2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje ypač didelę reikšmę ekonomikos ir mokslo vystymesi užima technologijų perdavimo procesas. Tai - vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacinės gamybinės patirties pritaikymas ar panaudojimas kitų subjektų veikloje.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.

Sisteminis požiūris

Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.

Technologijų perdavimo centrų plėtrai patirties semtasi Paryžiuje

Pavasarį, gegužės 26-28 dienomis, Prancūzijoje vykusioje jubiliejinėje 10-oje pasaulinės organizacijos ASTP konferencijoje aptarti ne tik technologijų perdavimo būdai ir jų reikšmė. Itin daug dėmesio čia skirta praktiniams seminarams, kuriuose nagrinėtos įvairios užduotys. Konferencijoje patirties sėmėsi ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas Paulius Kutys.

ASTP - viena didžiausių pasaulio technologijų perdavimo specialistų organizacija, vienijanti narius iš viso pasaulio. Jubiliejinėje konferencijoje Paryžiuje pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Amerikos technologijų perdavimo asociacija bei Tolimaisiais Rytais. Konferencijoje dalyvavo pasaulyje garsūs technologijų perdavimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, kurie dalijosi geriausia praktika komercializuojant akademinius išradimus bei diskutavo apie technologijų perdavimo vaidmenį XXI amžiuje.

„Konferencija vyko tris dienas. Pirmoji diena buvo skirta socialinei programai ir konferencijos atidarymui, kurį po išvykos į Paryžių viename iš institutų paskelbė ASTP prezidentė. Likusias dvi konferencijos dienas trijose paralelinėse sesijose buvo skaitomi pranešimai bei vyko praktiniai užsiėmimai. Pirmoji sesija skirta būsimiems technologijų perdavimo specialistams, antroji – esamiems specialistams, siekiantiems tapti ekspertais, o trečioji – pasaulinio lygio technologijų perdavimo profesionalams.

Didelis dėmesys skirtas technologijų perdavimo svarbai pasaulyje ir Europoje aptarti, vyko praktiniai seminarai, susiję su technologijų perdavimu. Tai buvo įspūdinga konferencija, kurioje buvo galima gauti ne tik daugybę praktinių patarimų, pritaikyti turimas žinias tarptautiniame kontekste atliekant interaktyvias užduotis kaip, pavyzdžiui, universiteto verslo plano plėtros bei strategijos kūrimas, bet ir sužinoti daugiau apie pagrindines technologijų perdavimo priemones bei būdus, siekiant efektyvaus technologijų perdavimo vystymo. Daug naudingos informacijos pateikta ir plenarinėse sesijose.

Stebino pranešėjų gebėjimas taip organizuoti ir vesti praktinius seminarus su intensyviomis interaktyviomis užduotimis, kad nebūtų nuobodu nė vienam dalyviui, kurių viename seminare dalyvavo apie keturis šimtus. Buvo įdomu ir naudinga dalyvauti grupinėse bei tarp grupių vykusiose diskusijose. Olandų patarimai ir technologijų perdavimo schemos padėjo aiškiai suvokti technologijų perdavimo ypatumus Vakarų Europoje. Bendros schemos ir taktiniai sprendimai turės būti panašūs kuriant technologijų perdavimo centrus (TTO – Technology Transfer Office) ir Lietuvoje, todėl žinios ir kontaktai užmegzti Paryžiuje pravers ateityje. Čia kažką naujo ir vertingo sužinojo net tie, kurie technologijų perdavimo srityje dirba ne vieną dešimtį metų“, - įspūdžiais dalinosi P. Kutys.

ASTP - ne pelno siekianti Europos mokslo ir technologijų perdavimo organizacija įsteigta tarptautinės specialistų grupės iniciatyva. Tai lėmė jų susitikimai siekiant pasidalinti patirtimi. ASTP vienija specialistus, kurių skaičius sparčiai auga; šiuo metu organizacijoje yra daugiau nei 600 narių iš 41-os šalies.

Simona Žimkutė

Naujos galimybės MTP įmonėms – strateginė partnerystė

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) gali pasidžiaugti pirmaisiais sėkmingo darbo su strateginiais partneriais rezultatais užtikrinant bendradarbiavimą tarp parke įsikūrusių įmonių ir strateginių partnerių.
KMTP strateginiai partneriai – stambios, tarptautinės įmonės kurios KMTP bendruomenei yra svarbios kaip partneriai ar užsakovai.
Siekiant sustiprinti parke įsikūrusių įmonių veiklos pozicijas, nuolat plečiamas strateginių partnerių ratas. Bendradarbiavimo sutartys jau pasirašytos su: „COWI Lietuva“, UAB DET NORSKE VERITAS (DNV) ir UAB „Kamineros grupė“.

Vieni nepajėgūs


Parkuose įsikūrusios įmonės dažniausiai – smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) atstovai. Pastarieji vieni dalyvauti dideliuose projektuose negali dėl siauros specializacijos sferos. Tuo tarpu norint dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir įgyvendinti projektą reikalinga kompetencija keliose veiklos sferose. nutinka todėl, jog konsorciumo dalyviui keliamos sąlygos neretai tampa sunkiai įgyvendinamomis.
Tokioms įmonėms labai svarbi partnerystė su didelėmis kompanijomis siekiant užmegzti naujus kontaktus, perimti darbo, projektų vykdymo ir administravimo patirtį iš tarptautinį verslą vystančių kompanijų. MTP, turintys plačius bendradarbiavimo tinklus su strateginiais partneriais, - priemonė mažesnėms įmonėms įsitraukti į tarptautinį verslą plėtojančių kompanijų veiklas.
Dalyvavimas projektuose SVV įmonėms – galimybė tapti technologiškai sudėtingų projektų dalimi. Tai skatina nuolat gerinti savo produktų ar paslaugų kokybę bei pristatyti juos platesnėje rinkoje.

Pirmasis rezultatas

KMTP siekdamas užtikrinti produktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą subūrė skirtingas verslo ir mokslo įmones ir įstaigas pateikti bendrą pasiūlymą viešajam konkursui. KMTP iniciatyva suformuotas konsorciumas tarp Baltijos aplinkos tyrimų instituto (CORPI), UAB „COWI Lietuva“ ir Projektų valdymo grupe (PVG) bei konsultacinės kompanijos „Jostra“.
Susivienijimas pateikė pasiūlymą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo“.

MTP vaidmuo

MTP vaidmuo organizuojant tokius susivienijimus labai svarbus keliais aspektais. Kadangi didelės įmonės gali veikti vienos, parkui itin svarbu turėti ir valdyti informaciją apie vykdomus projektus. Tik tada MTP gali atrinkti projektus ir įtraukti MTP veikiančias įmones, savo veikla atitinkančias paslaugų poreikius. Antra, parko vaidmuo svarbus pristatant parko įmones tarptautiniam verslui ir užtikrinant juos dėl parko įmonės patikimumo. Trečia, MTP svarbu pritraukti kuo daugiau strateginių partnerių ir turėti reikiamą informaciją apie jų veiklas tam, kad bendradarbiavimui būtų suformuotas konsorciumas.
MTP veikla organizuojant konsorciumus turi užtikrinti abipusę naudą. SVV įmonėms susivienijimas - tai būdas plėsti veiklos sritis, gerinti paslaugų ar prekių kokybę, sukaupti tarptautinės patirties, o strateginiams partneriams - atrasti naujas kompanijas.