2009 m. birželio 23 d., antradienis
Getting out of the technological swamp!
To day I found the inspiring article on business week “Does Silicon valley still mater” http://www.businessweek.com/technology/content/jun2009/tc20090622_648668.htm it is inspiring for such a people like me who are responsible for innovative economy development in low tech competence regions. The only possibility for us is to attract creative people, so I ma trying to find out what is really motivating entrepreneurs and what should be proposed to motivate those people establish them selves in low cost but at the same time lower competence regions.
2009 m. birželio 15 d., pirmadienis
Diskusija “Inovatyvaus verslo laboratorija” - Rezoliucija
Diskusijoje „Inovatyvaus verslo laboratorija“ dalyvavę Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, LR Seimo, LR Ūkio ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo, verslą vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai įvertino Lietuvos verslumo situaciją:
Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.
Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:
1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.
1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.
· Švietimo programos.
12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.
· Verslo finansavimas.
22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.
· Socialinė apsauga.
28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.
Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė
Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.
Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:
1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.
1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.
· Švietimo programos.
12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.
· Verslo finansavimas.
22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.
· Socialinė apsauga.
28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.
Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė
2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Seime - raginimai skatinti inovatyvų verslą
Klaipėdos mokslų ir technologijų parke (KMTP) vykusi diskusija „Inovatyvaus verslo laboratorija“ persikėlė į aukščiausią valdžios lygmenį. Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms KMTP diskusijos dalyviai pateikė siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui. Seimo narys Vytenis Andriukaitis vakar ragino tautos išrinktus politikus ieškoti būdų, kaip skatinti inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Pasak politiko, pasaulinė ekonominė krizė gali atverti puikias galimybes verslui tapti inovatyvesniu .
„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.
Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.
„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.
Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.
„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
2009 m. birželio 10 d., trečiadienis
Inovacijos versle – sėkmės garantas
Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Pastebima, kad inovacijas aktyviai savo versle plėtoja nedidelė dalis mūsų šalies bendrovių. Statistikos departamento atlikto tyrimo „Inovacijų plėtra“ duomenimis, tik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų žino apie galimas mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimo galimybes.
„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.
Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.
„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.
Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.
„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.
Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.
Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.
„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.
Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.
„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.
Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.
„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.
Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.
Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.
Technologijų perdavimo centrai – ekonominio tilto kūrimui
Pasaulyje tobulėjant technologijoms ir augant konkurencijai, labai svarbu plėtoti technologijų perdavimo tinklą. Specialistų teigimu, visame pasaulyje siaučiant ekonominei krizei, sėkmingas technologijų ir inovacijų pritaikymas versle gali padėti įmonėms lengviau įveikti sunkmetį, pakelti šalies ekonominį lygį. Pasaulinė praktika rodo, kad verslininkams surasti reikiamas technologijas galinčius sukurti mokslininkus ar pastariesiems pritaikyti versle inovacijas, efektyviai padeda technologijų perdavimo centrai (TPC). Toks centras pradės veikti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP).
„Europoje šis technologijų perdavimo modelis puikiai prigijo. Pasiekiama puikių rezultatų, kai vienos organizacijos sukurta inovacinė technologija panaudojama ar pritaikoma siekiant patenkinti vienos ar kelių organizacijų poreikius. Technologijų perdavimas vyksta ne tik tarp organizacijų, bet ir tarp pramonės sektorių, privačių asmenų, sukūrusių vertą dėmesio technologiją ir galinčių šia idėja pasidalinti su kitais“ , - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.
Ši pakankamai nauja mūsų šalyje paslauga KMTP jau pradėta diegti pernai.
„KMTP aktyviai padeda rasti partnerių mūsų šalies verslininkams bei institucijoms, užsiimančioms technologijų kūrimu. Sėkmingas buvo klaipėdiečių ir lenkų vykdytas projektas “BaltINNO”. Tai programa, kuria buvo skatinamas Lenkijos miesto Gdynios ir Klaipėdos ekonominis konkurencingumas, taikant technologijų perdavimą“ , - apie sėkmingą projektą pasakojo R. Stubrienė.
TPC padeda rasti partnerių kitose Europos šalyse, keistis technologijomis su tų šalių verslininkais bei mokslo institucijomis. Esant poreikiui, suteikiama informacija apie naujas technologijas bei technologijų plėtros tendencijas užsienyje. Keistis informacija ir sukurtomis technologijomis labai svarbu skatinant ekonominį vystymąsi. Pasak specialistų, labai svarbu suprasti, jog norint sėkmingai vystyti verslumą būtina tobulinti technologijas ir stiprinti jas kuriančių įmonių bendradarbiavimą.
„Pastebima, kad Lietuvos įmonėms vis dar trūksta žinių, kaip sėkmingai pritaikyti sukurtas technologijas rinkoje, kaip perduoti kitoms verslo struktūroms savo sukurtas inovacijas. TPC gali duoti ne tik teorinių žinių, kaip ieškoti partnerių užsienyje, bet ir suvesti su reikalingais žmonėmis, kurių idėjos gali garantuoti sėkmingą verslo plėtrą“ - , apie TPC svarbą pasakojo R. Stubrienė.
Lietuvoje susiduriama su viena pagrindinių problemų – tai palankios nacionalinės politikos nebuvimas, silpnas ryšys tarp mokslo ir pramonės bei blogai funkcionuojanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema. Tai trukdo plėtoti rinkos santykius. Mokslininkai nėra suinteresuoti kurti technologijas, kurias būtų palanku pritaikyti versle. Mokslo įstaigos nėra finansiškai skatinamos kurti inovacijas, mat išradimas atitenka ne konkrečiam kūrėjui ar įstaigai, kurioje jis dirba, bet turto fondui.
Negalėdami pasinaudoti mūsų šalies mokslininkų sukurtomis technologijomis, verslininkai jų žvalgosi kitose rinkose, tad technologinė rinka Lietuvoje vystosi itin lėtai, susidaro vakuumas. Pasak R. Stubrienės, netgi jei Lietuvoje yra sukurta technologinė naujovė, kuri puikiai galėtų būti pritaikoma versle, verslininkai apie tai neturi informacijos. Pašnekovės teigimu, TPC galėtų padėti verslininkams surasti reikiamus inovacijų kūrėjus, o mokslininkams realizuoti savo idėjas.
Kad Klaipėdos regiono verslininkai, įvairių mokslo institucijų atstovai gautų kuo daugiau informacijos apie technologijų perdavimo svarbą ir jo įtaką konkurencingumui, KMTP ne vienerius metus rengia įvairius seminarus, telekonferencijas. Jų metu nemažai lietuvių jau surado partnerių užsienio šalyse. R,. Stubrienė pabrėžė, kad technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkrečiam asmeniui ar įmonei. Tai palankiai atsiliepia ir šalies ekonominiam klimatui.
„Technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkretiems asmenimis ar verslo subjektams. Šis procesas pagerina konkurencingumą bei sudaromos galimybes sukurti ekonominį tiltą tarp dviejų miestų, valstybių. Technologijų perdavimo metodai yra itin efektyvūs, taisyklės – taip pat leidžiančios plėtoti nevienadienę veiklą, įtraukiant ir privatų verslą, ir mokslo įstaigas, ir centrinės valdžios institucijas. Technologijų perdavimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms geriausiai vyksta tuomet, kai jis yra vykdomas kartu su bendradarbiavimo tinklų kūrimu ir paremiamas galimybe lengvai gauti įvairių finansinių programų paramą. Labai svarbu, kad regione atsirastu tarpininkas sugebantis sukurti bendradarbiavimo aplinką mokslo ir verslo subjektams. Tai priverstų išnaudoti regiono ekonominį potencialą“ - , sakė KMTP direktorė.
„Europoje šis technologijų perdavimo modelis puikiai prigijo. Pasiekiama puikių rezultatų, kai vienos organizacijos sukurta inovacinė technologija panaudojama ar pritaikoma siekiant patenkinti vienos ar kelių organizacijų poreikius. Technologijų perdavimas vyksta ne tik tarp organizacijų, bet ir tarp pramonės sektorių, privačių asmenų, sukūrusių vertą dėmesio technologiją ir galinčių šia idėja pasidalinti su kitais“ , - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.
Ši pakankamai nauja mūsų šalyje paslauga KMTP jau pradėta diegti pernai.
„KMTP aktyviai padeda rasti partnerių mūsų šalies verslininkams bei institucijoms, užsiimančioms technologijų kūrimu. Sėkmingas buvo klaipėdiečių ir lenkų vykdytas projektas “BaltINNO”. Tai programa, kuria buvo skatinamas Lenkijos miesto Gdynios ir Klaipėdos ekonominis konkurencingumas, taikant technologijų perdavimą“ , - apie sėkmingą projektą pasakojo R. Stubrienė.
TPC padeda rasti partnerių kitose Europos šalyse, keistis technologijomis su tų šalių verslininkais bei mokslo institucijomis. Esant poreikiui, suteikiama informacija apie naujas technologijas bei technologijų plėtros tendencijas užsienyje. Keistis informacija ir sukurtomis technologijomis labai svarbu skatinant ekonominį vystymąsi. Pasak specialistų, labai svarbu suprasti, jog norint sėkmingai vystyti verslumą būtina tobulinti technologijas ir stiprinti jas kuriančių įmonių bendradarbiavimą.
„Pastebima, kad Lietuvos įmonėms vis dar trūksta žinių, kaip sėkmingai pritaikyti sukurtas technologijas rinkoje, kaip perduoti kitoms verslo struktūroms savo sukurtas inovacijas. TPC gali duoti ne tik teorinių žinių, kaip ieškoti partnerių užsienyje, bet ir suvesti su reikalingais žmonėmis, kurių idėjos gali garantuoti sėkmingą verslo plėtrą“ - , apie TPC svarbą pasakojo R. Stubrienė.
Lietuvoje susiduriama su viena pagrindinių problemų – tai palankios nacionalinės politikos nebuvimas, silpnas ryšys tarp mokslo ir pramonės bei blogai funkcionuojanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema. Tai trukdo plėtoti rinkos santykius. Mokslininkai nėra suinteresuoti kurti technologijas, kurias būtų palanku pritaikyti versle. Mokslo įstaigos nėra finansiškai skatinamos kurti inovacijas, mat išradimas atitenka ne konkrečiam kūrėjui ar įstaigai, kurioje jis dirba, bet turto fondui.
Negalėdami pasinaudoti mūsų šalies mokslininkų sukurtomis technologijomis, verslininkai jų žvalgosi kitose rinkose, tad technologinė rinka Lietuvoje vystosi itin lėtai, susidaro vakuumas. Pasak R. Stubrienės, netgi jei Lietuvoje yra sukurta technologinė naujovė, kuri puikiai galėtų būti pritaikoma versle, verslininkai apie tai neturi informacijos. Pašnekovės teigimu, TPC galėtų padėti verslininkams surasti reikiamus inovacijų kūrėjus, o mokslininkams realizuoti savo idėjas.
Kad Klaipėdos regiono verslininkai, įvairių mokslo institucijų atstovai gautų kuo daugiau informacijos apie technologijų perdavimo svarbą ir jo įtaką konkurencingumui, KMTP ne vienerius metus rengia įvairius seminarus, telekonferencijas. Jų metu nemažai lietuvių jau surado partnerių užsienio šalyse. R,. Stubrienė pabrėžė, kad technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkrečiam asmeniui ar įmonei. Tai palankiai atsiliepia ir šalies ekonominiam klimatui.
„Technologijų perdavimas duoda naudos ne tik konkretiems asmenimis ar verslo subjektams. Šis procesas pagerina konkurencingumą bei sudaromos galimybes sukurti ekonominį tiltą tarp dviejų miestų, valstybių. Technologijų perdavimo metodai yra itin efektyvūs, taisyklės – taip pat leidžiančios plėtoti nevienadienę veiklą, įtraukiant ir privatų verslą, ir mokslo įstaigas, ir centrinės valdžios institucijas. Technologijų perdavimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms geriausiai vyksta tuomet, kai jis yra vykdomas kartu su bendradarbiavimo tinklų kūrimu ir paremiamas galimybe lengvai gauti įvairių finansinių programų paramą. Labai svarbu, kad regione atsirastu tarpininkas sugebantis sukurti bendradarbiavimo aplinką mokslo ir verslo subjektams. Tai priverstų išnaudoti regiono ekonominį potencialą“ - , sakė KMTP direktorė.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės išbristi iš krizės?
XXI amžiuje, įmonėms tenka spręsti uždavinius, keliamus vis konkurencingesnės verslo aplinkos, kurioje inovacijos ir intelektinio turto vadyba tampa lemiamu pranašumu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ypač svarbu dabar, krizės metu. Specialistų teigimu, krizės metu Europos ekonomika išlaikys konkurencingumą, jeigu investuosime į inovacijas, kaupsime ir taikysime žinias ir įgūdžius. Investicijos į technologijas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą.
Nors specialistai pripažįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą, Lietuvoje egzistuoja didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo institucijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas penktame verslo subjekte buvo vykdomi moksliniai tyrimai (19 proc.). Tuo metu Italijoje tokia veikla buvo vykdoma net 75 proc. verslo įmonių, Suomijoje – 74 proc., Nyderlanduose – 71 proc. verslo subjektų.
„Verslininkams mūsų šalyje labai svarbu gerinti inovacinius gebėjimus, taip pat labai svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms mokslui imlioms įmonėms. Verslo subjektai turėtų tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Toks bendradarbiavimas gali atnešti daug naudos ir gerų rezultatų – skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą“ - , patikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė (KMTP) Roma Stubrienė.
Kodėl Lietuvoje, aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai? Specialistai pripažįsta, kad mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (ypač modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka), valdymo veiklos modeliai dažniausiai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neužtikrina sveikos konkurencijos tarp pačių institucijų. Be to, mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama versle pritaikomų rezultatų. Komercializuoti moksliniu tyrimus trukdo lėšų trūkumas - mokslo institucijos nėra finansiškai suinteresuotos atlikti verslui naudingus tyrimus, mat tai atsieina daug sąnaudų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7 proc. viešojo finansavimo lėšų.
Kadangi Lietuvos mokslininkai nepasiūlo verslininkams naudingų inovatyvių sprendimų, stambaus kapitalo įmonės priverstos didžiules investicijas orientuoti į kitų valstybių sukurtus sprendimus.
„Didžiosios mūsų šalies įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje yra priversto ieškoti inovatyvių sprendimų. Negaudami norimo rezultato mūsų šalyje, jie pasinaudoja kitų šalių mokslininkų pasiūlytais sprendimais. Dėl netinkamai vykdomos mokslinių tyrimų finansavimo politikos ir nesudarytų palankesnių sąlygų Lietuvos mokslininkams realizuoti savo idėjas, milijardai litų plaukia į kitų šalių biudžetus“ - , apie susidariusią situaciją pasakojo R. Stubrienė.
Dar viena kliūtis, trukdanti efektyviai bendradarbiauti verslui ir mokslui - žmoniškųjų išteklių potencialo trūkumas. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių, per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Kitose šalyse sudarytos palankesnės sąlygos mokslininkams realizuoti savo idėjas, todėl „protų nutekėjimas“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.
„Atsižvelgiant į tokią situaciją, būtina remti jaunų doktorantų, mokslininkų tyrėjų veiklą užtikrinant jiems geras darbo sąlygas, plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir nacionaliniuose atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centruose“ - , sakė R. Stubrienė.
Nors valstybės politikoje esama spragų, kurios trukdo efektyviai bendradarbiauti mokslo institucijoms ir verslo subjektams, Lietuvoje vis lanksčiai prisitaikoma ir integruojamasi į europines ir pasaulines struktūras. To pavyzdys – mokslo ir verslo slėnių idėjos realizavimas.
„Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose ketinama įkurti penkis integruotų mokslo studijų ir verslo slėnius. Tokie centrai turėtų skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais“ - , sakė už Klaipėdoje planuojamo jūrinio slėnio programą atsakingos asociacija "Baltijos slėnis" administracijos direktorius Saulius Gulbinskas.
Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Nepaisant pasaulyje tvyrančios ekonominės krizės, specialistų teigimu, slėnių plėtra neturėtų sustoti. Per keletą metų mokslui ir inovacijoms ketinama skirti apie 2 milijardus litų. Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų.
Gerinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą padeda ir ES iniciatyvos. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta daugiau nei milijardas eurų.
„ES siūlo daugybę skirtingų iniciatyvų, galinčių padėti glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Europos Įmonių Tinklas, vienijantis apie 600 organizacijų 41 šalyje teikia informaciją, siūlo pagalbą susirandant įmones-partneres Europoje vieno langelio principu. Jis teikia pagalbą universitetams parduoti savo idėjas ir pramonei ieškoti šių idėjų. Dar viena iniciatyva - Europos technologijų platformos (ETP). Jos surenka drauge įmones, tyrimų institucijas ir kitas organizacijas ir, Europos lygiu apibrėžia Strateginę tyrimų programą. Joje nustatomi tikslai, įgyvendinimo kalendorius, veiksmų planai technologinei pažangai, išteklių mobilizavimas. Pasiekti rezultatai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais“ - , ES teikiamas galimybes vardijo R. Stubrienė.
Nors specialistai pripažįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą, Lietuvoje egzistuoja didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo institucijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas penktame verslo subjekte buvo vykdomi moksliniai tyrimai (19 proc.). Tuo metu Italijoje tokia veikla buvo vykdoma net 75 proc. verslo įmonių, Suomijoje – 74 proc., Nyderlanduose – 71 proc. verslo subjektų.
„Verslininkams mūsų šalyje labai svarbu gerinti inovacinius gebėjimus, taip pat labai svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms mokslui imlioms įmonėms. Verslo subjektai turėtų tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Toks bendradarbiavimas gali atnešti daug naudos ir gerų rezultatų – skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą“ - , patikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė (KMTP) Roma Stubrienė.
Kodėl Lietuvoje, aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai? Specialistai pripažįsta, kad mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (ypač modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka), valdymo veiklos modeliai dažniausiai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neužtikrina sveikos konkurencijos tarp pačių institucijų. Be to, mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama versle pritaikomų rezultatų. Komercializuoti moksliniu tyrimus trukdo lėšų trūkumas - mokslo institucijos nėra finansiškai suinteresuotos atlikti verslui naudingus tyrimus, mat tai atsieina daug sąnaudų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7 proc. viešojo finansavimo lėšų.
Kadangi Lietuvos mokslininkai nepasiūlo verslininkams naudingų inovatyvių sprendimų, stambaus kapitalo įmonės priverstos didžiules investicijas orientuoti į kitų valstybių sukurtus sprendimus.
„Didžiosios mūsų šalies įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje yra priversto ieškoti inovatyvių sprendimų. Negaudami norimo rezultato mūsų šalyje, jie pasinaudoja kitų šalių mokslininkų pasiūlytais sprendimais. Dėl netinkamai vykdomos mokslinių tyrimų finansavimo politikos ir nesudarytų palankesnių sąlygų Lietuvos mokslininkams realizuoti savo idėjas, milijardai litų plaukia į kitų šalių biudžetus“ - , apie susidariusią situaciją pasakojo R. Stubrienė.
Dar viena kliūtis, trukdanti efektyviai bendradarbiauti verslui ir mokslui - žmoniškųjų išteklių potencialo trūkumas. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių, per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Kitose šalyse sudarytos palankesnės sąlygos mokslininkams realizuoti savo idėjas, todėl „protų nutekėjimas“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.
„Atsižvelgiant į tokią situaciją, būtina remti jaunų doktorantų, mokslininkų tyrėjų veiklą užtikrinant jiems geras darbo sąlygas, plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir nacionaliniuose atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centruose“ - , sakė R. Stubrienė.
Nors valstybės politikoje esama spragų, kurios trukdo efektyviai bendradarbiauti mokslo institucijoms ir verslo subjektams, Lietuvoje vis lanksčiai prisitaikoma ir integruojamasi į europines ir pasaulines struktūras. To pavyzdys – mokslo ir verslo slėnių idėjos realizavimas.
„Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose ketinama įkurti penkis integruotų mokslo studijų ir verslo slėnius. Tokie centrai turėtų skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais“ - , sakė už Klaipėdoje planuojamo jūrinio slėnio programą atsakingos asociacija "Baltijos slėnis" administracijos direktorius Saulius Gulbinskas.
Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Nepaisant pasaulyje tvyrančios ekonominės krizės, specialistų teigimu, slėnių plėtra neturėtų sustoti. Per keletą metų mokslui ir inovacijoms ketinama skirti apie 2 milijardus litų. Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų.
Gerinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą padeda ir ES iniciatyvos. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta daugiau nei milijardas eurų.
„ES siūlo daugybę skirtingų iniciatyvų, galinčių padėti glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Europos Įmonių Tinklas, vienijantis apie 600 organizacijų 41 šalyje teikia informaciją, siūlo pagalbą susirandant įmones-partneres Europoje vieno langelio principu. Jis teikia pagalbą universitetams parduoti savo idėjas ir pramonei ieškoti šių idėjų. Dar viena iniciatyva - Europos technologijų platformos (ETP). Jos surenka drauge įmones, tyrimų institucijas ir kitas organizacijas ir, Europos lygiu apibrėžia Strateginę tyrimų programą. Joje nustatomi tikslai, įgyvendinimo kalendorius, veiksmų planai technologinei pažangai, išteklių mobilizavimas. Pasiekti rezultatai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais“ - , ES teikiamas galimybes vardijo R. Stubrienė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)