REIKIA KEISTI POŽIŪRĮ

Žydrųjų biotechnologijų bendradarbiavimo (Blue Biotechnology Coperation) renginys Vokietijoje: "Naujos strategijos ir ateities įžvalgos"

2012-01-23T07:02:00.000-08:00

Submariner projekto rėmuose, Natūralių jūros produktų centras (the Center for Marine Natural Products (KiWiZ)), organizuoja renginį: "Naujos strategijos ir ateities įžvalgos".
renginio tikslas - didinti informuotumą apie Žydrąsias biotechnologijas ir stiprinti Baltijos jūros regiono konkurencingumą šioje srityje. Taip pat bus siūloma, kaip padėti pagrindą tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui tarp mokslininkų, privačių bendrovių ir valdžios institucijų, dirbančių šioje srityje.
Renginio temos: biotechnologinių programų, biologiškai aktyvių junginių, fermentų, ir iš jūros organizmų biopolimerai. Pristatymas apims pažangiausių mokslo metodų ir technologijų, atvejo studijų ir įmonių, dirbančių šioje srityje, Europos projektų apžvalgą bei Žydrųjų biotechnologijų skatinimo strategijas.
Renginys yra nemokamas. Jis vyks 2012 m. gegužės 9-10 d.,Vokietijoje, Kylyje.
Detalią informaciją bei registraciją į renginį rasite adresu: www.submariner-project.eu

Klaipėdos robotų konstruktoriams - japonų pripažinimas

2012-01-09T03:14:00.000-08:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ir Baltijos robotų sumo asociacijos organizuojamas „Baltic Robot sumo" varžybas japonai rengiasi pripažinti kaip oficialų kvalifikacinį turnyrą, kuris atveria kelius patekti į robotų konstruktorių varžybas Japonijoje. Sertifikatas suteiks galimybę Tekančios saulės šalyje jėgas išbandyti trijų pirmųjų vietų laimėtojams.

„Apsilankyti Japonijoje ir sudalyvauti robotų kovose svajoja visi konstruktoriai - mums tai lyg Olimpas. Japonijoje yra senos ir gilios robotų kūrimo tradicijos, todėl naudinga vien pamatyti, kaip ten kuriami robotai, kaip vyksta robotų kovos. Japonijoje robotų kovose teko dalyvauti jau du kartus, džiugu, kad paskutinį kartą dalyvavome keturi lietuviai. Nors robotų kovose prizinių vietų neiškovojome, tačiau patirtis buvo didžiulė" , - pasakojo robotų konstruktorius Vitalijus Rodnovas. Jis pirmas lietuvis prieš porą metų dalyvavęs robotų kovose Japonijoje. Vitalijaus sukurtas robotas „Parazitas" savo kategorijoje pernai laimėjo pirmą vietą pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV).

Gruodį vykusiose 23 - osiose „All - Japan Robot - sumo Tournament" varžybose dalyvavo keturi klaipėdiečiai - Vitalijus Rodnovas, Galina Rodnova, Audrius Knolis ir Martynas Lukas. Į Japoniją klaipėdiečiai vežėsi daug laurų robotų kovose užsienyje nuskynusį robotą „Parazitas" ir du naujus robotus „Melody" ir „Psichas". Deja, fortūna lietuviams nebuvo labai palanki - po daug vilčių teikusios kovos, vienas robotas buvo diskvalifikuotas, kitas taip pat nebegalėjo dalyvauti varžybose dėl per kovą sugadintos detalės. Tačiau robotų konstruktoriai neslepia, kad jau kuria planus, kokie robotai galėtų susikauti kitose kovose Japonijoje. Artimiausios klaipėdiečių varžybos - pavasarį Rygoje (Latvija) vyksiančios varžybos.

„Tai, kad japonai pripažįsta mūsų rengiamas robotų kovas - neeilinis Klaipėdos robotų konstruktorių įvertinimas. Neabejojame, kad rengiamos „Baltic Robot sumo" varžybos sulauks dar didesnio dalyvių susidomėjimo, mat trys pagrindiniai prizininkai gaus progą vykti į Japoniją. Tai bus didelis postūmis jaunimui realizuoti savo idėjas ir kurti vis modernesnius robotus. Pastebime, kad robotų konstruktorių Klaipėdoje sparčiai gausėja, jiems atsiveria vis platesnės karjeros galimybės " , - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Dėl kokių priežasčių Japonijoje buvo diskvalifikuotas lietuvių robotas, kodėl du klaipėdiečių robotai Japonijoje buvo priversti kovoti vienas prieš kitą, kodėl bus išardytas garsusis robotas „Parazitas", sužinosite susitikime su robotų konstruktoriais. Susitikimas vyks sausio 9 d. (pirmadienį) , 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, H. Manto 84, Klaipėda.

PASTABA: televizijoms, portalams galėsime pateikti robotų kovų Japonijoje filmuotą medžiagą.

Trumpai apie Sumo Robotų kovas:

Standartinės sumo robotų kategorijos robotai turi atitikti du reikalavimus: svoris - iki 3 kg, dydis - 20 ir 20 cm. Sumo robotai, kuriuose yra įmontuoti galingi magnetai, kaunasi specialiuose ringuose. Robotai būna „apginkluoti" priekyje sumontuotais peiliais, kurie turi užkabinti varžovą ir kaip įmanoma greičiau išmesti jį iš ringo. Robotai pasiekia iki 6 m/s greitį, rungtis trunka vos kelias sekundes.

Daugiau informacijos rasite čia:
http://www.balticrobotsumo.org
http://www.kmtp.lt

Papildoma informacija:
KMTP Komunikacijų vadovas
Andrius Sutnikas
El. paštas: projects@kmtp.lt
Mob.: +37068637681
Arba
"Rodman Robotics" klubo vadovas
Vitalijus Rodnovas
Mob.:+37067304819

Pradedantiems verslininkams – galimų investuotojų dėmesys

2011-10-27T04:14:00.000-07:00

Pradedantiesiems Lietuvos verslininkams vis dar trūksta žinių, kaip patraukliai pateikti savo idėjas ir jomis sudominti galimus investuotojus. Neretai pradedantys verslininkai ar išradėjai savo idėjas slepia giliai stalčiuje baimindamiesi, kad jų nenuplagijuotų, tačiau dažniausiai idėjoms realizuoti trukdo pačių verslininkų pasyvumas ir nežinojimas, nuo ko pradėti.

Kad verslininkai gautų kuo daugiau žinių, kaip sėkmingai ir patraukliai pristatyti savo idėjas galimiems investuotojams, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas organizavo seminarą - mokymus. Tokio tipo mokymai uostamiestyje rengiami pirmą kartą. Po jų buvo atrinktos kelios bendrovės, kurios dalyvavo Vilniuje vykusiame „Seed forume“ (angl. seed – sėkla, grūdas). Savo idėjas pristatė septyni pranešėjai iš Norvegijos, Lietuvos ir Latvijos.

Norvegijoje atsiradę „Seed forumai“ šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja. Jų nauda akivaizdi ne tik pirmuosius žingsnius žengiantiems verslininkams, bet ir naujoms idėjoms ir inovacijoms neabejingiems verslininkams. Šie renginiai skirti tarpininkauti užmezgant verslo kontaktus tarp pradedančių verslininkų ir potencialių vietos bei užsienio investuotojų.

„Norėdami, kad forume Vilniuje, mūsų verslininkai dalyvautų tinkamai pasiruošę, rengėme jiems specialius mokymus. Reikia pripažinti, kad mūsų jauniesiems verslininkams trūksta veržlumo ir noro būti novatoriškais. Deja, neužtenka tik sirgti savo idėja, būtina dėti visas pastangas, kad ši idėja išvystų pasaulį ir būtų pelninga. Tam reikia ieškoti ryšių, užmegzti kontaktus su galimais investuotojams ir žinoti, kaip įtikinti juos prisidėti finansiškai prie idėjos realizavimo. Džiaugiamės, kad mūsų mokymai pradedantiems verslininkams ne tik suteikė žinių, bet ir įkvėpė daugiau pasitikėjimo savimi“ , - pasakojo Sigita Paulavičienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Paslaugų plėtros vadovė.

Mokymuose, Klaipėdoje, dalyvavo kelios uostamiesčio bendrovės, sulaukta svečių ir iš kaimyninės Latvijos. Sėkmingai pasirodė robotų konstruktoriai, vadovaujami Vitalijaus Rodnovo, susidomėjimo sulaukė IT specialisto Remigijaus Baužio idėjos, Viktoro ir Vytauto Jokūbaičių pristatytas aerodinaminis mechaninis stimuliatorius, kuriuo gali praktikuotis lėktuvų pilotai. Į „Seed forumą“ Vilniuje buvo deleguotos ne tik kelios lietuvių bendrovės, bet taip pat dalyvavo IT sprendimų kūrėjai ir modernių surenkamų baldų gamintojai iš Norvegijos bei Latvijos.

„Tai buvo neįkainojama patirtis pratiškai įsitikinti, kaip idėja gali virsti komerciškai sėkmingu projektu. Nors daug kam gali atrodyti nereikšminga, tačiau kiekvienas kūrėjas, verslininkas turi žinoti, koks metas yra pats tinkamiausias pristatyti savo idėją. Tokio lygio mokymų mūsų šalyje labai trūksta, deja, tenka apgailestauti, kad to neįmanoma išmokti nei iš vadovėlių, nei iš aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų“ , - pasakojo Rūta Pašilytė-Gundajevė, UAB „Žalia Rūta“ savininkė.

Rūta galimiems investuotojams pristatė šiuo metu Pasaulyje populiarėjančių bangų jėgainių supaprastinimo galimybę - patentuojamo išradimo išilginio judesio generatoriaus pagalba. Tokio tipo generatorių sukūrė Aleksas Pašilys. Klaipėdietė patikino, kad nors bangų jėgainės kūrimo projektas dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau Vilniuje vykusiame forume pavyko susipažinti su žmonėmis, kurie susidomėjo šiuo išradimu.

„Mūsų bendrovė turi puikių idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neretai susiduriame su finansinėmis kliūtimis. Ne paslaptis, kad surasti pakankamai lėšų nėra lengva, todėl naudojamės visomis suteikiamomis progomis pritraukti galimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų projekto vystymo“ - , teigė R. Pašilytė.

Analogiški „Seed forumai“ pasaulyje organizuojami beveik dešimt metų. Pirmasis „Seed Forum“ vyko 2002 m. Campus Kjeller, Norvegijoje. Plėtojamas kaip „geriausia praktinė“ verslumo iniciatyva, „Seed Forum“ šiandien apima vis daugiau šalių visame pasaulyje. Pasauliniame „Forum Seed” veikia daugiau nei 12 tūkst. investuotojų tinklas iš 18 šalių, įvairios forumo veiklos rengtos 26 šalyse. Iki šiol įvyko daugiau kaip šimtas tarptautinių forumų, kuriuose mokymus baigė daugiau kaip 1200 dalyvių.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko surengtas „Seed mokymai“ – tai projekto „Valor: žiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ dalis.

Jūrinis slėnis – jūrinių žinių ekonomikos branduolys

2011-09-09T01:17:00.000-07:00

Jūrinis slėnis – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinios slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.

Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010 - aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?

Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema – mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų. Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse, jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu. Jūrinio slėnio programa, kurią įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.

Veikiančios laboratorijos – tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?

Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas – mokslinių tyrimų laivo statyba.

Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?

Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.

Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis…

Studentai – vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas – savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų.
Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai – šiuo metu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.

Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis – itin glaudūs.

Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu “nevirti savo sultyse”, todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje – pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai – projektų sėkmės garantas. Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai – įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis – pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS – jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose – vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.

Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių – Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.

Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?

Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesę – tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrinio slėnio programos dalių – projektą „Jūra“ įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Oversize cargo transportation: Ice has moved

2011-07-25T03:30:00.000-07:00

Every year, more than 60,000 permits to transport oversize cargo are issued in the southern Baltic region. Due to the development of major energy projects, construction and modernization of plants, the number of this type of cargo is increasing; therefore all countries have made efforts the transport of oversize cargo to be smoother and faster.

Klaipeda Science and Technology Park (KSTP) has implemented the project “Oversize Baltic” together with eight partners from Lithuania, Poland, Germany and Sweden. This is an international project that aims at improving the conditions for transportation of oversize cargo in the southern Baltic region, to resolve administrative problems, to ensure the planning of smooth transportation, to draw the corridors for such transportation. The project lasted two years.

Logistics experts say that a common strategy is necessary for the oversize cargo to move smoothly. Each country has its oversize vehicles defined and regulated differently, thus it is not surprising that such movement of goods is very complicated because of bureaucratic obstacles.

“The carriers of oversized goods face a lot of bureaucratic problems. Different countries have the carriage of such goods regulated irregularly, so on purpose to carry a load, for example, from Lithuania to Sweden, you have to set yourself that the formal procedure will take once or twice longer than the duration of the transportation of goods. When important projects are executed, each day of lingering might bring huge losses,”- said Nerijus Veikšas, the manager of the transport company “OTA”.

In order the bureaucratic obstacles to be the less, a common strategy focused specifically on the southern Baltic region has been worked out during the project Oversize Baltic. All the legal and infrastructural conditions were assessed, which might facilitate the movement of goods between Lithuania, Poland, Germany and Sweden.

“One of the objectives of the project “Oversize Baltic” is to draw corridors whereby oversize cargo would be able to move without any major obstacles. The corridors can facilitate the transportation of cargo, and contribute to the development of the Baltic region. Having arranged transportation system properly, wider opportunities for closer cooperation with Eastern countries would open, where a lot of grandiose projects could be implemented. Anticipation of transport corridors allows planning of road infrastructure more purposefully and more effectively. If possible directions of movement of oversized cargo are described clearly, roads may be applied to the transport of such cargo more effectively,”- said Roma Stubrienė, the director of KSTP.

The carriers of oversize cargo make no secret of the fact that it is difficult to access the information about the procedures for such goods in different countries. According to Gintautas Šiaškus, the manager of the freight company “Klaipėdos transekspedicija”, transportation of oversized and heavy cargo is regulated precious little, appropriate authorities interpret laws and requirements diversely and, as a result, a lot of planning-related concerns fall on the shoulders of carriers.

In order to minimize the problems of transportation planning for the carriers, a virtual information system for oversize vehicles OTIN was developed during the project “Oversize Baltic”. This system allows carriers to obtain necessary broad-brush information about the transportation in the southern Baltic region - it contains structured route maps, laws of different countries and permit issue procedures. Thus cargo carriers are more likely to speed up the processes, as searching for information has taken a lot of valuable time so far. How does OTIN system work? After having registered at the system, the carriers of oversize cargo receive all the necessary information about the existing laws governing the transportation of oversized cargo in a particular country, and learn what the possible routes are. Strategies, route maps of the countries from different southern Baltic regions and a detailed description of the required procedures are available in one place. This manual on oversized cargo transport allows you to work faster and more efficiently, since search and coordination of analogous information takes more time.

Joint trainings were also held for the carriers from different countries during the project - more than 60 businesses enterprises were involved in them. Carriers analyzed the existing problems together and offered solutions. Trainings have not only helped to share experience, but also made it possible for entrepreneurs to find partners for underway projects. Technological potential for oversize cargo and security requirements were analyzed during the trainings, also the discussions on how such cargo could be shipped by Ro Ro ferries took place. Marketers offered suggestions how more of this type of cargo could be attracted to the region.

It is noted that the number of oversized cargo in the South Baltic region is growing. The main reason - significant energy projects are developing rapidly or are just about to be implemented. Since discussions about the need to build new nuclear power plants are still taking place in the region, the logistics professionals are already planning how to deliver the cargo necessary for the future construction smoothly.

The developers of the Visaginas nuclear power plant project which is planned to be built in Lithuania say that about 1,000 tons of heavy and very oversized cargo (more than 20 m long, 4-9 m in height and width) will be shipped during the building of a new nuclear power plant, in addition to the standard construction cargo being transported permanently. Such cargo has never been transported in Lithuania (up to now, the cargo of record size, which has been transported by roads in Lithuania, has been just over 500 tons).

“It is a very complex process that requires a very thorough planning. A special communication plan being prepared currently is intended to ensure the development of road infrastructure adjusted for the transportation of oversize cargo. Later, there will be a movement to the next stage - the preparation of the route. Thus, the preparation for the transportation of cargo for a new NPP started quite early, and is being implemented in series, for the transportation to run smoothly as soon as the time for the transportation of cargo comes,” - said the Logistics Manager of the company “Visaginas Nuclear Power Plant”.

It is necessary to create one strategy for the transportation of oversize cargo not only on purpose to have a smooth process of transportation, but also considering the development possibilities of the industrial zone. It seems likely that after the creation of the corridors for oversized cargo, arrangement of infrastructure and the abolition of all the bureaucratic obstacles, the establishment of the companies producing oversized devices in the southern Baltic region will be possible. There is no doubt that the region would be more attractive economically to potential investors.

After having structured the material on the transport corridors for the oversize cargo, the developers of “Oversize Baltic” project are planning to initiate a trial - pilot project, whereby aims for the integration of the Scandinavian and Baltic markets. Currently, the trip length of goods traffic may be as high as 25.25 meters in Scandinavia (e.g., Sweden), but the transportation of such length cargo has not been allowed in other countries so far. Therefore, experts are planning to test how such cargo would be able to move in our region via special corridors to the logistics centers.

The project was led by the Klaipeda Science and Technology Park, Lithuania was represented by the Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Marine Research Center of NPPE, Poland was represented by Szczecin Marine University, Germany - The Federal Association of SMEs, and Wismar Business Technology and Design University. Swedish experience was shared by Blekinge Institute of Technology, Karlshamn Port, and the Swedish Road Administration. The project also involved 16 associated partners.

“Although the two-year-long project was completed, but the works will continue. Together with partners, we created strategies for the transportation of oversize cargo, analyzed the experiences of different countries and were looking for ways to facilitate the movement of such cargo. Now the ultimate task is waiting to be fulfilled – to make every effort so as this strategy to be implemented, and to ensure the plans not only to be on the paper but they would help to solve specific problems,”- R. Stubrienė summed up the project.

Dėmesys - negabaritinių krovinių pervežimui

2011-07-21T01:55:00.000-07:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos įgyvendino projektą “Oversize Baltic”. Tai tarptautinis projektas, kuriuo siekiama Pietų Baltijos regione pagerinti negabaritinių krovinių transportavimo sąlygas, išspręsti administracines problemas, užtikrinti sklandų pervežimų planavimą, nubrėžti tokių pervežimų koridorius. Projektas truko du metus.

„Pietų Baltijos regione kasmet išduodama daugiau kaip 6000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys deda visas pastangas, kad negabartinių krovinių pervežimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis. Projekto metu buvo parengta bendra strategija Pietų Baltijos regiono šalių vežėjams. Baigiamojoje konferencijoje Palangoje dalyvavo kelios dešimtys specialistų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos“ , - pasakojo KMTP vadovė Roma Stubrienė.

Projekto „Oversize Baltic“ metu ne tik parengta bendra strategija, bet ir įvertintos visos teisinės ir infrastruktūrinės sąlygos, kurios gali palengvinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

Vienas iš projekto „Oversize baltic“ tikslų – nubrėžti koridorius, kuriais be didelių kliūčių galėtų judėti negabaritiniai kroviniai. Koridoriai gali palengvinti krovinių pervežimą, prisidėti prie Baltijos regiono plėtros. Tinkamai sutvarkius pervežimų sistemą, atsiveria platesnės galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir su Rytų valstybėmis, kuriose įgyvendinama daug grandiozinių projektų. Transporto koridorių numatymas leidžia tikslingiau ir efektyviau planuoti kelių infrastruktūrą. Aiškiai nubrėžus galimas stambiagabaričių krovinių judėjimo kryptis, kelius galima efektyviau pritaikyti tokių krovinių gabenimu.

Negabaritinių krovinių vežėjai neslepia, kad informacija apie tokių krovinių procedūras skirtingose šalyse yra sunkiai prieinama. Projekto „Oversize Baltic“ vykdytojai teigia, kad įgyvendinus šį projektą buvo sukurta virtuali informacinė negabaritinio transporto sistema OTIN. Ši sistema leidžia gauti reikiamą vežėjams apibendrintą informaciją apie pervežimus Pietų Baltijos regione – joje pateikiami susisteminti maršrutų žemėlapiai, skirtingų šalių įstatymai bei leidimų išdavimo priemonės. Taip krovinių vežėjai gali greičiau sutvarkyti reikiamas procedūras, nes informacijos ieškojimas iki šiol atimdavo daug brangaus laiko.

Projektui vadovavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, mūsų šaliai atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, NPPE Klaipėdos jūrinių tyrimų centras, Lenkijai - Ščecino jūreivystės universitetas, Vokietijai – Federalinė SVV asociacija ir Vismaro technolgijų verslo ir dizaino universitetas. Švedijos patirtimi dalijosi Blekingės technologijų institutas, Karlshamno uostas, Švedijos kelių administracija. Projekte taip pat dalyvavo 16 asocijuotų partnerių. Projekto metu vykusiuose apmokymuose dalyvavo daugiau kaip 60 verslo įmonių. Vežėjai kartu analizavo esamas problemas, siūlė šių problemų sprendimo būdus. Mokymai ne tik padėjo pasidalinti patirtimi, bet ir sudarė galimybę verslininkams susirasti partnerių vykdomiems projektams.
„Nors šis du metus trukęs projektas baigėsi, tačiau darbai tęsis ir toliau. Kartu su partneriais mes kūrėme negabaritinių krovinių pervežimo strategijas, analizavome skirtingų šalių patirtis ir ieškojome būdų, kaip tokių krovinių gabenimą palengvinti. Dabar laukia didžiausia užduotis – visiems stengtis šią strategiją įgyvendinti ir pasirūpinti, kad planai būtų ne tik išdėstyti popieriuje, bet padėtų spręsti konkrečias problemas“ , - projektą apibendrino R.Stubrienė.

Daugiau apie projektą "Oversize Baltic" skaitykite interneto svetainėje www.transportoversize.eu

Šveicarų rizikos kapitalistai žvalgysis Lietuvoje

2011-07-08T05:11:00.000-07:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarų rizikos kapitalo fondu „LSVenture“, kuris investuoja į technologijų vystymą ir smulkių technologinių kompanijų kūrimą. Taip atsiveria kelias Lietuvos mokslininkams, verslininkams įgyvendinti projektus, kuriems surasti lėšų ne taip paprasta.

„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka – kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti“ į tarptautinius vandenis“ , - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.

KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirties rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas“ , - teigė R. Stubrienė.

LSVenture – tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieško naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.

„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos – tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas“ , - sakė LSVenture atstovai.

Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas
mob. tel .nr. 8 686 37681
el. p. projects@kmtp.lt

LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"

2011-07-01T04:28:00.000-07:00

Klaipėdoje baigėsi forumas apie suskystintų dujų (LNG) terminalo galimybes ir perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologjų parko (KMTP) surengtame renginyje patirtimi dalijosi LNG specialistai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, pranešimus skaitė Lietuvos atstovai. Ekspertai teigia, kad Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį įgyvendindama šį projektą, todėl nėra abejonių, kad jau 2014 metų, kaip ir planuota, Klaipėdos uoste pradės veikti LNG terminalas.

"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.

KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.

„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.

LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.

Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki

Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA

Tarptautinės konferencijos „East Link“ vaisiai jau raškomi

2011-05-16T03:17:00.000-07:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.

Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.

Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.

Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.

Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...

Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.

Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?

Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.

Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.

Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.

Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.

Naujausi jūrinių inovacijų vėjai – apdovanojimuose “Vėjų rožė”

2011-04-13T03:50:00.000-07:00

Jau trečią kartą Klaipėdoje bus pagerbti žmonės, drąsiai diegiantys inovacijas jūrų versle ir moksle, skatinantys tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, dedantys pastangas, kad būtų įgyvendinti svarbūs šaliai ir regionui logistikos projektai – jiems bus įteikti “Vėjų rožės” apdovanojimai. Kadangi vėjų rožė turi keturias kryptis (t.y. keturis rumbus), yra įsteigtos ir keturios nominacijos.

Birželio 15 – 16 d. Klaipėdoje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ metu, tarptautiniai apdovanojimai bus įteikti už indėlį į politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos, už mokslo laimėjimus tobulinant jūrų, transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Apdovanojimų sulauks asmuo ar organizacija stiprinanti ir populiarinanti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklą. „Vėjų rožės“ prizas bus įteiktas ir už sėkmingai įgyvendintą transporto ar logistikos projektą ir efektingiausią investicinę programą tarptautinių Eurazijos transporto koridorių plėtroje.

„Šiųmetinių apdovanojimų specifiką lėmė svarbus Lietuvos įsipareigojimas – 2011 metais mūsų šalis pradėjo pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Prieš tai pirminkaujantis Kazachstanas nubrėžė aiškiai kryptį – dėti visas pastangas, kad būtų sėkmingai plėtojama ir vystoma transporto ir tranzito plėtra. Lietuva tęsia Kazachstano pradėtus darbus ir ypatingą dėmesį skiria transporto tematikai. “ , - sakė Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

“Vėjų rožės” nominacijos Klaipėdoje žinomos nuo 2009 metų - jos pakeitė savo pirmtakus - “Anatolijaus” apdovanojimus. Renginio organizatoriai kasmet stengiasi stebinti – pavyzdžiui, pernai apdovanojimai peržengė Lietuvos ribas, “Vėjų rožės” buvo išdalintos Kazachstane. Kaip ir įprastai, pretendentus į nominacijas siūlo verslo asociacijos, konfederacijos, pramonės ir amatų rūmai, mokymo ir mokslo įstaigos, ministerijos, visuomeninės jūrų organizacijos, ES jūrų institucijos ir kt. Laimėtojus išrenka speciali komisija.

Renginio organizatoriai sako, kad apdovanojimų pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Vėjų rožė – navigacijos prietaisas, kurį nuo senų laikų naudojo jūrininkai bei meteorologai, norėdami nustatyti vėjo gūsingumą, kryptį, dažniausiai vyraujančius vėjus. Istorijos šaltiniuose minima, kad vėjų rožė jūrininkų buvo pradėta naudoti dar IV a. pr. Kr. Nuo tų laikų vėjų rožė itin pasikeitė ir tapo kompaso pagrindu. Apdovanojimų sumanytojai teigia - vėjų rožė rodo vėjo kryptį, tad apdovanojimai atskleidžia, kokie vėjai šiuo metu vyrauja jūrinių inovacijų ir mokslo, transporto srityse.

„Simboliška, kad vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Transportui, logistikai apdovanojimuose skiriame ypatingą dėmesį“ , - sako apdovanojimus įsteigusio tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ leidėja Zita Tallat -Kelpšaitė.
Per porą metų savo šeimininkus surado jau aštuoni originalūs sidabriniai, auksu ir emale dengti apdovanojimai. 2009 metais už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą apdovanojimas įteiktas Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviams. Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos (Lietuva) ir kompanijos “BARD Engengineering” (Vokietija) projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power". Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2010 metais apdovanojimai vyko Kazachstane, Almatos mieste. Nominacijoje “Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą” apdovanotas Kazachstano transporto ir komunikacijų ministras Abelgazy Kusainovas. Už inovatyviausią ir sėkmingiausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi pagerbta tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU) už projektą “Naujoji Eurazijos autotransporto iniciatyva” (NELTI). Už indėlį į Kazachstano ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą apdovanotas Vytautas Varasimavičius, Lietuvos ir Kazachstano kompanijų grupės “TL NIKA Group” vadovas. Prizas už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą įteiktas Iljai Segalui Kazachstano nacionalinės ekspeditorių asociacijos direktorius.
Kaip ir įprastai, apdovanojimai „Vėjų rožė“ sutampa su svarbiais jūriniais renginiais, tarptautinėmis konferencijomis. Užpernai renginys šurmuliavo Baltijos jūrinių inovacijų forumo metu, pernai tarptautiniai apdovanojimai įteikti per Almatoje (Kazachstane) rengtą konferenciją „Logistikos vaidmuo kelyje Azija – Europa“. Šiemet nominacijos bus įteiktos birželio 15-16 d. Šiomis dienomis Klaipėdoje bus rengiama tarptautinė konferencija transporto ir logistikos klausimais „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“. Joje bus diskutuojama, kaip garantuoti krovinių gabenimo Baltijos jūra ir Rytų – Vakarų bei Vakarų – Rytų kryptimis saugumą ir logistikos grandinės patikimumą. Be to, naudinga pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi, aptarti galimas bendradarbiavimo galimybes.

Konferencijos organizatorių teigimu, būtina ieškoti kelių, kaip glaudžiau bendradarbiauti Europos ir Azijos verslo, mokslo sektoriams. Neabejojama, kad po finansinės krizės yra daug puikių galimybių pradėti naują ir sėkmingą ekonomikos ir geopolitikos santykių etapą.

Klaipėdoje rengiama vis daugiau renginių, kuriais siekiama paskatinti tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti politikus, verslo, mokslo atstovus jūrinės politikos klausimais. Daug renginių vyksta po Klaipėdos mokslo ir technologijų parko stogu.

„Kiekvienais metais stengiamės, kad į renginius atvykę žmonės gautų kuo įvairesnės ir įdomesnės informacijos apie jūrines technologijos, šio sektoriaus naujoves. Užpernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengėme Jūrinių technologijų ir inovacijų parodą – joje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje. Daug dėmesio sulaukė kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas“ , - teigė R. Stubrienė.

Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai

2011-04-13T02:59:00.000-07:00

Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus.

Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.

Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.

Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.

Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.

Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.

“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.

Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.

„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.

Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.

Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.

„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.

UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.

„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.

Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.

„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.

Klaipėdos "Parazitui" priešnuodžių nebuvo

2011-03-28T03:05:00.000-07:00

Klaipėdos robotų konstruktoriai - vėl nepralenkiami. Uostamiesčio technikai susišlavė pagrindinius prizus Austrijoje vykusiame tarptautiniame robotų kovų čempionate „Robot Challenge“.

Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas“ prestižinėje mega sumo (iki 3 kg) kategorijoje neturėjo lygių ir iškovojo pirmąją vietą. Robotas atrodė tarsi ne savo kategorijos mašina. Greitis ir tikslumas „Parazitui“ neleido iš 20 kovų pralaimėti nė karto. Kiekvienas „Parazito“ pasirodymas buvo lydimas lankytojų plojimų ir pavydžių konstruktorių žvilgsnių.

Sėkmė lydėjo ir kitą klaipėdietį. Vienoje populiariausių Mini sumo kategorijojų, klaipėdiečio Egidijaus Vedeikio sukonstruotas robotas laimėjo 2-ąją vietą, praėjusiais metais jis buvo trečias. Nors klaipėdietis savo roboto per metus visai neatnaujino ir netobulino, bet praeityje įdėtas darbas leido antrus metus vadintis vienu geriausių savo rungtyje.

„Kovo – balandžio mėnesiai yra robotikos fanų pikas. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta garsiausi Europos robotikos renginiai, kurių pats svarbiausias yra „Robot Challenge“. Austrijoje vykstančios varžybos pritraukia daugiausia dalyvių ir lankytojų. Visos Europos robotikos konstruotojai metų metus ruošiasi renginiui ir tobulina savo robotus, tam, kad galėtų sudalyvauti šiame didžiuliame renginyje“ - įspūdžiais dalijosi V.Rodnovas, vadovaujantis klaipėdiečių „Rodman Robotics“ klubui.

Šiose tarptautinėse varžybose puikiai pasirodė ir finale rungėsi Klaipėdos Universiteto studentai, M. Lukas ir A. Knolis. Stiprius robotus sukonstravo ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai vadovaujami mokytojo Vismantas Masioko, kurie užėmė 5 ir 6 vietas. Tokie Lietuvių rezultatai leidžia pagrįstai vadinti Lietuvą ne tik krepšinio, bet ir robotikos šalimi (Europos Japonija).

„Per metus robotų konstruotojai gerokai patobulėjo, akivaizdu, kad Europos robotikos lygis yra smarkiai pakilęs. Didžiausi robotikos klubai sulaukia daugiau narių, plečiasi robotikos fanų ratas, todėl vyksta daugiau varžybų ir varžosi tobulesni robotai“ , - pasakojo V. Rodnovas.

Klaipėdiečiai – vieni stipriausių Europos robotų konstruotojų, todėl nenuostabu, kad jiems suteikta garbė šiemet organizuoti Europos robotų čempionatą, kuriame susikaus stipriausi Europos robotai. Čempionatas „European Robot League“ vyks balandžio 23 dieną. Turnyrą organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su organizacija „Baltic Robot Sumo“.

Susipažinti su Austrijoje prizus iškovojusiais robotais ir jų konstruotojais bei sužinoti apie balandį Klaipėdoje vyksiančias robotų kovas kviečiame rytoj (antradienį) 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas (mob.tel.nr. 868637681) arba Vitalijus Rodnovas, „Rodman Robotics“ klubo vadovas (mob.tel.nr. 867304819)
www.kmtp.lt ; www.balticrobotsumo.org

Mintys ir širdys skirtos jūrai: jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą

2011-03-25T03:13:00.000-07:00

Šią savaitę pasirodė nauja internetinių dienoraščių serija, kurioje jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą. Jūrų mokslu besidominčiam jaunimu tai - puiki galimybė sužinoti apie jūrų tyrėjo profesiją, pakomentuoti dienoraščio įrašus ar tiesiogiai užduoti rūpimą klausimą dienoraščio rengėjams. Dienoraščio pasakojimus pradės dr. Natalie Loick-Wilde, jūrų biologė, tirianti azoto ciklą jūroje ir svarbą jūroje gyvenantiems organizmams. Dienoraštį rasite čia.
Ši veikla vykdoma ES projekto “South Baltic Weblab" rėmuose, kuriame dalyvauja jūrų tyrėjai, informatikai ir e-mokymo ekspertai iš 6 institucijų Baltijos jūros regione. Šio projekto tikslas yra supažindinti su jūrinių tyrimų svarba ir įvairove: tam kuriamas virtualus mokymosi modulis apie Baltijos jūrą, rašomi dienoraščiai, organizuojamos kasmetinės tyrėjų stovyklos skirtos jaunimui nuo 15 iki 18 metų. Pirmajį iš penkių mokymosi modulių bus galima išbandyti 2011 metų vasarą.
„Pietų Baltijos Weblab“ projektas dalinai finansuojama ES komisijos pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto koordinatorius – Leibnico institutas Baltijos jūros tyrimams Rostoke-Varnemiundėje.

Kiti partneriai: Okeanologijos Lenkijos mokslų akademijos institutas; Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas; Lundo universiteto Žemės ir ekosistemų tyrimų departamentas; Ščesino universiteto Jūros ir pakrančių mokslų institutas; Rostoko universiteto Informatikos institutas; Danijos technikos universitetas, Nacionalinė subalansuotos energijos laboratorija.

M. Kataržytė
Šaltinis: www.balsas.lt

Klaipėdoje kuriama negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų sistema

2011-01-25T04:45:00.000-08:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusi dukterinė norvegų kapitalo įmonė “Omega Technology” kartu su KMTP kuria vadinamąją “one stop shop” sistemą OTIN(Oversize Transport Information Network), kuri padėtų transporto įmonėms gauti informaciją apie negabaritinių krovinių gabenimą bei įgyti negabaritiniam transportui būtinus leidimus.
Tai – KMTP inicijuoto tarptautinio projekto “Oversize Baltic” dalis. Minėtu projektu devyni Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos partneriai sieks pagerinti negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų kokybę bei didelių krovinių pervežimo funkcinį (operacinį) suderinamumą Pietų Baltijos regione.
Minėto regiono negabaritinių krovinių pervežimo strategija vystoma siekiant sukurti vieningą regioninį požiūrį į negabaritinių krovinių pervežimo procedūras ir išskirti keturis pagrindinius tobulinimo aspektus: pervežimo koridorius, įstatyminę bazę, ekonominį poveikį, infrastruktūros ir technologijos tobulinimą.
Tad plėtojant sėkmingą bendradarbiavimą su norvegų-lietuvių įmone “Omega Technology” kuriama negabaritinių krovinių gabenimo paslaugų sistema, kurios dėka transporto bendrovės galėtų gauti informaciją apie negabaritinių krovinių pervežimą Pietų Baltijos regione.
Sistemą numatoma integruoti su jau veikiančiomis sistemomis Švedijoje ir Vokietijoje taip ženkliai pagerinant leidimų išdavimo paslaugų prieinamumą. Šalyse, kuriose informacinės sistemos nebuvo pritaikytos vadinamųjų web paslaugų teikimui, bus taikoma išplėstinė sistemos versija, leidžianti supaprastinti komunikaciją tarp atsakingų institucijų ir vežėjų. Įgyvendinus esamą projektą planuojama sistemos plėtra tiek funkciniame, tiek geografiniame kontekstuose. Tikimasi, kad jau greitai sistemos teikiamomis paslaugomis galės naudotis visas Baltijos jūros regionas.
„Omega“ – tai tarptautinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra projektų valdymo sistemų kūrimas ir pritaikymas klientų poreikiams. Įmonės pagrindinė būstinė įsikūrusi Norvegijos miestelyje Olensvag. Padaliniai ir dukterinės įmonės yra įsteigtos įvairiose pasaulio vietose: Norvegijoje, Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Singapūre.
„Omegos“ dukterinė įmonė UAB „Omega Technology“ atidaryta 2006 m.. Visi įmonės darbuotojai yra kvalifikuoti informacinių technologijų specialistai, nuolat tobulinantys turimas žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose.
„Omega Technology“ veikloje naudojamos naujausios programinės technologijos, vykdomi strateginiai tyrimai, testavimai. Įmonė orientuojasi į kompanijos „Microsoft“ programinių produktų kūrimo gaires bei „Omegos AS“ sukurtą aplikacijų kūrimo karkasą – AppFrame, kuris nustato bendras sistemų kūrimo gaires, o tai leidžia AppFrame produktus lengvai integruoti tarpusavyje.
“Omega Technology” kuria nestandartinius IT programinius produktus pritaikydama juos individualiems kliento poreikiams.

Daugiau apie “Omega Technology” www.omega.no

Veržliausia 2010 m. KMTP įmonė

2011-01-11T03:59:00.000-08:00

2010-ieji Lietuvos verslui tapo įsimintinais metais, kupinais naujų iššūkių, kūrybingumo ir darbštumo. Nepaisant ekonominių sunkumų, kai kurios įmonės sugebėjo ne tik atlaikyti sunkmetį, bet adaptuotis prie susidariusios situacijos ir pasiekti sėkmingų rezultatų. Tokios įmonės vertos pagyrimų ir paskatinimo, būtent todėl Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Ūkio banku parodė iniciatyvą siekiant apdovanoti tokias sumanias įmones. 2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke buvo apdovanota veržliausia įmonė siekiant pasidžiaugti jos sėkme ir parodyti kitoms kompanijoms, kad kūrybiškumas bei inovatyvumas yra realus verslo raktas į sėkmę.

Ką reiškia būti veržlia įmonė? Vieniems, tai atrodo kiekybinis kriterijus, kur didžiausią svarbą turi darbuotojų skaičiaus augimas. Kitiems tai, metinės apyvartos ir pelno rodikliai, rodantys tikrąją kompanijos vertę ir veržlumą. Galiausiai konkurso organizatoriai nusprendė užimti tarpinę poziciją ir įmones vertinti kompleksiškai, kuomet darbuotojų skaičius lygiai taip pat svarbus, kiek ir finansiniai rodikliai, tačiau svarbiausias vertinimo kriterijus buvo inovatyvumo elementas. Konkurso organizatoriai laikėsi platesnės inovacijos sampratos. Prioritetas buvo teikiamas įmonėms, įdiegusioms inovatyvius sprendimus savo veikloje, išplėtusioms eksporto rinkas, pasirašiusioms pelningus ir daug žadančius ateities kontraktus su partneriais, kitaip tariant visa, kas įvyko 2010 m., kuo įmonė gali pasigirti ir tikisi, kad tai paskatins jos visapusišką augimą.

Parko administracija kartu su banko atstovais po ilgų svarstymų atrinko tris įmones, kurios savo rezultatais ženkliai skyrėsi nuo kitų. Pirmoji tai UAB „Marine Technology“ - norvegiško kapitalo įmonė, įkūnijanti Klaipėdos darbuotojų kvalifikaciją dirbti tarptautinėje jūrinių technologijų kompanijoje, kuri garsi savo įranga ir projektavimo paslaugomis jūrų ir laivybos pramonėje. Nors Lietuvos filiale dirba tik 3 žmonės, tačiau ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų įdiegimas ir sertifikavimo bendrovės DNV pripažinimas rodo aukštą kokybinį bendrovės įvertinimą, kuris buvo pasiektas 2010 metais.

UAB „Power Media“ – jauna, energinga įmonė maloniai nustebino didžiuliu darbuotojų skaičiaus augimu. Nuo 2 darbuotojų metų pradžioje, per metus įmonė išaugo iki 8, demonstruodama, įspūdingą darbuotojų augimo koeficientą - 300 %! Sėkmingai IT sektoriuje besidarbuojanti įmonė specializuojasi internetinių puslapių kūrime ir programavime. Kaip teigė įmonės vadovas, kokybė buvo įvertinta dirbant užsienyje – padidėjusios darbų apimtys, gautos iš užsakovų Airijoje, tolygiai didėjo paskutinius 6 mėnesius, tai leido plėsti darbuotojų skaičių ir kelti teikiamų paslaugų kokybę.

Trečioji kompanija UAB „Grand Partners“ konkurso organizatorių buvo įvertinta geriausiai. Būtent ši parko senbuvė buvo išrinkta veržliausia 2010 m. KMTP įmone ir apdovanota Ūkio banko įsteigtais prizais. Verslo konsultacijas ir mokymų paslaugas teikianti komanda iš tiesų 2010–sius galėjo pavadinti sėkmingais. Anot komercijos direktoriaus, Andriaus Petravičiaus, per metus įmonė laimėjo apie 20 stambių mokymų kontraktų, kurie leido padidinti apyvartą apie 2-2,5 karto. Nuo rugsėjo mėnesio „Partneriai“ susijungė su tarptautine mokymų kompanija Linkage Inc ir nuo šių metų tapo atstovais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos rinkoms kaip Linkage Baltic. Kaip vieną reikšmingiausių metų laimėjimų A.Petravičius įvardino įgyvendintą tarptautinį projektą, kurio metu tinklas Linkage Inc vedė mokymus Samsung aukščiausio lygio vadovams, o UAB „Grand Partners“ ekspertai konsultavo Rusijos ir Ukrainos „Samsung“ vadovus (apie 150 vadovų). Lietuvos rinkoje vienu iš didžiausių ir sėkmingiausių 2010 metų įvykių, įmonės atstovas įvardino „Arvi ir ko“ vadovų ugdymą. „Šiai korporacijai mes padedame eiti per pokyčius, kuriuos patiria vadovai ir diegiame vadovavimo kultūrą paremtą koučingu (angl. „coaching“ - trenerystė)“ teigė įmonės atstovas.

Parko įmonės 2010 metais parodė sugebėjimą adaptuotis ir savo profesionalumo dėka į sunkmetį reaguoti kūrybiškai. KTMP kartu su Ūkio banku planuoja kasmet apdovanoti įmones už kompleksinį augimą ir kartu, kaip bendruomenei, pasidžiaugti pasiektais rezultatais.

Linkime visoms įmonėms sėkmės, geros nuotaikos ir kūrybiškumo 2011-siais!

Įspūdžiai iš "All Japan Robot Sumo Tournament 2010" varžybų

2010-12-22T02:40:00.000-08:00

Kątik grįžau namo. Naujienos blogos. Tarp "All Japan Robot Sumo Tournament 2010" varžybų (vykusių Tokijuje š.m. gruodžio 19 d.) prizininkų nebuvo lietuviškų vardų. Mano robotas "Parazitas" užsidirbo tik vieną yuko tašką (laimėjo vieną kovą iš trijų), kiti robotai - "Master of Disaster", "309", latvių "Tacka"- buvo išmesti iš ringo kaip kačiukai. "Parazito" greitis yra apie 2 metrai per sekundę, bet jis atrodė kaip vežlys prieš robotus, dauguma iš kurių važiavo apie 5 metrų per sekundę greičiu. Didžiausias siurprizas buvo tai, kad finale laimėjo visai ne greitis, bet protas. Du robotai, kurie lakstė kaip pasiutę, finale vos judėjo, ir tai buvo ne gedimas. Jie tiesiog laukė priešininko judesio kad galėtų atlikti atitinkamą manevrą. Buvo neįmanoma patikėti, kad robotai veikė autonomiškai- tai yra be žmogaus pagalbos bandė analizuoti priešininko veiksmus ir tinkamu momentu atlikti kontrataką. Vienas japonų teisėjas, paklaustas kame yra japonų sumo robotų stiprybė, atsakė - balansas. Balansas tarp galios, greičio ir proto. O multimilijoninės pajamas turinčios Fujisoft firmos įkurėjas, šiu varžybų organizatorius, paklaustas kame yra japonų žmonių stiprybė, atsakė - "hard work and teamwork". Japonų sumo robotų kūrimas turi gilias tradicijas Japonijoje. Dažniausiai pradinį dizainą, idėją sukuria sensėjus - mokytojas.
Vėliau jo mokiniai reguliariai rengia susibūrimus, kurių metu svarsto kaip galima butų tą robotą patobulinti. Kai tie mokiniai baigia mokslus, jie palieka robotą kitiems, ir robotas yra tobulinamas be sustojimo keletą metų, kol nesukuriamas naujas dizainas. Ypač vykusias konstrukcijas jie tiesiog
klonuoja - padaro daug kopijų, tad nugalėti tokią monstrų armiją tampa ypatingai sunku. Mokytojai-sensėjai užsiima robotų kūrimu dešimtmečiais.
Jeigu pirmame varžybų atrankos rate robotus paleidinėja mokiniai, tai finaluose sensšjai daro tai patys. šių metų varžybų nugalėtoju tapo ~60 metų amžiaus japonas, antrą vietą palikęs apytiksliai tokio pat amžiaus priešininkui. Nors ir sakoma, kad patirtis - tai durnių protas, sakyčiau, kad lietuvių pralaimėjimas nėra toks tragiškas. Mes parsivežėme daug žinių apie japonų robotų konstrukcijas ir strategijas, užsimezgė nauji draugiški ryšiai ir netgi Fujisoft kompanijos savininkas pareiskė norą remti musu Balticrobotsumo.org projektą. Visa tai leis pakelti Lietuvos ir Europos sumo robotų konstravimą į kitą, aukštesnį lygį. Laimėti yra sunku, bet dar sunkiau yra garbingai priimti pralaimejimą ir nenustoti kovoti toliau. Mes pripažįstame japonų robotų pranašumą šiais metais, bet dėsime visas pastangas, kad kitais metais laimėtume "All Japan Robot Sumo Tournament 2011".

Nuotrauku galerija:
http://picasaweb.google.com/vitalijrodnov/AllJapanRobotSumoTournament?feat=directlink

Pagarbiai,
Vitalij Rodnov

KMTP's Case Study

2010-12-15T06:58:00.000-08:00

This season at KMTP we had the privilege of having three interns from Lithuania Christian College (LCC).
One of our interns had the opportunity to conduct an observational case study that addressed the question:
Which business environment is best suited for a start-up company: a business incubator or an office space? An email survey was send out to several companies in different countries. The companies that responded from this survey were from Lithuania, Sweden and the United States. This study analyzes the responses and formulates a conclusion and recommendation for the start-up company.
Here is the link for the case study. (Please note that the price per square meters is per YEARS instead of months)

http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/KMTPCase%20Study.pdf
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/Case%20Study%20Excel%20Sheet.pdf

Technology Transfer Centers, United States

2010-11-30T03:06:00.000-08:00

Klaipeda Science and Technology Park has goals that are at the center of the technology transfer industry; that is, to share skills, knowledge, technology, and manufacturing methods to governments and other organizations in order to promote scientific and technological development, and advance ideas to others who can then develop them further. The technology transfer industry is one that has had rapid growth in the last few years, especially in the United States. This article is a database of links to other websites of technology transfer centers. The first section is comprised of links to other technology-focused companies, followed by a section comprised solely of links to technology transfer centers in the University setting in the United States. The purpose of this article is simply to compile on one page an organized list of links to technology centers, in a way that is easy to browse and simple to understand. It is my hope that even from Eastern Europe, there are steps we can take to begin to form connections with similar organizations across the world. Let this database be a step towards this goal of international cooperation.

Association of University Technology Managers: http://www.autm.net/Mission_and_Goals/4752.htm

Association of University Research Parks: http://www.aurp.net/mc/page.do;jsessionid=56A663BD9B8532ED9A7CB3DBA8690934.mc1?sitePageId=113861

Federal Laboratory Consortium for Technology Transfer: http://www.federallabs.org/

The Center for Technology Commercialization, Inc.: http://www.ctc.org/site/about.htm

Technology Commercialization Center, Inc.: http://www.teccenter.org/services/

Industrial Research Institute: http://www.iriweb.org/Main/About_IRI/Public_Site/Navigation/About_IRI/About.aspx?hkey=3abf9016-ebde-4e80-96b2-782044e3528c

Acorn Technologies, Inc.: http://acorntech.com/

Air Products: http://www.airproducts.com/technology/content/

ConocoPhillips: http://www.conocophillips.com/EN/tech/Pages/index.aspx

Intellectual Property Owners Association: http://www.ipo.org/AM/Template.cfm?Section=About_IPO

National Technology Transfer Center: http://www.nttc.edu/aboutus/whoweare.asp

West Virginia High Technology Consortium Foundation: http://www.wvhtf.org/

Center for Technology Transfer and Enterprise Creation: http://www.cmu.edu/cttec/

The Massachusetts Technology Transfer Center: http://www.mattcenter.org/

Global Intellectual Property Center: http://www.theglobalipcenter.com/pages/who-we-are

Idaho Technology Transfer Center: http://idahot2.org/

Carbondale Technology Transfer Center: http://www.4cttc.org/

ECO Technology Transfer Center: http://www.ettcenter.org/

National Center for Technology Innovation: http://www.nationaltechcenter.org/index.php/about/

Pacific Northwest National Laboratory: http://www.pnl.gov/business/tech_transfer.aspx

NineSigma: http://www.ninesigma.com/WhoWeAre/NineSigmaOverview.aspx

Innovaro: http://www.innovaro.com/ClientServices/TechnologyMarketplaces/IPConsulting.aspx

Nerac: http://www.nerac.com/about_nerac.php#

Competitive Technologies, Inc.: http://www.competitivetech.net/

Technology Ventures Corporation: http://techventures.org/

First Principals, Inc.: http://www.firstprincipals.com/

5iTech: http://5itech.com/index.htm

IMAP: http://www.imap.com/industries/high_technology.cfm

Alabama Technology Transfer Center: http://www.alabamat2.org/

Wyoming Technology Transfer Center: http://wwweng.uwyo.edu/wyt2/

Universities

University of Utah Technology Commercialization Office: http://www.tco.utah.edu/

The University of Iowa Economic Development / Technology Transfer: http://research.uiowa.edu/content/economic-developmenttechnology-transfer

University of Rochester Technology Transfer: http://www.urmc.rochester.edu/technology-transfer/about/

University of Colorado Technology Transfer Office: https://www.cu.edu/techtransfer/

University of Michigan Tech Transfer: http://www.techtransfer.umich.edu/about/index.php

Harvard University Office of Technology Development: http://www.techtransfer.harvard.edu/

Yale University Technology Transfer: http://www.yale.edu/ocr/

Princeton University Technology Transfer: http://cfr.princeton.edu/cfr/partnerships/techtransfer.xml

Columbia University Technology Ventures: http://www.techventures.columbia.edu/

Stanford University Office of Technology Licensing: http://otl.stanford.edu/

University of Pennsylvania Center for Technology Transfer: http://www.ctt.upenn.edu/

Caltech Technology Transfer: http://www.ott.caltech.edu/

Massachusetts Institute of Technology, Technology Transfer: http://web.mit.edu/tlo/www/community/process.html
http://web.mit.edu/tlo/www/downloads/pdf/MITsystemtechtrans.pdf

Dartmouth College Technology Transfer: http://www.dartmouth.edu/~tto/

Duke University Office of Research Support: http://www.ors.duke.edu/orsmanual/inventions-patents-and-technology-transfer

University of Chicago Office of Technology: http://tech.uchicago.edu/

Northwestern University Innovation and New Ventures Office: http://www.research.northwestern.edu/invo/

John Hopkins University Technology Transfer: http://www.techtransfer.jhu.edu/

Brown University Technology Ventures Office: http://research.brown.edu/btp/index.php

Cornell University Center for Technology Enterprise and Commercialization: http://www.cctec.cornell.edu/

Rice University Office of Technology Transfer: http://ott.rice.edu/

Vanderbilt University Office of Technology Transfer and Enterprise Development: http://otted.vanderbilt.edu/

Louisiana Tech Technology Transfer Center: http://www.coes.latech.edu/ttcs/index.html

University of Southern California Technology Transfer Center: http://ttc.usc.edu/

McGill University Office of Technology Transfer: http://www.techtransfer.mcgill.ca/about/index.php

University of Notre Dame Office of Research: http://www.nd.edu/~research/technology/index.htm

Emory University Office of Technology Transfer: http://www.ott.emory.edu/

Georgetown University Office of Technology Commercialization: http://otc.georgetown.edu/

Carnegie Mellon University Technology Transfer: http://www.cmu.edu/corporate/tech-transfer.shtml

University of Virginia Technology Transfer: http://www.research.vcu.edu/ott/

Boston College Technology Transfer and Licensing: http://www.bc.edu/research/ottl/home.html

Penn State University Technology Transfer: http://www.research.psu.edu/techtransfer

Syracuse University Office of Technology Transfer: http://techtransfer.syr.edu/

Purdue University Office of Technology Commercialization: http://www.prf.org/otc/

Texas A&M University Office of Technology Commercialization: http://otc.tamu.edu/

Clemson University Office of Technology Transfer and Business Innovation: http://www.clemson.edu/research/technology/

Rutgers University Office of Technology Commercialization: http://otc.rutgers.edu/

University of Pittsburgh Office of Technology Management: http://www.otm.pitt.edu/

Michigan State University Technologies: http://www.technologies.msu.edu/

Auburn University Office of Technology Transfer: http://www.auburn.edu/research/vpr/ipttadm/

Drexel University Office of Research: http://www.research.drexel.edu/tc/default.aspx

Iowa State University Office of Intellectual Property and Technology Transfer: http://www.techtransfer.iastate.edu/

University of Vermont Innovations: http://www.uvminnovations.com/

Duquesne University Office of Research: http://www.duq.edu/research/technology-transfer/index.cfm

University of Arizona Office of Technology Transfer: http://www.ott.arizona.edu/

Washington State University Research Foundation: http://www.wsurf.org/

University of Oklahoma Technologies: http://otd.ou.edu/technologies/index.html

University of South Carolina Office of Intellectual Property: http://ip.research.sc.edu/

University of Tennessee Research Foundation: http://utrf.tennessee.edu/

Temple University Office of Technology Transfer: http://www.temple.edu/ovpr/ott/

Hofstra University Technology Transfers: http://www.hofstra.edu/about/Administration/Provost/orsp/orsp_tech.html

Kansas State Technology Transfer and Development: http://www.k-state.edu/cecd/technologydev/

Missouri University of Science and Technology: http://ecodevo.mst.edu/

University of Minnesota Office for Technology Commercialization: http://www.research.umn.edu/techcomm/

Posted by: Calvin Ruth.

Liquid Natural Gas Terminals, Europe

2010-11-30T02:42:00.000-08:00

Liquid Natural Gas Terminals are being constructed all over the world, including Europe. LNG terminals are centers that are built with the specific purpose of accepting or sending off shipments of natural gas, which has been changed to its liquid form in order to ease its transport. For companies in Europe, such as the Klaipeda Science and Technology Park, it is important to keep track of the current locations of the terminals in this rapidly growing industry, and keep watch on projects that are in the process of becoming operational. This article is simply a database of the Liquid Natural Gas Terminals in Europe, organized by country location, with links to their specific websites and brief descriptions of the project as taken directly from their website. The first section of this page gives links to similar broad databases of LNG terminals; it is followed by LNG terminals that are currently operating, and then by a section of LNG terminals that are proposed, and in the planning or construction stages, but not yet operational. The purpose of this page is simply to compile in one place an organized list of links to terminal information on other websites that can be browsed through in a way that is easy to navigate and understand.

Europe: http://www.kslaw.com/library/pdf/LNG_in_Europe.pdf
PDF file Database, Europe LNG

World: http://www.globallnginfo.com/World%20LNG%20Plants%20&%20Terminals.pdf
PDF file Database, World LNG Terminals

Operating LNG

1. Belgium, Zeebrugge:
http://www.fluxys.com/en/About%20Fluxys/Infrastructure/LNGTerminal/LNGTerminal.aspx
Description: “LNG Terminal, 1987-2010. Serves as a gateway to supply LNG into Northwestern Europ.”

2. France, Montoir: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/gazdefrancelng/
Description: “2007-Present. The Montoir de Bretagne terminal is the largest with a storage capacity of 360,000m³ supplying over 15% of the LNG for the French market”.

3. France, Fos-Tonkin: http://www.elengy.com/en/about-elengy/facilities/fos-tonkin.html
Description: “This LNG Terminal spans 17.5 hectares to the North of a man-made artificial harbour on the banks of the Rhone River. The facility was commissioned in 1972 and is France‘s second pargest LNG terminal.”

(France) http://www.elengy.com/fileadmin/user_upload/Plaquette_Elengy_VA/Plaquette_Elengy_GB_v2.pdf
Description: PDF file, “Elengy LNG Terminals in France”

4. Greece, Revithoussa: http://www.sofregaz.fr/en/news/2007/revithoussa-greece-lng-import-terminal-mechanical-completion-certificate
Description: “SOFREGAZ covers all the engineering fields related to natural gas. Its scope of activities encompasses every stage of the gas chain: production and treatment, liquefied natural gas (LNG), transmission compression, underground storage, and pumping stations.”

5. Portugal, Sines: http://www.smm.com.pt/uk/projecto/6+32/sines-lng-terminal-expansion-project/
Description: “2009-Present, Mechanical construction of one LNG tanks with 150.000 m3 of capacity. The works include all necessary equipments for the global project conclusion.”

6. Spain, Bilbao: http://www.iea.org/work/2005/LNGGasMarkets/session_7/3_Francisco_de_la_Flor.pdf
Description: “PDF file, LNG Terminals in Spain. Includes: Bilbao, Barcelona, Cartagena, Huelva, Sagunt”

7. Turkey, Marmara Ereglisi: http://naco-construction.com/ProjectDetail.asp?PID=91
Description: “1989- Present. Construction of Liquefied Natural Gas Terminal, LNG Storage Tanks, process piping system, pipeline, land reclamation, shore protection and jetty construction.”

8. Turkey, Aliaga Plant: http://www.egegaz.com.tr/en/terminal.aspx
Description: “Two full containment LNG tanks each 140.000 m3, Regasification and send-out capacity: 6 bcm/y of high pressure, Jetty: LNG vessels upto Q-max; unloading capacity of 11.000 m3/h.”

9. UK, Grain: http://www.nationalgrid.com/uk/GrainLNG/mission/
Description: “2005- Present. Expansion of the terminal, to triple capacity to 9.8 million tonnes per annum (12% of UK gas demand), is now complete with three of the biggest above ground full containment LNG storage tanks in the world.”

10. UK, South Hook: http://www.southhooklng.co.uk/cds-web/view.do
Description: “The South Hook Terminal, a part of the Qatargas 2 integrated value chain, is the largest Liquefied Natural Gas re-gasification terminal in Europe. The terminal has successfully completed the build and commissioning of Phase 2 and is complete, and will be able to provide the UK with a significant proportion of its natural gas requirements.”

11. UK, Dragon Milford Haven South Wales: http://www.dragonlng.co.uk/
Description: “Dragon’s liquefied natural gas terminal consists of: a jetty, storage tanks and regasification facilities combined with gas export capabilities for 365 days per year continuous operation. The terminal has the capacity to receive and unload up to 217,000 cubic metre capacity carriers in approximately 24 hours”.

12. Italy, Isola Di Porto Levante: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/adriatic/
Description: “2004- Present. Aim: Supply of Italian gas grid with 6.4 billion cubic metres of gas a year for 25 years”.

13. Italy, Brindisi: http://www.brindisi-lng.it/en-GB/Pages/default.aspx
Description: “Brindisi LNG will be a liquefied natural gas terminal that will be located at Capo Bianco, the deep-water outer harbour of Brindisi port. The facility will incorporate the latest technology and safety features, with capacity for regasifying six million tones of LNG per annum. Brindisi LNG will be capable of supplying up to 10% of Italy’s current gas demand.”

14. Italy, Panigaglia: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/gas-power/polo-gnl-panigaglia.shtml
Description: “The plant, located at Fezzano di Portovenere (SP), is Italy's complex for the receipt and re-gasification of Liquefied Natural Gas (LNG)”.

15. Italy, ENI: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/other-companies/lngshipping/lngshipping.shtml
Description: “The purpose of LNG Shipping S.p.A. is the exercising, in Italy and overseas, of the shipping activities with ship of every size and tonnage, whether owned or chartered. Acting on behalf of Eni, LNG Shipping carries out the management of Lng marine transportation, which is controlled by Eni Gas & Power Division.”

16. Italy, Adriatic: http://www.adriaticlng.com/wps/portal/!ut/p/c5/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3hzJ193PydvIwMDV2cTA08LdwNvMxcLQwMzE6B8JG75QHMCusNB9uHXD5I3wAEcDfT9PPJzU_WDM0v0C3IjDLJMHBUBLAmumg!!/dl3/d3/L0lHSkovd0RNQU5rQUVnQSEhL1lCZncvZW4!/
Description: “2005- Present. The Adriatic LNG Terminal is the world’s first offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG). With its 8 billion cubic meters capacity, approximately equal to 10% of the country’s entire gas consumption, the Adriatic LNG Terminal will make a significant contribution to increasing and diversifying Italy’s traditional sources of energy imports, thus contributing to the security and competitiveness of Italy’s energy supplies.”

17. North Adriatic, Rovigo: http://www.adriaticlng.com/wps/wcm/connect/b446b4004ec1a851a256a2d344b11302/04+The+Terminal.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=b446b4004ec1a851a256a2d344b11302
Description: PDF File. “The Adriatic LNG Terminal is the first ever offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG).
The facility is located offshore of Porto Levante, in the northern Adriatic Sea, about 15 kilometers off the Veneto coastline, where it is set on the sea floor.”

18. The Netherlands, Lion Gas: http://www.liongas.nl/?id=87
Description: “LionGas is the second regasification terminal to be developed by 4Gas. The project was initiated in 2001. Located in Rotterdam, Europe’s most important energy port, the terminal will facilitate efficient access to the North-West European gas markets.”

19. The Netherlands, Gate Terminal: http://www.gate.nl/index.php?fotoalbum_id=&taal_id=2
Description: “First LNG import terminal in the Netherlands with access to northwest Europe. The terminal will have an initial throughput capacity of 12 billion m3 (bcm) per annum and will consist of three storage tanks and two jetty's. Annual throughput capacity can be increased to 16 bcm in the future.”

20. Norway, Melkoya Island, Hammerfest: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/snohvit/
Description: “2002- Present. The Snøhvit LNG project was constructed to exploit the resources of three gas fields in the Barent Sea: Snøhvit, Albatross and Askeladd (240m to 345m deep), which lie about 140km northwest of Hammerfest in Norway.”

Proposed LNG

1. Italy, Livorno: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/livorno/
Description: “LNG Carrier conversion, Completion: End of 2010, operational by 2011. Aim: New capacity for the Italan market.”

2. Italy, Priolo Augusta, LNG: http://abarrelfull.wikidot.com/priolo-augusta-lng-terminal
Description: “Priolo Augusta Lng is a project planned by Shell & ERG, to build a regasification Terminal in Sifily. Permission to build not yet granted. Storage capacity: 2 tanks of 150,000 cubic meters. Unloading capacity: Can handle carriers of between 70,000 and 200,000 cubic meters, Unloads at 10.000/12.000 m³ per hour”.

3. Italy, Porto Empedocle: http://abarrelfull.wikidot.com/porto-empedocle-lng-terminal
Description: “Suppliers: 2 Billion cubic metres of gas is expected to be supplied by EGAS from Egypt. Customers: The terminal will export the natural gas product via one gas pipelines operated at high pressure (75 barg nominal) and will deliver gas to the Italian national grid via a connection to the Snam Rete Gas pipeline at the Porto Empedocle node point approximately 7 km north of the terminal location”.

4. Spain, El Musel, Enagas: http://abarrelfull.wikidot.com/el-musel-lng-terminal
Description: “Expected Start-Up date: 2012. Customers: The terminal will supply the domestic gas grid and two combined cycle power stations in the Asturia province of Spain.”

5. France, Dunkerque: http://dunkerque-lng.edf.com/uk/index.html
Description: “EDF, through its subsidiary DUNKERQUE LNG, is considering building an LNG terminal on Dunkirk Port land. Expected Start-Up date: 2014. With an annual capacity of between 10 and 13 billion m3, this terminal is a response to French and European market expectations. It will make a significant contribution to security and diversification of supplies by increasing the capacity to import Liquefied Natural Gas (LNG) with the twin priorities of improving security and environmental protection.”

6. France, Le Verdon: http://www.pegazlng.com/?id=19&LANG=EN
Description: “Gas has signed a contract with Port of Bordeaux for a 20-hectare land option at Le Verdon for developing a LNG import terminal. The land option concerns the site of a former oil storage depot offering excellent marine access and is ideally suited as a LNG import terminal location.”

7. Sweden, Brunnsviksholme: http://abarrelfull.wikidot.com/brunnsviksholme-lng-terminal
Description: “Customers: Fortum, among others, will use the natural gas to replace petroleum for city-gas production in Stockholm and the Nynas refinery will use the natural gas in its production of hydrogen gas. Expected Completion: 2011.”

8. UK, Canvey: http://www.canveylng.co.uk/
Description: “Proposal to build 240,000m3 of Liquefied Natural Gas storage capacity at the existing Calor owned terminal in Thames Road, Canvey. A full scale planning application and project plan is now being developed. includes the building of 2 full-containment tanks, each consisting of an inner tank made of nickel steel and an outer tank made of pre-stressed concrete. The facility will also include two new loading arms on the existing jetty, a regasification plant and additional underground pipeline for gas importation into the National Transmission System.”

9. Poland, Swinoujscie: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/swinoujscie/
Description: “Location: Baltic Coast, Poland. Products: LNG for the domestic good. Expected Start-Up date: 2014. The terminal will be constructed at Swinoujscie near Szczecin in the western part of Poland's Baltic coast (West Pomeranian region). The advantages of this placement include the lower costs to receive big ships and freight compred with those in Gdansk, and there are large gas consumers (power station and chemical plant) in the immediate vicinity.”

Posted by: Calvin Ruth.

Klaipėdiečiai robotų kūrėjai tiesia kelią aukštųjų technologijų kūrimui

2010-10-28T03:12:00.000-07:00

Siekdamas skatinti inovatyvias idėjas, aukštųjų technologijų kūrimą ir verslumą Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ėmėsi iniciatyvos remti entuziastus klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus.

„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.

Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?

Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.

Kokio lygio tai bus renginys?

Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.

Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?

Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.

Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?

Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.

KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?

Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.

Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.

Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?

Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.

Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje - iššūkis valstybei ir jūriniam verslui

2010-10-13T00:42:00.000-07:00

Aukščiausio rango politikai Lietuvoje yra deklaravę, kad siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės būtina pastatyti suskystintų dujų terminalą, tačiau iki šiol tokio projekto įgyvendinimas - diskusijų stadijoje.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.

Neišnaudota niša

Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.

Įvairūs variantai

Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.

Oversize transportation – the key to economical development

2010-10-13T00:41:00.001-07:00

Oversize transportation is a big part of industry, energy, infrastructure development. This business area has a big impact to economical development in every country, but it is still very differently organized in separate countries of sought Baltic region (SBR).
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu

Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui

2010-10-07T23:29:00.000-07:00

Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje ypač didelę reikšmę ekonomikos ir mokslo vystymesi užima technologijų perdavimo procesas. Tai - vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacinės gamybinės patirties pritaikymas ar panaudojimas kitų subjektų veikloje.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.

Sisteminis požiūris

Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.

Inovatyvus verslas kuriamas sprendžiant banaliausias problemas

2010-10-07T23:27:00.000-07:00

Senas posakis- Genialumas slypi paprastume galioja ir kuriant verslo idėjas. Dažnai mąstydami apie inovatyvų verslą susikuriame mitą kuris slopina iniciatyvą, nelengva sekti įkandint tokių kompanijų kaip Apple ar Google, dar sudėtingiaus suvokti kaip veikia CISCO ar Symens technologiniai gigantai. Manau kad kiekvienas ieškoadmas pagrindo naujai verslo idėjai, turėtume apsižvalgyti aplink įvertinti visų užmirštas subanlėjusias problemas kurios kamuoja didžiąją dalį visuomenes. Kuo banalesnė problema tuo didesnis skaičius žmonių su ja susiduria, kuo didesnei gupei žmonių ši problema aktuali tuo didesnė rinka atsivers jūsų verslui.
Kad ši teorija neatrodytu banali siūlau panagrinėti kelias inovatyviausiomis pripažintų kompanijų sėkmės istorijas.
Nusėdo mobilusis?
Paulas Kingas 25 erių studentas, karta skubėjo į orouostą , pakeliui į išsvajotajį Majamį studentui išsikrovė mobilusis, negana to jis suvokė, kad jo kišenėje jo kambarioko raktai nuo buto, negalėdamas paskambinti Paulas privalėjo grįžti, kad atiduotu raktus, tuo tarpu jo lėktuvas jau kilo be jo. Vietoj kelionės į Majamį Paulas pasiliko namuose ir sumastė puikų verslo planą- įsteigė tinklą automatų telefonams pakrauti- banalu? Dabar tai verslas generuojantis Paului daugiau nei 2mln dolerių pajamų per metus. Daugiau
http://money.cnn.com/2010/01/29/smallbusiness/hercules_buy_a_phone_charge/index.htm
Pirkinys pigesnis nei pristatymas?
Mato Chaseno močiutė sugalvojusi parsivežti antikvarinę komodą, netikėtai suvokė, kad vien tik jos pristatymas kainuos daugiau nei 1000 dol. Močiutės kančios virto netikėta verslo įdėja Matui , jis įkūrė internetinę platformą uShip orientuota į smulkūjį verslą ir suteikiančią galimybę vairuotojams siūlyti pervežimų kainą. Didžiosios pervežimų kompanijos siunčia savo mašinas šimtus kilometrų kroviniui paimti, kai tuo tarpu yra didelė tikimybė kad netoliese knipžda gausybė didesnių ar mažesnių nepilnai pakrautų sunkvėžimių. Galėdami matyti pervežimo pasiūlymus realiame laike, būdami netoli krovinio vietos, vairuotojai gali siūlyti ženkliai konkurencingesnes kainas, gal tai ir lėmė, kad Matas išvystė 6 mln. Dolerių pajams per metus generuojantį verslą.
Daugiau http://money.cnn.com/2010/01/07/smallbusiness/uship_cargo_cult/index.htm

Moralas gana paprastas norint įkurti inovatyvų verslą nebūtina išrasti technologiją ar dirbti laboratorijoje kuriant ateities vaizdinius, svarbu suvokti aplinką kurioje gyvenate ir dirbate ir laiku suvokti, kad kiekviena problema yra verslo galimybė o ne pretekstas savigraužai.

"East Link" - tarptautinė konferencija, skirta mokslo ir inovacijų tarp Rytų ir Vakarų partnerystei

2010-10-07T23:25:00.000-07:00

Spalio 20-21 d. Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija "East Link", skirta santykių tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų vystymui, siekiant stiprinti inovacijų sklaidą bei žinių ekonomikos kūrimą. Renginį organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su partneriais.
Minėta konferencija yra svarbi tiek Europos Sąjungos (ES), tiek postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderiams, inovacijų ekspertams, išradėjams. Tai galimybė kurti priemones leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims plėtojant inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione.
Trys tematinės sesijos
Renginyje dalyvaus inovacijų plėtros specialistai, akademinio pasaulio atstovai, išradėjai bei verslininkai iš Lietuvos, Kazachstano, Uzbekistano, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Indijos ir kt. valstybių.
Konferenciją pristatys Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Renginys bus suskirstytas į tris paralelines sesijas.
Viena jų - tarptautinis bendradarbiavimas tarp žinių ir tyrimų institucijų, bendri projektai, stažuotės ir mokslo programos. Šios tematinės sesijos pagrindinis uždavinys - apžvelgti esminius vykdomų tyrimų projektų tikslus, tyrimų infrastruktūros potencialą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis žiniomis ir tyrėjais.
Kita sesija - technologijų perdavimo procesai Rytų partnerystės kontekste. Pagrindinis šios sesijos tikslas - apibrėžti technologijų perdavimo procesui būtinos kritinės masės (mokslininkų potencialas, technologijų komercializavimo kompetencijos, finansavimas) galimybes, skatinant žinių ekonomikos vystymą regione.
Trečioji sesija - kūrybinės industrijos: žiniasklaidos ir technologijų sąveikos galimybės Rytų partnerystės kontekste.
Modernioje ekonomikoje kūrybinės industrijos veikia kaip inovacijų ir struktūrinės kaitos katalizatorius kuriant naujus verslo modelių konceptus, apjungiant kūrybą bei technologijas. Sesijos metu bus pateikiama informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo galimybes vystant kūrybines industrijas.
Konferenciją apibendrins tarptautinė diskusija "Kelyje į žinių ekonomiką". Diskusijoje dalyvaus aukšto rango politikos verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, kurie aptars pagrindines tolesnio bendradarbiavimo problemines sritis.
Tarp keliamų klausimų bus analizuojama, kaip paskatinti mokslo institucijas kurti bendrus tyrimų projektus? Kokios kultūrinės, finansinės ir infrastruktūros problemos riboja tarptautinį bendradarbiavimą? Kaip verslas gali pasinaudoti bendrais tyrimų projektais ir jų rezultatais vystant žinių ekonomiką? Kaip sukurti efektyvią technologijų perdavimo struktūrą bei kokių priemonių turi imtis valstybės, siekiant paskatinti mokslinį bendradarbiavimą Rytų partnerystės kontekste?
Konferenciją užbaigs verslo kontaktų renginys ir informacinis seminaras, skirtas Lietuvoje integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) pristatymui.
Abipusė nauda
“East Link" bendradarbiavimo koncepcija paremta ES Rytų partnerystės programa bei ES ir naująja Centrinės Azijos bendradarbiavimo strategija. Pagrindinis konferencijos tikslas yra atnaujinti ir sukurti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo jungtis postsovietinėje ir Vakarų geopolitinėse erdvėse siekiant sustiprinti regiono konkurencines pozicijas globalinėje ekonomikoje.
Eurointegracijos procesas mokslo ir inovacijų plėtroje sukūrė dvi atskiras geografines erdves: tai - ES naujosios narės su galimybe veikti bendrame ES tyrimų lauke ir atviros rinkos teikiamomis privilegijomis, bei postsovietinė erdvė su Centrinės Azijos respublikomis bei Rusija, sukuriančios per 200 mln. vartotojų rinką įvertinant ir milžiniškus gamtinius resursus.
Tarptautinė konferencija ne atsitiktinai vyks Lietuvoje: mūsų valstybė yra priklausiusi sovietiniam blokui, o 2004 m. tapo ES nare, tad verslininkai, mokslininkai, politikai turi patirties ir Rytuose, ir Vakaruose. Kartu yra išlikę ir verslo bei mokslo ryšiai su postsovietimėmis valstybėmis. Mūsų šalis turi progą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų mokslinių sistemų.
Specialistai pabrėžia, kad lietuviai pirmiausiai svarbūs dėl to, jog yra gerai susipažinę su Rytų valstybių žmonių mentalitetu, kultūra, turi specifinės politinės patirties. Savo ruožtu ir Rytų valstybių atstovams yra daug paprasčiau bendrauti su lietuviais, nes, neslepiama, kultūrinis atotrūkis tarp Rytų ir ES valstybių yra milžiniškas. Daug lemia ir kalbos barjeras, žmogiškasis faktorius.
Todėl konferencija "East Link" ir siekiama atkurti ryšius versle, moksle bei inovacijų srityse, šias sferas bandyti apjungti kuriant žinių ekonomiką regione.
Tokio bendradarbiavimo nauda - akivaizdi: užmezgus ryšius atsiveria naujos galimybės mokslo projektų įgyvendinimui ir jų rezultatams komercializuoti, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką.
Lietuvai esant tarpininkei tarp Rytų ir ES valstybių padidėtų galimybės pritraukti kuo daugiau investicijų: mūsų šalyje vyktų mokymai, konferencijos, kompetencijų kėlimo procesai ir kt.
Tad didžiausia nauda būtų bendri mokslo ir verslo, jų simbiozės projektai, įgytos žinios, dalijimasis technologijomis. Be to, Rytų šalių mokslinės įstaigos yra ypač stiprios, tad jų indėlis į Lietuvos akademinį pasaulį būtų labai naudingas.
Tolesni projekto įgyvendinimo tikslai: "EastLink Forum" valdymo struktūros, reikalingos tarptautinės tarybos "EastLink" koordinavimui, steigimas. Taip pat - duomenų bazės "EastLink.net" infrastruktūros informacijos valdymui bei sklaidai parengimas.
Organizatoriai:
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
LCC tarptautinis universitetas
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Grida Group
Europos verslo ir inovacijų tinklas
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra
Rėmėjai:
LR Užsienio reikalų ministerija
LR Švietimo ir mokslo ministerija
LR Ūkio ministerija
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos miesto savivaldybė

Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui

2010-07-28T04:29:00.000-07:00

Technologijų perdavimo centrų plėtrai patirties semtasi Paryžiuje

2010-07-28T04:19:00.000-07:00

Pavasarį, gegužės 26-28 dienomis, Prancūzijoje vykusioje jubiliejinėje 10-oje pasaulinės organizacijos ASTP konferencijoje aptarti ne tik technologijų perdavimo būdai ir jų reikšmė. Itin daug dėmesio čia skirta praktiniams seminarams, kuriuose nagrinėtos įvairios užduotys. Konferencijoje patirties sėmėsi ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas Paulius Kutys.

ASTP - viena didžiausių pasaulio technologijų perdavimo specialistų organizacija, vienijanti narius iš viso pasaulio. Jubiliejinėje konferencijoje Paryžiuje pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Amerikos technologijų perdavimo asociacija bei Tolimaisiais Rytais. Konferencijoje dalyvavo pasaulyje garsūs technologijų perdavimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, kurie dalijosi geriausia praktika komercializuojant akademinius išradimus bei diskutavo apie technologijų perdavimo vaidmenį XXI amžiuje.

„Konferencija vyko tris dienas. Pirmoji diena buvo skirta socialinei programai ir konferencijos atidarymui, kurį po išvykos į Paryžių viename iš institutų paskelbė ASTP prezidentė. Likusias dvi konferencijos dienas trijose paralelinėse sesijose buvo skaitomi pranešimai bei vyko praktiniai užsiėmimai. Pirmoji sesija skirta būsimiems technologijų perdavimo specialistams, antroji – esamiems specialistams, siekiantiems tapti ekspertais, o trečioji – pasaulinio lygio technologijų perdavimo profesionalams.

Didelis dėmesys skirtas technologijų perdavimo svarbai pasaulyje ir Europoje aptarti, vyko praktiniai seminarai, susiję su technologijų perdavimu. Tai buvo įspūdinga konferencija, kurioje buvo galima gauti ne tik daugybę praktinių patarimų, pritaikyti turimas žinias tarptautiniame kontekste atliekant interaktyvias užduotis kaip, pavyzdžiui, universiteto verslo plano plėtros bei strategijos kūrimas, bet ir sužinoti daugiau apie pagrindines technologijų perdavimo priemones bei būdus, siekiant efektyvaus technologijų perdavimo vystymo. Daug naudingos informacijos pateikta ir plenarinėse sesijose.

Stebino pranešėjų gebėjimas taip organizuoti ir vesti praktinius seminarus su intensyviomis interaktyviomis užduotimis, kad nebūtų nuobodu nė vienam dalyviui, kurių viename seminare dalyvavo apie keturis šimtus. Buvo įdomu ir naudinga dalyvauti grupinėse bei tarp grupių vykusiose diskusijose. Olandų patarimai ir technologijų perdavimo schemos padėjo aiškiai suvokti technologijų perdavimo ypatumus Vakarų Europoje. Bendros schemos ir taktiniai sprendimai turės būti panašūs kuriant technologijų perdavimo centrus (TTO – Technology Transfer Office) ir Lietuvoje, todėl žinios ir kontaktai užmegzti Paryžiuje pravers ateityje. Čia kažką naujo ir vertingo sužinojo net tie, kurie technologijų perdavimo srityje dirba ne vieną dešimtį metų“, - įspūdžiais dalinosi P. Kutys.

ASTP - ne pelno siekianti Europos mokslo ir technologijų perdavimo organizacija įsteigta tarptautinės specialistų grupės iniciatyva. Tai lėmė jų susitikimai siekiant pasidalinti patirtimi. ASTP vienija specialistus, kurių skaičius sparčiai auga; šiuo metu organizacijoje yra daugiau nei 600 narių iš 41-os šalies.

Simona Žimkutė

Naujos galimybės MTP įmonėms – strateginė partnerystė

2010-07-28T03:39:00.000-07:00

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) gali pasidžiaugti pirmaisiais sėkmingo darbo su strateginiais partneriais rezultatais užtikrinant bendradarbiavimą tarp parke įsikūrusių įmonių ir strateginių partnerių.
KMTP strateginiai partneriai – stambios, tarptautinės įmonės kurios KMTP bendruomenei yra svarbios kaip partneriai ar užsakovai.
Siekiant sustiprinti parke įsikūrusių įmonių veiklos pozicijas, nuolat plečiamas strateginių partnerių ratas. Bendradarbiavimo sutartys jau pasirašytos su: „COWI Lietuva“, UAB DET NORSKE VERITAS (DNV) ir UAB „Kamineros grupė“.

Vieni nepajėgūs

Parkuose įsikūrusios įmonės dažniausiai – smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) atstovai. Pastarieji vieni dalyvauti dideliuose projektuose negali dėl siauros specializacijos sferos. Tuo tarpu norint dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir įgyvendinti projektą reikalinga kompetencija keliose veiklos sferose. nutinka todėl, jog konsorciumo dalyviui keliamos sąlygos neretai tampa sunkiai įgyvendinamomis.
Tokioms įmonėms labai svarbi partnerystė su didelėmis kompanijomis siekiant užmegzti naujus kontaktus, perimti darbo, projektų vykdymo ir administravimo patirtį iš tarptautinį verslą vystančių kompanijų. MTP, turintys plačius bendradarbiavimo tinklus su strateginiais partneriais, - priemonė mažesnėms įmonėms įsitraukti į tarptautinį verslą plėtojančių kompanijų veiklas.
Dalyvavimas projektuose SVV įmonėms – galimybė tapti technologiškai sudėtingų projektų dalimi. Tai skatina nuolat gerinti savo produktų ar paslaugų kokybę bei pristatyti juos platesnėje rinkoje.

Pirmasis rezultatas

KMTP siekdamas užtikrinti produktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą subūrė skirtingas verslo ir mokslo įmones ir įstaigas pateikti bendrą pasiūlymą viešajam konkursui. KMTP iniciatyva suformuotas konsorciumas tarp Baltijos aplinkos tyrimų instituto (CORPI), UAB „COWI Lietuva“ ir Projektų valdymo grupe (PVG) bei konsultacinės kompanijos „Jostra“.
Susivienijimas pateikė pasiūlymą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo“.

MTP vaidmuo

MTP vaidmuo organizuojant tokius susivienijimus labai svarbus keliais aspektais. Kadangi didelės įmonės gali veikti vienos, parkui itin svarbu turėti ir valdyti informaciją apie vykdomus projektus. Tik tada MTP gali atrinkti projektus ir įtraukti MTP veikiančias įmones, savo veikla atitinkančias paslaugų poreikius. Antra, parko vaidmuo svarbus pristatant parko įmones tarptautiniam verslui ir užtikrinant juos dėl parko įmonės patikimumo. Trečia, MTP svarbu pritraukti kuo daugiau strateginių partnerių ir turėti reikiamą informaciją apie jų veiklas tam, kad bendradarbiavimui būtų suformuotas konsorciumas.
MTP veikla organizuojant konsorciumus turi užtikrinti abipusę naudą. SVV įmonėms susivienijimas - tai būdas plėsti veiklos sritis, gerinti paslaugų ar prekių kokybę, sukaupti tarptautinės patirties, o strateginiams partneriams - atrasti naujas kompanijas.

Elektroninių knygų skaitytuvai su spalvotu elektroniniu popieriumi atsiras šiais metais

2010-06-16T01:02:00.000-07:00

Taivano bendrovė „Prime View International“, kuri yra viena pagrindinių detalių tiekėja elektroninių knygų skaitytuvams „Amazon Kindle“, šiais metais ketina pradėti gaminti ekranus iš spalvoto elektroninio popieriaus.

„Prime View International“ valdo JAV bendrovę „E Ink“, sukūrusią elektroninio rašalo technologiją.

„Prime View International“ direktorių tarybos pirmininko Skito Liu teigimu, bendrovė jau pradėjo bandomąją spalvotų ekranų gamybą pagal „E Ink“ technologiją. Tokie ekranai kol kas negali prilygti pagal vaizdo kokybę ir spalvų perteikimą tradiciniams skystųjų kristalų televizoriams arba AMOLED ekranams, tačiau yra tinkami laikraščių, žurnalų bei elektroninių knygų atvaizdavimui.

Skitas Liu pažymėjo, kad pirmieji įrenginiai su „E Ink“ spalvotais ekranais rinkoje turėtų pasirodyti iki šių metų pabaigos (greičiausiai tai įvyks ketvirtajame ketvirtyje). Naujojo tipo ekranai pirmiausiai ras pritaikymą elektroninių knygų skaitytuvuose, tačiau šiais metais laukti „Kindl“ spalvotos versijos neverta.

„Prime View International“ taip pat ketina gaminti mažai energijos naudojančius ekranus, galinčius rodyti animuotą vaizdą.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Lietuvos komanda laimėjo verslo modeliavimo pasaulinį konkursą

2010-06-13T22:47:00.000-07:00

Justinas Noreika ir Martynas Žurauskas nugalėjo keturis mėnesius trukusiame pasauliniame verslo kompiuterinio modeliavimo konkurse. Jie yra Lietuvos Junior Achievement programų dalyviai, dabar studijoje SSE Ryga.

Pasaulio čempionatas yra organizuojamos Junior Achievement kompiuterinio modeliavimo TITAN (VEMP -Vadybos ir Ekonominio Modeliavimo Pratybų) programos pagrindu. Šių varžybų metu dalyviai tampa virtualių konkuruojančių verslo įmonių vadovais. Situaciją rinkoje, atsižvelgiant į dalyvių sprendimus, modeliuoja kompiuteris. Laimi daugiausiai pelno uždirbusi “verslo įmonė”.

Varžybos vyko neakivaizdžiai – internetu. Varžybų internetinis puslapis: http://www.ja.org/involved/global_titan/index.shtml. Varžybų organizatorių (Junior Achievement Worldwide) pranešimas spaudai: http://www.ja.org/about/releases/about_newsitem568.asp

Apie “Lietuvos Junior Achievement”

Viešoji įstaiga “Lietuvos Junior Achievement" (LJA) yra nepelno organizacija, kuri diegia rinkos ekonomikos mokomąsias programas Lietuvos mokyklose. Kompiuterinis rinkos modeliavimas yra sudedamoji LJA mokomųjų programų dalis. 2009-2010 mokslo metais pagal LJA programas mokysis virš 20000 moksleivių. LJA misija – ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes.

„GetJar“ bendradarbiaus plečiant „Android“ telefonų galimybes

2010-06-10T01:06:00.000-07:00

Pasauliniai mobiliosios rinkos grandai – telefonų gamintoja „Sony Ericsson“ ir lietuvių sukurta mobiliųjų aplikacijų parduotuvė „GetJar“ – paskelbė apie pradedamą bendradarbiavimą „Android“ srityje. Į naujausius „Sony Ericsson“ telefonus su „Android“ operacine sistema bus integruojama prieiga prie „GetJar“ portalo, kuriame yra keli tūkstančiai šiai operacinei sistemai pritaikytų aplikacijų.

„Android“ operacinę sistemą vertinčiau kaip vieną perspektyviausių mobiliųjų telefonų platformų, kuri turi perspektyvą mobiliuosiuose įrenginiuose tapti tokia svarbia, kokia yra „Windows“ kompiuteriuose, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. – Jau dabar „GetJar“ portale yra tūkstančiai „Android“ telefonams pritaikytų aplikacijų, ir jų sparčiai daugėja. Džiaugiamės, kad pradėjus bendradarbiauti su „Sony Ericsson“ parsisiųsti programų ir žaidimų į savo telefoną vartotojams bus dar paprasčiau“.

Pasak I. Laurs, simboliška, kad trijų pasaulinių kompanijų bendradarbiavimas prasideda Lietuvoje – šalyje, kurioje mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje (149 proc., 2009 m. duomenimis) ir kurioje „gimė“ tarptautinės sėkmės sulaukęs „GetJar“ projektas.
REKLAMA

Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje. Kas sekundę vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia apie 30 aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius greitu metu turėtų pasiekti 1 milijardą.

Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.

Šaltinis: www.delfi.lt

Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika

2010-06-10T00:56:00.000-07:00

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių.

Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos. Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.

Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas.

Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t.y. kaip sudaryti investicinį portfelį su kiek įmanoma didesne tikėtina grąža ir kiek įmanoma mažesne rizika.

Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai). Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t.y. rasti tokias jų kainas, kad finansų rinkoje nebūtų arbitražo galimybės. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija (vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodant), kai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Šia problema domėjosi daugelis žymiausių pasaulyje ekonomistų ir matematikų, tokių kaip: Charsle Castell,Louis Bachelier, Paul Samuelson, Harry Markowitz, Merton Miller, Eugene Fama, Fisher Black, Myron Scholes, Robert C. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.

1969 metais 31 metų nepriklausomam finansininkui Fisher Black ir 28 metų finansų dėstytojui Myron Scholes kilo unikali mintis kaip įkainoti finansinius aktyvus, kuri padarė perversmą taikant sudėtingus matematinius metodus modeliuojant finansines rinkas. 1973 metais šie mokslininkai paskelbė žurnale “ Journal of Political Economy” straipsnį „The Pricing of Options and Corporate Liabilieties“, kuriame pateikė europietiškojo tipo pasirinkimo parduoto sandorio (call), kai už akcijas nemokami dividendai, teisingos rinkos vertės nustatymo analizinio modelio pagrindinius principus. Tais pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Merton. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, kuris iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms.

Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes 1997m. gruodžio 14d. gavo ekonomikos Nobelio premiją. Įteikiant premiją, buvo pažymėta , kad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę. Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus. Be to, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą.
Geras matematikos išmanymas padeda pasiekti geresnį finansinių rinkų rizikos valdymą

Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių – pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose reikia taikyti įvairius matematinius metodus.

Pasirinkimo sandorio (opciono) sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, graikai ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų laivų krovinių opcionais. Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ( pirkimo opcionas) ar parduoti ( pardavimo opcionas) pagrindinį aktyvą, pvz. akcijas tam tikru laiku už iš anksto nustatytą kainą. Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl opciono turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti. Kaina, kuri sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą ir ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir opciono turėtojas patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai. Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos dinamiką arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu. Tam reikia sukurti matematinį modelį.

Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a. prancūzų matematikams Blaise Pascal ir Pierre De Fermat (žinomas kaip paskutinės Ferma teoremos autorius). Šie mokslininkai susirašinėdami 1654 m. apskaičiavo žaidimo, metant du lošimo kauliukus fiksuotą skaičių kartų, visų galimų baigčių tikimybes.

Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus? Po trijų metimų Jonas pirmauja 2:1. Kokia teisingą sumą jus turite statyti lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku 100Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0,25. Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lt , tai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta. Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums, o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man. Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose.

Taigi, jei matematika gali padėti nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi padėti ir sprendžiant finansines opcionų problemas. Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo. Galima laikyti, kad tam impulsą davė 1877 Charsle Castelli išleista knyga “ The Theory of Options in Stocks and Shares”. Knygos autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas. Po dvidešimt trejų metų Louis Bachelier iš Sorbonos universiteto savo matematikos disertacijoje “Theorie de la Speculation” pasiūlė, kaip manoma, patį pirmąjį analizinį opcionų įkainojimo modelį. Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, o opcionų kainos viršydavo bazinio aktyvo kainą. Bachelier darbu susidomėjo Paul Samuelson, kuris 1955 parašė nepaskelbtą straipsnį “Brownian Motion in the Stock Market”. Tais pačiais metais jo mokinys Richard Kruizenga citavo Bachelier darbą savo disertacijoje “Put and Call Options: A Theoretical and Market Analysis”. 1962 m. A. James Boness disertacijoje “A Theory and Measurement of Stock Option Value” išvystė opcionų įkainojimo modelį. Tai buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su pirmtakais.

Black ir Scholes išvesdami akcijų opcionų įkainojimo formulę, autoriai priėmė “idealias sąlygas”, kurias turi išpildyti akcijų ir opcionų rinka:

*
Nerizikingoji palūkanų norma yra pastovi ir žinoma .
*
Už pagrindinį aktyvą (akciją) per opciono gyvavimo laikotarpį nemokami dividendai.
* Nagrinėjamas europietiškasis pardavimo opcionas.
* Pagrindinio aktyvo kaina kinta pagal geometrinį Brauno judesį su trendo ir difuzijos koeficientais, proporcingais aktyvo kainai.
* Prekyba rinkoje vyksta nepertraukiamai (tolydžiai)
* Nėra apribojimų nepadengtajam pardavimui (short selling)
* Nėra arbitražo galimybės (nearbitražinė rinka)
* Nėra sandorių kaštų, o aktyvai yra neaprėžtai dalūs.
Black ir Scholes opciono įkainojimo formulė yra tokia:

C(St,t) – teorinė opciono kaina (premija); St – esamoji aktyvo kaina; T – t – opciono trukmė; K – opciono įvykdymo kaina; r – nerizikingoji palūkanų norma; sigma – aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras (volatility);

Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių diferencialinių lygčių, martingalų ir binominiai.

Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz. akcijų pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandorius, reikia turėti pakankamai gerą bazinio aktyvo (akcijos) vertės dinamikos matematinį modelį. Paprastai reikia žinoti finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t.y. galimas jo kainas ir atitinkamas jų tikimybes. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Pvz., išvedant žymiąją Black ir Scholes pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę, buvo tariama, kad akcijų kainos kinta pagal geometrinį Brauno judesio procesą. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos.

Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį. Pastebėta, kad finansinių aktyvų grąžos, ypač jei matavimo dažnis didelis (kas dieną, ar kas kelios valandos), pasižymi dideliu eksceso koeficientu, kuris auga didėjant grąžų matavimo dažniui. Didelis eksceso koeficientas lemia ir didesnę ekstremaliųjų reikšmių tikimybę – sunkesnes, nei normaliojo skirstinio, uodegas. Todėl tam tikroms grąžoms daryti normalumo prielaidą yra nekorektiška.

Todėl pastaraisiais metais vis didesnį dėmesį tyrėjai skiria stochastiniams modeliams, besiskiriantiems nuo klasikinių difuzinių modelių. Kai kurie autoriai siūlo normalųjį skirstinį pakeisti kitais, geriau tinkančiais skirstiniais. Pastaruoju metu tapo populiarūs - stabilieji skirstiniai ir Levy procesai. Parenkant (kalibruojant) tinkamus skirstinio parametrus, galima pakankamai gerai aproksimuoti akcijų grąžų skirstinius. Tokių modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad gaunamos sudėtingos skirstinių analizinės raiškos ir gauti diferencialines lygtis, kurias išsprendus gaunamos pasirinkimo sandorių kainos, dažniausiai nepavyksta. Todėl pastaruoju metu kaip alternatyva tokiems modeliams plačiai naudojamas skaitinis modeliavimas, kuris ženkliai suprastina praktinių uždavinių sprendimą ir išplečia sprendžiamų uždavinių klasę.

Nuo 1973m. Black ir Scholes modeliu susidomėjo daugelio sričių mokslininkų, tame tarpe ir matematikai. Buvo išleista daugybė knygų ir paskelbta straipsnių, kuriuose originalusis modelis buvo labai praplėstas. Kuriant naujus modelius buvo atsisakyta daugelio apribojimų. Sukurti Black ir Scholes matematiniai modeliai akcijų, indeksų, palūkanų normų, valiutos, ateities sandorių opcionams. Taikant šiuolaikinius matematinius metodus, labai išsivystė finansų matematikos kryptis, kurią nagrinėja taikomosios matematikos mokslas. Buvo sukurti nauji vertybinių popierių įkainojimo metodai bei naujos jų rūšys.

Kadangi daugelis procesų, kuriais siūloma aprašyti kainų dinamiką, turi Markovo proceso savybių, tai tikslingą kainų kitimą aprašyti Markovo procesu. Kauno technologijos universitete Matematinės sistemotyros katedroje yra kuriami matematiniai modeliai, pagrįsti Markovo procesais su skaičių būsenų erdve ir tolydžiųjų laiku, modeliuoti finansų rinkas.

Visas šias investavimo subtilybes KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto mokslininkai ne tik tyrinėja, bet ir to moko Taikomosios matematikos specialybės studentus. Apie finansų rinkų modeliavimą studentams skaitomi tokie kursai: Investicijų matematika, Rizikos valdymas, Draudos matematika, diskretieji bei tolydieji finansų matematikos modeliai. Tad besidominčius finansų rinkomis bei jų matematiniu modeliavimu siūlome esamas žinias pagilinti bei sužinoti naujų studijuojant Taikomosios matematikos specialybę, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja į verslą taikančių jaunuolių tarpe.

Doc. dr. Eimutis Valakevičius,
Matematinės sistemotyros katedra,
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas,
Kauno technologijos universitetas

Šaltinis: www.inovacijos.lt

Lietuviškas „GetJar“ – tarp šimto perspektyviausių IT įmonių Europoje

2010-06-08T00:01:00.000-07:00

Lietuvių įkurta ir pasaulyje lyderiaujanti mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ pripažinta viena iš šimto perspektyviausių technologinių kompanijų Europoje. Kasmetinį didžiausią potencialą turinčių bendrovių sąrašą tradiciškai paskelbė tarptautinė inovacijų žiniasklaidos grupė „Red Herring“.

„Buvo itin sudėtinga iš kelių tūkstančių perspektyvių kompanijų atrinkti tas, kurios turi didžiausią potencialą. Vertinimams prireikė ilgų diskusijų, – sakė „Red Herring“ vykdomasis direktorius Alex Vieux. – Manome, kad „GetJar“ yra viena iš tų verslo įmonių, kurios išsiskiria savo veržlumu, inovacijų kūrimu ir taikymu“.

„Tai svarbus įvertinimas, patvirtinantis, kad pasirinkta verslo strategija yra teisinga ir turime plačias tolimesnės plėtros galimybes, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. – „GetJar“ yra pirmoji lietuviško kapitalo bendrovė, patekusi į šį prestižinį sąrašą“. Pasak bendrovės vadovo, „GetJar“ auga labai sparčiai – per sekundę iš lietuvių sukurto tinklalapio vartotojai parsisiunčia apie 30 mobiliųjų aplikacijų – telefonams skirtų programų ir žaidimų. Bendras atsisiųstų aplikacijų skaičius po poros savaičių turėtų pasiekti 1 milijardą.

Greitai auga ir bendrovės finansiniai rodikliai – 2009 metais „GetJar“ apyvarta ūgtelėjo dukart, o šiemet tikimasi, kad ji bus 300 proc. didesnė. I. Laurs teigimu, šiai metais „GetJar“ ketina dusyk padidinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių visuose bendrovės biuruose – Lietuvoje, Silicio slėnyje JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Į „Red Herring“ sudarytą TOP100 daugiausia pateko įmonių iš Didžiosios Britanijos (19), Prancūzijos (13), Vokietijos (12), Suomijos (10), Švedijos (10) ir Izraelio (8). Įvardindama perspektyviausias Europos IT bendrovės „Red Herring“ redaktorių taryba atsižvelgia į kompanijų kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip finansiniai rezultatai, technologijų inovacijos, vadybos kokybė, strategija, rinkos skverbtis ir kiti.

„Red Herring“ sudaromi Europos kompanijų TOP100-tukai išsiskiria tuo, kad juose identifikuojamos naujos perspektyvios bendrovės ir verslai. „Red Herring“ redaktoriai vieni pirmųjų įžvelgė potencialą tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Yahoo“, „Skype“, „Salesforce.com“, „YouTube“ ir „eBay“, kurios iš esmės pakeitė žmonių darbo ir gyvensenos įpročius.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Užsienio ekspertai giria Lietuvos mokslininkų tyrimų idėjas

2010-06-03T04:06:00.000-07:00

Lietuvos ir užsienio ekspertai paskelbtą pagal Visuotinės dotacijos priemonę finansuotinų mokslinių tyrimų projektų sąrašą vadina išskirtiniu šalies istorijoje – tiek daug aukšto tarptautinio lygio tyrimų vienu metu Lietuvoje dar niekada nebuvo patvirtinta.

Sudaryti projektų finansavimo ir administravimo sutartis iš karto kviečiami 52 pareiškėjai. Jų parengtiems projektams, kurių įgyvendinimas truks dvejus-ketverius metus, planuota paskirstyti 40 mln. litų.

Iš viso pagal pirmąjį Visuotinės dotacijos kvietimą paraiškas buvo pateikę 173 Lietuvoje ir užsienyje dirbantys mokslininkai, kurie savo pačių idėjoms įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose prašė 222 mln. Lt. „Kaip matyti iš šių skaičių, konkurencija buvo išties didžiulė – paraiškas vertinę Lietuvos ir užsienio ekspertai pažymėjo aukštą paraiškų kokybę ir planuojamų mokslinių tyrimų, apimančių visas sritis nuo literatūros ar istorijos iki lazerių ar biotechnologijų, potencialą. Pagal patvirtintus projektus bus įgyvendinti šiandien itin aktualūs ir vertingi moksliniai tyrimai įvairiausiose srityse“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. Anot profesoriaus, vertindami pateiktas paraiškas, ekspertai didžiausią dėmesį kreipė į projektų vadovų kompetenciją ir kvalifikaciją bei tai, kaip projektų turinys ir tikslai yra orientuoti į tarptautinį lygį.

Paraiškas galėjo teikti Lietuvoje arba užsienyje gyvenantys ir mokslinį-tiriamąjį darbą dirbantys jaunieji ir patyrę mokslininkai, mat Visuotinės dotacijos priemone siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje.

Pateiktų paraiškų atitikimą reikalavimams vertino Lietuvos mokslo tarybos specialistai ir ekspertai. Jų turinį vertino iš Lietuvos ir užsienio ekspertų, pritrauktų pasirašius memorandumą su Europos mokslo fondu bei susitarimus su Suomijos akademija bei atitinkamomis institucijomis kitose Europos šalyse, sudaryta ekspertų grupė.

Pagal Visuotinės dotacijos priemonės pirmąjį kvietimą finansuojamų projektų sąrašą galima rasti Lietuvos mokslo tarybos internetinėje svetainėje: http://www.lmt.lt/ES-PROGRAMOS/sarasas.php. Finansuojama bus iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kvietimų teikti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškas pagal Visuotinės dotacijos priemonę bus skelbiama ir daugiau. Artimiausias – jau šių metų pabaigoje. Numatoma, jog už visuotinės dotacijos lėšas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iki 2015 m. turėtų būti įgyvendinta apie 200 aukšto lygio mokslininkų inicijuotų projektų.

Pareiškėjų, su kuriais bus pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys, projektų įgyvendinimas bus finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Gangsteriai.lt – pirmas, bet ar prisvilęs?

2010-06-02T23:48:00.000-07:00

Lietuviai internetinių žaidimų srityje nėra pažengę. Dažniausiai žaisdavome iš anglų kalbos verstus žaidimus, tokius kaip “Travianas” ar “Riterių Karai”. Pagaliau viskas keičiasi - mūsų rinką pasiekė vienas pirmųjų tikrų lietuviškų internetinių žaidimų “Gangsteriai.lt”.

Tiesa sakant vos išgirdęs apie jį į viską žiūrėjau skeptiškai ir tikėjausi kažko prasto… Pažaidęs kelias dienas supratau, kad mano nuomonė buvo labai toli nuo tikrosios tiesos. “Gangsteriai.lt” yra paprastas naršyklinis “MMORPG” stiliaus žaidimas, kuriame mes esame eilinis jaunuolis, kuris bando “įsipaišyti” į mafijos ir gangsterių pasaulį. Žaidimas skirtas tik suaugusiems, o tai reiškia, kad žaidime remiasi nusikaltėlių pasaulį imituojančiu scenarijumi, pasitaiko gatvių žargono.

Taip, maždaug tokį žaidimą ir įsivaizdavau pagalvojęs apie Lietuvos gangsterius. Žaidimas mums siūlo stebėtinai daug veiklos, nors dalis tos veiklos yra skirta tik VIP žaidėjams (o taip, ir čia už kažką, kas palengvintų žaidimą turi patuštinti savo saskaitą). Taigi, VIP nariai gali naudotis narkotikų barono paslaugomis, pirkti "žolės "sėklas ir jas pasodinus savo sklype nurnktą derlių parduoti, VIP žaidėjai gauna geresnes palūkanas banke (dvigubos nei paprasto žaidėjo), gali turėti neribotą kiekį laisvojo elgesio merginų viešnamyje, dalyvauti lenktynėse ir visi žaidėjo taškai (gyvybės, drąsa ir budrumas) atsistato dvigubai greičiau. Kitaip sakant – VIP žaidėjui šiame pasaulyje užsidirbti pinigų yra gerokai paprasčiau nei paprastam.

"Žolės" auginimas, viešnamis, lenktynės – tai yra "saugūs" užsiėmimai. Visai kita kalba eina apie nusikaltimus gatvėje. Jeigu tai atrodo šiek tiek pavojinga ir žaidėjas nenori veltis į gatvių karus galim tiesiog atlikti paprastas plėšikavimo užduotis, kurios duos mums patirties taškų bei šiek tiek pinigų. Norėdami užsitikrinti sėkmę tokiuose darbeliuose mes turime treniruotis sporto salėje, kur tobulinsime savo jėgą, greitį ir apsaugą. Gerai yra tai, kad tie patys įgūdžiai reikalingi norint dirbti, o darbas yra pelningiausias ir bene lengviausias būdas užsidirbti. Darbo pasirinkimas nemenkas – nuo kasininko “Maximoje” iki tarptautinio prekeivio žmonėmis.

Žaidimas būtų visai neblogas jeigu ne keli nemalonūs dalykai, kuriuos tikrai privalau paminėti. Pirmiausia mane suglumino keli žaidimo dizaino ir apipavidalinimo sprendimai. Nors dizainas gražus, bet patys paveikslėliai žaidime ne visada glosto akį, kaip pavyzdį galiu paminėti vaizdą, kuris mus pasitinka įėjus į sporto sale, čia mus pasitinka trys moterys kultūristės. Tokia idėja man tikrai nepatiko ir tikrai nedera prie žaidimo, juk normalią sporto salę mes įsivaizduojam su raumeningais treneriais, o ne moterimis kultūristėmis. Labiausiai mane į neviltį varė "žolės" auginimas, pasiruošimas paprastas – nusiperki žemės, nusiperki iš barono sėklų ir pasodini. Keista yra tai, kad niekaip neradau kur nurinkti derlių, o įėjęs į sklypo valdymo langą pamatydavau užrašą, kad aš nesu jos pasėjęs. Dar keisčiau buvo tai, kad vis gaudavau žinutę, kad kažkoks kiekis mano auginamos žolės nuvyto…

Taigi, lietuviai pagaliau iškepė vieną iš pirmųjų lietuviškų naršyklinių “MMORPG” stiliaus žaidimų, ir nors jis nėra pasaulinio lygio, nors jis negali konkuruoti su tokiais populiriais grandais kaip “Travianas” ar “Mafijos Karai”, aš galiu pasakyti, kad tai yra velniškai gera pradžia. Žaidimas turi savo minusų, bet turi ir kelis pliusus. Viskas ko žaidime dabar trūksta tai didesnis kiekis žaidėjų…

Šaltinis: www.technologijos.lt

Lietuviai ateityje: bulvių augintojai ar „Facebook“ kūrėjai?

2010-06-02T00:05:00.000-07:00

Estų sukurtas „Skype“ įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje neprieinamos žinios apie aukštąsias technologijas ir jų finansavimo šaltinius. Tokios pozicijos laikosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas. Visgi I. Laursas tikisi, kad lietuviai neliks bulvių augintojais ir ateityje kurs „Facebook“.

I.Laursas džiaugiasi, kad vienu išryškintų Lietuvos ateities prioritetų tapo aukštosios technologijos. „Auginti bulves galima, iš to užsidirbti galima, bet ateitis yra aukštosios, žinių technologijos ir jeigu mes niekada nesugebėsime įvaldyti, kaip gyventi, vystyti verslą, mums bus labai sunku konkuruoti apskritai“, - Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje viešojoje konsultacijoje diskusijoje „Visuomenė ir technologijos” kalbėjo I. Laursas.

I. Laursas konstatavo, kad Lietuvoje apie aukštąsias technologijas nemokoma. Jis prisiminė Vilniaus universitete (VU) šešerius metus studijuodamas ekonomiką nagrinėjęs klasikinės ekonomikos modelius, kurie naujose technologijose tiesiog neveikia ir negali būti taikomi.

„GetJar“ įkūrėjas net per magistrantūros studijų metus teigė neišgirdęs sąvokos „rizikos kapitalo fondas“. Tai, pasak jo, yra pagrindinė finansinė varomoji jėga aukštųjų technologijų vystymui.

„Aukštosios technologijos yra tam tikrais šaltiniais finansuojamos ir žinios apie tuos finansavimo šaltinius Lietuvoje nėra prieinamos“, - kalbėjo I. Laursas. Nors, pasak jo, dabartinė Vyriausybė skiria labai daug dėmesio Lietuvos pristatymui užsienyje ir siekia pritraukti kapitalą, kuris apmokėtų aukštų technologijų atsiradimą šalyje, čia trūksta žinių tomis investicijomis pasinaudoti.
„Skype“ Estijoje – atsitiktinumas

Visgi I. Laursui norėtųsi tikėti, kad ateityje kursime „Facebook“ ar „Skype“, kaip jau padarė estai. Pasak I. Laurso, estų pavyzdys įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse. Pašnekovas nesutinka, kad estai nušuoliavo labai toli.

„Mūsų pavyzdys („GetJar“) gal rodo, kad Lietuvoje irgi tą galima pradėti ir kurti. Tačiau aplinka tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje labai panaši ir kai kalbame apie pavienės sėkmės atvejus, jie – statistinės paklaidos ribose. Ir tikrai negalime teigti, kad „Skype“ yra todėl, kad Estija kitokia – tiesiog atsitiktinai būtent „Skype“ atsirado Estijoje, būtent „GetJar“ – Lietuvoje“, - sakė jis.

Pasak jo, norinčių kažką pradėti žmonių skaičius vienodas tiek Izraelyje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tačiau dėl žinių stokos tik maža dalis gali tuo pasinaudoti. „Paklausk eilinio VU, VDU, VGTU ar kito universiteto informatikos studento, kaip galima padaryti pinigus iš savo idėjų. 99 proc. nesugebės to paaiškinti“, - įsitikinęs „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas.

I. Laursas primena, kad Lietuvoje aukštojo išsilavinimo vidurkis dvigubai didesnis nei Europoje, 100 gyventojų tenka didesnis studentų skaičius, vidutiniškai žinios apie internetą ir gebėjimai juo naudotis didesni. „Kai faktai sako tai, tikrai negalima teigti, kad esame tiek atsilikę bulvių augintojai, kad negalime suprasti, kas vyksta, kaip vyksta ir kaip tą kurti“, - kalbėjo I. Laursas.

I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.

Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Verslumą skatins renginyje - "Aš moku augti! Lyderių pamokos"

2010-05-31T01:23:00.000-07:00

Rytoj, birželio 1 d. 13 val. kviečiameį Klaipėdos mokslo ir tech nologijų parke, jau antrą kartą organizuojamos verslininkystės savaitės renginį „Aš moku augti! Lyderių pamokos".

Tikimės, jog europinio lygio renginyje perspektyvūs, įdomūs, kūrybingi ir atviri verslininkai savo patirtimi paskatins jaunus žmones augti versle.

Pranešėjai:

ANTANAS BOSAS, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija
FILIP BORCOV, UAB „Profis"
JUOZAS MAKSVYTIS, UAB „TEREKAS"
KRISTINA ŽILYTĖ - KOMSKIENĖ, VšĮ „Menų gatvė"
RADA MATULEVIČIENĖ, UAB „Žibosa", UAB „Juozo alus"
REGINA DOSETH, I.Į. R.Doseth
RIMA ANDRIŠKEVIČIŪTĖ, UAB „Žemsodis"
TOMAS SKAISGIRYS, UAB „Greita buhalterija"
VITALIJA FREITAKAITĖ, UAB „JAVINĖ"

Lyderių pamokos - verslumui skatinti

2010-05-28T00:51:00.000-07:00

Šiuo metu visoje Europoje, 37 šalyse, vyksta verslininkystės savaitei skirti renginiai. Jais siekiama informuoti apie paramą, kurią Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos teikia labai mažam, smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip pat - remti verslininkystę, kad kuo daugiau žmonių, ypač jaunimas, tvirtai apsispręstų siekti verslininko karjeros bei pripažinti verslininkų indėlį į Europos gerovės ir darbo vietų kūrimą bei inovacijų ir konkurencingumo skatinimą.
Europos verslininkystės savaitės kampaniją koordinuoja Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas. Kampanija yra visiškai decentralizuota, kad renginiai ir akcijos vyktų kuo arčiau esamų ir būsimų verslininkų. Dalyvaujančiose šalyse nacionalinius, regioninius arba vietos renginius organizuoja verslo įmonės, rėmėjai bei nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.
Uostamiestyje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) birželio 1 d. nuo 13 val. vyks praktinis seminaras, skirtas verslumui skatinti. Renginyje savo sėkmės istorijas ir paskaitas skaitys tiek žymūs Vakarų Lietuvos verslininkai, tiek neseniai sparnus į verslo padanges pakėlę jaunimo atstovai.

Dalysis patirtimi

Seminaro organizatoriai akcentuoja, kad pagrindinė renginio idėja ir tikslas yra sudominti studentus verslumu ir skatinti jų aktyvumą kuriant naujas darbo vietas.
Paskatinti aktyviąją visuomenės dalį siekti verslininko karjeros šiais laikais yra ypač svarbu, nes ekonominis sunkmetis verslumą neabejotinai susieja ir su socialine problematika.
Įsteigtas verslas pirmiausiai yra pačios visuomenės žingsnis į priekį, nes jis skatina ne tik tobulėti, išbandyti save įvairiose srityse, rizikuoti, bet ir padeda pačiai valstybei. Tad žmonės turi būti suinteresuoti patys susikurti sau ir kitiems darbo vietas.
Bet kokiu atveju verslo pradžia žmogui reiškia tai, kad jis rūpinasi savimi, nėra valstybės išlaikytinis, bedarbis, o mokesčių mokėtojas. Kuo didesnis verslumas visuomenėje, tuo lengviau ir pačiai šaliai.
Tačiau verslo pradmenys nėra vien teorija, kuri neabejotinai prideda kompetencijos pradedančiajam verslininkui: versle ypač svarbi ir praktika.
Tad, siekiant maksimaliai efektyvių seminaro rezultatų, KMTP pakvietė įvairių sričių verslininkus pasidalyti savo patirtimi sprendžiant įvairias verslo plėtros, organizacines problemas. Renginio metu vyks betarpiškas dialogas tarp verslininkų ir tų, kurie nori imtis verslo.
Ypač akcentuotinas dėmesys - jauniems, pradedantiems verslininkams, studijas baigusiems ar jas greitai baigsiantiems žmonėms. Ši socialinė grupė labai svarbi Klaipėdoje dėl to, kad neturinčių darbo žmonių, baigusių studijas, skaičius yra du kartus didesnis nei statistinis visų bedarbių vidurkis.
Baigusiems studijas žmonėms pradėti verslą yra sąlyginai parankiau, nei praradusiems darbą bei turintiems šeimas, nes jaunimo dažniausiai nesaisto įvairūs šeimyniniai įsipareigojimai. Rizikuojant ir patyrus nesėkmę galima pradėti kurti verslą iš naujo.
Pasak KMTP specialistų, tai nėra bloga praktika, nes tik per nesėkmes galima įgyti patirties, o sukauptos žinios, kompetencija gali būti panaudota ateityje. Šiuo atžvilgiu ypač naudingos seminare bus savo istorijas pristatančių patyrusių verslininkų pamokos ir pastabos.
"Mūsų pagrindinė renginio užduotis - skatinti verslą, o vienas pagrindinių KMTP tikslų - siekis tapti verslumo centru Klaipėdoje teikiant konsultacijas bei kitokią būtiną paramą naujų verslo įmonių steigimui.
Šis seminaras organizuojamas stengiantis padėti tiems, kurie nori verslą kurti: tiek žiniomis, tiek konsultacijomis. Geriau remti sunkiai vystomą verslą, nei valstybei išlaikyti bedarbius ir mokėti pašalpas. Tikimės, kad renginio metu įgytos praktinės žinios taps postūmiu vystant smulkiojo ir vidutiniojo verslo mentorystės tradicijas, paremtas principu, kuomet sėkmingai veikiantys verslininkai padeda pradedantiesiems", - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Direktorė taip pat akcentavo, kad verslo skatinimas yra reali atsvara išsilavinusių žmonių emigracijai.
"Nepakankamas verslumo skatinimas ir žinių apie galimybes vystyti savo veiklą trūkumas lavinimo įstaigose, universitetuose neabejotinai gali atsiliepti ateityje, nes mažėja potencialas tų, kurie galėtų perimti verslo struktūras dabartinėse įmonėse. Žlugus verslo potencialui ir iniciatyvai mūsų valstybė taptų ES išlaikoma provincija", - dėstė R. Stubrienė.

Verslininkai drąsina

Tai, kad šiais laikais reikia būti ryžtingais, tačiau pragmatiškais, tvirtino ir keli seminare dalyvausiantys verslininkai.
Konditerijos bendrovės „Javinė“ vadovė Vitalija Freitakaitė akcentavo, kad birželio 1-ąją vyksiantis seminaras labai svarbus yra tiems, kurie turi subrandintų idėjų, tačiau nesiryžta jų įgyvendinti.
"Renginys turėtų būti paskata tokiems žmonėms imtis savo idėjų įgyvendinimo. Jei manysi, kad kažkas tau duos, - priklausysi nuo kito žmogaus. Imtis verslo reiškia progą pačiam valdyti savo gyvenimą. Jei nori turėti sprendimų laisvę, reikia tam ryžtis ir suprasti, kad aukojamas ir paties saugumo jausmas. Yra galybė faktorių, tačiau ryžtis verta", - įsitikinusi bendrovės vadovė.
UAB "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" prezidentas Antanas Bosas priminė, kad ekonominio pakilimo metu viskas, ką bedarytum, buvo gerai, mažai buvo investuojama į darbo efektyvumą, šiuolaikiškumą.
"Dabar sunkmetis privertė tai daryti, nes antraip neišgyvensi. Norint užsiimti verslu reikia labai stiprių nervų ir subalansuotos psichikos. Silpnesnieji neatlaiko, nes versle - ne tik atradimai, bet ir praradimai. Privalai su tuo susitaikyti", - teigė patyręs verslininkas.
Visgi A. Bosas pripažino, kad šiais laikais plaukti pasroviui yra daug blogiau, nei kurti.
"Kūrėjas jaučia pasitenkinimą realizuodamas save. Kai kuri - tobulėji, didėja kompetencija, gilėja žinios. Kiek darbo įdedi, tokia ir grąža. Padarai klaidą - kaltink tik save. Pabėgti nori tik silpni, manantys, kad kažkas už juos jais pačiais pasirūpins. Tai nėra inovatyvu. Geriau kurkime ir sau, ir kitiems darbo vietas", - sakė A. Bosas.
UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ savininkė Rada Matulevičienė prisiminė, kad jai kuriant verslą apskritai nebuvo tokių sąvokų kaip "verslumas", tačiau moteris ryžosi kurti savo ateitį pati.
"Tada iro kolūkiai, nebuvo darbo, tad reikėjo mąstyti apskritai kaip išgyventi, uždirbti pinigų. Dabar - kitokia situacija, tačiau žmonių norai - tokie patys. Versle labai svarbu skatinti gamybą, kurti, ne perparduoti ar vykti į užsienį. Blogiausia, kad iš Lietuvos išvažiuoja geri, kūrybingi, turintys idėjų žmonės. Jie galėtų ir mūsų valstybėje užsiimti verslu, gal net geriau sektųsi, nei užsienyje. Kita vertus tie, kurie patys nenori ar negali kurti verslo, turėtų progą padėti kitiems", - sakė verslininkė.
R. Matulevičienė įsitikinusi, kad kuo turtingesnis žmogus yra savyje, tuo turtingesnė ir aplinka.
"Jei sukuri darbo vietas, darbuotojai gauna geras algas, jie daugiau išleidžia, didėja vartojimas. Tad tai - uždaras ratas. Žinoma, užsienyje uždirbti pinigai grįžta į Lietuvą, tačiau ne jie svarbiausia - būtina čia kurti vidaus produktą. Savo šalyje kurdami verslą patys tampame turtingesni. Reikia ir valdžios paramos, ypač - jauniems žmonėms", - svarstė R. Matulevičienė.
Ji dar kartą patikino, kad nereikia bijoti pradėti, nes nepradėjęs nieko ir nepadarysi.
Be minėtų verslininkų renginyje dalyvaus Regina Doseth, IĮ R. Doseth savininkė, Tomas Skaisgirys, UAB „Greita buhalterija“ vadovas, Filip Borcov, UAB „Profis“ direktorius, Kristina Žilytė-Komskienė, VšĮ „Menų gatvė“ vadovė, Rima Andriškevičiūtė, UAB „Žemsodis“ direktorė bei Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius.

Robotikos gerbėjams - pasimatymas su robotais

2010-05-28T00:07:00.000-07:00

Šiandien, gegužės 28 d. 16 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) siūlo išskirtinę galimybę iš arčiau susipažinti su robotais ir jų kūrėjais. Klaipėdiečiai robotų konstravimo srityje nepralenkiami - šiemet jie susišlavė gausybę tarptautinių apdovanojimų JAV, Austrijoje, Rygoje vykusiuose čempionatuose.

„Renginyje pristatysime mūsų sukurtus 3 kg ir mini sumo robotus, visų susirinkusių laukia įdomi paskaita apie robotų konstravimą, robotų sandarą. Pastebime, kad robotų konstravimas populiarėja. Klaipėdoje prieš porą metų buvo vienas kitas tuo susidomėjęs jaunuolis, dabar jų sparčiai daugėja. Atrodytų, kad robotų konstravimas – brangus malonumas, tačiau pasidaryti robotuką galima ir už 99 litus. Atėję į mūsų renginį turės progą tuo įsitikinti“ , - pasakojo daug apdovanojimų šiemet susižėręs robotų konstruotojas klaipėdietis Vitalijus Rodnovas.

Nors robotų konstravimas Klaipėdoje dar tik įleidžia šaknis, klaipėdiečiai visame pasaulyje vykstančiuose čempionatuose užima aukščiausias vietas.

Vitalijaus Rodnovo sukurtas robotas "Master of Disaster" pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV) laimėjo aukso medalį 3 kg robotų sumo rungtyje, tame pačiame renginyje Audriaus Knolio robotas buvo trečias, Egidjus Vedeikis mini sumo kategorijoje užėmė santrą vietą. Klaipėdiečiai stiprūs varžovai buvo ir kituose čempionatuose: Oleg Lyan sukurtas robotas Austrijoje vykusiame čempionate, minimumo klasėje laimejo 2 vietą, Egidijus Vedeikis toje pačioje klasėje buvo trečias. Rygoje vykusiame Baltijos šalių robotų čempionate klaipėdiečiai absoliučiai visose kategorijose taip pat buvo nepralenkiami.

„Džiugu, kad klaipėdiečiai pasaulyje išgarsėjo kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo mūsų jaunimas azartiškiau įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Štai moksleiviai iš Kretingos Paulius ir Giedrius neseniai sukūrė 3 kg robotą, kuris Baltijos šalių čempionate nurungė mano sukurtą robotą „Master of Disaster“, savo kategorijoje laimėjusį auksą JAV. Tai rodo, kad jaunimas vis labiau tobulėja, o sukurti robotai vis pažangesni“ , - teigė V. Rodnovas.

Renginio organizatoriai pažadėjo, kad KMTP vyksiančiame renginyje bus galima išvysti visus čempionus robotus, susipažinti su jų kūrėjais.

Renginys vyks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, konferencijų salėje adresu H. Manto g. 84

Jaunieji tyrėjai nestokoja smalsumo ir originalumo

2010-05-19T04:03:00.000-07:00

Gegužės 12–14 dienomis vykusi antroji „Idėjų mugė“ suteikė galimybę Lietuvos moksleiviams pristatyti mokslinių tyrimų idėjas ir sulaukti profesionalų patarimų. Ši mugė – vienas iš „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimo“ projekto renginių.

„Idėjų mugė“ – tai mokslinių darbų idėjų konkursas, tačiau jo tikslas – ne varžytis, kieno idėja geresnė, o sulaukti kvalifikuotos pagalbos ir patarimų, padėsiančių tinkamai atlikti sugalvotą mokslinį tyrimą.

Šiame renginyje su savo moksleiviais dalyvaujanti Kėdainių šviesiosios gimnazijos biologijos mokytoja Rasa Baltušytė žavisi šiuo renginiu kaip pagarbos jaunam žmogui, išraiška. „Mokslininkų patarimai labai nuoširdūs. Vaikai nesijaučia įžeisti, jei ką nors ne taip padarė, atvirkščiai – jie žymisi pastabas, pasiūlymus. Toks nuoširdus tarpusavio dialogas duoda didžiulę naudą tiek mokiniui, tiek jo darbui vadovaujančiam mokytojui“, – gerų žodžių „Idėjų mugei“ negailėjo R. Baltušytė.

Renginyje šiemet pristatyta daugiau nei pusšimtis idėjų, kurias vertino kompetentinga mokslininkų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Vansevičiaus. Vienas iš dešimties ekspertų, astrofizikas Donatas Narbutis, džiaugėsi, kad mugėje pristatomos idėjos yra ne tik labai geros, svarbiausia – jos originalios, sugalvotos pačių mokinių. Doktorantui antrino ir kitas ekspertų komandos narys – profesorius Edmundas Kuokštis, pastebėjęs, jog moksleiviai stebina savo apsiskaitymu ir entuziazmu.

Vienuoliktokės Karolinos Subko idėja „Pelkinio gailio ekstraktų tyrimas ir taikymas anestezijoje“, žaliosios energijos iš vejos gavimas, kuriuo susidomėjo devintokai Paulius Janušauskas ir Ineta Zakarauskaitė – tik pora mokslinių tyrimų idėjų pavyzdžių, tačiau nei vienas mugės stendas neliko be įvertinimo ir komentarų.

Idėjų mugėje buvo ir jau atliktų darbų. Vienuoliktokas Donatas Vingrys susirinkusiems demonstravo savo paties rankomis sukurtą metalo detektorių ir kaip jis veikia. Gavęs patarimą šį aparatą padaryti hermetišką, Donatas pažadėjo jį taip ir patobulinti.

Renginio metu VšĮ „Mokslas ir menas“ direktorė Vaiva Kulbokaitė mugės dalyviams skaitė paskaitą apie mokslo ir meno sintezę, tarp mokinių paskatinusią diskusijas ir pavyzdžių paieškas. Mugės pabaigoje susirinkusieji stebėjo įdomiuosius chemijos eksperimentus bei Teslos ritės – labai aukštos įtampos įrenginio – sukeltus įspūdingus žaibus.

„Idėjų mugės“ tikslas – suburti jaunuosius tyrėjus, skatinti juos dirbti mokslinį darbą ištisus metus ir geriau pasirengti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui. Projekto vykdymas numatytas iki 2011 metų, o „Idėjų mugė“ vėl pasidalyti savo mokslinių tyrimų idėjomis moksleivius kvies jau šių metų spalį.
Plačiau apie kitas Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro vykdomo projekto veiklas skaitykite www.jaunasis-tyrėjas.lt

Šaltinis: www.inovacijos.lt

2010-05-11T03:12:00.000-07:00

Panaudojant žmonių turimas žinias ir jas kūrybiškai taikant, sukuriamas intelektinis produktas, o teisės į jį įtvirtinamos patentu. Patentas tai – išskirtinė teisė išradimui ir pagrindinė priemonė išradėjui ar įmonei, padedanti gauti maksimalią naudą iš pažangių idėjų ir technologijų.

Lietuvoje kasmet išduodama palyginti daug prekės ženklų ir dizaino patentų, tuo tarpu išradimų patentų skaičius nedidelis. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, pagal 2009 metais pateiktas nacionalines paraiškas, suteikti 5 patentai, o iš visų pernai pateiktų nacionalinių prekių ženklų paraiškų užregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų.

Vykdant projektą „Valor“ VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, skatindamas kūrėjus aktyviau imtis savo intelektinės nuosavybės apsaugos, skelbia konkursą -

„Patentuok“!

Patentavimas išradėjui suteikia priėjimą prie naujų rinkų, leidžia išlaikyti stiprią poziciją, padidina pelną, mažinant pažeidimų riziką veikia kaip galingas įrankis kovoje su falsifikatoriais ir lengvo uždarbio mėgėjais, garantuoja priėjimą prie technologijų per abipusį licencijavimą, yra privalumas konkuruojant bei kuria teigiamą įmonės įvaizdį.

Todėl konkurse kviečiame dalyvauti visus kūrėjus ir siųsti savo išradimų idėjas patentavimui. Iš visų pateiktų bus išrinkta viena perspektyviausia idėja. Konkurso laimėtojui bus skiriamos lėšos europinės patento paraiškos rengimo konsultacijoms bei pateikimo mokesčiams apmokėti.
Idėją atrinks komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų. Atranka bus vykdoma remiantis dviem kriterijais:
- technologiniu potencialu;
- komercializavimo galimybėmis.

Konkursas vyksta iki 2010 m. rugsėjo 24d.
Trumpą, konfidencialumą išsaugantį idėjos aprašymą siųskite adresu: projects@kmtp.lt
Kontaktinis asmuo - Andrius Sutnikas

Lietuviškasis „GetJar“ plečiasi milijardinėje Indijos rinkoje

2010-04-29T23:12:00.000-07:00

Pirmaujanti pasaulyje Lietuvos mobilių aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ stiprina savo pozicijas milijardinėje Indijos rinkoje. „GetJar“ bendradarbiaus su didžiausiu ir vieninteliu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi „Reliance Communications“, turinčiu daugiau nei 100 mln. abonentų.

Remiantis susitarimu, „Reliance Communications“ siulys dešimtis tūkstančių „GetJar“ mobiliųjų aplikacijų savo masyviai vartotojų bazei. „Mes ieškojome verslo partnerio, kuris yra stambus ir patyręs mobiliųjų aplikacijų versle bei galėtų pasiūlyti programas ir žaidimus visų tipų telefonų turėtojams“, – sakė „Reliance Communications“ pridėtinės vertės paslaugų vadovas Anilas Pande.

„Bendradarbiaudami su „Reliance Communications“ galime pasiūlyti visiems operatoriaus klientams daugiau nei 65 tūkst. aplikacijų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų, mums yra kritiškai svarbu čia įsitvirtinti“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. Anot jo, sutartis su didžiausiu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi sustiprins „GetJar“ pozicijas šioje Azijos šalyje. „Indija yra augančios ekonomikos šalis, joje kasmet labai sparčiai daugėja mobiliojo ryšio abonentų. Džiaugiamės, kad lietuviškas GetJar jau dabar Indijoje yra ketvirtas populiariausias portalas po „Yahoo“, „Google“ ir „Orkut“. Tikimės, kad aljansas su „Reliance Communications“ dar pagerins mūsų poziciją“, – sakė I. Laurs.

„Reliance Communications“ vartotojai turės priėjimą prie tūkstančių aplikacijų – žaidimų, bendravimo socialiniuose tinkluose programų, sporto, pramoginių ar verslui skirtų aplikacijų. Populiarios programos, tokios kaip „Facebook® Mobile”, „Yahoo!“, „Google Maps“ ir daugelis kitų iš „GetJar“ yra pritaikytos daugiau nei 2300 skirtingų telefonų modelių.

„Reliance Communications“ yra didžiausias pagal abonentų skaičių mobiliojo ryšio operatorius iš daugiau kaip 30 jau bendradarbiaujančių su „GetJar“. Lietuviško kapitalo bendrovė yra sukūrusi mobiliųjų aplikacijų platinimo kanalus mobiliojo ryšio operatoriams „Sprint“ (JAV), „Rogers“ (Kanada), „Vodafone“ (Didžioji Britanija), „3UK” (Didžioji Britanija), „Virgin Mobile“ (Prancūzija), „Smart“ (Filipinai), Maxis ir „Celcom“ (Malaizija) ir kitiems.

Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje ir lenkia analogiškus „Nokia“, „Google“, „Blackberry“, „Microsoft“ ir kitų kompanijų projektus. Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia per 60 mln. aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius siekia daugiau nei 900 milijonų. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.

Šaltinis: www.technologijos.lt

"GetJar" įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus

2010-04-22T00:01:00.000-07:00

Lietuvoje verslą kurti yra lengva, kaip niekada iki šiol, o darbuotojams darbo sąlygos yra kur kas geresnės nei, pavyzdžiui, JAV. Tokiomis savo mintimis su skaitytojais antradienį DELFI konferencijoje dalijosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas.

„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.

Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.

Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.

„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.

Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.

„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.

Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.

„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios

Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.

„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.

Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.

„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.

I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.

Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Elektroninė prekyba Lietuvos rinkoje dar naujokė

2010-04-12T23:28:00.000-07:00

Ekonominė krizė stipriai paveikė verslą visame pasaulyje. Tačiau e-komercija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios ekonominis nuosmukis nepalietė. Pastebėta, jog daugiau pardavėjų nei įprastai uždarė savo fizines ir persikėlė į interneto parduotuves.

E-komercijos tendencijos

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.

Patarimai parduotuvių tobulinimui

Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.

Informaciją parengė
Simona Žimkutė

Įspūdžiai iš “RobotChallenge 2010” robotų varžybų

2010-03-26T04:45:00.000-07:00

Robotchallenge. Fantastiškas renginys, daugybė dalyvių ir dar daugiau žiūrovų. Niekada nemačiau tiek originalių ir galingų robotų vienoje vietoje. Daugiau kaip 600 robotų iš visų Europos šalių, pradedant Ispanija baigiant Rusija. Robotų kovos buvo tikra „mėsmalė“. Reikėjo matyti kaip drebėjo dalyvių rankos paleidžiant robotus. Kai pergalę nuo pralaimėjimo skiria dešimtosios sekundės dalys - tai tampa nebe juokinga. Gali sakyti sau „Be panikos!“, bet vis tiek smegenys skęsta adrenaline, o pulso ritmas mirtinai išgąsdintų ne vieną kardiologą.

Mūsų „sunkioji artilerija“, trijų kilogramų sumo-robotai, kad pagerinti ratų sukibimą su metalinių ringu naudoja magnetus. Ištiko šokas kai pamatėme medinius ringus ant kurių mūsų robotai atrodė lyg karvės ant ledo. Po ilgai trukusio derinimo robotai buvo stabilūs, priešingai negu išpuoselėti, gražiai atrodantys robotai, kurie taip ir „čiuožinėjo“ kol buvo „nušluoti“ nuo ringų.

Geriausias pavyzdys, rodantis mūsų robotų tobulėjimo progresą – ankstesni rezultatai. Praėjusiais metais 3 kilogramų sumo čempionas finalinėse kovose iškrito vienas iš pirmųjų. Menkiausia programos ar daviklių klaida ir robotą iš ringo išmeta „kraujo ištroškęs“ konkurentas.

Mažųjų grupėje taip pat susirinko „mini monstrai“. Dauguma kovų trukdavo vos 2-3 sekundes – būtent tiek laiko reikėdavo žaibiškai atakai atlikti. Mūsų mini sumo robotukų atakos dažniausiai būdavo sėkmingos, bet ir priešai kovojo kaip tikri samurajai - iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio baterijos ampero.

Lietuvių komanda pasirodė neblogai, nors tokio masto varžybos mums buvo pirmos. Visose kategorijose mes iškovojome prizines vietas: 3kg sumo - pirmoji vieta, mini sumo - antroji ir trečioji vietos, slalomo rungtis - antroji vieta, humanoidų bėgimas - trečioji vieta. Žinojome, kad mūsų robotai yra pakankamai stiprūs, bet iki paskutinės akimirkos niekas negalėjo prognozuoti varžybų rezultatų.

Truputį nuvylė prizai, tai yra, jų visiškai nebuvo. Aišku prizai nėra pagrindinė motyvacija dalyvauti, bet pirmos vietos nugalėtojams įteikti plastmasės gabaliuką su užrašu... Ką gi, žiaurios kovos- žiaurus prizai. 

Mūsų komandos tikslas buvo paprastas - nors vienam lietuviui užlipti ant nugalėtojų pakylos. Tikslą pasiekėme ir įrodėme, kad mūsų pergalės „Baltic robot sumo“ varžybose nebuvo atsitiktinės. Dabar mes - vieni stipriausiu robotų konstruktorių Europoje! Amerikoje vykstančiose „Robogames“ varžybose mes mėginsime iškovoti stipriausių pasaulyje robotų konstruktorių titulą!

Europos robotai 2011 metais rungsis Klaipėdoje

2010-03-26T04:44:00.000-07:00

Praėjusį savaitgalį Austrijoje vykusiame čempionate „RobotChallenge“ puikiai pasirodžiusi klaipėdiečių komanda grįžo savo sąskaitoje turėdama dar keturias prizines vietas: robotų slalomo Linefollower ir Mini Sumo rungtyse – dvi antros, Humanoid Sprint ir Mini Sumo rungtyse – dvi trečios vietos. Konstruktorių iniciatyvą 2011 metais surengti „Europe Robot Sumo“ čempionatą Klaipėdoje palaiko Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. Renginyje tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio dalyvių iš įvairių Europos šalių, kurie varžybas padarys puikiu reginiu tiek konstruktoriams entuziastams tiek miesto gyventojams bei svečiams.

„Džiaugiamės “Rodman robotics“ komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės – ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu“, - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyksiantis čempionatas – puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas – populiarinti robotų konstravimo techniką“, - teigė „Rodman robotics“ komandos lyderis Vitalij Rodnov.
Robot sumo – tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo“ ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.

Simona Žimkutė

Klaipėdiečių robotas - Europos čempionas

2010-03-22T02:04:00.000-07:00

Lietuvių komandos robotas vardu "Master of disastor" vakar tapo Europos čempionu. Austrijoje vykusiame "RobotChallenge" robotų konstruktorių čempionate Standart Sumo rungtyje lietuvių komandos lyderio Vitalij Rodnov valdomas robotas užėmė pirmąją vietą.

Neatsiliko ir kiti komandos nariai. Mini Sumo rungtyje antrą vietą iškovojo Oleg Lyan robotas "Raizo", o trečiąją - Egidijaus Vedeikio robotas "Sprinter". Šios rungties pirmoji vieta atiteko - austrui.
Ne mažiau sėkminga klaipėdiečiams buvo ir pirmoji čempionato diena. Šeštadienį robotų slalomo "Linefollower" rungtyje V. Rodnov užėmė antrąją, o "Humanoid Sprint" -trečiąją vietas.

Austrijos sostinėje - Vienoje, šį savaitgalį vyko didžiausios pasaulyje pačių sukonstruotų mobilių robotų "RobotChallenge" varžybos. Renginyje rungėsi daugiau kaip 600 robotų tarp kiurių ir "Rodman robotics" klubo iš Klaipėdos sukonstruoti robotai.

Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.

Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.

Simona Žimkutė

Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje

2010-03-19T03:35:00.000-07:00

Šių metų vasario 26 dieną, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko atviras seminaras-diskusija „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“.
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.

Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras“ vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie “Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui“, Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje“, UAB „Žalia rūta“ direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines“, UAB „Lamberta“ vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose“ galimybes, UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui“.

Nėra vartotojiškos „kultūros“

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Nutarta kurti klasterį

Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetų.
Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.

Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma“, elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.

Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių – efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.

Simona Žimkutė

Informacinės pagalbos ir finansų stoka - kliūtys patentavimui

2010-03-09T00:57:00.000-08:00

„Patentinė apsauga išradimams, tai – intelektinės nuosavybės valdymo komerciškai svarbiausių ir pavojingiausių teisinės apsaugos rūšių. Intelektinės nuosavybės valdymo vadybos sistema Lietuvoje neveikia. Ji nepasiekia to, ko iš jos yra tikimasi ir iš esmės griauna visą sistemą. Galbūt dėl šios priežasties šiandien turime tiek mažai nacionalinių patentų paraiškų. Tarptautinėse ar Europos patentų paraiškose labai dažnai lietuviai figūruoja kaip autoriai, o ne kaip patentų savininkai, tai rodo, jog iš Lietuvos intelektinė nuosavybės rezultatai „išplaukia“, - Vilniuje vykusioje konferencijoje „Intelektinės nuosavybės valdymo mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų procese“ sakė LR valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Želvys.

Apžvelgus LR valstybinio patentų biuro pateiktą 2009 metų LR pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos su jų registracijomis statistiką iš tiesų rezultatai nedžiugina. Per praėjusius metus pateikta apie šimtas nacionalinių patentinių paraiškų, o išduoti tik penki patentai. Kur kas labiau džiuginantys skaičiai buvo tik 2007 metais, kuomet išduota daugiau kaip keturiasdešimt patentų pagal nacionalines paraiškas bei 2008 metais, kai buvo išduota apie tris dešimtis patentų pagal nacionalines paraiškas. Maži skaičiai rodo, jog esama problemų patentavimo ir visos intelektinės nuosavybės valdymo sistemoje. Apie tai kalbėjomės su patentine patikėtine Aurelija Šidlauskiene.

Dažnai kalbant apie patentavimą galima išgirsti frazę „idėjų apsauga“. Ar iš tiesų teisiškai galima apsaugoti idėją?

Teisiškai apsaugoti idėjos/ų neįmanoma. Patentų įstatymas reglamentuoja tik techninių sprendimų apsaugą (inžinerinių, materialių: įrenginių, technologijų, medžiagų). Terminas vartojamas tik simboline prasme - kiekviena techninė naujovė prasideda nuo iškeltos idėjos.

Kokie pagrindiniai šiandien patentavimo sistemos trūkumai, stabdantys mokslininkus patentuoti savo išradimus?

Oficialiai daugiausiai bendri ekonominiai aspektai, nes, pavyzdžiui, 20-30 Eurų užsienio patentavime yra daug. Trūksta tematikų sistemiškumo, nes atsiranda naujos, o paieškos nedaromos, nes nėra geros informacinės sistemos. Be to, valstybinio patentų biuro (VBP) ekspertas pagal įstatymą neatlieka esminės ekspertizės, o tik formalius reikalavimus, todėl mokslininkai nėra tikri dėl naujumo ir neskuba apginti naujovių patentais. Labiau apsimoka publikuoti straipsnį, kuris išleidžiamas daug greičiau. Užsienyje atlikti paiešką per patikėtinius brangu. Tada labiau apsimoka rizikuojant pateikti Europos patentą ar pagal PCT sutartį (Patent Cooperation Treaty (PTC) tai – tarptautinė sutartis, kurią administruoja Jungtinių Tautų agentūra). Tokiu atveju, jei patentu negalima apsaugoti dėl naujumo nebuvimo, tai nors paieškos atlikimas garantuotas. Visose mažose šalyse rizika ir patentinės kultūros nebuvimas - svarbiausias kriterijus, dėl ko patentuojama mažai, nėra parduotų licencijų, o metinius mokesčius mokėti reikia.
Atrodo, kad Lietuvoje stengiamasi daryti kuo daugiau, kad būtų didinamas finansavimas kaip, pavyzdžiui, steigiami Ūkio ministerijos fondai, pagal kuriuos galima atsiimti 85% lėšų už patentavimo išlaidas. Tačiau, net ir darant tokius žingsnius, sunku išjudinti šalyje nusistovėjusią "patentinę kultūrą".

Remiantis patentų biuro duomenimis, 2009 metais pagal nacionalines paraiškas įsigaliojo 5 patentai, įregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų. Kokios priežastys lemia tokius mažus nacionalinių patentų išdavimo išradimams skaičius?

2007-2008 m. didesnis išduotų nacionalinių patentų skaičius rodo, kad prieš pusantrų metų buvo paduota daugiau paraiškų, negu vėliau. Tačiau problema, jog nacionalinių paraiškų kiekis mažesnis lyginant su užsienio, nulemta nuo patentų biuro įkūrimo. Patento galiojimas yra tik teritorinis, tai - bendroji mažų valstybių problema, dėl kurios patentų niekada nebūna daug. Kitos - ekonominės priežastys.

Europiniam patentui gauti teikiamų patentinių paraiškų, teikiamų Lietuvos išradėjų, vienetai. Kokios priežastys lemia tokius rodiklius?

Tokią situaciją lemia kaina, ilgas procesas, abejonės dėl naujumo bei įdiegimo. Užsienyje susikuria firmos tik išradimų įdiegimui, kurios nesirūpina finansavimu, patentinėm paieškom, garantijom, o tik pasiūla. Galbūt pas mus šis procesas dar neįsivažiavęs, nes iki Lietuvos nepriklausomybės nebuvo tradicijų. Anksčiau viskuo rūpinosi Goskomizobretenij Maskvoje, atimdamas bet kokią iniciatyvą rūpintis autoriui savo išradimu.
Tačiau, jei finansavimo klausimai bus sprendžiami efektyviai, manau, tokių paraiškų atsiras daugiau.

Galbūt galima prognozuot kokios įtakos dabartinei situacijai turės patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų?

Galima tik prognozuoti. Manau, kad tai tik laiko klausimas. Gal slėnių kūrimas padės greičiau pajudinti patentų didesnį išdavimą. Jei yra ką patentuoti, tai tas užpatentuojama.
Iš užsienio kompanijų, būdami tik išradimų autoriais, mūsų išradėjai gauna daugiau, negu gautų savo šalyje. O jei išradimo taikymo sritis nevystoma savoje šalyje, tai kyla klausimas: kam patentuoti?
Aukštos technologijos Lietuvoje turi pagrindus, todėl tokių išradimų turime, pvz. KTU.
O jei į užsienio valstybes atiduoti apsimoka, tai išradėjas pasirenka vertingesnį variantą. Bet tai tėra vienetai. Apskritai jau daugelį metų vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas - juk be įdiegimo savo valstybėje, patentas nieko vertas. Rezultatus matome pagal parduotas licencijas, kurių tokiu atveju – apskritas nulis.

Itin daug patentinių paraiškų per metus pateikiama prekiniams ženklams. Kodėl jų tiek daug ir kuo skiriasi jų patentavimas?

Mano darbo didžiąją dalį sudaro prekių ženklų registracija. Mūsų šalyje vyrauja prekyba, tai savų ir užsienio ženklų turime daugiausia. Kiekvienas verslininkas ženklus registruoja ir norėdamas teikti paslaugas. Užsieniečiai taip pat išplečia Lietuvoje pateikiamų patentinių paraiškų skaičių kaip, beje, ir patentus, nes europinių paraiškų pateikiama daug.
Ženklų registracija iš esmės skiriasi nuo išradimų patentavimo, nes objektų negalima palyginti. Kiekvieno gamintojo prekė turės savo ženklą, o naujus techninius sprendimus kuria mažuma intelektualų. Pigiau apsieina naudojimui nupirkti įrengimus/linijas iš užsienio negu sukurti naują, pasaulinio lygio technologiją.

Problemos - dvi

LR valstybinio patentų biuro atstovo A. Želvio konferencijoje išsakyta nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra problematiška“.
Tuo tarpu patentinė patikėtinė A. Šidlauskienė pagrindines patentavimo problemas išskiria finansavimą ir neefektyvią informacinę sistemą.

Simona Žimkutė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Individualus alternatyviųjų šaltinių naudojimas – kelias į energetinę nepriklausomybę

2010-02-22T04:07:00.000-08:00

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą. Paskaičiuota, jog Lietuvoje saulės energijos per metus vienam kvadratiniam metrui išspinduliuojama apie 900-1100 kilovatų, priklausomai nuo vietovės, pajūryje daugiau. Šalyje yra apie 130 tūkst. privačių namų, ant kurių kiekvieno stogo įrengus 10 kvadratinių metrų saulės kolektorių, per metus pasigamintume apie 1 mln. MWh.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Mažinant iškastinio kuro sąnaudas, mažėtų energetinė priklausomybė nuo Rytų. Tai ypač svarbu Lietuvai siekiant išlaikyti pinigų cirkuliaciją nacionalinėje rinkoje, kurie būtų išmokami vietinėms įmonėms, gaminančioms alternatyvius energijos šaltinius ar teikiančias susijusias paslaugas.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę inicijuoja aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.

Vykdant projekto „Inotinklas“ veiklas, KMTP šių metų vasario 26 dieną 11 valandą rengia atvirą seminarą-diskusiją tema „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“. Plačiau apie renginį skaitykite čia... Parkas, siekdamas priartinti prie individualaus vartotojo mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje tikisi sulaukti projekto partnerių ir visų besidominčių bei kviečia diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Simona Žimkutė
Informacijos vadybininkė
simona@kmtp.lt
tel.: +370 652 32102

"BalticSupply" startinis susitikimas Bremene

2010-02-01T05:41:00.000-08:00

Simona Žimkutė
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463; 8 650 24008)

Surengtas pirmasis „BalticSupply“ projekto partnerių susitikimas, kurio veikla pradėta praėjusių metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai – Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.

Pristatytos projekto veiklos

Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.

Viso projekto idėja - įsteigti trijų rūšių (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius Baltijos regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų aprengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai – vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.

Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas

Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste – muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o“ laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.

Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūriniams dalykams. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę – paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.

Parkai socializuojasi

„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Tie žmonės, kurie dirba parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai“, - pasakojo Andrius S.

Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Bremene nebefunkcionuojančio uosto dalį.

Atsinaujinanti energetika: svajonės gražesnės už realybę

2010-01-22T00:53:00.000-08:00

Gruodžio 31 dieną uždarius Ignalinos atominę elektrinę lietuviai raginami kuo labiau taupyti elektros energiją, o Vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą. Garsus britų fizikas Davidas MacKay nusprendė baigti tuščiažodžiauti populiaria šiais laikais energijos taupymo tema. Atlikęs seriją skaičiavimų jis atsakė į klausimą, ar atsinaujinantys šaltiniai sugebės pakeisti iškastinį kurą.

Mokslininko kantrybės taurę perpildė per BBC radijo laidą išgirstas teiginys, kad ištraukus iš elektros lizdo kroviklį galima išvengti klimato katastrofos. Vienas jo kolega per Kembridžo universiteto surengtus debatus tvirtino, kad net visą pasaulį nuklojus saulės energijos jėgainėmis visiems elektros neužtektų. „Žinojau, kad šis teiginys negali būti teisingas. Todėl smarkiai supykau ir ėmiau skaičiuoti“, – sakė mokslininkas.

Skaičiavimai tapo perkamiausia knyga

Po ketverių metų darbo D.MacKay savo skaičiavimus apibendrino knygoje „Be karšto oro“ ("Sustainable Energy — Without the Hot Air"), kuri nelauktai tapo perkamiausia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Energijos koncernų direktoriai gyrė autorių už sąmojingą faktų pateikimą, o aplinkos apsaugos ministras Edas Milibandas padarė mokslininką savo patarėju.

Knygos mintis paprasta: D.MacKay apskaičiavo, kiek energijos europietis sunaudoja per dieną ir kiek energijos per dieną gali pateikti jos gamintojai. Taip galima sužinoti, kokio kiekio energijos per dieną reikia automobiliams ir kiek saulės baterijų pakaktų, kad neturėdami naftos europiečiai galėtų atlikti svarbiausias funkcijas.

Norėdamas palyginti gaminamos ir sunaudojamos energijos kiekį D.MacKay įvedė matavimo vienetą: kilovatvalandė per dieną (kWh/d) – neatsižvelgiant į tai, ar energija gaunama naudojant vėjo jėgą ar atomą, ar ji naudojama namams šildyti, automobiliams važiuoti ar mėsai gaminti (galvijams šerti ir transportuoti). Šis matmuo atitinka energijos kiekį, kurio reikia, kad 40 vatų kaitrinė elektros lemputė galėtų degti 24 val. be pertraukos. Vidutiniškai europietis kasdien sunaudoja energijos tiek, kiek 125 tokios lemputės. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną žmogus automobiliu nuvažiuoja 50 kilometrų, sunaudojama 40 kWh. Karštai voniai kasdien reikia dar apie 5 kWh. Vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Keiptauną ir atgal reikia 10 950 kWh. Tokios sąnaudos atitinka 30 visus metus (365 dienas) be pertraukos degančių kaitrinių elektros lempučių sunaudojamą elektros energijos kiekį.

Kiek vėjo turbinų reikia norint vieną dieną aprūpinti elektra vienos šalies namų ūkius? D.MacKay apskaičiavo, kad Šiaurės jūroje vėjo turbinomis apstačius maždaug 30 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gautų tik apie 32 kWh, t. y. maždaug ketvirtį vidutiniškai per dieną sunaudojamo kiekio (125 kWh). Palyginimui: norint apšildyti britų šeimos namą, vidutiniškai reikia 24 kWh per dieną vienam asmeniui. Todėl net jei 10 proc. Vokietijos teritorijos būtų apstatyta saulės jėgainėmis, vis tiek vokiečiams energijos nepakaktų. Todėl D.MacKay klausia: „Kaip Vokietija išlaikys savo dabartinį gyvenimo lygį ketindama naudoti atsinaujinančią energiją?“

D.MacKay neragina statyti daugiau atominių elektrinių ir nepasisako prieš vėjo turbinas ar saulės baterijas. Jis tik siūlo diskutuoti remiantis faktais, o ne politinėmis manipuliacijomis. „Žmonės nenori atominių elektrinių ar vėjo jėgainių prie savo namų, nenori potvynių energiją naudojančių jėgainių jūroje ir, žinoma, nenori anglies, be to, dauguma tiki, kad energijos galima pasigaminti perdirbant augalus į biodyzelinį kurą. Bet juk negalime prieštarauti viskam! Priešingai, turėtume kuo greičiau rengti projektus, kurie užtikrintų mūsų energetinę ateitį“, – sakė mokslininkas.

Ar pasaulį išgelbės atsinaujinantys šaltiniai?

D.MacKay primena, kad šiuo metu 90 proc. britų energijos poreikio patenkinama deginant iškastinį kurą. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo naftos ir dujų, reikėtų pastatyti 300 naujų atominių jėgainių, arba 600 tūkst. vėjo turbinų; jos užimtų beveik pusę valstybės teritorijos.

D.MacKay teigia, kad techniškai įmanoma naudoti tik atsinaujinančią energiją, tačiau savo problemų neišspręsime, net jeigu kiekvienas ant savo stogo pasistatys kelias saulės baterijas ar vėjo turbiną.

Saulės jėgainė Sacharoje galėtų aprūpinti visą Europą – pradedant namų šildymu ir baigiant pramone bei transporto priemonėmis. Bet šios saulės jėgainės plotas turėtų būti toks kaip Vokietijos teritorija – 357 021 kvadratinis kilometras.

Galima būtų naudoti ir alternatyvią – vėjo, vandens ir saulės energiją. Šiuo metu investuotojų grupė „Desertec“ jau ieško pinigų 400 mlrd. eurų vertės projektui finansuoti. Iki 2050 metų milžiniška saulės jėgainė Sacharoje turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikio. Kritikai šią idėją laiko iliuzija.

Grįžtant prie britų fiziką suerzinusio teiginio apie kroviklio šakutės ištraukimą iš elektros lizdo, reikėtų nurodyti, kad šį prietaisą, nekraunant mobiliojo telefono, ištraukus iš elektros lizdo, sutaupoma 0,01 kWh per dieną. To pakaktų vienam automobiliui važiuoti vieną sekundę. „Jei tai išgelbėtų pasaulį, vadinasi, galima būtų išgelbėti skęstantį „Titaniką“ mėginant išsemti plūstančią vandens masę arbatiniu šaukšteliu“, – šaiposi fizikas, kuris pats jau griebėsi radikalių priemonių. Kadangi jo naujai apšiltintam namui šildyti vis dar sunaudojama 30 kWh elektros per dieną, D.MacKay nustatė termostatą ties 13 laipsnių padala. „Padidinu tik tada, kai imu šalti. Bet šalta būna vis rečiau – organizmas pripranta.“ Jo išlaidos energijai sumažėjo perpus.

„Nenoriu teigti, kad vėjo turbinos ir saulės baterijos nenaudingos“, – aiškino D.MacKay. Tai neišsenkantys energijos šaltiniai. Bet reikia suprasti viena: norint pakeisti iškastinį kurą, reikės milžiniškų pokyčių. „Laikas pritarti geriems sprendimams, o ne prieštarauti visiem siūlymams“, – teigė jis.

Šaltinis: www.technologijos.lt

GlaxoSmithKline Opens Chemical Database to Researchers Hunting Malaria Drugs

2010-01-22T00:33:00.000-08:00

Open sourcing has revolutionized everything from software architecture to agriculture to the way we archive knowledge, so why can't it find a cure for malaria? That seems to be the reasoning behind pharmaceutical giant GlaxoSmithKline's decision to offer up detailed information on 13,500 chemical compounds from its database in hopes that an "open lab" will find a cure for malaria.

Accompanying the intellectual property: $8 million to seed the "open lab" with up to 60 researchers that will pursue malaria treatments. By opening this wing of their scientific database to the research community at large, as well as by partnering with initiatives like the Medicines for Malaria Venture, GSK hopes researchers will zero in on an effective treatment for the mosquito-borne illness that ravages tropical regions of the world.

Of course, GSK's committing of its intellectual property to the world at large is not a pharmaceutical first. The Tropical Disease Initiative serves as an open repository for research focused on tropical illnesses, and other organizations like the Institute for OneWorld Health try to connect money, research and researchers from diverse sources to tackle pressing disease problems in depressed regions of the world.

But GSK's initiative is unique in that it's the first time a single company is releasing its own proprietary research to the public, and even offering to fund researchers who commit to tackling a particular disease. In fact, and we're just thinking out loud here, it's kind of hard to tell if this is an act of pure benevolence or GSK's way of shifting malaria research to the side while it pursues more profitable drugs in-house -- or perhaps a bit of both.

Either way, it can't hurt the scientific community to have additional information that was previously walled up inside GSK's archives, and it's not like GSK is dumping the information on other researchers and walking away -- the company plans to host the "open lab" at its Tres Cantos Campus in Spain. Regardless of motivation, we can all agree that a collective push for malaria research is a good thing. It's estimated that malaria kills a child every 30 seconds, the vast majority in economically depressed parts of sub-Saharan Africa.

Source: www.popsci.com

"Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis" - jau prieinamas internete

2010-01-20T05:31:00.000-08:00

VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, įgyvendindamas projektą „SIEK" (Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas), parengė leidinį - „Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis".

Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis.

Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą.

Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.

Idėju apsaugos Ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis

View more documents from Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Ieškome laimėtojo. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimai 2010!

2010-01-11T06:48:00.000-08:00

Ar tau patinka kurti filmukus?
Ar tavo idėjos neįprastos ir originalios?
Ar gali papasakoti istoriją apie verslumą?
Jei atsakei „taip“…
nepraleisk galimybės dalyvauti 2010 m. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimų konkurse ir laimėk daugiau kaip 3 000 eurų!

Europos Komisija nori paskatinti iniciatyvius kino mėgėjus įrodyti, kad jie yra kūrybingi ir turi įgūdžių. Tam prašoma sukurti trumpą vaizdo siužetą, kuris atsakytų į tokius klausimus: kokia verslumo esmė? Kas žmones gali paskatinti tapti verslininkais? Kas gali sunaikinti senus prietarus apie verslą ir sukurti naują verslumo viziją?

Europos Komisija skirs prizus šių trijų kategorijų geriausiems vaizdo siužetams:

„Verslumas – kitoks gyvenimo būdas“
„Verslumas – iššūkiai ir teikiama nauda“
„Verslumas – kelias į ateitį“

Kiekvienos iš šių trijų kategorijų geriausių vaizdo siužetų autoriai bus apdovanoti 3 333 eurų prizais, antros vietos laimėtojai gaus 2 222 eurų prizus, o trečiosios vietos laimėtojai – 1 111 eurų. Visi prizai yra vienkartiniai, nebus kompensuojamos vaizdo siužetų kūrimo ir bet kokios kitos išlaidos.

Iš dalyvių, negavusių vieno iš anksčiau įvardytų devynių prizų, bus išrinkti dar penki laimėtojai, jiems bus skirti specialieji prizai po 555 eurus. Šie specialieji prizai bus skiriami tik jaunesniems nei 25 metų dalyviams.

Norėdami rasti daugiau informacijos, apsilankykite adresu:
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/video-award/index_lt.htm

Konkurse gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra vienos Europos Sąjungos valstybės narės arba Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Turkijos ar Izraelio piliečiai arba gyventojai.

Susitikime su ministru aptartos Vakarų Lietuvos energetinės perspektyvos

2010-01-11T06:35:00.001-08:00

Sausio 7 dieną įvyko bendras Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovų ir Klaipėdos universiteto mokslinės bendruomenės susitikimas su LR Energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Asociacijos „Baltijos slėnis“ nariai turėjo galimybę diskusijoje aptarti dominančius klausimus energetikos temomis. Mokslo ir verslo atstovai domėjosi Klaipėdos naftos, Klaipėdos uosto bei alternatyviųjų energijos šaltinių plėtros galimybėmis Vakarų Lietuvoje.

Kainų prognozė - nemotyvuota

Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.

„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.

Neliks monopolistų

Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.

Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.

Vėjo energija – per brangi

Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.

„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.

Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.

Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.

Klaipėdos nafta liks valstybės

Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.

„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.

Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.

Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.

„Ką jie mums padarė“ – istoriniai iššūkiai verslo bendradarbiavimui ir partnerystei Lietuvoje ir kaip juos įveikti?

2010-01-07T02:22:00.000-08:00

Kodėl Lietuvoje, net neva skatinančios būti veiklesniems ir atsinaujinti ūkio krizės sąlygomis vis neatsiranda platesnės verslo partnerystės pavyzdžių? Kodėl Lietuviai verslininkai dar nenoriai buriasi į atrodo, gana perspektyvias inovatyvaus verslo bendradarbiavimo formas, „klasterius“ (daugiau apie šią formą ir paramą jai http://www.kkt.lt/). Šalia viso kito, daug kas kaltina „sovietinę praeitį“ -- net jei ir „lietuvių tauta“ (bet kokia šių žodžių prasme) yra buvusi darbšti, tai sovietų okupacinis režimas ir jo piršti papročiai esą visą tai sugadino ir dabar „turime, ką turime“, t.y. vieną menkiausių darbo produktyvumo rodiklių ES, mažėjantį darbuotojų lojalumą ir stropumą (UAB TNS „Gallup“ ir UAB „Rait“ duomenys).

Šalia to dar galime pridėti vieną labiausiai psichologiškai stresuotų darbo jėgų ES (2007-8 metų EUROSTAT duomenys rodo, kad 71 procentas visų dirbančiųjų Lietuvoje patiria ilgalaikį psichologinį stresą darbe) ir tai, ką lyginamosios sociologijos tyrėjai vadina „bendra išankstinio nepasitikėjimo“ -- baimės būti „išdurtam“ (apgautam, nesąžiningai išnaudotam) menkiau pažįstamo, o kartais ir artimiau žinomo žmogaus. Žinoma, fone dar turime ir bendrą savižudybių ir psichinės įtampos lemtų kūno susirgimų (virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, odos lėtiniai susirgimai) statistiką, kuri yra labiau išskirtinai prasta, nei „normali“ likusios ES atžvilgiu (panašesnė į kitų posovietinių ES kraštų).

Ar bendras nepasitikėjimas, vis pasitvirtinanti vienas kito nesąžiningumo baimė, iš to kylantis valdingumu ir psichologine prievarta grindžiami darbo santykiai iš tikro yra lemti pusės amžiaus trukmės sovietų režimo, sovietų valdininkų ir prievartos institucijų poveikio dabartinėms brandesnių Lietuvos gyventojų kartoms? Ar jaunesnės kartos bus laisvesnės nuo šito ir ar verslas Lietuvoje bus sąžiningesnis, inovatyvesnis, labiau bendradarbiaujantis tarpusavyje ir veiklesnis, nei dabar?

Įdomių argumentų šių klausimų svarstymui pateikė Lietuvos psichologai. Prieš pat 2010 metams ateinant pagaliau pasirodė žinomos Lietuvos suicidologės ir traumų psichologės Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Autorė jau ilgesnį laiką nagrinėja, kiek traumuota yra mūsų visuomenė per kelias paskutines kartas, kaip ilgalaikės psichologinės traumos (pvz. sistemingi grasinimai sunaikinti, fizinė ir psichologinė prievarta bei pan.) veikia tiek juos patiriančius, tiek jų vaikus tiesioginėms grėsmėms pasibaigus.

Nesąžiningumas, tarpusavio nepasitikėjimas ir prievartinis valdingumas iš to kylančioms tarpusavio baimėms numalšinti yra viena ryškiausių „kolektyvinių traumų“, paliktų sovietų režimo – mes nebuvome laisvi, ir tai savaime ir iki šiol yra, kas mus nuodija. Žinoma, negalime pasmerkti žmonių vien dėl to, kad jie išgyveno ir gyveno nelaisvės sąlygomis, lygiai kaip ir nekritiškai priimti dabartinių gyvenimo sąlygų ir beužgimstančių papročių:

„Man atrodo, kad čia reikia pagarbos, supratimo sau ir kitiems. Vis dėlto turime sakyti tiesą, bet tai turėtume daryti ne agresyviai. Mes išprotėtume, jei negalėtume savęs pateisinti. Žmogaus tokia natūra. Mes susėdę kalbėtis nesakome, koks aš netikęs, o dažniausiai kremtamės, ką kiti žmonės blogai padarė. Tiesos sakymas ir atjauta žmogui turi susiderinti.“
Ką tai reiškia nūdienos Lietuvos verslui? Sąžiningumas ir pasitikėjimų grįstas bendradarbiavimas dėl bendrai suvokiamų teigiamų veiklos tikslų – ar tai įmanoma agresyvioje, prievartinėje, stresuojančioje visus nepriimančius esminių sprendimų šių dienų darbo aplinkoje? Platesnis pasitikėjimas tarp vienas kitą gerai dar nepažįstančių galimų verslo partnerių, tarp vadovų ir naujai priimtų dirbti darbuotojų? Dėstytojų ir studentų? Tėvų ir vaikų? Valdininkų ir mokesčių mokėtojų?

Dr. Gailienė minėtoje citatoje akcentuoja tarpusavio pagarbos ir atvirumo dermę kaip tinkamą visiems vartoti priešnuodį. Pirmiausia dėl visko, kas asmeniškai skaudina ir trukdo bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, čia ir dabar, bet kurioje santykių situacijoje. Turint omeny mūsų ką tik minėtą statistiką, tai ypač aktualu darbo santykiams ir darbo produktyvumui verslo sektoriuje. Žinoma, verslo sprendimų priėmėjams (valdybų nariams, verslo vadovams) tai gali pasirodyti netikėtai sunku – argi gali „su visais“ darbuotojais „būti žmogiškas“? Ar nepradings darbas bereikalingame psichologizavime ir aiškinimiesi?

Berods, dr. Gailienė tinkamai diagnozavo – dabar pats laikas pradėti investuoti kuo daugiau pagarbos ir atvirumo, aiškesnių ir abipusiai gerbtinų tarpusavio ribų nustatymo tarp darbdavių ir darbuotojų. Praėjus 20 metų po sovietų sistemos žlugimo jau galime sau leisti įsivertinti ir aptarti, kas trukdo mums būti sąžiningais ir pasitikinčiais, kas trukdo jaustis laisviau ir geriau mūsų darbovietėse, nebekaltinant praeities šmėklų ir atrandant asmeninę atsakomybę veikti ir rinktis, kas mums abipusiai naudinga ir verta daryti.

Tad ar ne laikas verslo vadovams ir savininkams pareikalauti iš organizacinių mokymų konsultantų tarpusavio pagarbos ir atvirumo įgūdžių pratybų savo kolektyvams? Greičiausiai, geresni samdomo darbo produktyvumo rodikliai bus pasiekti, kai ir be specialių seminarų visi mes stengsimės kas dieną ir visur labiau pasitikėti ir atstatyti pasitikėjimą bėdoms atsiradus, nei bijoti ir kaltinti vienas kitą. Tai puiki ir paprastai įgyvendinama perspektyva visiems, norintiems, kad 2010 metai būtų ne tik pastarosios ekonominės, bet ir ilgalaikės Lietuvos verslo kultūros krizės įveikos pradžia.

A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas
Šaltinis: www.inovacijos.lt

Išradimų patentavimas: įmonės nuomonė

2009-12-22T05:56:00.000-08:00

Apie patentavimą daug prirašyta ir prikalbėta. Tačiau jei paklaustume eilinio piliečio, kas tai yra patentas ar kam to reikia, sulauktume daug „įdomių", panašių į televizijos laidos „Klausimėlis", atsakymus.

Valstybinio patentų biuro tinklalapyje pateiktas toks patento paaiškinimas „ patentas yra išskirtinė teisė, kurią suteikia valstybė už išradimą , kuris yra naujas, susijęs su pažangiu žengimu į priekį ir gali būti taikomas pramonėje. Savininkui jis suteikia išskirtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio savininko leidimo."

Skaičiai kalba patys už save

Patento turėjimas yra tam tikra apsauga išradimo sąvininkui, todėl turėtų būti natūralu, kad naujus produktus kuriančios įmonės yra nuolatiniai Lietuvos valstybinio patentų biuro klientai ir, dar daugiau, Europos patentų tarnybos klientai.

Tačiau Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, VPB tvarkomuose valstybės registruose 2008 m. įregistruota tik 67 nacionaliniu keliu išduotų patentų. Šių patentų gavėjai - įmonės, mokslo institutai, universitetai, pavieniai tyrėjai bei mokslininkai. VP biurą 2005-2008 m. laikotarpiu pasiekė 282 patentinės paraiškos, t.y. vidutiniškai 70,5 paraiškų kasmet. Kiek didesnis paraiškų srautas buvo 2008 m., kai VPB sulaukė 87 paraiškų (tuo metu pagal LR ūkio ministerijos Nacionalinę programą buvo dengiamos su patentavimu susijusios išlaidos).

Analizuojant Europos patentų tarnybos (EPT) pateiktą informaciją, galima teigti, kad suinteresuotumas Europje galiojančiais patentais pastaruoju metu taip pat mažėja. Jei 2005 m. EPT išdavė 116 patentus, tai 2007 m. - 69, 2008 m. - 75 patentus.

Tuo pačiu metu, Europos senbuvių iniciatyvumas patentuojant savo išradimus tikrai stebina: 2007 m. EP taryba (Haseltine lake naujienraščio duomenimis, 2008 rugpjūtis) gavo 25176 patentines paraiškas iš Vokietijos, 1408 patentines paraiškas iš Danijos, 442- iš Norvegijos mokslo įstaigų, įmonių bei pavienių išradėjų. Kadangi negalime lygiuotis į Europos senbuves, palyginkime kaimyninių šalių pasiekimus paduodant paraiškas: 2008 m. Lenkija pateikė - 129, Slovėnija - 108, Slovakija - 40, Vengrija - 173, Čekijos Respublika - 155 (http://innovation-living.blogspot.com/2009_01_01_archive.html).

Kaip matyti, esame prie atsiliekančiųjų pagal pateikiamas paraiškas Europos patentui gauti, tačiau optimizmo teikia, kad nesame ir pačiame sąrašo gale.

Dar mažiau norinčių patentuoti savo išradimus Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV patentų ir prekės ženklų biuro (U.S. Patents and Tradmarks Office, 2008 gruodis) duomenimis, 2008 m. pateikta 11 patentinių paraiškų iš Lietuvos. Palyginimui, iš Danijos JAV patentų biuras gavo -391, Norvegijos - 273, Airijos - 164, Čekijos - 48, Bulgarijos - 16, Slovėnijos - 14 ir Latvijos- 1 patentinę paraišką.

Taigi, galime suprasti, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių savo išradimų nepatentuoja. Priežastys, manyčiau, yra kelios: viena jų - visapusiškos informacijos apie patentavimą stoka; antra - „realios naudos" patentuoti išradimus nematymas; trečia - patentavimui reikalingų lėšų trūkumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėka buvo inicijuota programa (Nacionalinė programa - Parama patentams), kuri 100 proc. dengė su patentavimu susijusias išlaidas. Norinčių patentuoti išradimus tuo metu padaugėjo, tačiau, pasibaigus rėmimo programai, suinteresuotumas patentuoti išradimus ir vėl smuktelėjo. Taigi, patentavimui reikalingų lėšų stoka yra viena iš kliūčių, trukdančių daliai norinčių patentuoti savo išradimus.

Įmonės nuomonė

Nors statistiniai duomenys kalba Lietuvos nenaudai, vis tik esama įmonių, kurios nuolat patentuoja savo išradimus. Pagrindinai tai aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės, eksportuojančios naujai sukurtus ar iš esmės patobulintus gaminius į užsienio rinkas. Pasinaudojus VPB patentų paieškos sistema LT-esp@cenet galime įsitikinti, kad aukštųjų technologijų įmonės pakankamai aktyviai patentuoja savo išradimus, pvz.: Ekspla užpatentavus 11 išradimų, iš kurių net 4 2009 metais, Norta - 4, Šviesos konversija - 4, Fermentas turi užpatentavęs net 15 savo išradimų, iš kurių 4 - 2009 metais. Jei paklaustume, kodėl jos patentuoja savo išradimus, tikėtina, jog išgirstume atsakymą - norime apsaugoti savo teises nuo galimų piknaudžiavimų.

Kalbantis su jauna ir aktyviai alternatyvios energijos srityje dirbančia įmone „Žalia rūta", išaiškėjo, kad patentuoti savo išradimus juos paskatino ne tik noras apsaugoti savo kūrinius nuo plagijavimo, bet ir siekis „sukurti tvirtus pamatus dirbant MTTP srityje su vietos bei užsienio partneriais". Įmonės direktorė, Rūta Pašilytė, teigia: „Esame jauna įmonė, turinti tiek noro, tiek gerų idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neturinti pakankamai finansinių išteklių dirbti vien tiriamąjį darbą, todėl šiai dienai užsidirbame, teikdami automobilių nuomos paslaugas. Kaip mažai įmonei rasti patikimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų tiriamosios veiklos ar remtų mūsų išradimus? Esame įsitikinę, užpatentuoti išradimai - tai, galima sakyti, oficiali rekomendacija, padėsinti rasti bendrą kalbą su potencialiais remėjais ir gamintojais."

Paklausus, ar ir toliau įmonė patentuots savo išradimus, Rūta nesvarsto: „Tikrai patentuosime. Esame pateikę 2 paraiškas tarptautiniam patentui gauti ir abi jos iš LR Ūkio ministerijos gavo finansavimą prioriteto tvarka patentinėm išlaidom padengti. Paraiškas finansavimui pateikėme patys Lietuvos patentų biurui, o toliau jau buvo patentinių patikėtinių darbas",- juokiasi Rūta. „Jau įpusėjome trijų Alekso Pašilio išradimų patentavimo procedūrą. Tai naujos konstrukcijos vėjo turbina ir generatorius, kurie pasižymi medžiagų gamybai sutaupymu, bei didesniu efektyvumu". Trečias išradimas, kurį įmonė patentuoja savo jėgomis, yra visiškai naujas Pasaulinio Patentų duomenų bazėje - išilginio judesio generatorius, kuris stipriai supaprastintų bangų jėgainių gamybą".

Rūtos Pašilytės nuomone, pradėję patentavimo procedūras, jie taip pat įgijo neįkainuojamos derybinės patirties. „Užpatentavę išradimus, labiau pasitikime savo jėgomis, drąsiau kalbame tiek su reikiamais tyrėjais, tiek su potencialiais investuotojais. Gal ir pasikartosiu, bet patentavimas, manau, būtinas norit dalykiškai benradarbiauti ypač su užsienio partneriais", - teigia įmonės vadovė.

Paklausta, ar jau surado norimus partnerius, Rūta šypsosi ir atsako: „manyčiau nuveikėme per trumpą laiką pakankamai daug: užpatentavome išradimus, turėjome kelis rimtus susitikimus su potencialiais investuotojais, artimiausiuose ateities planuose - prototipų gamyba. Visi šie susitikimai buvo naudingi. Supratome, kaip pateikti savo idėjas, ko patys norime ir ką galime".

Įmonės manymu, maža įmonė, siekdama sėkmingai dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, turi būti atvira organizacija, nebijanti konsultuotis, nuolat tartis su atskirų sričių specialistais. „Šiame idėjų ir partnerių paieškos etape naudinga buvo pasitarti su inovacijų paramos paslaugas teikiančiomis organizacijomis, ypač Lietuvos inovacijų centro kolektyvu, kuris mus lydėjo nuo pat įmonės susikūrimo pradžios".

Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt

Inovacijos laivų statybos pramonės sektoriuje

2009-12-15T04:52:00.001-08:00

Jūrinių regionų ekonomikoje svarbų vaidmenį atlieka laivų statybos ir remonto įmonės, kartu su įrangos gamintojų ir techninės priežiūros paslaugų tiekėjais. Galima išskirti du esminius faktorius, įtakojančius pasaulio laivų statybos pramonę: makroekonominį – pasaulio jūrų prekyba, naftos kainos, ekonominis ir politinis stabilumas ir mikroekonominį – vyriausybinės subsidijos, senų laivų nurašymas, frachto kainos, laivų užsakymai ir pan. Atskirų laivų statybos ir remonto įmonių konkurencingumą lemia jų technologinis lygis, tame tarpe ir laivų surinkimo technologijos.

Žmonėms, niekada nebuvusiems laivų statykloje ir nemačiusiems viso laivo statymo proceso, tikriausiai sunku įsivaizduoti kaip statomi laivai (keltai, kariniai, kruiziniai laivai ir pan.). Laivų statybos ir remonto įmonės pasaulyje nuolatos kelia savo technologinį lygį, nes konkurencija šioje pramonės šakoje yra labai didelė ir įtempta. Kas ketvirtas Europoje statomas laivas yra prototipas, todėl Europos laivų statybos pramonė yra pripažinta inovatyvia ir žiniomis imlia pramone.

Taigi kokios naujos technologijos yra šiuo metu laivų statybos pramonėje, kaip jos keitėsi pastaruosius metus? Pasak Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanės doc.dr. R.Mickevičienės, pasaulyje įsivyravo trys korpuso surinkimo kryptys: blokinė sistema, surinkimas plūdriuosiuose dokuose ir surinkimas ant krantinės (populiarus P. Korėjoje ir Kinijoje).

Blokinis surinkimas sparčiausiai evoliucionavo per pastaruosius 10 metų. Blokų masė priklauso nuo kranų keliamosios galios. Jei 90-ųjų pradžioje kranai kėlė 300-450 t (suporintas kėlimas 600-900 t), tai dabar P. Korėjos STX (STX Shipbuilding Co, www.stxship.co.kr ) naudojamas 1500 t, o statomoje HHI (Hyundai Heavy Industry, www.hhi.co.kr ) stovės 1600 t kranas.

Surenkant 115000 t dedveito tanklaivį pagal senąją blokinę sistemą, buvo gaminama 100 blokų po 300 t, surinkimo laikas 1994-1995 metais – 90 dienų, o 2000 m. – jau 60 dienų.

Paskutinį dešimtmetį buvo sukurtos tokios blokų transportavimo sistemos: krantinė – krantinė, krantinė – sausas dokas, krantinė – plūdrusis dokas, kurios leido didinti blokų geometrinius matmenis ir masę, mažinti blokų skaičių ir trumpinti laivo surinkimo laiką. 2001 m. pradėti gaminti mega blokai po 3000 t, todėl minėtą tanklaivį jau buvo galima surinkti iš 10 mega blokų per 45 paras. 2007 m. atsiradus giga blokams, tanklaivio surinkimas truko jau 30 dienų, nes giga blokų masė pasiekė 5000 t. 2008 m. jau buvo gaminami 10000 t tera blokai, kurie laivo surinkimo laiką sumažino iki 25 parų. Superstambių blokų technologijų kūrimo ir įdiegimo pionieriai - P. Korėjos laivų statybos kompanijos Samsung Heavy Industry (www.shi.samsung.co.kr ) ir Daewoo Shipbuilding&Marine engineering Co., Ltd (www.dsme.co.kr ). Be jokios abejonės, surinkimo technologija priklauso nuo pagrindinės statyklos gamybinių pajėgumų charakteristikų ir nuo subrangovų galimybių. Šiais laikais laivų blokai statomi keliose statyklose, o paskui transportuojami į vieną, kurioje laivas surenkamas. Taip trumpėja laivo statybos laikas. Beje, panašus procesas vyksta ir projektuojant – kelios dizaino kompanijos dalinasi darbais, dirba lygiagrečiai. Nauja darbų organizacija anglų kalba vadina „distributed design and manufacturing“.

Laivui iš blokų pagaminti atliekama daug technologinių operacijų: plieno paruošimas gamybai (lyginimas, valymas, gruntavimas), detalių žymėjimas ir pjovimas, briaunų paruošimas, markiravimas, 2D (dimensijų) ir 3D lenkimas, plokščių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, tūrinių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, blokų surinkimas ir suvirinimas, blokų įrengimas (anglų k. - outfitting), laivo surinkimas ir suvirinimas. Pasaulinio lygio laivų statyklos technologines operacijas iki plokščių sekcijos gamybos yra automatizavusios, tūrinių sekcijų gamyba dažniausiai yra robotizuota, o blokų – iš dalies robotizuota, kiti darbai atliekami pusiau automatizuotais įrengimais. Technologinių procesų automatizavimas ir robotizavimas yra gana brangus, bet pasvertos investicijos duoda ženklų efektą. Štai Italijos Fincantieri laivų statykloje įdiegus automatizuotą lakštų briaunų frezavimą, siūlių suvirinimą lazeriniu hibridiniu būdu, sumažinamos liekamosios deformacijos tiek, kad nebereikia lyginti lakštų klojinio prieš surinkimą su rinkiniu. Taisyklinga konstrukcijos geometrija leidžia atsisakyti ir pačios surinkimo operacijos, nes rinkinys prispaudžiamas prie klojinio elektromagnetais ir iš karto privirinamas. Investicijų dėka minėta statykla per metus pastato 1 kruizinio laivo korpusu daugiau.

Pasaulio laivų statytojai senokai pradėjo naudoti miltelinių vielų plieninių konstrukcijų siūlių suvirinimui technologiją, tik lakštus žemutinėje padėtyje virina kombinuotais pofliusinio suvirinimo procesais (keliais lankais, pulsine srove) ir taip siekia reikalaujamos kokybės per trumpiausią laiką, teigia doc.dr. R.Mickevičienė.

Šiuo metu pasaulyje vyraujanti krizė neaplenkė ir laivų statybos pramonės, tačiau esmamą stagnaciją ES stengiasi išnaudoti kovai su klimato atšilimu. Pradėta 5-7 metų trukmės CLEANSHIP iniciatyva, apimanti spartų šiuolaikinių technologijų ir mokslo tyrimų rezultatų diegimą, siekiant darnios vandens transporto operacijų plėtros. Atsižvelgiant į klimato atšilimą ir pasaulinę ekonominę krizę, siekiama aktyvinti ir koordinuoti europinio ir nacionalinio lygio MTEP programas. Teršalų kiekį iš statomų ir jau eksploatuojamų laivų sumažinti 20-30%, o inicijuojant pilotinius projektus, pademonstruoti dar didesnį taršos mažinimo nuo 60% iki 0 potencialą. Taigi, doc.dr. R.Mickevičienė teigia, kad vyks labiau fokusuota ir spartesnė visų jūrų pramonės atstovų - laivų statyklų, įrangos gamintojų, laivų savininkų, uostų administracijų, klasifikacinių bendrovių, universitetų ir mokslo tyrimų institutų vykdoma MTEP veikla, kurią finansuos BP7 ir BP8 bei kitos europinės ir nacionalinės mokslinių tyrimų programos. Bus paruošta teisinė bazė ir atrinktos geriausios technologijos šiose srityse: laivo korpuso-vandens sąveika; pagrindiniai varytuvai ir propulsiniai mechanizmai; bendras energijos valdymas; elektrinės sistemos; konstrukcijos, vibracija ir medžiagos; sąveika laivas-krantas. Bus demonstruojamos pažangiausios technologijos, skirtos trumpųjų nuotolių laivybai, vidaus vandenų transportui, žaliajam keleiviniam transportui, mokslo tyrimų laivams, ofšorinės veiklos palaikymo laivų ir platformų tobulinimui; būsimų ir jau eksploatuojamų laivų modernizacijai siekiant švaresnės laivybos, t.y. NOx, CO2, SOx emisijos iš laivų bei šiukšlių, triuminio, buitinio ir balastinio vandens poveikio aplinkai sumažinimo. Taip pat bus vykdomi projektai, skirti laivų statybos ir remonto įmonėse taikomų technologijų modernizavimui, siekiant sumažinti šios pramonės poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad dauguma konkurentų sieks perimti laivų statybos rinką, todėl ES politika, apsaugant europietišką know-how ir intelektinės nuosavybės teises turi tapti agresyvesne. Jau nuo 2003 m. ES statybos pramonė pirmoji pajuto pasaulinio konkurencingumo problemas ir nusprendė imtis vieningo koordinavimo Europos lygmenyje. CESA (anglų k. - Community of European Shipyards‘ Associations) subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje LeaderSHIP 2015 pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus Europos laivų statybos sektoriui vystyti. Dokumentas, susidedantis iš 30 rekomendacijų 8 konkurencingumo kryptyse, tapo visos Europos Jūsų pramonės plėtros kelrodžiu.

Kokia situacija Lietuvoje, Klaipėdoje?

Dar prieš stojant į ES, Europos komisijos užsakymu atliktoje būsimųjų narių laivų statybos ir remonto sektorių studijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos „Baltijos“ laivų statyklos technologinis lygis siekia 3,5 (5 lygiai iš viso). Vėliau „Baltijos“ laivų statykla nemažai investavo į technologijas, tobulino darbo organizavimo metodus, todėl šiandieninis jų lygis neabejotinai siakia daugiau nei 4 – teigia doc.dr. R.Mickevičienė.

Aukštą „Baltijos“ laivų statyklos technologinį lygį patvirtina ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Živilė Venčkauskaitė, kuri teigia, kad „Baltijos“ laivų statykla yra moderni ir šiuolaikiška laivų statykla, puikiai konkuruojanti su Vakarų Europos laivų statyklomis. Nuo 1997 m. kasmet, vidutiniškai po 10 mln. litų, „Baltijos“ laivų statykla skiria pastatų bei įrangos atnaujinimui, įmonės modernizavimui.

„Vakarų laivų gamykla“ taip pat nestovi vietoje, pasak AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovo Žydrūno Stasyčio, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupėje vystomi techniškai unikalūs laivų statybos ir remonto projektai, kurie reikalauja itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ pastatė pasikeliantį laivą „WindLiftI“, kuris statys ir aptarnaus vėjų jėgainių parką Šiaurės jūroje. Šis projektas unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais. Pastatyto laivo „WindLiftI“ statyboje dalyvavo per 600 specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu su VLG grupės įmonėmis prie projekto dirbo ir apie 30 subrangovų kompanijų. Tai vienas pirmųjų tokio tipo laivų Europos laivų statybos istorijoje, kuris, neabejotinai yra ir didžiausias projektas per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ taip pat pastatė ir unikalią transformatorinę platformą. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, kurioje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į elektros-energetinę sistemą. „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė sėkmingai įsitvirtino keltų, daugiafunkcinių ir ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle, tvirtai išsikovojo laivų remonto rinkoje savo dalį. „Tai įpareigoja vystyti inovatyvias technologijas, užtikrinti aukštą atliekamų darbų kokybę“ – teigia Ž.Stasytis.

Išties džiugu, kad šių įmonių technologinis lygis auga, bet iš kitos pusės neramina tai, kad tiek viena, tiek kita įmonė savo technologinį lygį kelia investuodamos į naujas technologijas iš užsienio, vangiai vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu ir kitais mokslo atstovais. Su tuo sutinka AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovas Ž. Stasytis: „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu bei kitomis mokymo įstaigomis. Deja, itin glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių nėra“. Dalinai pritaria ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Ž. Venčkauskaitė, teigdama, kad niekada neatsisako padėti universitetui, studentams suteikia galimybę atlikti praktiką, moksliniams darbams pateikia reikalingą medžiagą. Nemažai daliai gabių jaunuolių, baigusių Jūrų technikos fakultetą, įmonė tampa darbdaviu.

Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė doc.dr. R.Mickevičienė patvirtina, kad su visais palaiko gerus ryšius, siunčia studentus praktikoms, atlieka baigiamųjų darbų eksperimentus ir pan. KU JTF (Jūrų technikos fakultetas) taip pat yra asocijuotas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos LLSRA narys, ir tokiu būdu netiesiogiai gali prisidėti prie laivų statybos įmonių veiklos. JTF padrąsinta, 2006 m. LSRA pasiryžo dalyvauti pirmajame savo mokslinių tyrimų projekte BP6 EUROMIND. Naujajame BP7 projekte, skirtame technologijų perdavimui MVĮ statykloms, LLSRA sutiko dalyvauti jau neabejodama. Savo ruožtu, JTF atstovai tikisi dalyvauti naujausių technologijų demonstravimo seminaruose, kad galėtų perteikti naują patirtį studentams – būsimiems laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojams. Doc.dr. R.Mickevičienė pamini ir tai, kad JTF gauna materialinę paramą iš LLSRA narių, mat jų dėka studentai gali mokytis atnaujintose laboratorijose, auditorijose, naudotis specialiomis laivų automatizuoto projektavimo programomis ir pan.

2005 – 2009 m. JTF įgyvendindamas mokslinių tyrimų programą „Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir diegimas, siekiant padidinti Lietuvos jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonės įmonių tarptautinį konkurencingumą“, laivų statybos sektoriui atliko tokius darbus, kaip laivų statyklų technologinio lygio nustatymą, suvirinimo technologijų analizę, laivų korpuso plieno korozinio dilimo priklausomybę nuo laivo tipo, amžiaus tyrimus ir pan. Buvo nemažai darbų, skirtų laivų projektavimo optimizavimui, laivybos ekonomikai, bet jie tiesiogiai naudos LS neatnešė. Pasak doc.dr. R.Mickevičienės, JTF mokslininkai atsiskaito už mokslinę produkciją rašydami straipsnius, monografijas, dalyvaudami MTEP projektuose, o tiesioginė nauda pramonei nėra atskirai matuojama.

Būtina paminėti ir tai, kad laivų statybos ir remonto įmonės Lietuvoje negali pretenduoti į ES Struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramą. Šis sektorius yra neremtinų veiklų sąraše, todėl tik galima spėti, kaip pakiltų Lietuvoje esančių laivų statyklų ir remonto įmonių technologinis lygis esant šiai struktūrinei paramai. Kitas atviras klausimas, kaip pasikeistų šių įmonių veiklos rezultatai, jei jos aktyviau bendradarbiautų su čia, vietoje, esančiais mokslo atstovais, universitetais.

Erika Zavackienė, www.inovacijos.lt

P.S. Noriu padėkoti už pagalbą rengiant šį straipsnį Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanei doc.dr. R.Mickevičienei, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovui Ž. Stasyčiui, „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistei Ž. Venčkauskaitei.

What I learned from my practicum

2009-11-26T02:09:00.000-08:00

As my time comes to end here at Klaipeda Science and Technology Park there are many things that I have learned. I have learned how to effectively use blogging to better market a company. I have also learned a lot about how to create and edit videos for a company and post them on the internet. This internship has taught me that YouTube can be used for a lot more then just watching videos. It’s taught me that in order for a company to be effective with YouTube that they must have numerous videos posted and not just one. While working here it’s been enjoyable to just get to know some of the other people that work here a little bit. Also after being here in Lithuania for a couple of months now I’ve learned that everything here that is cooked always comes with potatoes and pork. Overall this has been a very good opportunity for me and I am grateful to be able to have done a practicum at Klaipeda Science and Technology Park.

By Brock Griffin

Social Media

2009-11-24T03:28:00.001-08:00

Using the social media can often be to a company’s advantage. It is a very cheap and easy way to reach a lot of people. When a company decides to use the social media they must plan on using it do some networking because the social media is one the best ways for a company to meet new people. The social can also be very helpful for small companies that are just getting started and still do not have a ton of money to spend on advertising. Companies must realize though that when they use the social the media as a means of advertising or public relations it is simply not the same as using a face to face marketing technique because it is not nearly as personal. Also when companies use the social media to advertise they need to remember that they may be leaving out a significant sector of the market that does not even use the internet such as the elderly.
As I have had the opportunity to work with the social media here at Klaipeda Science and Technology Park I have found that it has been a very good way for them to promote their company. The social media is rather easy for a company to get using. Also it is fitting that they use the social media here at Klaipeda Science and Technology Park because they are rather small company that does not have a ton of money to spend on advertising right now. It is also a very easy to make Klaipeda Science and Technology Park a little bit more well known by doing things such as blogging, creating YouTube videos about there company, networking and other things as well. Overall I would say that the social media is a very good thing for companies to use and I would recommend that Klaipeda Science and Technology Park continue to use it.

By Brock Griffin

United States Innovation vs. Lithuanian Innovation

2009-11-19T03:19:00.000-08:00

If a person wanted a start there own business then they would realize that it is much easier to do in the United States then many other places around the world. There are many reasons why it is easy for people to start their own business in the U.S. One of the main the reasons that U.S. has succeeded in becoming such a big market for innovations is because they are so culturally diverse. The more diversity that a country has the easier it is for innovation to occur because then people are naturally open and willing to accept new ideas as you have people from a number of different countries. There is no bigger melting pot in the world then America so that naturally makes America a better spot for innovation then some other countries. Also in America kids are encouraged to ask questions in school and think outside of the box and that simply helps and encourages people to come up with new ideas. The last reason that it is so easy to start a business in America is because is focused on being a very capitalistic market. In order for a capital market to function properly people must be constantly coming up with new innovations.
In other countries such as Lithuania it is not nearly easy to start your own business and people just are not as innovative. One of the main reasons for this is because of the culture in Lithuania. If anyone has ever been to Lithuania then they will find out that there is not a whole lot of ethnic diversity there. As a result people may not be as open to new ideas that are taken from other cultures because it’s not their culture or they are not ready to break tradition yet. Also in the education system in Lithuania children are generally to taught to sit in class and listen to there teacher and not to ask a whole lot of questions. So in Lithuania they don’t encourage people to be innovative as much as some countries. Another thing that makes it harder for people in Lithuania to start there own business is the fact that they have not had a capital market for very long. For the most part a countries ability to be innovative is determined by it’s culture. A countries culture is not something that can simply be changed overnight. There are some countries that have cultures that encourage innovation more and others that do not encourage innovation as much.
Overall I would conclude that it is much easier to start a business in the U.S. then in Lithuania simply because the culture allows for it. In the U.S. there is such a diversity of people and that makes it very easy for people to accept new and innovative. If a person plans on starting a small business I would recommend that they try to do in the U.S. because it’s easier to do there then in many other countries.

By Brock Griffin

Top Marine Technology & Biology Programs

2009-10-08T03:23:00.000-07:00

If you take a look at marine technology and biology in the U.S. you will find that it still isn’t very well developed. There are a lot of schools in the U.S. that offer some program that is closely related to marine biology like a minor or concentration in marine biology but there are not very many colleges that actually offer a marine biology major. Here is a look at some of the better schools that offer a marine biology major.

California State University, Long Beach

There program is designed for anyone who wants to pursue a masters degree in marine biology or ecology or go on to work for a government agency or private company once they are finished. Here students will have the opportunity to study many organisms but in the field and in the lab. They have four boats that they used for both research and teaching. They are located close to Catalina Island and just recently renovated a Marine Lab. Students will have to take a variety courses such as chemistry, physics, and calculus but will also have to opportunity to choose from electives such as marine microorganisms, marine mammalogy, aquatic toxicology, fisheries conservation, marine community ecology, giant kelp ecology, and fish physiology and endocrinology and many more.

Florida Institute of Technology, Melbourne, Florida: Marine Biology & Engineering

At the Florida Institute of Technology they focus on integrating oceanography, ocean engineering, environmental science, marine science, meteorology and related academic concentrations in order to come up with knowledge based solutions for the problems of the world today. Here students will have numerous oppertunities to use their skills in 150 mile long Indian River Lagoon that is filled with mud and sand flats, 5 different kinds of sea grass beds, and other marshy areas. Here they are equipped with a 60‘ vessel for research, a state of the arch marine center, a beach marine laboratory and much more. Here students will get first hand experience in field within their first semestre. I.

University of Hawaii, Manoa: Marine Biology

At the University of Hawaii there is a lot of hands on experience offered as the University tries to integrale field experience with your typical classroom and lab settings. This program is still fairly new as it was launched for the first time in the fall of 2003. Students will learn about a variety of marine species and how they interact with each other in tropical and sub-tropical environments. Students will also have the opportunity to work with a large range of organisms that include seabirds, marine mammals, sharks, fishes, invertebrates, algae, and micro-organisms.

Massachuets Maritime Academy: Marine Engineering

This major aims to prepare students to be a licensed engineering officers in the United States Merchant marines and other engineering positions in associated shoreside industrines. While students are here they will take course in nternal and external combustion engines, electricity and electronics, auxiliaries and main propulsion machinery, and the organization and operation of merchant vessel engineering plants. Students will have the opportunity to work on ships while in port and ships at sea and they will also do a lot of stuff in the laboratory. By the time students graduate they will have passed examinations by the United States Coast Guard as Third Assistant Engineers, Steam and Motor, Unlimited Horsepower.

Texas A&M University at Galveston

Another very good university that a person should consider checking is Texas A&M. They offer degrees in marine biology, marine fisheries, marine sciences, marine engineering technology and a few more. In marine biology and marine sciences students will be focusing more on the science side of things as they study chemistry, physics, oceanography, geology, and much more. Students in these programs can choose when it comes time for their senior year whether they wish to gain a broader background in ocean studies or specialize more in environmental science. Those who major in marine fisheries will focus on biology with an emphasis on management and can expect to study ecology, taxonomy, zoogeography, culture, and general biology. Graduates are prepared to work as fisheries managers or research biologists for the state or federal government. In marine engineering students will focus on science and engineering and the goal will be to have them ready be a licensed engineer when they graduate.

http://www.csulb.edu/depts/marine-biology/
http://coe.fit.edu/dmes/index.php
http://www.hawaii.edu/marine_biology/default.htm
http://www.maritime.edu/l2.cfm?page=85
http://www.tamug.edu/mare/

Blog by Brock Griffin

Baltic Robot Sumo Cup 2009

2009-10-06T00:08:00.000-07:00

We are proud to announce at Klaipeda Science and Technology Park that we will be hosting our third Baltic Romo Sumo Cup on Ocotber 10, 2009. This event will take place at Klaipedos Mokslo ir Technologiju Parkas, H.Manto g. 84, Klaipeda, Lithuania. If you need directons then go this website http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&msa=0&ll=55.725696,21.126752&spn=0.003686,0.011362&t=h&z=17&msid=115941212281223286802.00046f088b605e4e090ba and you will find a map giving you directons on how get here. If there are any questions on the rules of this event then you can check out all the rules here at this website: http://www.balticrobotsumo.org/default.asp?itemID=6&itemTitle=Competition. This event is free to all participants and any spectators who wish be a part of this incredible oppertunity. Don‘t your miss chance see intense fights between robots in four different categories:

Standard Sumo (3kg). Level: advanced to expert. Extremely agressive and strong robots.

Mini Sumo (0.5kg). Level: beginner to intermediate. Most popular class of robots.

Roomba Sumo. Level: all. Easy to use robotic platform.

Freestyle. Level: all. Any other kind of robots are welcome.

Blog by Brock Griffin

Ways for Lithuanian Company to start a business in the U.S.

2009-10-06T00:02:00.000-07:00

If there is a company or person in Lithuania who wants to start a business in the USA or enter the USA market then there are several things that they must focus on. It would be smart to focus on anything to do with cars, whether this involves making cars or just selling the parts for them. Also it would be smart to focus on producing some sort of machinery such as electrical, office, power generating, or simply general machinery. At the moment that is something that the U.S. is definitely in need of because all of those are in their top imports. Another thing that a person might want to focus on if they’re thinking about entering the U.S. market is the clothing industry. If you ever been to U.S. and done any shopping for clothes then you may have noticed that there are hardly any clothes that you buy are actually made in the U.S. Most of the clothes people buy are made in China or Taiwan or some country like that in Asia. If the Lithuania could tap into the U.S. clothing then it would be a great advantage too them. Once a company is established then it would probably not be overwhelmingly to difficult to remain profitable because people always have to buy clothes to wear and for the most part there will always be little kids growing up who continue to out grow their clothes. Some other industries that people may also consider going into in order to enter the U.S. are making DVDS, tin supplier, and aircraft equipment.
There are also several other things that company must do if they want to successfully enter the U.S. market. It is very important that a company uses direct marketing to in order to try and enter the market. Even though this method may be more expensive at first it will pay dividends later and this also shows the company that you are working with that you care enough to invest extra time in them beyond what other companies have invested. Another important thing to remember when trying to enter the U.S. market is to keep the sales letters and brochures short. No one wants to waste there time reading something that is really long and wordy. A good general rule is to make sure and try and keep the sales letters and brochures under 2 pages. If a company has good website that is easy to navigate, catches the eye, and doesn’t have a lot of pop-up ads or anything along those lines then it will make it easier for them to enter the market in the U.S. Lastly you want to make sure to have an effective marketing strategy through email. You do not want to simply send random people emails about your company but instead let people give you there email voluntarily and then send them newsletters and other information.

http://www.pride2.org/NewPrideSite/Asia/Lesson3/exports.html
http://import-export.suite101.com/article.cfm/top_american_imports_in_2007
http://www.americanimporters.org/pages/marketing/bestwaystoselltoUSA.html
http://www.historycentral.com/nationbynation/Lithuania/Economy.html

Blog by Brock Griffin

Innovation in America vs. Innovation in Europe

2009-09-29T01:28:00.000-07:00

If you look at innovation in the United States you will see that they have always had the edge in coming up with new technology for a number of years. This may no longer be the case. The United States had the advantage for a while first of all because of the all the requirements that they put on patents, copyrights, and other laws pertaining to the invention of new technologies. Also they were able to keep this advantage for a while because they are one of the richest countries in the world and for a while all they had to do was put more money into spending and research and development then other countries. A country will not always be able to simply outspend others people because they are a rich country. Lately what has been happening is some other countries have been spending more then the USA on research and development and there have been more people in Asia getting their doctorate degrees in areas such as research and development. Right now there is simply more talent in Asia then in the USA. A few other things that have changed are that there have been an increasing number of patent applicants from Asia within the last 10-15 years. Also the number of research papers that the Asia has been publishing concerning science and technology has increased while the number of papers published in the U.S. has been decreasing.

Although to some people it may appear as if Europe has not made huge strides lately in technology they definitely are going places. Europe is simply overshadowed by the dominant U.S. and Asian companies. The future definitely looks bright for them though as Nokia is one of the top cell-phone companies in the phone industry. Nokia has continued to also come out with things such as palm pilots and mobile handsets to keep them ahead of competitors. The future is certainly very bright for Europe with plenty of German automakers leading the way now as the U.S. has had a total meltdown of the big three automakers. European innovation can be very deceiving at times because a lot of there innovation comes from small to mid size companies that make a lot of heavy machinery for countries such as India, China, and Russia. There are questions as to whether or not Europe can maintain this increase in innovation because of the economic downturn. I would say the future is still very bright for Europe because of all the potential that countries like Germany, Sweden, Switzerland, Finland, the United Kingdom, and Denmark have.

Blog by Brock Griffin

My name is Brock Griffin and right now I am doing an intern at Klaipeda Science and Technology Park. I am doing a 3 month intern here while I am studying at LCC International University in Klaipeda and I am an International Business major. In December just before Christmas I will head back to the USA. I am from southwest michigan and I attend Taylor University in Upland, IN.

http://www.businessweek.com/globalbiz/content/apr2008/gb20080428_783973.htm
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/index_en.htm
http://www.nature.com/naturejobs/2009/090212/full/nj7231-921a.html
http://mitpress.mit.edu/catalog/item/default.asp?ttype=2&tid=11196
http://gtresearchnews.gatech.edu/newsrelease/scienceoutput.htm

Verslo kryptis – Kinija

2009-09-05T00:40:00.001-07:00

Sparčiausiai pasaulyje auganti Kinijos ekonomika su didžiausia pasaulyje rinka, nuolat augančia perkamąja galia ir vartotojų poreikiais vis labiau domina ir Lietuvos verslininkus. Kinijos rinkos teikiamos galimybė lietuviškam produktui ar paslaugoms yra neribotos, tačiau Lietuvos verslas vis dar pasyviai veikia šioje rinkoje. Kinija Lietuvos verslui gali būti įdomi ne tik dėl didžiulės rinkos, bet ir dėl vis stiprėjančios Kinijos ekonomikos ekspansijos visame pasaulyje. Noras pritraukti kinų investicijas į regioną verčia skubiai ieškoti verslo partnerių, lanksčių ir efektyvių kooperacijos galimybių bei formų.

Tačiau verta susimąstyti ar esame tam pasirengę? Ar žinome elementariausius kinų bendravimo kultūros ypatumus, gebame užmegzti kontaktą ir prisistatyti? Kinų bendravimo kultūra taip pat kaip ir verslo kultūra yra savita ir sudėtinga, todėl siekiant plėtoti verslo ryšius Kinijoje yra būtina turėti nemenką pradinių žinių bagažą.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siekdamas paskatinti verslo internacionalizavimo kompetencijas Klaipėdos regione, organizuoja kinų verslo kalbos ir kultūros kursus verslininkams, siekiantiems užmegzti verslo kontaktus ar kurti verslą Kinijoje.

Kursų trukmė: 1 mėn.
Kursų intensyvumas: 1 kartą per savaitę.
Kursų vieta: KMTP posėdžių salė.
Kursų kaina: 500 Lt + PVM.

Kursus skaito lektorius Julius Vaitkevičius

Julius Vaitkevičius yra VšĮ Kinų kultūros centras, kinų kalbos dėstytojas, kinų filosofijos magistro laipsnį apgynęs Nakino universitete Kinijoje. Lektorius yra sukaupęs didelę kinų kalbos mokymo patirtį vertėjauja oficialioms bei verslo delegacijoms iš Kinijos.

Teorinė kursų apimtis

Kalbos dalis: Kinų šnekamosios kalbos garsai (pinyin), penki tonai, jų tarimas ir mokymosi technika. Pagrindiniai, dažniausiai kalboje vartojami žodžiai, pasisveikinimas, prisistatymas, norų ir pageidavimų išreiškimas, paprastų klausimų ir atsakymų uždavimas. Kinų kalbos rašto pradmenys, pamatiniai brūkšniai, radikalai, hieroglifų sandara. Kalbos paskaitos bus seminaro pobūdžio, taip pat bus būtinas savarankiškas darbas namie.
Kultūros dalis: Įvadas į kinų kultūrą, pažintis su "kiniško mąstymo" ypatybėmis ir jos sąsajos su Konfucionizmu bei Daoizmu.

Papildoma informacija bei registracija į kursus:

tel.: (8 46) 310 461, 8 673 85113, el. paštu: info@kmtp.lt

Renkame specialistų grupę R&D projektams vystyti.

2009-08-24T05:13:00.001-07:00

Manote, kad galite? Junkitės!
Tyrimų ir plėtros projektai šiuolaikinėje žiniomis ir inovacijomis grįstoje ekonomikoje vystosi milžiniškais greičiais. Globalioje rinkoje tyrimų ir plėtros projektų įgyvendinimui būtinos kompetencijos apima didžiulį spektrą mokslinių, administracinių bei verslo žinių, todėl tyrimų ir plėtros projektų sėkmė priklauso nuo jį įgyvendinančios komandos kompetencijos.
Siekdami skurti tinkamas sąlygas inovacijomis grįstos ekonomikos vystimuisi Klaipėdos regione, buriame mokslininkų ir verslininkų komandą „KMTP komanda“, kurios pagrindinė užduotis dalintis reikiama informacija bei žiniomis vystant tyrimų ir plėtros projektus.

KMTP komandos duomenų bazė kuriama „Linkedin“ pagrindu, todėl jei Jus sudomino mūsų pasiūlymas prašome jungtis į Linkedin sistemą -http://www.linkedin.com ir prisijungti prie nario KlaipedaSTP TEAM.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Tel +37068637681
e-mail projects@kmtp.lt
Andrius Sutinkas

Getting out of the technological swamp!

2009-06-23T01:26:00.000-07:00

To day I found the inspiring article on business week “Does Silicon valley still mater” http://www.businessweek.com/technology/content/jun2009/tc20090622_648668.htm it is inspiring for such a people like me who are responsible for innovative economy development in low tech competence regions. The only possibility for us is to attract creative people, so I ma trying to find out what is really motivating entrepreneurs and what should be proposed to motivate those people establish them selves in low cost but at the same time lower competence regions.

Diskusija “Inovatyvaus verslo laboratorija” - Rezoliucija

2009-06-15T00:50:00.000-07:00

Diskusijoje „Inovatyvaus verslo laboratorija“ dalyvavę Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, LR Seimo, LR Ūkio ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo, verslą vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai įvertino Lietuvos verslumo situaciją:

Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.

Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:

1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.

1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.

· Švietimo programos.

12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.

· Verslo finansavimas.

22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.

· Socialinė apsauga.

28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.

Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.

VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė

Seime - raginimai skatinti inovatyvų verslą

2009-06-11T23:12:00.000-07:00

Klaipėdos mokslų ir technologijų parke (KMTP) vykusi diskusija „Inovatyvaus verslo laboratorija“ persikėlė į aukščiausią valdžios lygmenį. Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms KMTP diskusijos dalyviai pateikė siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui. Seimo narys Vytenis Andriukaitis vakar ragino tautos išrinktus politikus ieškoti būdų, kaip skatinti inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Pasak politiko, pasaulinė ekonominė krizė gali atverti puikias galimybes verslui tapti inovatyvesniu .

„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.

Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.

„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Inovacijos versle – sėkmės garantas

2009-06-10T01:47:00.000-07:00

Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Pastebima, kad inovacijas aktyviai savo versle plėtoja nedidelė dalis mūsų šalies bendrovių. Statistikos departamento atlikto tyrimo „Inovacijų plėtra“ duomenimis, tik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų žino apie galimas mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimo galimybes.

„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.

Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.

„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.

Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.

„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.

Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.

Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.

Technologijų perdavimo centrai – ekonominio tilto kūrimui

2009-06-10T01:46:00.000-07:00

Pasaulyje tobulėjant technologijoms ir augant konkurencijai, labai svarbu plėtoti technologijų perdavimo tinklą. Specialistų teigimu, visame pasaulyje siaučiant ekonominei krizei, sėkmingas technologijų ir inovacijų pritaikymas versle gali padėti įmonėms lengviau įveikti sunkmetį, pakelti šalies ekonominį lygį. Pasaulinė praktika rodo, kad verslininkams surasti reikiamas technologijas galinčius sukurti mokslininkus ar pastariesiems pritaikyti versle inovacijas, efektyviai padeda technologijų perdavimo centrai (TPC). Toks centras pradės veikti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP).
„Europoje šis technologijų perdavimo modelis puikiai prigijo. Pasiekiama puikių rezultatų, kai vienos organizacijos sukurta inovacinė technologija panaudojama ar pritaikoma siekiant patenkinti vienos ar kelių organizacijų poreikius. Technologijų perdavimas vyksta ne tik tarp organizacijų, bet ir tarp pramonės sektorių, privačių asmenų, sukūrusių vertą dėmesio technologiją ir galinčių šia idėja pasidalinti su kitais“ , - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.
Ši pakankamai nauja mūsų šalyje paslauga KMTP jau pradėta diegti pernai.
„KMTP aktyviai padeda rasti partnerių mūsų šalies verslininkams bei institucijoms, užsiimančioms technologijų kūrimu. Sėkmingas buvo klaipėdiečių ir lenkų vykdytas projektas “BaltINNO”. Tai programa, kuria buvo skatinamas Lenkijos miesto Gdynios ir Klaipėdos ekonominis konkurencingumas, taikant technologijų perdavimą“ , - apie sėkmingą projektą pasakojo R. Stubrienė.
TPC padeda rasti partnerių kitose Europos šalyse, keistis technologijomis su tų šalių verslininkais bei mokslo institucijomis. Esant poreikiui, suteikiama informacija apie naujas technologijas bei technologijų plėtros tendencijas užsienyje. Keistis informacija ir sukurtomis technologijomis labai svarbu skatinant ekonominį vystymąsi. Pasak specialistų, labai svarbu suprasti, jog norint sėkmingai vystyti verslumą būtina tobulinti technologijas ir stiprinti jas kuriančių įmonių bendradarbiavimą.
„Pastebima, kad Lietuvos įmonėms vis dar trūksta žinių, kaip sėkmingai pritaikyti sukurtas technologijas rinkoje, kaip perduoti kitoms verslo struktūroms savo sukurtas inovacijas. TPC gali duoti ne tik teorinių žinių, kaip ieškoti partnerių užsienyje, bet ir suvesti su reikalingais žmonėmis, kurių idėjos gali garantuoti sėkmingą verslo plėtrą“ - , apie TPC svarbą pasakojo R. Stubrienė.
Lietuvoje susiduriama su viena pagrindinių problemų – tai palankios nacionalinės politikos nebuvimas, silpnas ryšys tarp mokslo ir pramonės bei blogai funkcionuojanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema. Tai trukdo plėtoti rinkos santykius. Mokslininkai nėra suinteresuoti kurti technologijas, kurias būtų palanku pritaikyti versle. Mokslo įstaigos nėra finansiškai skatinamos kurti inovacijas, mat išradimas atitenka ne konkrečiam kūrėjui ar įstaigai, kurioje jis dirba, bet turto fondui.
Negalėdami pasinaudoti mūsų šalies mokslininkų sukurtomis technologijomis, verslininkai jų žvalgosi kitose rinkose, tad technologinė rinka Lietuvoje vystosi itin lėtai, susidaro vakuumas. Pasak R. Stubrienės, netgi jei Lietuvoje yra sukurta technologinė naujovė, kuri puikiai galėtų būti pritaikoma versle, verslininkai apie tai neturi informacijos. Pašnekovės teigimu, TPC galėtų padėti verslininkams surasti reikiamus inovacijų kūrėjus, o mokslininkams realizuoti savo idėjas.
Kad Klaipėdos regiono verslininkai, įvairių mokslo institucijų atstovai gautų kuo daugiau informacijos apie technologijų perdavimo svarbą ir jo įtaką konkurencingumui, KMTP ne vienerius metus rengia įvairius seminarus, telekonferencijas. Jų metu nemažai lietuvių jau surado partnerių užsienio šalyse. R,. Stubrienė pabrėžė, kad technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkrečiam asmeniui ar įmonei. Tai palankiai atsiliepia ir šalies ekonominiam klimatui.
„Technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkretiems asmenimis ar verslo subjektams. Šis procesas pagerina konkurencingumą bei sudaromos galimybes sukurti ekonominį tiltą tarp dviejų miestų, valstybių. Technologijų perdavimo metodai yra itin efektyvūs, taisyklės – taip pat leidžiančios plėtoti nevienadienę veiklą, įtraukiant ir privatų verslą, ir mokslo įstaigas, ir centrinės valdžios institucijas. Technologijų perdavimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms geriausiai vyksta tuomet, kai jis yra vykdomas kartu su bendradarbiavimo tinklų kūrimu ir paremiamas galimybe lengvai gauti įvairių finansinių programų paramą. Labai svarbu, kad regione atsirastu tarpininkas sugebantis sukurti bendradarbiavimo aplinką mokslo ir verslo subjektams. Tai priverstų išnaudoti regiono ekonominį potencialą“ - , sakė KMTP direktorė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės išbristi iš krizės?

2009-06-10T01:44:00.000-07:00

XXI amžiuje, įmonėms tenka spręsti uždavinius, keliamus vis konkurencingesnės verslo aplinkos, kurioje inovacijos ir intelektinio turto vadyba tampa lemiamu pranašumu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ypač svarbu dabar, krizės metu. Specialistų teigimu, krizės metu Europos ekonomika išlaikys konkurencingumą, jeigu investuosime į inovacijas, kaupsime ir taikysime žinias ir įgūdžius. Investicijos į technologijas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Nors specialistai pripažįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą, Lietuvoje egzistuoja didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo institucijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas penktame verslo subjekte buvo vykdomi moksliniai tyrimai (19 proc.). Tuo metu Italijoje tokia veikla buvo vykdoma net 75 proc. verslo įmonių, Suomijoje – 74 proc., Nyderlanduose – 71 proc. verslo subjektų.

„Verslininkams mūsų šalyje labai svarbu gerinti inovacinius gebėjimus, taip pat labai svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms mokslui imlioms įmonėms. Verslo subjektai turėtų tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Toks bendradarbiavimas gali atnešti daug naudos ir gerų rezultatų – skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą“ - , patikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė (KMTP) Roma Stubrienė.

Kodėl Lietuvoje, aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai? Specialistai pripažįsta, kad mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (ypač modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka), valdymo veiklos modeliai dažniausiai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neužtikrina sveikos konkurencijos tarp pačių institucijų. Be to, mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama versle pritaikomų rezultatų. Komercializuoti moksliniu tyrimus trukdo lėšų trūkumas - mokslo institucijos nėra finansiškai suinteresuotos atlikti verslui naudingus tyrimus, mat tai atsieina daug sąnaudų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7 proc. viešojo finansavimo lėšų.

Kadangi Lietuvos mokslininkai nepasiūlo verslininkams naudingų inovatyvių sprendimų, stambaus kapitalo įmonės priverstos didžiules investicijas orientuoti į kitų valstybių sukurtus sprendimus.

„Didžiosios mūsų šalies įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje yra priversto ieškoti inovatyvių sprendimų. Negaudami norimo rezultato mūsų šalyje, jie pasinaudoja kitų šalių mokslininkų pasiūlytais sprendimais. Dėl netinkamai vykdomos mokslinių tyrimų finansavimo politikos ir nesudarytų palankesnių sąlygų Lietuvos mokslininkams realizuoti savo idėjas, milijardai litų plaukia į kitų šalių biudžetus“ - , apie susidariusią situaciją pasakojo R. Stubrienė.

Dar viena kliūtis, trukdanti efektyviai bendradarbiauti verslui ir mokslui - žmoniškųjų išteklių potencialo trūkumas. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių, per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Kitose šalyse sudarytos palankesnės sąlygos mokslininkams realizuoti savo idėjas, todėl „protų nutekėjimas“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.

„Atsižvelgiant į tokią situaciją, būtina remti jaunų doktorantų, mokslininkų tyrėjų veiklą užtikrinant jiems geras darbo sąlygas, plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir nacionaliniuose atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centruose“ - , sakė R. Stubrienė.
Nors valstybės politikoje esama spragų, kurios trukdo efektyviai bendradarbiauti mokslo institucijoms ir verslo subjektams, Lietuvoje vis lanksčiai prisitaikoma ir integruojamasi į europines ir pasaulines struktūras. To pavyzdys – mokslo ir verslo slėnių idėjos realizavimas.

„Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose ketinama įkurti penkis integruotų mokslo studijų ir verslo slėnius. Tokie centrai turėtų skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais“ - , sakė už Klaipėdoje planuojamo jūrinio slėnio programą atsakingos asociacija "Baltijos slėnis" administracijos direktorius Saulius Gulbinskas.

Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Nepaisant pasaulyje tvyrančios ekonominės krizės, specialistų teigimu, slėnių plėtra neturėtų sustoti. Per keletą metų mokslui ir inovacijoms ketinama skirti apie 2 milijardus litų. Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų.

Gerinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą padeda ir ES iniciatyvos. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta daugiau nei milijardas eurų.

„ES siūlo daugybę skirtingų iniciatyvų, galinčių padėti glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Europos Įmonių Tinklas, vienijantis apie 600 organizacijų 41 šalyje teikia informaciją, siūlo pagalbą susirandant įmones-partneres Europoje vieno langelio principu. Jis teikia pagalbą universitetams parduoti savo idėjas ir pramonei ieškoti šių idėjų. Dar viena iniciatyva - Europos technologijų platformos (ETP). Jos surenka drauge įmones, tyrimų institucijas ir kitas organizacijas ir, Europos lygiu apibrėžia Strateginę tyrimų programą. Joje nustatomi tikslai, įgyvendinimo kalendorius, veiksmų planai technologinei pažangai, išteklių mobilizavimas. Pasiekti rezultatai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais“ - , ES teikiamas galimybes vardijo R. Stubrienė.