Išradimų patentavimas: įmonės nuomonė

Apie patentavimą daug prirašyta ir prikalbėta. Tačiau jei paklaustume eilinio piliečio, kas tai yra patentas ar kam to reikia, sulauktume daug „įdomių", panašių į televizijos laidos „Klausimėlis", atsakymus.

Valstybinio patentų biuro tinklalapyje pateiktas toks patento paaiškinimas „ patentas yra išskirtinė teisė, kurią suteikia valstybė už išradimą , kuris yra naujas, susijęs su pažangiu žengimu į priekį ir gali būti taikomas pramonėje. Savininkui jis suteikia išskirtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio savininko leidimo."

Skaičiai kalba patys už save

Patento turėjimas yra tam tikra apsauga išradimo sąvininkui, todėl turėtų būti natūralu, kad naujus produktus kuriančios įmonės yra nuolatiniai Lietuvos valstybinio patentų biuro klientai ir, dar daugiau, Europos patentų tarnybos klientai.

Tačiau Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, VPB tvarkomuose valstybės registruose 2008 m. įregistruota tik 67 nacionaliniu keliu išduotų patentų. Šių patentų gavėjai - įmonės, mokslo institutai, universitetai, pavieniai tyrėjai bei mokslininkai. VP biurą 2005-2008 m. laikotarpiu pasiekė 282 patentinės paraiškos, t.y. vidutiniškai 70,5 paraiškų kasmet. Kiek didesnis paraiškų srautas buvo 2008 m., kai VPB sulaukė 87 paraiškų (tuo metu pagal LR ūkio ministerijos Nacionalinę programą buvo dengiamos su patentavimu susijusios išlaidos).

Analizuojant Europos patentų tarnybos (EPT) pateiktą informaciją, galima teigti, kad suinteresuotumas Europje galiojančiais patentais pastaruoju metu taip pat mažėja. Jei 2005 m. EPT išdavė 116 patentus, tai 2007 m. - 69, 2008 m. - 75 patentus.

Tuo pačiu metu, Europos senbuvių iniciatyvumas patentuojant savo išradimus tikrai stebina: 2007 m. EP taryba (Haseltine lake naujienraščio duomenimis, 2008 rugpjūtis) gavo 25176 patentines paraiškas iš Vokietijos, 1408 patentines paraiškas iš Danijos, 442- iš Norvegijos mokslo įstaigų, įmonių bei pavienių išradėjų. Kadangi negalime lygiuotis į Europos senbuves, palyginkime kaimyninių šalių pasiekimus paduodant paraiškas: 2008 m. Lenkija pateikė - 129, Slovėnija - 108, Slovakija - 40, Vengrija - 173, Čekijos Respublika - 155 (http://innovation-living.blogspot.com/2009_01_01_archive.html).

Kaip matyti, esame prie atsiliekančiųjų pagal pateikiamas paraiškas Europos patentui gauti, tačiau optimizmo teikia, kad nesame ir pačiame sąrašo gale.

Dar mažiau norinčių patentuoti savo išradimus Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV patentų ir prekės ženklų biuro (U.S. Patents and Tradmarks Office, 2008 gruodis) duomenimis, 2008 m. pateikta 11 patentinių paraiškų iš Lietuvos. Palyginimui, iš Danijos JAV patentų biuras gavo -391, Norvegijos - 273, Airijos - 164, Čekijos - 48, Bulgarijos - 16, Slovėnijos - 14 ir Latvijos- 1 patentinę paraišką.

Taigi, galime suprasti, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių savo išradimų nepatentuoja. Priežastys, manyčiau, yra kelios: viena jų - visapusiškos informacijos apie patentavimą stoka; antra - „realios naudos" patentuoti išradimus nematymas; trečia - patentavimui reikalingų lėšų trūkumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėka buvo inicijuota programa (Nacionalinė programa - Parama patentams), kuri 100 proc. dengė su patentavimu susijusias išlaidas. Norinčių patentuoti išradimus tuo metu padaugėjo, tačiau, pasibaigus rėmimo programai, suinteresuotumas patentuoti išradimus ir vėl smuktelėjo. Taigi, patentavimui reikalingų lėšų stoka yra viena iš kliūčių, trukdančių daliai norinčių patentuoti savo išradimus.

Įmonės nuomonė

Nors statistiniai duomenys kalba Lietuvos nenaudai, vis tik esama įmonių, kurios nuolat patentuoja savo išradimus. Pagrindinai tai aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės, eksportuojančios naujai sukurtus ar iš esmės patobulintus gaminius į užsienio rinkas. Pasinaudojus VPB patentų paieškos sistema LT-esp@cenet galime įsitikinti, kad aukštųjų technologijų įmonės pakankamai aktyviai patentuoja savo išradimus, pvz.: Ekspla užpatentavus 11 išradimų, iš kurių net 4 2009 metais, Norta - 4, Šviesos konversija - 4, Fermentas turi užpatentavęs net 15 savo išradimų, iš kurių 4 - 2009 metais. Jei paklaustume, kodėl jos patentuoja savo išradimus, tikėtina, jog išgirstume atsakymą - norime apsaugoti savo teises nuo galimų piknaudžiavimų.

Kalbantis su jauna ir aktyviai alternatyvios energijos srityje dirbančia įmone „Žalia rūta", išaiškėjo, kad patentuoti savo išradimus juos paskatino ne tik noras apsaugoti savo kūrinius nuo plagijavimo, bet ir siekis „sukurti tvirtus pamatus dirbant MTTP srityje su vietos bei užsienio partneriais". Įmonės direktorė, Rūta Pašilytė, teigia: „Esame jauna įmonė, turinti tiek noro, tiek gerų idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neturinti pakankamai finansinių išteklių dirbti vien tiriamąjį darbą, todėl šiai dienai užsidirbame, teikdami automobilių nuomos paslaugas. Kaip mažai įmonei rasti patikimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų tiriamosios veiklos ar remtų mūsų išradimus? Esame įsitikinę, užpatentuoti išradimai - tai, galima sakyti, oficiali rekomendacija, padėsinti rasti bendrą kalbą su potencialiais remėjais ir gamintojais."

Paklausus, ar ir toliau įmonė patentuots savo išradimus, Rūta nesvarsto: „Tikrai patentuosime. Esame pateikę 2 paraiškas tarptautiniam patentui gauti ir abi jos iš LR Ūkio ministerijos gavo finansavimą prioriteto tvarka patentinėm išlaidom padengti. Paraiškas finansavimui pateikėme patys Lietuvos patentų biurui, o toliau jau buvo patentinių patikėtinių darbas",- juokiasi Rūta. „Jau įpusėjome trijų Alekso Pašilio išradimų patentavimo procedūrą. Tai naujos konstrukcijos vėjo turbina ir generatorius, kurie pasižymi medžiagų gamybai sutaupymu, bei didesniu efektyvumu". Trečias išradimas, kurį įmonė patentuoja savo jėgomis, yra visiškai naujas Pasaulinio Patentų duomenų bazėje - išilginio judesio generatorius, kuris stipriai supaprastintų bangų jėgainių gamybą".

Rūtos Pašilytės nuomone, pradėję patentavimo procedūras, jie taip pat įgijo neįkainuojamos derybinės patirties. „Užpatentavę išradimus, labiau pasitikime savo jėgomis, drąsiau kalbame tiek su reikiamais tyrėjais, tiek su potencialiais investuotojais. Gal ir pasikartosiu, bet patentavimas, manau, būtinas norit dalykiškai benradarbiauti ypač su užsienio partneriais", - teigia įmonės vadovė.

Paklausta, ar jau surado norimus partnerius, Rūta šypsosi ir atsako: „manyčiau nuveikėme per trumpą laiką pakankamai daug: užpatentavome išradimus, turėjome kelis rimtus susitikimus su potencialiais investuotojais, artimiausiuose ateities planuose - prototipų gamyba. Visi šie susitikimai buvo naudingi. Supratome, kaip pateikti savo idėjas, ko patys norime ir ką galime".

Įmonės manymu, maža įmonė, siekdama sėkmingai dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, turi būti atvira organizacija, nebijanti konsultuotis, nuolat tartis su atskirų sričių specialistais. „Šiame idėjų ir partnerių paieškos etape naudinga buvo pasitarti su inovacijų paramos paslaugas teikiančiomis organizacijomis, ypač Lietuvos inovacijų centro kolektyvu, kuris mus lydėjo nuo pat įmonės susikūrimo pradžios".

Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt

Inovacijos laivų statybos pramonės sektoriuje

Jūrinių regionų ekonomikoje svarbų vaidmenį atlieka laivų statybos ir remonto įmonės, kartu su įrangos gamintojų ir techninės priežiūros paslaugų tiekėjais. Galima išskirti du esminius faktorius, įtakojančius pasaulio laivų statybos pramonę: makroekonominį – pasaulio jūrų prekyba, naftos kainos, ekonominis ir politinis stabilumas ir mikroekonominį – vyriausybinės subsidijos, senų laivų nurašymas, frachto kainos, laivų užsakymai ir pan. Atskirų laivų statybos ir remonto įmonių konkurencingumą lemia jų technologinis lygis, tame tarpe ir laivų surinkimo technologijos.

Žmonėms, niekada nebuvusiems laivų statykloje ir nemačiusiems viso laivo statymo proceso, tikriausiai sunku įsivaizduoti kaip statomi laivai (keltai, kariniai, kruiziniai laivai ir pan.). Laivų statybos ir remonto įmonės pasaulyje nuolatos kelia savo technologinį lygį, nes konkurencija šioje pramonės šakoje yra labai didelė ir įtempta. Kas ketvirtas Europoje statomas laivas yra prototipas, todėl Europos laivų statybos pramonė yra pripažinta inovatyvia ir žiniomis imlia pramone.

Taigi kokios naujos technologijos yra šiuo metu laivų statybos pramonėje, kaip jos keitėsi pastaruosius metus? Pasak Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanės doc.dr. R.Mickevičienės, pasaulyje įsivyravo trys korpuso surinkimo kryptys: blokinė sistema, surinkimas plūdriuosiuose dokuose ir surinkimas ant krantinės (populiarus P. Korėjoje ir Kinijoje).

Blokinis surinkimas sparčiausiai evoliucionavo per pastaruosius 10 metų. Blokų masė priklauso nuo kranų keliamosios galios. Jei 90-ųjų pradžioje kranai kėlė 300-450 t (suporintas kėlimas 600-900 t), tai dabar P. Korėjos STX (STX Shipbuilding Co, www.stxship.co.kr ) naudojamas 1500 t, o statomoje HHI (Hyundai Heavy Industry, www.hhi.co.kr ) stovės 1600 t kranas.

Surenkant 115000 t dedveito tanklaivį pagal senąją blokinę sistemą, buvo gaminama 100 blokų po 300 t, surinkimo laikas 1994-1995 metais – 90 dienų, o 2000 m. – jau 60 dienų.

Paskutinį dešimtmetį buvo sukurtos tokios blokų transportavimo sistemos: krantinė – krantinė, krantinė – sausas dokas, krantinė – plūdrusis dokas, kurios leido didinti blokų geometrinius matmenis ir masę, mažinti blokų skaičių ir trumpinti laivo surinkimo laiką. 2001 m. pradėti gaminti mega blokai po 3000 t, todėl minėtą tanklaivį jau buvo galima surinkti iš 10 mega blokų per 45 paras. 2007 m. atsiradus giga blokams, tanklaivio surinkimas truko jau 30 dienų, nes giga blokų masė pasiekė 5000 t. 2008 m. jau buvo gaminami 10000 t tera blokai, kurie laivo surinkimo laiką sumažino iki 25 parų. Superstambių blokų technologijų kūrimo ir įdiegimo pionieriai - P. Korėjos laivų statybos kompanijos Samsung Heavy Industry (www.shi.samsung.co.kr ) ir Daewoo Shipbuilding&Marine engineering Co., Ltd (www.dsme.co.kr ). Be jokios abejonės, surinkimo technologija priklauso nuo pagrindinės statyklos gamybinių pajėgumų charakteristikų ir nuo subrangovų galimybių. Šiais laikais laivų blokai statomi keliose statyklose, o paskui transportuojami į vieną, kurioje laivas surenkamas. Taip trumpėja laivo statybos laikas. Beje, panašus procesas vyksta ir projektuojant – kelios dizaino kompanijos dalinasi darbais, dirba lygiagrečiai. Nauja darbų organizacija anglų kalba vadina „distributed design and manufacturing“.

Laivui iš blokų pagaminti atliekama daug technologinių operacijų: plieno paruošimas gamybai (lyginimas, valymas, gruntavimas), detalių žymėjimas ir pjovimas, briaunų paruošimas, markiravimas, 2D (dimensijų) ir 3D lenkimas, plokščių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, tūrinių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, blokų surinkimas ir suvirinimas, blokų įrengimas (anglų k. - outfitting), laivo surinkimas ir suvirinimas. Pasaulinio lygio laivų statyklos technologines operacijas iki plokščių sekcijos gamybos yra automatizavusios, tūrinių sekcijų gamyba dažniausiai yra robotizuota, o blokų – iš dalies robotizuota, kiti darbai atliekami pusiau automatizuotais įrengimais. Technologinių procesų automatizavimas ir robotizavimas yra gana brangus, bet pasvertos investicijos duoda ženklų efektą. Štai Italijos Fincantieri laivų statykloje įdiegus automatizuotą lakštų briaunų frezavimą, siūlių suvirinimą lazeriniu hibridiniu būdu, sumažinamos liekamosios deformacijos tiek, kad nebereikia lyginti lakštų klojinio prieš surinkimą su rinkiniu. Taisyklinga konstrukcijos geometrija leidžia atsisakyti ir pačios surinkimo operacijos, nes rinkinys prispaudžiamas prie klojinio elektromagnetais ir iš karto privirinamas. Investicijų dėka minėta statykla per metus pastato 1 kruizinio laivo korpusu daugiau.

Pasaulio laivų statytojai senokai pradėjo naudoti miltelinių vielų plieninių konstrukcijų siūlių suvirinimui technologiją, tik lakštus žemutinėje padėtyje virina kombinuotais pofliusinio suvirinimo procesais (keliais lankais, pulsine srove) ir taip siekia reikalaujamos kokybės per trumpiausią laiką, teigia doc.dr. R.Mickevičienė.

Šiuo metu pasaulyje vyraujanti krizė neaplenkė ir laivų statybos pramonės, tačiau esmamą stagnaciją ES stengiasi išnaudoti kovai su klimato atšilimu. Pradėta 5-7 metų trukmės CLEANSHIP iniciatyva, apimanti spartų šiuolaikinių technologijų ir mokslo tyrimų rezultatų diegimą, siekiant darnios vandens transporto operacijų plėtros. Atsižvelgiant į klimato atšilimą ir pasaulinę ekonominę krizę, siekiama aktyvinti ir koordinuoti europinio ir nacionalinio lygio MTEP programas. Teršalų kiekį iš statomų ir jau eksploatuojamų laivų sumažinti 20-30%, o inicijuojant pilotinius projektus, pademonstruoti dar didesnį taršos mažinimo nuo 60% iki 0 potencialą. Taigi, doc.dr. R.Mickevičienė teigia, kad vyks labiau fokusuota ir spartesnė visų jūrų pramonės atstovų - laivų statyklų, įrangos gamintojų, laivų savininkų, uostų administracijų, klasifikacinių bendrovių, universitetų ir mokslo tyrimų institutų vykdoma MTEP veikla, kurią finansuos BP7 ir BP8 bei kitos europinės ir nacionalinės mokslinių tyrimų programos. Bus paruošta teisinė bazė ir atrinktos geriausios technologijos šiose srityse: laivo korpuso-vandens sąveika; pagrindiniai varytuvai ir propulsiniai mechanizmai; bendras energijos valdymas; elektrinės sistemos; konstrukcijos, vibracija ir medžiagos; sąveika laivas-krantas. Bus demonstruojamos pažangiausios technologijos, skirtos trumpųjų nuotolių laivybai, vidaus vandenų transportui, žaliajam keleiviniam transportui, mokslo tyrimų laivams, ofšorinės veiklos palaikymo laivų ir platformų tobulinimui; būsimų ir jau eksploatuojamų laivų modernizacijai siekiant švaresnės laivybos, t.y. NOx, CO2, SOx emisijos iš laivų bei šiukšlių, triuminio, buitinio ir balastinio vandens poveikio aplinkai sumažinimo. Taip pat bus vykdomi projektai, skirti laivų statybos ir remonto įmonėse taikomų technologijų modernizavimui, siekiant sumažinti šios pramonės poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad dauguma konkurentų sieks perimti laivų statybos rinką, todėl ES politika, apsaugant europietišką know-how ir intelektinės nuosavybės teises turi tapti agresyvesne. Jau nuo 2003 m. ES statybos pramonė pirmoji pajuto pasaulinio konkurencingumo problemas ir nusprendė imtis vieningo koordinavimo Europos lygmenyje. CESA (anglų k. - Community of European Shipyards‘ Associations) subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje LeaderSHIP 2015 pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus Europos laivų statybos sektoriui vystyti. Dokumentas, susidedantis iš 30 rekomendacijų 8 konkurencingumo kryptyse, tapo visos Europos Jūsų pramonės plėtros kelrodžiu.

Kokia situacija Lietuvoje, Klaipėdoje?

Dar prieš stojant į ES, Europos komisijos užsakymu atliktoje būsimųjų narių laivų statybos ir remonto sektorių studijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos „Baltijos“ laivų statyklos technologinis lygis siekia 3,5 (5 lygiai iš viso). Vėliau „Baltijos“ laivų statykla nemažai investavo į technologijas, tobulino darbo organizavimo metodus, todėl šiandieninis jų lygis neabejotinai siakia daugiau nei 4 – teigia doc.dr. R.Mickevičienė.

Aukštą „Baltijos“ laivų statyklos technologinį lygį patvirtina ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Živilė Venčkauskaitė, kuri teigia, kad „Baltijos“ laivų statykla yra moderni ir šiuolaikiška laivų statykla, puikiai konkuruojanti su Vakarų Europos laivų statyklomis. Nuo 1997 m. kasmet, vidutiniškai po 10 mln. litų, „Baltijos“ laivų statykla skiria pastatų bei įrangos atnaujinimui, įmonės modernizavimui.

„Vakarų laivų gamykla“ taip pat nestovi vietoje, pasak AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovo Žydrūno Stasyčio, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupėje vystomi techniškai unikalūs laivų statybos ir remonto projektai, kurie reikalauja itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ pastatė pasikeliantį laivą „WindLiftI“, kuris statys ir aptarnaus vėjų jėgainių parką Šiaurės jūroje. Šis projektas unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais. Pastatyto laivo „WindLiftI“ statyboje dalyvavo per 600 specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu su VLG grupės įmonėmis prie projekto dirbo ir apie 30 subrangovų kompanijų. Tai vienas pirmųjų tokio tipo laivų Europos laivų statybos istorijoje, kuris, neabejotinai yra ir didžiausias projektas per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ taip pat pastatė ir unikalią transformatorinę platformą. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, kurioje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į elektros-energetinę sistemą. „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė sėkmingai įsitvirtino keltų, daugiafunkcinių ir ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle, tvirtai išsikovojo laivų remonto rinkoje savo dalį. „Tai įpareigoja vystyti inovatyvias technologijas, užtikrinti aukštą atliekamų darbų kokybę“ – teigia Ž.Stasytis.

Išties džiugu, kad šių įmonių technologinis lygis auga, bet iš kitos pusės neramina tai, kad tiek viena, tiek kita įmonė savo technologinį lygį kelia investuodamos į naujas technologijas iš užsienio, vangiai vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu ir kitais mokslo atstovais. Su tuo sutinka AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovas Ž. Stasytis: „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu bei kitomis mokymo įstaigomis. Deja, itin glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių nėra“. Dalinai pritaria ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Ž. Venčkauskaitė, teigdama, kad niekada neatsisako padėti universitetui, studentams suteikia galimybę atlikti praktiką, moksliniams darbams pateikia reikalingą medžiagą. Nemažai daliai gabių jaunuolių, baigusių Jūrų technikos fakultetą, įmonė tampa darbdaviu.

Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė doc.dr. R.Mickevičienė patvirtina, kad su visais palaiko gerus ryšius, siunčia studentus praktikoms, atlieka baigiamųjų darbų eksperimentus ir pan. KU JTF (Jūrų technikos fakultetas) taip pat yra asocijuotas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos LLSRA narys, ir tokiu būdu netiesiogiai gali prisidėti prie laivų statybos įmonių veiklos. JTF padrąsinta, 2006 m. LSRA pasiryžo dalyvauti pirmajame savo mokslinių tyrimų projekte BP6 EUROMIND. Naujajame BP7 projekte, skirtame technologijų perdavimui MVĮ statykloms, LLSRA sutiko dalyvauti jau neabejodama. Savo ruožtu, JTF atstovai tikisi dalyvauti naujausių technologijų demonstravimo seminaruose, kad galėtų perteikti naują patirtį studentams – būsimiems laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojams. Doc.dr. R.Mickevičienė pamini ir tai, kad JTF gauna materialinę paramą iš LLSRA narių, mat jų dėka studentai gali mokytis atnaujintose laboratorijose, auditorijose, naudotis specialiomis laivų automatizuoto projektavimo programomis ir pan.

2005 – 2009 m. JTF įgyvendindamas mokslinių tyrimų programą „Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir diegimas, siekiant padidinti Lietuvos jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonės įmonių tarptautinį konkurencingumą“, laivų statybos sektoriui atliko tokius darbus, kaip laivų statyklų technologinio lygio nustatymą, suvirinimo technologijų analizę, laivų korpuso plieno korozinio dilimo priklausomybę nuo laivo tipo, amžiaus tyrimus ir pan. Buvo nemažai darbų, skirtų laivų projektavimo optimizavimui, laivybos ekonomikai, bet jie tiesiogiai naudos LS neatnešė. Pasak doc.dr. R.Mickevičienės, JTF mokslininkai atsiskaito už mokslinę produkciją rašydami straipsnius, monografijas, dalyvaudami MTEP projektuose, o tiesioginė nauda pramonei nėra atskirai matuojama.

Būtina paminėti ir tai, kad laivų statybos ir remonto įmonės Lietuvoje negali pretenduoti į ES Struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramą. Šis sektorius yra neremtinų veiklų sąraše, todėl tik galima spėti, kaip pakiltų Lietuvoje esančių laivų statyklų ir remonto įmonių technologinis lygis esant šiai struktūrinei paramai. Kitas atviras klausimas, kaip pasikeistų šių įmonių veiklos rezultatai, jei jos aktyviau bendradarbiautų su čia, vietoje, esančiais mokslo atstovais, universitetais.

Erika Zavackienė, www.inovacijos.lt

P.S. Noriu padėkoti už pagalbą rengiant šį straipsnį Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanei doc.dr. R.Mickevičienei, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovui Ž. Stasyčiui, „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistei Ž. Venčkauskaitei.

What I learned from my practicum

As my time comes to end here at Klaipeda Science and Technology Park there are many things that I have learned. I have learned how to effectively use blogging to better market a company. I have also learned a lot about how to create and edit videos for a company and post them on the internet. This internship has taught me that YouTube can be used for a lot more then just watching videos. It’s taught me that in order for a company to be effective with YouTube that they must have numerous videos posted and not just one. While working here it’s been enjoyable to just get to know some of the other people that work here a little bit. Also after being here in Lithuania for a couple of months now I’ve learned that everything here that is cooked always comes with potatoes and pork. Overall this has been a very good opportunity for me and I am grateful to be able to have done a practicum at Klaipeda Science and Technology Park.

By Brock Griffin

Social Media

Using the social media can often be to a company’s advantage. It is a very cheap and easy way to reach a lot of people. When a company decides to use the social media they must plan on using it do some networking because the social media is one the best ways for a company to meet new people. The social can also be very helpful for small companies that are just getting started and still do not have a ton of money to spend on advertising. Companies must realize though that when they use the social the media as a means of advertising or public relations it is simply not the same as using a face to face marketing technique because it is not nearly as personal. Also when companies use the social media to advertise they need to remember that they may be leaving out a significant sector of the market that does not even use the internet such as the elderly.
As I have had the opportunity to work with the social media here at Klaipeda Science and Technology Park I have found that it has been a very good way for them to promote their company. The social media is rather easy for a company to get using. Also it is fitting that they use the social media here at Klaipeda Science and Technology Park because they are rather small company that does not have a ton of money to spend on advertising right now. It is also a very easy to make Klaipeda Science and Technology Park a little bit more well known by doing things such as blogging, creating YouTube videos about there company, networking and other things as well. Overall I would say that the social media is a very good thing for companies to use and I would recommend that Klaipeda Science and Technology Park continue to use it.

By Brock Griffin

United States Innovation vs. Lithuanian Innovation

If a person wanted a start there own business then they would realize that it is much easier to do in the United States then many other places around the world. There are many reasons why it is easy for people to start their own business in the U.S. One of the main the reasons that U.S. has succeeded in becoming such a big market for innovations is because they are so culturally diverse. The more diversity that a country has the easier it is for innovation to occur because then people are naturally open and willing to accept new ideas as you have people from a number of different countries. There is no bigger melting pot in the world then America so that naturally makes America a better spot for innovation then some other countries. Also in America kids are encouraged to ask questions in school and think outside of the box and that simply helps and encourages people to come up with new ideas. The last reason that it is so easy to start a business in America is because is focused on being a very capitalistic market. In order for a capital market to function properly people must be constantly coming up with new innovations.
In other countries such as Lithuania it is not nearly easy to start your own business and people just are not as innovative. One of the main reasons for this is because of the culture in Lithuania. If anyone has ever been to Lithuania then they will find out that there is not a whole lot of ethnic diversity there. As a result people may not be as open to new ideas that are taken from other cultures because it’s not their culture or they are not ready to break tradition yet. Also in the education system in Lithuania children are generally to taught to sit in class and listen to there teacher and not to ask a whole lot of questions. So in Lithuania they don’t encourage people to be innovative as much as some countries. Another thing that makes it harder for people in Lithuania to start there own business is the fact that they have not had a capital market for very long. For the most part a countries ability to be innovative is determined by it’s culture. A countries culture is not something that can simply be changed overnight. There are some countries that have cultures that encourage innovation more and others that do not encourage innovation as much.
Overall I would conclude that it is much easier to start a business in the U.S. then in Lithuania simply because the culture allows for it. In the U.S. there is such a diversity of people and that makes it very easy for people to accept new and innovative. If a person plans on starting a small business I would recommend that they try to do in the U.S. because it’s easier to do there then in many other countries.

By Brock Griffin

Top Marine Technology & Biology Programs

If you take a look at marine technology and biology in the U.S. you will find that it still isn’t very well developed. There are a lot of schools in the U.S. that offer some program that is closely related to marine biology like a minor or concentration in marine biology but there are not very many colleges that actually offer a marine biology major. Here is a look at some of the better schools that offer a marine biology major.

California State University, Long Beach

There program is designed for anyone who wants to pursue a masters degree in marine biology or ecology or go on to work for a government agency or private company once they are finished. Here students will have the opportunity to study many organisms but in the field and in the lab. They have four boats that they used for both research and teaching. They are located close to Catalina Island and just recently renovated a Marine Lab. Students will have to take a variety courses such as chemistry, physics, and calculus but will also have to opportunity to choose from electives such as marine microorganisms, marine mammalogy, aquatic toxicology, fisheries conservation, marine community ecology, giant kelp ecology, and fish physiology and endocrinology and many more.

Florida Institute of Technology, Melbourne, Florida: Marine Biology & Engineering

At the Florida Institute of Technology they focus on integrating oceanography, ocean engineering, environmental science, marine science, meteorology and related academic concentrations in order to come up with knowledge based solutions for the problems of the world today. Here students will have numerous oppertunities to use their skills in 150 mile long Indian River Lagoon that is filled with mud and sand flats, 5 different kinds of sea grass beds, and other marshy areas. Here they are equipped with a 60‘ vessel for research, a state of the arch marine center, a beach marine laboratory and much more. Here students will get first hand experience in field within their first semestre. I.

University of Hawaii, Manoa: Marine Biology

At the University of Hawaii there is a lot of hands on experience offered as the University tries to integrale field experience with your typical classroom and lab settings. This program is still fairly new as it was launched for the first time in the fall of 2003. Students will learn about a variety of marine species and how they interact with each other in tropical and sub-tropical environments. Students will also have the opportunity to work with a large range of organisms that include seabirds, marine mammals, sharks, fishes, invertebrates, algae, and micro-organisms.

Massachuets Maritime Academy: Marine Engineering

This major aims to prepare students to be a licensed engineering officers in the United States Merchant marines and other engineering positions in associated shoreside industrines. While students are here they will take course in nternal and external combustion engines, electricity and electronics, auxiliaries and main propulsion machinery, and the organization and operation of merchant vessel engineering plants. Students will have the opportunity to work on ships while in port and ships at sea and they will also do a lot of stuff in the laboratory. By the time students graduate they will have passed examinations by the United States Coast Guard as Third Assistant Engineers, Steam and Motor, Unlimited Horsepower.

Texas A&M University at Galveston

Another very good university that a person should consider checking is Texas A&M. They offer degrees in marine biology, marine fisheries, marine sciences, marine engineering technology and a few more. In marine biology and marine sciences students will be focusing more on the science side of things as they study chemistry, physics, oceanography, geology, and much more. Students in these programs can choose when it comes time for their senior year whether they wish to gain a broader background in ocean studies or specialize more in environmental science. Those who major in marine fisheries will focus on biology with an emphasis on management and can expect to study ecology, taxonomy, zoogeography, culture, and general biology. Graduates are prepared to work as fisheries managers or research biologists for the state or federal government. In marine engineering students will focus on science and engineering and the goal will be to have them ready be a licensed engineer when they graduate.

http://www.csulb.edu/depts/marine-biology/
http://coe.fit.edu/dmes/index.php
http://www.hawaii.edu/marine_biology/default.htm
http://www.maritime.edu/l2.cfm?page=85
http://www.tamug.edu/mare/

Blog by Brock Griffin

Baltic Robot Sumo Cup 2009

We are proud to announce at Klaipeda Science and Technology Park that we will be hosting our third Baltic Romo Sumo Cup on Ocotber 10, 2009. This event will take place at Klaipedos Mokslo ir Technologiju Parkas, H.Manto g. 84, Klaipeda, Lithuania. If you need directons then go this website http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&msa=0&ll=55.725696,21.126752&spn=0.003686,0.011362&t=h&z=17&msid=115941212281223286802.00046f088b605e4e090ba and you will find a map giving you directons on how get here. If there are any questions on the rules of this event then you can check out all the rules here at this website: http://www.balticrobotsumo.org/default.asp?itemID=6&itemTitle=Competition. This event is free to all participants and any spectators who wish be a part of this incredible oppertunity. Don‘t your miss chance see intense fights between robots in four different categories:

Standard Sumo (3kg). Level: advanced to expert. Extremely agressive and strong robots.

Mini Sumo (0.5kg). Level: beginner to intermediate. Most popular class of robots.

Roomba Sumo. Level: all. Easy to use robotic platform.

Freestyle. Level: all. Any other kind of robots are welcome.

Blog by Brock Griffin

Ways for Lithuanian Company to start a business in the U.S.

If there is a company or person in Lithuania who wants to start a business in the USA or enter the USA market then there are several things that they must focus on. It would be smart to focus on anything to do with cars, whether this involves making cars or just selling the parts for them. Also it would be smart to focus on producing some sort of machinery such as electrical, office, power generating, or simply general machinery. At the moment that is something that the U.S. is definitely in need of because all of those are in their top imports. Another thing that a person might want to focus on if they’re thinking about entering the U.S. market is the clothing industry. If you ever been to U.S. and done any shopping for clothes then you may have noticed that there are hardly any clothes that you buy are actually made in the U.S. Most of the clothes people buy are made in China or Taiwan or some country like that in Asia. If the Lithuania could tap into the U.S. clothing then it would be a great advantage too them. Once a company is established then it would probably not be overwhelmingly to difficult to remain profitable because people always have to buy clothes to wear and for the most part there will always be little kids growing up who continue to out grow their clothes. Some other industries that people may also consider going into in order to enter the U.S. are making DVDS, tin supplier, and aircraft equipment.
There are also several other things that company must do if they want to successfully enter the U.S. market. It is very important that a company uses direct marketing to in order to try and enter the market. Even though this method may be more expensive at first it will pay dividends later and this also shows the company that you are working with that you care enough to invest extra time in them beyond what other companies have invested. Another important thing to remember when trying to enter the U.S. market is to keep the sales letters and brochures short. No one wants to waste there time reading something that is really long and wordy. A good general rule is to make sure and try and keep the sales letters and brochures under 2 pages. If a company has good website that is easy to navigate, catches the eye, and doesn’t have a lot of pop-up ads or anything along those lines then it will make it easier for them to enter the market in the U.S. Lastly you want to make sure to have an effective marketing strategy through email. You do not want to simply send random people emails about your company but instead let people give you there email voluntarily and then send them newsletters and other information.


http://www.pride2.org/NewPrideSite/Asia/Lesson3/exports.html
http://import-export.suite101.com/article.cfm/top_american_imports_in_2007
http://www.americanimporters.org/pages/marketing/bestwaystoselltoUSA.html
http://www.historycentral.com/nationbynation/Lithuania/Economy.html


Blog by Brock Griffin

Innovation in America vs. Innovation in Europe

If you look at innovation in the United States you will see that they have always had the edge in coming up with new technology for a number of years. This may no longer be the case. The United States had the advantage for a while first of all because of the all the requirements that they put on patents, copyrights, and other laws pertaining to the invention of new technologies. Also they were able to keep this advantage for a while because they are one of the richest countries in the world and for a while all they had to do was put more money into spending and research and development then other countries. A country will not always be able to simply outspend others people because they are a rich country. Lately what has been happening is some other countries have been spending more then the USA on research and development and there have been more people in Asia getting their doctorate degrees in areas such as research and development. Right now there is simply more talent in Asia then in the USA. A few other things that have changed are that there have been an increasing number of patent applicants from Asia within the last 10-15 years. Also the number of research papers that the Asia has been publishing concerning science and technology has increased while the number of papers published in the U.S. has been decreasing.

Although to some people it may appear as if Europe has not made huge strides lately in technology they definitely are going places. Europe is simply overshadowed by the dominant U.S. and Asian companies. The future definitely looks bright for them though as Nokia is one of the top cell-phone companies in the phone industry. Nokia has continued to also come out with things such as palm pilots and mobile handsets to keep them ahead of competitors. The future is certainly very bright for Europe with plenty of German automakers leading the way now as the U.S. has had a total meltdown of the big three automakers. European innovation can be very deceiving at times because a lot of there innovation comes from small to mid size companies that make a lot of heavy machinery for countries such as India, China, and Russia. There are questions as to whether or not Europe can maintain this increase in innovation because of the economic downturn. I would say the future is still very bright for Europe because of all the potential that countries like Germany, Sweden, Switzerland, Finland, the United Kingdom, and Denmark have.

Blog by Brock Griffin

My name is Brock Griffin and right now I am doing an intern at Klaipeda Science and Technology Park. I am doing a 3 month intern here while I am studying at LCC International University in Klaipeda and I am an International Business major. In December just before Christmas I will head back to the USA. I am from southwest michigan and I attend Taylor University in Upland, IN.

http://www.businessweek.com/globalbiz/content/apr2008/gb20080428_783973.htm
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/index_en.htm
http://www.nature.com/naturejobs/2009/090212/full/nj7231-921a.html
http://mitpress.mit.edu/catalog/item/default.asp?ttype=2&tid=11196
http://gtresearchnews.gatech.edu/newsrelease/scienceoutput.htm

Verslo kryptis – Kinija

Sparčiausiai pasaulyje auganti Kinijos ekonomika su didžiausia pasaulyje rinka, nuolat augančia perkamąja galia ir vartotojų poreikiais vis labiau domina ir Lietuvos verslininkus. Kinijos rinkos teikiamos galimybė lietuviškam produktui ar paslaugoms yra neribotos, tačiau Lietuvos verslas vis dar pasyviai veikia šioje rinkoje. Kinija Lietuvos verslui gali būti įdomi ne tik dėl didžiulės rinkos, bet ir dėl vis stiprėjančios Kinijos ekonomikos ekspansijos visame pasaulyje. Noras pritraukti kinų investicijas į regioną verčia skubiai ieškoti verslo partnerių, lanksčių ir efektyvių kooperacijos galimybių bei formų.

Tačiau verta susimąstyti ar esame tam pasirengę? Ar žinome elementariausius kinų bendravimo kultūros ypatumus, gebame užmegzti kontaktą ir prisistatyti? Kinų bendravimo kultūra taip pat kaip ir verslo kultūra yra savita ir sudėtinga, todėl siekiant plėtoti verslo ryšius Kinijoje yra būtina turėti nemenką pradinių žinių bagažą.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siekdamas paskatinti verslo internacionalizavimo kompetencijas Klaipėdos regione, organizuoja kinų verslo kalbos ir kultūros kursus verslininkams, siekiantiems užmegzti verslo kontaktus ar kurti verslą Kinijoje.

Kursų trukmė: 1 mėn.
Kursų intensyvumas: 1 kartą per savaitę.
Kursų vieta: KMTP posėdžių salė.
Kursų kaina: 500 Lt + PVM.

Kursus skaito lektorius Julius Vaitkevičius

Julius Vaitkevičius yra VšĮ Kinų kultūros centras, kinų kalbos dėstytojas, kinų filosofijos magistro laipsnį apgynęs Nakino universitete Kinijoje. Lektorius yra sukaupęs didelę kinų kalbos mokymo patirtį vertėjauja oficialioms bei verslo delegacijoms iš Kinijos.

Teorinė kursų apimtis

Kalbos dalis: Kinų šnekamosios kalbos garsai (pinyin), penki tonai, jų tarimas ir mokymosi technika. Pagrindiniai, dažniausiai kalboje vartojami žodžiai, pasisveikinimas, prisistatymas, norų ir pageidavimų išreiškimas, paprastų klausimų ir atsakymų uždavimas. Kinų kalbos rašto pradmenys, pamatiniai brūkšniai, radikalai, hieroglifų sandara. Kalbos paskaitos bus seminaro pobūdžio, taip pat bus būtinas savarankiškas darbas namie.
Kultūros dalis: Įvadas į kinų kultūrą, pažintis su "kiniško mąstymo" ypatybėmis ir jos sąsajos su Konfucionizmu bei Daoizmu.

Papildoma informacija bei registracija į kursus:

tel.: (8 46) 310 461, 8 673 85113, el. paštu: info@kmtp.lt

Renkame specialistų grupę R&D projektams vystyti.

Manote, kad galite? Junkitės!
Tyrimų ir plėtros projektai šiuolaikinėje žiniomis ir inovacijomis grįstoje ekonomikoje vystosi milžiniškais greičiais. Globalioje rinkoje tyrimų ir plėtros projektų įgyvendinimui būtinos kompetencijos apima didžiulį spektrą mokslinių, administracinių bei verslo žinių, todėl tyrimų ir plėtros projektų sėkmė priklauso nuo jį įgyvendinančios komandos kompetencijos.
Siekdami skurti tinkamas sąlygas inovacijomis grįstos ekonomikos vystimuisi Klaipėdos regione, buriame mokslininkų ir verslininkų komandą „KMTP komanda“, kurios pagrindinė užduotis dalintis reikiama informacija bei žiniomis vystant tyrimų ir plėtros projektus.

KMTP komandos duomenų bazė kuriama „Linkedin“ pagrindu, todėl jei Jus sudomino mūsų pasiūlymas prašome jungtis į Linkedin sistemą -http://www.linkedin.com ir prisijungti prie nario KlaipedaSTP TEAM.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Tel +37068637681
e-mail projects@kmtp.lt
Andrius Sutinkas

Getting out of the technological swamp!

To day I found the inspiring article on business week “Does Silicon valley still mater” http://www.businessweek.com/technology/content/jun2009/tc20090622_648668.htm it is inspiring for such a people like me who are responsible for innovative economy development in low tech competence regions. The only possibility for us is to attract creative people, so I ma trying to find out what is really motivating entrepreneurs and what should be proposed to motivate those people establish them selves in low cost but at the same time lower competence regions.

Diskusija “Inovatyvaus verslo laboratorija” - Rezoliucija

Diskusijoje „Inovatyvaus verslo laboratorija“ dalyvavę Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, LR Seimo, LR Ūkio ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo, verslą vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai įvertino Lietuvos verslumo situaciją:

Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.

Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:

1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.

1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.

· Švietimo programos.

12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.

· Verslo finansavimas.

22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.

· Socialinė apsauga.

28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.



Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.



VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė

Seime - raginimai skatinti inovatyvų verslą

Klaipėdos mokslų ir technologijų parke (KMTP) vykusi diskusija „Inovatyvaus verslo laboratorija“ persikėlė į aukščiausią valdžios lygmenį. Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms KMTP diskusijos dalyviai pateikė siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui. Seimo narys Vytenis Andriukaitis vakar ragino tautos išrinktus politikus ieškoti būdų, kaip skatinti inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Pasak politiko, pasaulinė ekonominė krizė gali atverti puikias galimybes verslui tapti inovatyvesniu .

„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.

Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.

„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Inovacijos versle – sėkmės garantas

Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Pastebima, kad inovacijas aktyviai savo versle plėtoja nedidelė dalis mūsų šalies bendrovių. Statistikos departamento atlikto tyrimo „Inovacijų plėtra“ duomenimis, tik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų žino apie galimas mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimo galimybes.

„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.

Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.

„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.

Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.

„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.

Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.

Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.

Technologijų perdavimo centrai – ekonominio tilto kūrimui

Pasaulyje tobulėjant technologijoms ir augant konkurencijai, labai svarbu plėtoti technologijų perdavimo tinklą. Specialistų teigimu, visame pasaulyje siaučiant ekonominei krizei, sėkmingas technologijų ir inovacijų pritaikymas versle gali padėti įmonėms lengviau įveikti sunkmetį, pakelti šalies ekonominį lygį. Pasaulinė praktika rodo, kad verslininkams surasti reikiamas technologijas galinčius sukurti mokslininkus ar pastariesiems pritaikyti versle inovacijas, efektyviai padeda technologijų perdavimo centrai (TPC). Toks centras pradės veikti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP).
„Europoje šis technologijų perdavimo modelis puikiai prigijo. Pasiekiama puikių rezultatų, kai vienos organizacijos sukurta inovacinė technologija panaudojama ar pritaikoma siekiant patenkinti vienos ar kelių organizacijų poreikius. Technologijų perdavimas vyksta ne tik tarp organizacijų, bet ir tarp pramonės sektorių, privačių asmenų, sukūrusių vertą dėmesio technologiją ir galinčių šia idėja pasidalinti su kitais“ , - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.
Ši pakankamai nauja mūsų šalyje paslauga KMTP jau pradėta diegti pernai.
„KMTP aktyviai padeda rasti partnerių mūsų šalies verslininkams bei institucijoms, užsiimančioms technologijų kūrimu. Sėkmingas buvo klaipėdiečių ir lenkų vykdytas projektas “BaltINNO”. Tai programa, kuria buvo skatinamas Lenkijos miesto Gdynios ir Klaipėdos ekonominis konkurencingumas, taikant technologijų perdavimą“ , - apie sėkmingą projektą pasakojo R. Stubrienė.
TPC padeda rasti partnerių kitose Europos šalyse, keistis technologijomis su tų šalių verslininkais bei mokslo institucijomis. Esant poreikiui, suteikiama informacija apie naujas technologijas bei technologijų plėtros tendencijas užsienyje. Keistis informacija ir sukurtomis technologijomis labai svarbu skatinant ekonominį vystymąsi. Pasak specialistų, labai svarbu suprasti, jog norint sėkmingai vystyti verslumą būtina tobulinti technologijas ir stiprinti jas kuriančių įmonių bendradarbiavimą.
„Pastebima, kad Lietuvos įmonėms vis dar trūksta žinių, kaip sėkmingai pritaikyti sukurtas technologijas rinkoje, kaip perduoti kitoms verslo struktūroms savo sukurtas inovacijas. TPC gali duoti ne tik teorinių žinių, kaip ieškoti partnerių užsienyje, bet ir suvesti su reikalingais žmonėmis, kurių idėjos gali garantuoti sėkmingą verslo plėtrą“ - , apie TPC svarbą pasakojo R. Stubrienė.
Lietuvoje susiduriama su viena pagrindinių problemų – tai palankios nacionalinės politikos nebuvimas, silpnas ryšys tarp mokslo ir pramonės bei blogai funkcionuojanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema. Tai trukdo plėtoti rinkos santykius. Mokslininkai nėra suinteresuoti kurti technologijas, kurias būtų palanku pritaikyti versle. Mokslo įstaigos nėra finansiškai skatinamos kurti inovacijas, mat išradimas atitenka ne konkrečiam kūrėjui ar įstaigai, kurioje jis dirba, bet turto fondui.
Negalėdami pasinaudoti mūsų šalies mokslininkų sukurtomis technologijomis, verslininkai jų žvalgosi kitose rinkose, tad technologinė rinka Lietuvoje vystosi itin lėtai, susidaro vakuumas. Pasak R. Stubrienės, netgi jei Lietuvoje yra sukurta technologinė naujovė, kuri puikiai galėtų būti pritaikoma versle, verslininkai apie tai neturi informacijos. Pašnekovės teigimu, TPC galėtų padėti verslininkams surasti reikiamus inovacijų kūrėjus, o mokslininkams realizuoti savo idėjas.
Kad Klaipėdos regiono verslininkai, įvairių mokslo institucijų atstovai gautų kuo daugiau informacijos apie technologijų perdavimo svarbą ir jo įtaką konkurencingumui, KMTP ne vienerius metus rengia įvairius seminarus, telekonferencijas. Jų metu nemažai lietuvių jau surado partnerių užsienio šalyse. R,. Stubrienė pabrėžė, kad technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkrečiam asmeniui ar įmonei. Tai palankiai atsiliepia ir šalies ekonominiam klimatui.
„Technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkretiems asmenimis ar verslo subjektams. Šis procesas pagerina konkurencingumą bei sudaromos galimybes sukurti ekonominį tiltą tarp dviejų miestų, valstybių. Technologijų perdavimo metodai yra itin efektyvūs, taisyklės – taip pat leidžiančios plėtoti nevienadienę veiklą, įtraukiant ir privatų verslą, ir mokslo įstaigas, ir centrinės valdžios institucijas. Technologijų perdavimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms geriausiai vyksta tuomet, kai jis yra vykdomas kartu su bendradarbiavimo tinklų kūrimu ir paremiamas galimybe lengvai gauti įvairių finansinių programų paramą. Labai svarbu, kad regione atsirastu tarpininkas sugebantis sukurti bendradarbiavimo aplinką mokslo ir verslo subjektams. Tai priverstų išnaudoti regiono ekonominį potencialą“ - , sakė KMTP direktorė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės išbristi iš krizės?

XXI amžiuje, įmonėms tenka spręsti uždavinius, keliamus vis konkurencingesnės verslo aplinkos, kurioje inovacijos ir intelektinio turto vadyba tampa lemiamu pranašumu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ypač svarbu dabar, krizės metu. Specialistų teigimu, krizės metu Europos ekonomika išlaikys konkurencingumą, jeigu investuosime į inovacijas, kaupsime ir taikysime žinias ir įgūdžius. Investicijos į technologijas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Nors specialistai pripažįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą, Lietuvoje egzistuoja didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo institucijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas penktame verslo subjekte buvo vykdomi moksliniai tyrimai (19 proc.). Tuo metu Italijoje tokia veikla buvo vykdoma net 75 proc. verslo įmonių, Suomijoje – 74 proc., Nyderlanduose – 71 proc. verslo subjektų.

„Verslininkams mūsų šalyje labai svarbu gerinti inovacinius gebėjimus, taip pat labai svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms mokslui imlioms įmonėms. Verslo subjektai turėtų tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Toks bendradarbiavimas gali atnešti daug naudos ir gerų rezultatų – skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą“ - , patikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė (KMTP) Roma Stubrienė.

Kodėl Lietuvoje, aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai? Specialistai pripažįsta, kad mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (ypač modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka), valdymo veiklos modeliai dažniausiai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neužtikrina sveikos konkurencijos tarp pačių institucijų. Be to, mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama versle pritaikomų rezultatų. Komercializuoti moksliniu tyrimus trukdo lėšų trūkumas - mokslo institucijos nėra finansiškai suinteresuotos atlikti verslui naudingus tyrimus, mat tai atsieina daug sąnaudų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7 proc. viešojo finansavimo lėšų.

Kadangi Lietuvos mokslininkai nepasiūlo verslininkams naudingų inovatyvių sprendimų, stambaus kapitalo įmonės priverstos didžiules investicijas orientuoti į kitų valstybių sukurtus sprendimus.

„Didžiosios mūsų šalies įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje yra priversto ieškoti inovatyvių sprendimų. Negaudami norimo rezultato mūsų šalyje, jie pasinaudoja kitų šalių mokslininkų pasiūlytais sprendimais. Dėl netinkamai vykdomos mokslinių tyrimų finansavimo politikos ir nesudarytų palankesnių sąlygų Lietuvos mokslininkams realizuoti savo idėjas, milijardai litų plaukia į kitų šalių biudžetus“ - , apie susidariusią situaciją pasakojo R. Stubrienė.

Dar viena kliūtis, trukdanti efektyviai bendradarbiauti verslui ir mokslui - žmoniškųjų išteklių potencialo trūkumas. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių, per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Kitose šalyse sudarytos palankesnės sąlygos mokslininkams realizuoti savo idėjas, todėl „protų nutekėjimas“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.

„Atsižvelgiant į tokią situaciją, būtina remti jaunų doktorantų, mokslininkų tyrėjų veiklą užtikrinant jiems geras darbo sąlygas, plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir nacionaliniuose atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centruose“ - , sakė R. Stubrienė.
Nors valstybės politikoje esama spragų, kurios trukdo efektyviai bendradarbiauti mokslo institucijoms ir verslo subjektams, Lietuvoje vis lanksčiai prisitaikoma ir integruojamasi į europines ir pasaulines struktūras. To pavyzdys – mokslo ir verslo slėnių idėjos realizavimas.

„Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose ketinama įkurti penkis integruotų mokslo studijų ir verslo slėnius. Tokie centrai turėtų skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais“ - , sakė už Klaipėdoje planuojamo jūrinio slėnio programą atsakingos asociacija "Baltijos slėnis" administracijos direktorius Saulius Gulbinskas.

Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Nepaisant pasaulyje tvyrančios ekonominės krizės, specialistų teigimu, slėnių plėtra neturėtų sustoti. Per keletą metų mokslui ir inovacijoms ketinama skirti apie 2 milijardus litų. Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų.

Gerinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą padeda ir ES iniciatyvos. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta daugiau nei milijardas eurų.

„ES siūlo daugybę skirtingų iniciatyvų, galinčių padėti glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Europos Įmonių Tinklas, vienijantis apie 600 organizacijų 41 šalyje teikia informaciją, siūlo pagalbą susirandant įmones-partneres Europoje vieno langelio principu. Jis teikia pagalbą universitetams parduoti savo idėjas ir pramonei ieškoti šių idėjų. Dar viena iniciatyva - Europos technologijų platformos (ETP). Jos surenka drauge įmones, tyrimų institucijas ir kitas organizacijas ir, Europos lygiu apibrėžia Strateginę tyrimų programą. Joje nustatomi tikslai, įgyvendinimo kalendorius, veiksmų planai technologinei pažangai, išteklių mobilizavimas. Pasiekti rezultatai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais“ - , ES teikiamas galimybes vardijo R. Stubrienė.