą dirbantys jaunieji ir patyrę mokslininkai, mat Visuotinės dotacijos priemone siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje.
Pateiktų paraiškų atitikimą reikalavimams vertino Lietuvos mokslo tarybos specialistai ir ekspertai. Jų turinį vertino iš Lietuvos ir užsienio ekspertų, pritrauktų pasirašius memorandumą su Europos mokslo fondu bei susitarimus su Suomijos akademija bei atitinkamomis institucijomis kitose Europos šalyse, sudaryta ekspertų grupė.
Pagal Visuotinės dotacijos priemonės pirmąjį kvietimą finansuojamų projektų sąrašą galima rasti Lietuvos mokslo tarybos internetinėje svetainėje: http://www.lmt.lt/ES-PROGRAMOS/sarasas.php. Finansuojama bus iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kvietimų teikti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškas pagal Visuotinės dotacijos priemonę bus skelbiama ir daugiau. Artimiausias – jau šių metų pabaigoje. Numatoma, jog už visuotinės dotacijos lėšas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iki 2015 m. turėtų būti įgyvendinta apie 200 aukšto lygio mokslininkų inicijuotų projektų.
Pareiškėjų, su kuriais bus pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys, projektų įgyvendinimas bus finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. birželio 2 d., trečiadienis
Gangsteriai.lt – pirmas, bet ar prisvilęs?
Lietuviai internetinių žaidimų srityje nėra pažengę. Dažniausiai žaisdavome iš anglų kalbos verstus žaidimus, tokius kaip “Travianas” ar “Riterių Karai”. Pagaliau viskas keičiasi - mūsų rinką pasiekė vienas pirmųjų tikrų lietuviškų internetinių žaidimų “Gangsteriai.lt”.
Tiesa sakant vos išgirdęs apie jį į viską žiūrėjau skeptiškai ir tikėjausi kažko prasto… Pažaidęs kelias dienas supratau, kad mano nuomonė buvo labai toli nuo tikrosios tiesos. “Gangsteriai.lt” yra paprastas naršyklinis “MMORPG” stiliaus žaidimas, kuriame mes esame eilinis jaunuolis, kuris bando “įsipaišyti” į mafijos ir gangsterių pasaulį. Žaidimas skirtas tik suaugusiems, o tai reiškia, kad žaidime remiasi nusikaltėlių pasaulį imituojančiu scenarijumi, pasitaiko gatvių žargono.
Taip, maždaug tokį žaidimą ir įsivaizdavau pagalvojęs apie Lietuvos gangsterius. Žaidimas mums siūlo stebėtinai daug veiklos, nors dalis tos veiklos yra skirta tik VIP žaidėjams (o taip, ir čia už kažką, kas palengvintų žaidimą turi patuštinti savo saskaitą). Taigi, VIP nariai gali naudotis narkotikų barono paslaugomis, pirkti "žolės "sėklas ir jas pasodinus savo sklype nurnktą derlių parduoti, VIP žaidėjai gauna geresnes palūkanas banke (dvigubos nei paprasto žaidėjo), gali turėti neribotą kiekį laisvojo elgesio merginų viešnamyje, dalyvauti lenktynėse ir visi žaidėjo taškai (gyvybės, drąsa ir budrumas) atsistato dvigubai greičiau. Kitaip sakant – VIP žaidėjui šiame pasaulyje užsidirbti pinigų yra gerokai paprasčiau nei paprastam.
"Žolės" auginimas, viešnamis, lenktynės – tai yra "saugūs" užsiėmimai. Visai kita kalba eina apie nusikaltimus gatvėje. Jeigu tai atrodo šiek tiek pavojinga ir žaidėjas nenori veltis į gatvių karus galim tiesiog atlikti paprastas plėšikavimo užduotis, kurios duos mums patirties taškų bei šiek tiek pinigų. Norėdami užsitikrinti sėkmę tokiuose darbeliuose mes turime treniruotis sporto salėje, kur tobulinsime savo jėgą, greitį ir apsaugą. Gerai yra tai, kad tie patys įgūdžiai reikalingi norint dirbti, o darbas yra pelningiausias ir bene lengviausias būdas užsidirbti. Darbo pasirinkimas nemenkas – nuo kasininko “Maximoje” iki tarptautinio prekeivio žmonėmis.
Žaidimas būtų visai neblogas jeigu ne keli nemalonūs dalykai, kuriuos tikrai privalau paminėti. Pirmiausia mane suglumino keli žaidimo dizaino ir apipavidalinimo sprendimai. Nors dizainas gražus, bet patys paveikslėliai žaidime ne visada glosto akį, kaip pavyzdį galiu paminėti vaizdą, kuris mus pasitinka įėjus į sporto sale, čia mus pasitinka trys moterys kultūristės. Tokia idėja man tikrai nepatiko ir tikrai nedera prie žaidimo, juk normalią sporto salę mes įsivaizduojam su raumeningais treneriais, o ne moterimis kultūristėmis. Labiausiai mane į neviltį varė "žolės" auginimas, pasiruošimas paprastas – nusiperki žemės, nusiperki iš barono sėklų ir pasodini. Keista yra tai, kad niekaip neradau kur nurinkti derlių, o įėjęs į sklypo valdymo langą pamatydavau užrašą, kad aš nesu jos pasėjęs. Dar keisčiau buvo tai, kad vis gaudavau žinutę, kad kažkoks kiekis mano auginamos žolės nuvyto…
Taigi, lietuviai pagaliau iškepė vieną iš pirmųjų lietuviškų naršyklinių “MMORPG” stiliaus žaidimų, ir nors jis nėra pasaulinio lygio, nors jis negali konkuruoti su tokiais populiriais grandais kaip “Travianas” ar “Mafijos Karai”, aš galiu pasakyti, kad tai yra velniškai gera pradžia. Žaidimas turi savo minusų, bet turi ir kelis pliusus. Viskas ko žaidime dabar trūksta tai didesnis kiekis žaidėjų…
Šaltinis: www.technologijos.lt
Tiesa sakant vos išgirdęs apie jį į viską žiūrėjau skeptiškai ir tikėjausi kažko prasto… Pažaidęs kelias dienas supratau, kad mano nuomonė buvo labai toli nuo tikrosios tiesos. “Gangsteriai.lt” yra paprastas naršyklinis “MMORPG” stiliaus žaidimas, kuriame mes esame eilinis jaunuolis, kuris bando “įsipaišyti” į mafijos ir gangsterių pasaulį. Žaidimas skirtas tik suaugusiems, o tai reiškia, kad žaidime remiasi nusikaltėlių pasaulį imituojančiu scenarijumi, pasitaiko gatvių žargono.
Taip, maždaug tokį žaidimą ir įsivaizdavau pagalvojęs apie Lietuvos gangsterius. Žaidimas mums siūlo stebėtinai daug veiklos, nors dalis tos veiklos yra skirta tik VIP žaidėjams (o taip, ir čia už kažką, kas palengvintų žaidimą turi patuštinti savo saskaitą). Taigi, VIP nariai gali naudotis narkotikų barono paslaugomis, pirkti "žolės "sėklas ir jas pasodinus savo sklype nurnktą derlių parduoti, VIP žaidėjai gauna geresnes palūkanas banke (dvigubos nei paprasto žaidėjo), gali turėti neribotą kiekį laisvojo elgesio merginų viešnamyje, dalyvauti lenktynėse ir visi žaidėjo taškai (gyvybės, drąsa ir budrumas) atsistato dvigubai greičiau. Kitaip sakant – VIP žaidėjui šiame pasaulyje užsidirbti pinigų yra gerokai paprasčiau nei paprastam.
"Žolės" auginimas, viešnamis, lenktynės – tai yra "saugūs" užsiėmimai. Visai kita kalba eina apie nusikaltimus gatvėje. Jeigu tai atrodo šiek tiek pavojinga ir žaidėjas nenori veltis į gatvių karus galim tiesiog atlikti paprastas plėšikavimo užduotis, kurios duos mums patirties taškų bei šiek tiek pinigų. Norėdami užsitikrinti sėkmę tokiuose darbeliuose mes turime treniruotis sporto salėje, kur tobulinsime savo jėgą, greitį ir apsaugą. Gerai yra tai, kad tie patys įgūdžiai reikalingi norint dirbti, o darbas yra pelningiausias ir bene lengviausias būdas užsidirbti. Darbo pasirinkimas nemenkas – nuo kasininko “Maximoje” iki tarptautinio prekeivio žmonėmis.
Žaidimas būtų visai neblogas jeigu ne keli nemalonūs dalykai, kuriuos tikrai privalau paminėti. Pirmiausia mane suglumino keli žaidimo dizaino ir apipavidalinimo sprendimai. Nors dizainas gražus, bet patys paveikslėliai žaidime ne visada glosto akį, kaip pavyzdį galiu paminėti vaizdą, kuris mus pasitinka įėjus į sporto sale, čia mus pasitinka trys moterys kultūristės. Tokia idėja man tikrai nepatiko ir tikrai nedera prie žaidimo, juk normalią sporto salę mes įsivaizduojam su raumeningais treneriais, o ne moterimis kultūristėmis. Labiausiai mane į neviltį varė "žolės" auginimas, pasiruošimas paprastas – nusiperki žemės, nusiperki iš barono sėklų ir pasodini. Keista yra tai, kad niekaip neradau kur nurinkti derlių, o įėjęs į sklypo valdymo langą pamatydavau užrašą, kad aš nesu jos pasėjęs. Dar keisčiau buvo tai, kad vis gaudavau žinutę, kad kažkoks kiekis mano auginamos žolės nuvyto…
Taigi, lietuviai pagaliau iškepė vieną iš pirmųjų lietuviškų naršyklinių “MMORPG” stiliaus žaidimų, ir nors jis nėra pasaulinio lygio, nors jis negali konkuruoti su tokiais populiriais grandais kaip “Travianas” ar “Mafijos Karai”, aš galiu pasakyti, kad tai yra velniškai gera pradžia. Žaidimas turi savo minusų, bet turi ir kelis pliusus. Viskas ko žaidime dabar trūksta tai didesnis kiekis žaidėjų…
Šaltinis: www.technologijos.lt
Lietuviai ateityje: bulvių augintojai ar „Facebook“ kūrėjai?
Estų sukurtas „Skype“ įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje neprieinamos žinios apie aukštąsias technologijas ir jų finansavimo šaltinius. Tokios pozicijos laikosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas. Visgi I. Laursas tikisi, kad lietuviai neliks bulvių augintojais ir ateityje kurs „Facebook“.
I.Laursas džiaugiasi, kad vienu išryškintų Lietuvos ateities prioritetų tapo aukštosios technologijos. „Auginti bulves galima, iš to užsidirbti galima, bet ateitis yra aukštosios, žinių technologijos ir jeigu mes niekada nesugebėsime įvaldyti, kaip gyventi, vystyti verslą, mums bus labai sunku konkuruoti apskritai“, - Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje viešojoje konsultacijoje diskusijoje „Visuomenė ir technologijos” kalbėjo I. Laursas.
I. Laursas konstatavo, kad Lietuvoje apie aukštąsias technologijas nemokoma. Jis prisiminė Vilniaus universitete (VU) šešerius metus studijuodamas ekonomiką nagrinėjęs klasikinės ekonomikos modelius, kurie naujose technologijose tiesiog neveikia ir negali būti taikomi.
„GetJar“ įkūrėjas net per magistrantūros studijų metus teigė neišgirdęs sąvokos „rizikos kapitalo fondas“. Tai, pasak jo, yra pagrindinė finansinė varomoji jėga aukštųjų technologijų vystymui.
„Aukštosios technologijos yra tam tikrais šaltiniais finansuojamos ir žinios apie tuos finansavimo šaltinius Lietuvoje nėra prieinamos“, - kalbėjo I. Laursas. Nors, pasak jo, dabartinė Vyriausybė skiria labai daug dėmesio Lietuvos pristatymui užsienyje ir siekia pritraukti kapitalą, kuris apmokėtų aukštų technologijų atsiradimą šalyje, čia trūksta žinių tomis investicijomis pasinaudoti.
„Skype“ Estijoje – atsitiktinumas
Visgi I. Laursui norėtųsi tikėti, kad ateityje kursime „Facebook“ ar „Skype“, kaip jau padarė estai. Pasak I. Laurso, estų pavyzdys įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse. Pašnekovas nesutinka, kad estai nušuoliavo labai toli.
„Mūsų pavyzdys („GetJar“) gal rodo, kad Lietuvoje irgi tą galima pradėti ir kurti. Tačiau aplinka tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje labai panaši ir kai kalbame apie pavienės sėkmės atvejus, jie – statistinės paklaidos ribose. Ir tikrai negalime teigti, kad „Skype“ yra todėl, kad Estija kitokia – tiesiog atsitiktinai būtent „Skype“ atsirado Estijoje, būtent „GetJar“ – Lietuvoje“, - sakė jis.
Pasak jo, norinčių kažką pradėti žmonių skaičius vienodas tiek Izraelyje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tačiau dėl žinių stokos tik maža dalis gali tuo pasinaudoti. „Paklausk eilinio VU, VDU, VGTU ar kito universiteto informatikos studento, kaip galima padaryti pinigus iš savo idėjų. 99 proc. nesugebės to paaiškinti“, - įsitikinęs „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas.
I. Laursas primena, kad Lietuvoje aukštojo išsilavinimo vidurkis dvigubai didesnis nei Europoje, 100 gyventojų tenka didesnis studentų skaičius, vidutiniškai žinios apie internetą ir gebėjimai juo naudotis didesni. „Kai faktai sako tai, tikrai negalima teigti, kad esame tiek atsilikę bulvių augintojai, kad negalime suprasti, kas vyksta, kaip vyksta ir kaip tą kurti“, - kalbėjo I. Laursas.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
I.Laursas džiaugiasi, kad vienu išryškintų Lietuvos ateities prioritetų tapo aukštosios technologijos. „Auginti bulves galima, iš to užsidirbti galima, bet ateitis yra aukštosios, žinių technologijos ir jeigu mes niekada nesugebėsime įvaldyti, kaip gyventi, vystyti verslą, mums bus labai sunku konkuruoti apskritai“, - Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje viešojoje konsultacijoje diskusijoje „Visuomenė ir technologijos” kalbėjo I. Laursas.
I. Laursas konstatavo, kad Lietuvoje apie aukštąsias technologijas nemokoma. Jis prisiminė Vilniaus universitete (VU) šešerius metus studijuodamas ekonomiką nagrinėjęs klasikinės ekonomikos modelius, kurie naujose technologijose tiesiog neveikia ir negali būti taikomi.
„GetJar“ įkūrėjas net per magistrantūros studijų metus teigė neišgirdęs sąvokos „rizikos kapitalo fondas“. Tai, pasak jo, yra pagrindinė finansinė varomoji jėga aukštųjų technologijų vystymui.
„Aukštosios technologijos yra tam tikrais šaltiniais finansuojamos ir žinios apie tuos finansavimo šaltinius Lietuvoje nėra prieinamos“, - kalbėjo I. Laursas. Nors, pasak jo, dabartinė Vyriausybė skiria labai daug dėmesio Lietuvos pristatymui užsienyje ir siekia pritraukti kapitalą, kuris apmokėtų aukštų technologijų atsiradimą šalyje, čia trūksta žinių tomis investicijomis pasinaudoti.
„Skype“ Estijoje – atsitiktinumas
Visgi I. Laursui norėtųsi tikėti, kad ateityje kursime „Facebook“ ar „Skype“, kaip jau padarė estai. Pasak I. Laurso, estų pavyzdys įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse. Pašnekovas nesutinka, kad estai nušuoliavo labai toli.
„Mūsų pavyzdys („GetJar“) gal rodo, kad Lietuvoje irgi tą galima pradėti ir kurti. Tačiau aplinka tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje labai panaši ir kai kalbame apie pavienės sėkmės atvejus, jie – statistinės paklaidos ribose. Ir tikrai negalime teigti, kad „Skype“ yra todėl, kad Estija kitokia – tiesiog atsitiktinai būtent „Skype“ atsirado Estijoje, būtent „GetJar“ – Lietuvoje“, - sakė jis.
Pasak jo, norinčių kažką pradėti žmonių skaičius vienodas tiek Izraelyje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tačiau dėl žinių stokos tik maža dalis gali tuo pasinaudoti. „Paklausk eilinio VU, VDU, VGTU ar kito universiteto informatikos studento, kaip galima padaryti pinigus iš savo idėjų. 99 proc. nesugebės to paaiškinti“, - įsitikinęs „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas.
I. Laursas primena, kad Lietuvoje aukštojo išsilavinimo vidurkis dvigubai didesnis nei Europoje, 100 gyventojų tenka didesnis studentų skaičius, vidutiniškai žinios apie internetą ir gebėjimai juo naudotis didesni. „Kai faktai sako tai, tikrai negalima teigti, kad esame tiek atsilikę bulvių augintojai, kad negalime suprasti, kas vyksta, kaip vyksta ir kaip tą kurti“, - kalbėjo I. Laursas.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)