Pradedantiesiems Lietuvos verslininkams vis dar trūksta žinių, kaip patraukliai pateikti savo idėjas ir jomis sudominti galimus investuotojus. Neretai pradedantys verslininkai ar išradėjai savo idėjas slepia giliai stalčiuje baimindamiesi, kad jų nenuplagijuotų, tačiau dažniausiai idėjoms realizuoti trukdo pačių verslininkų pasyvumas ir nežinojimas, nuo ko pradėti.
Kad verslininkai gautų kuo daugiau žinių, kaip sėkmingai ir patraukliai pristatyti savo idėjas galimiems investuotojams, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas organizavo seminarą - mokymus. Tokio tipo mokymai uostamiestyje rengiami pirmą kartą. Po jų buvo atrinktos kelios bendrovės, kurios dalyvavo Vilniuje vykusiame „Seed forume“ (angl. seed – sėkla, grūdas). Savo idėjas pristatė septyni pranešėjai iš Norvegijos, Lietuvos ir Latvijos.
Norvegijoje atsiradę „Seed forumai“ šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja. Jų nauda akivaizdi ne tik pirmuosius žingsnius žengiantiems verslininkams, bet ir naujoms idėjoms ir inovacijoms neabejingiems verslininkams. Šie renginiai skirti tarpininkauti užmezgant verslo kontaktus tarp pradedančių verslininkų ir potencialių vietos bei užsienio investuotojų.
„Norėdami, kad forume Vilniuje, mūsų verslininkai dalyvautų tinkamai pasiruošę, rengėme jiems specialius mokymus. Reikia pripažinti, kad mūsų jauniesiems verslininkams trūksta veržlumo ir noro būti novatoriškais. Deja, neužtenka tik sirgti savo idėja, būtina dėti visas pastangas, kad ši idėja išvystų pasaulį ir būtų pelninga. Tam reikia ieškoti ryšių, užmegzti kontaktus su galimais investuotojams ir žinoti, kaip įtikinti juos prisidėti finansiškai prie idėjos realizavimo. Džiaugiamės, kad mūsų mokymai pradedantiems verslininkams ne tik suteikė žinių, bet ir įkvėpė daugiau pasitikėjimo savimi“ , - pasakojo Sigita Paulavičienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Paslaugų plėtros vadovė.
Mokymuose, Klaipėdoje, dalyvavo kelios uostamiesčio bendrovės, sulaukta svečių ir iš kaimyninės Latvijos. Sėkmingai pasirodė robotų konstruktoriai, vadovaujami Vitalijaus Rodnovo, susidomėjimo sulaukė IT specialisto Remigijaus Baužio idėjos, Viktoro ir Vytauto Jokūbaičių pristatytas aerodinaminis mechaninis stimuliatorius, kuriuo gali praktikuotis lėktuvų pilotai. Į „Seed forumą“ Vilniuje buvo deleguotos ne tik kelios lietuvių bendrovės, bet taip pat dalyvavo IT sprendimų kūrėjai ir modernių surenkamų baldų gamintojai iš Norvegijos bei Latvijos.
„Tai buvo neįkainojama patirtis pratiškai įsitikinti, kaip idėja gali virsti komerciškai sėkmingu projektu. Nors daug kam gali atrodyti nereikšminga, tačiau kiekvienas kūrėjas, verslininkas turi žinoti, koks metas yra pats tinkamiausias pristatyti savo idėją. Tokio lygio mokymų mūsų šalyje labai trūksta, deja, tenka apgailestauti, kad to neįmanoma išmokti nei iš vadovėlių, nei iš aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų“ , - pasakojo Rūta Pašilytė-Gundajevė, UAB „Žalia Rūta“ savininkė.
Rūta galimiems investuotojams pristatė šiuo metu Pasaulyje populiarėjančių bangų jėgainių supaprastinimo galimybę - patentuojamo išradimo išilginio judesio generatoriaus pagalba. Tokio tipo generatorių sukūrė Aleksas Pašilys. Klaipėdietė patikino, kad nors bangų jėgainės kūrimo projektas dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau Vilniuje vykusiame forume pavyko susipažinti su žmonėmis, kurie susidomėjo šiuo išradimu.
„Mūsų bendrovė turi puikių idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neretai susiduriame su finansinėmis kliūtimis. Ne paslaptis, kad surasti pakankamai lėšų nėra lengva, todėl naudojamės visomis suteikiamomis progomis pritraukti galimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų projekto vystymo“ - , teigė R. Pašilytė.
Analogiški „Seed forumai“ pasaulyje organizuojami beveik dešimt metų. Pirmasis „Seed Forum“ vyko 2002 m. Campus Kjeller, Norvegijoje. Plėtojamas kaip „geriausia praktinė“ verslumo iniciatyva, „Seed Forum“ šiandien apima vis daugiau šalių visame pasaulyje. Pasauliniame „Forum Seed” veikia daugiau nei 12 tūkst. investuotojų tinklas iš 18 šalių, įvairios forumo veiklos rengtos 26 šalyse. Iki šiol įvyko daugiau kaip šimtas tarptautinių forumų, kuriuose mokymus baigė daugiau kaip 1200 dalyvių.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko surengtas „Seed mokymai“ – tai projekto „Valor: žiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ dalis.
2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis
2011 m. rugsėjo 9 d., penktadienis
Jūrinis slėnis – jūrinių žinių ekonomikos branduolys
Jūrinis slėnis – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinios slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.
Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010 - aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?
Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema – mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų. Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse, jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu. Jūrinio slėnio programa, kurią įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.
Veikiančios laboratorijos – tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?
Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas – mokslinių tyrimų laivo statyba.
Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?
Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.
Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis…
Studentai – vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas – savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų.
Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai – šiuo metu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.
Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis – itin glaudūs.
Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu “nevirti savo sultyse”, todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje – pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai – projektų sėkmės garantas. Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai – įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis – pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS – jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.
Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose – vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.
Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių – Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.
Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?
Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesę – tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrinio slėnio programos dalių – projektą „Jūra“ įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2011 m. liepos 25 d., pirmadienis
Oversize cargo transportation: Ice has moved
Every year, more than 60,000 permits to transport oversize cargo are issued in the southern Baltic region. Due to the development of major energy projects, construction and modernization of plants, the number of this type of cargo is increasing; therefore all countries have made efforts the transport of oversize cargo to be smoother and faster.
Klaipeda Science and Technology Park (KSTP) has implemented the project “Oversize Baltic” together with eight partners from Lithuania, Poland, Germany and Sweden. This is an international project that aims at improving the conditions for transportation of oversize cargo in the southern Baltic region, to resolve administrative problems, to ensure the planning of smooth transportation, to draw the corridors for such transportation. The project lasted two years.
Logistics experts say that a common strategy is necessary for the oversize cargo to move smoothly. Each country has its oversize vehicles defined and regulated differently, thus it is not surprising that such movement of goods is very complicated because of bureaucratic obstacles.
“The carriers of oversized goods face a lot of bureaucratic problems. Different countries have the carriage of such goods regulated irregularly, so on purpose to carry a load, for example, from Lithuania to Sweden, you have to set yourself that the formal procedure will take once or twice longer than the duration of the transportation of goods. When important projects are executed, each day of lingering might bring huge losses,”- said Nerijus Veikšas, the manager of the transport company “OTA”.
In order the bureaucratic obstacles to be the less, a common strategy focused specifically on the southern Baltic region has been worked out during the project Oversize Baltic. All the legal and infrastructural conditions were assessed, which might facilitate the movement of goods between Lithuania, Poland, Germany and Sweden.
“One of the objectives of the project “Oversize Baltic” is to draw corridors whereby oversize cargo would be able to move without any major obstacles. The corridors can facilitate the transportation of cargo, and contribute to the development of the Baltic region. Having arranged transportation system properly, wider opportunities for closer cooperation with Eastern countries would open, where a lot of grandiose projects could be implemented. Anticipation of transport corridors allows planning of road infrastructure more purposefully and more effectively. If possible directions of movement of oversized cargo are described clearly, roads may be applied to the transport of such cargo more effectively,”- said Roma Stubrienė, the director of KSTP.
The carriers of oversize cargo make no secret of the fact that it is difficult to access the information about the procedures for such goods in different countries. According to Gintautas Šiaškus, the manager of the freight company “Klaipėdos transekspedicija”, transportation of oversized and heavy cargo is regulated precious little, appropriate authorities interpret laws and requirements diversely and, as a result, a lot of planning-related concerns fall on the shoulders of carriers.
In order to minimize the problems of transportation planning for the carriers, a virtual information system for oversize vehicles OTIN was developed during the project “Oversize Baltic”. This system allows carriers to obtain necessary broad-brush information about the transportation in the southern Baltic region - it contains structured route maps, laws of different countries and permit issue procedures. Thus cargo carriers are more likely to speed up the processes, as searching for information has taken a lot of valuable time so far. How does OTIN system work? After having registered at the system, the carriers of oversize cargo receive all the necessary information about the existing laws governing the transportation of oversized cargo in a particular country, and learn what the possible routes are. Strategies, route maps of the countries from different southern Baltic regions and a detailed description of the required procedures are available in one place. This manual on oversized cargo transport allows you to work faster and more efficiently, since search and coordination of analogous information takes more time.
Joint trainings were also held for the carriers from different countries during the project - more than 60 businesses enterprises were involved in them. Carriers analyzed the existing problems together and offered solutions. Trainings have not only helped to share experience, but also made it possible for entrepreneurs to find partners for underway projects. Technological potential for oversize cargo and security requirements were analyzed during the trainings, also the discussions on how such cargo could be shipped by Ro Ro ferries took place. Marketers offered suggestions how more of this type of cargo could be attracted to the region.
It is noted that the number of oversized cargo in the South Baltic region is growing. The main reason - significant energy projects are developing rapidly or are just about to be implemented. Since discussions about the need to build new nuclear power plants are still taking place in the region, the logistics professionals are already planning how to deliver the cargo necessary for the future construction smoothly.
The developers of the Visaginas nuclear power plant project which is planned to be built in Lithuania say that about 1,000 tons of heavy and very oversized cargo (more than 20 m long, 4-9 m in height and width) will be shipped during the building of a new nuclear power plant, in addition to the standard construction cargo being transported permanently. Such cargo has never been transported in Lithuania (up to now, the cargo of record size, which has been transported by roads in Lithuania, has been just over 500 tons).
“It is a very complex process that requires a very thorough planning. A special communication plan being prepared currently is intended to ensure the development of road infrastructure adjusted for the transportation of oversize cargo. Later, there will be a movement to the next stage - the preparation of the route. Thus, the preparation for the transportation of cargo for a new NPP started quite early, and is being implemented in series, for the transportation to run smoothly as soon as the time for the transportation of cargo comes,” - said the Logistics Manager of the company “Visaginas Nuclear Power Plant”.
It is necessary to create one strategy for the transportation of oversize cargo not only on purpose to have a smooth process of transportation, but also considering the development possibilities of the industrial zone. It seems likely that after the creation of the corridors for oversized cargo, arrangement of infrastructure and the abolition of all the bureaucratic obstacles, the establishment of the companies producing oversized devices in the southern Baltic region will be possible. There is no doubt that the region would be more attractive economically to potential investors.
After having structured the material on the transport corridors for the oversize cargo, the developers of “Oversize Baltic” project are planning to initiate a trial - pilot project, whereby aims for the integration of the Scandinavian and Baltic markets. Currently, the trip length of goods traffic may be as high as 25.25 meters in Scandinavia (e.g., Sweden), but the transportation of such length cargo has not been allowed in other countries so far. Therefore, experts are planning to test how such cargo would be able to move in our region via special corridors to the logistics centers.
The project was led by the Klaipeda Science and Technology Park, Lithuania was represented by the Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Marine Research Center of NPPE, Poland was represented by Szczecin Marine University, Germany - The Federal Association of SMEs, and Wismar Business Technology and Design University. Swedish experience was shared by Blekinge Institute of Technology, Karlshamn Port, and the Swedish Road Administration. The project also involved 16 associated partners.
“Although the two-year-long project was completed, but the works will continue. Together with partners, we created strategies for the transportation of oversize cargo, analyzed the experiences of different countries and were looking for ways to facilitate the movement of such cargo. Now the ultimate task is waiting to be fulfilled – to make every effort so as this strategy to be implemented, and to ensure the plans not only to be on the paper but they would help to solve specific problems,”- R. Stubrienė summed up the project.
Klaipeda Science and Technology Park (KSTP) has implemented the project “Oversize Baltic” together with eight partners from Lithuania, Poland, Germany and Sweden. This is an international project that aims at improving the conditions for transportation of oversize cargo in the southern Baltic region, to resolve administrative problems, to ensure the planning of smooth transportation, to draw the corridors for such transportation. The project lasted two years.
Logistics experts say that a common strategy is necessary for the oversize cargo to move smoothly. Each country has its oversize vehicles defined and regulated differently, thus it is not surprising that such movement of goods is very complicated because of bureaucratic obstacles.
“The carriers of oversized goods face a lot of bureaucratic problems. Different countries have the carriage of such goods regulated irregularly, so on purpose to carry a load, for example, from Lithuania to Sweden, you have to set yourself that the formal procedure will take once or twice longer than the duration of the transportation of goods. When important projects are executed, each day of lingering might bring huge losses,”- said Nerijus Veikšas, the manager of the transport company “OTA”.
In order the bureaucratic obstacles to be the less, a common strategy focused specifically on the southern Baltic region has been worked out during the project Oversize Baltic. All the legal and infrastructural conditions were assessed, which might facilitate the movement of goods between Lithuania, Poland, Germany and Sweden.
“One of the objectives of the project “Oversize Baltic” is to draw corridors whereby oversize cargo would be able to move without any major obstacles. The corridors can facilitate the transportation of cargo, and contribute to the development of the Baltic region. Having arranged transportation system properly, wider opportunities for closer cooperation with Eastern countries would open, where a lot of grandiose projects could be implemented. Anticipation of transport corridors allows planning of road infrastructure more purposefully and more effectively. If possible directions of movement of oversized cargo are described clearly, roads may be applied to the transport of such cargo more effectively,”- said Roma Stubrienė, the director of KSTP.
The carriers of oversize cargo make no secret of the fact that it is difficult to access the information about the procedures for such goods in different countries. According to Gintautas Šiaškus, the manager of the freight company “Klaipėdos transekspedicija”, transportation of oversized and heavy cargo is regulated precious little, appropriate authorities interpret laws and requirements diversely and, as a result, a lot of planning-related concerns fall on the shoulders of carriers.
In order to minimize the problems of transportation planning for the carriers, a virtual information system for oversize vehicles OTIN was developed during the project “Oversize Baltic”. This system allows carriers to obtain necessary broad-brush information about the transportation in the southern Baltic region - it contains structured route maps, laws of different countries and permit issue procedures. Thus cargo carriers are more likely to speed up the processes, as searching for information has taken a lot of valuable time so far. How does OTIN system work? After having registered at the system, the carriers of oversize cargo receive all the necessary information about the existing laws governing the transportation of oversized cargo in a particular country, and learn what the possible routes are. Strategies, route maps of the countries from different southern Baltic regions and a detailed description of the required procedures are available in one place. This manual on oversized cargo transport allows you to work faster and more efficiently, since search and coordination of analogous information takes more time.
Joint trainings were also held for the carriers from different countries during the project - more than 60 businesses enterprises were involved in them. Carriers analyzed the existing problems together and offered solutions. Trainings have not only helped to share experience, but also made it possible for entrepreneurs to find partners for underway projects. Technological potential for oversize cargo and security requirements were analyzed during the trainings, also the discussions on how such cargo could be shipped by Ro Ro ferries took place. Marketers offered suggestions how more of this type of cargo could be attracted to the region.
It is noted that the number of oversized cargo in the South Baltic region is growing. The main reason - significant energy projects are developing rapidly or are just about to be implemented. Since discussions about the need to build new nuclear power plants are still taking place in the region, the logistics professionals are already planning how to deliver the cargo necessary for the future construction smoothly.
The developers of the Visaginas nuclear power plant project which is planned to be built in Lithuania say that about 1,000 tons of heavy and very oversized cargo (more than 20 m long, 4-9 m in height and width) will be shipped during the building of a new nuclear power plant, in addition to the standard construction cargo being transported permanently. Such cargo has never been transported in Lithuania (up to now, the cargo of record size, which has been transported by roads in Lithuania, has been just over 500 tons).
“It is a very complex process that requires a very thorough planning. A special communication plan being prepared currently is intended to ensure the development of road infrastructure adjusted for the transportation of oversize cargo. Later, there will be a movement to the next stage - the preparation of the route. Thus, the preparation for the transportation of cargo for a new NPP started quite early, and is being implemented in series, for the transportation to run smoothly as soon as the time for the transportation of cargo comes,” - said the Logistics Manager of the company “Visaginas Nuclear Power Plant”.
It is necessary to create one strategy for the transportation of oversize cargo not only on purpose to have a smooth process of transportation, but also considering the development possibilities of the industrial zone. It seems likely that after the creation of the corridors for oversized cargo, arrangement of infrastructure and the abolition of all the bureaucratic obstacles, the establishment of the companies producing oversized devices in the southern Baltic region will be possible. There is no doubt that the region would be more attractive economically to potential investors.
After having structured the material on the transport corridors for the oversize cargo, the developers of “Oversize Baltic” project are planning to initiate a trial - pilot project, whereby aims for the integration of the Scandinavian and Baltic markets. Currently, the trip length of goods traffic may be as high as 25.25 meters in Scandinavia (e.g., Sweden), but the transportation of such length cargo has not been allowed in other countries so far. Therefore, experts are planning to test how such cargo would be able to move in our region via special corridors to the logistics centers.
The project was led by the Klaipeda Science and Technology Park, Lithuania was represented by the Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Marine Research Center of NPPE, Poland was represented by Szczecin Marine University, Germany - The Federal Association of SMEs, and Wismar Business Technology and Design University. Swedish experience was shared by Blekinge Institute of Technology, Karlshamn Port, and the Swedish Road Administration. The project also involved 16 associated partners.
“Although the two-year-long project was completed, but the works will continue. Together with partners, we created strategies for the transportation of oversize cargo, analyzed the experiences of different countries and were looking for ways to facilitate the movement of such cargo. Now the ultimate task is waiting to be fulfilled – to make every effort so as this strategy to be implemented, and to ensure the plans not only to be on the paper but they would help to solve specific problems,”- R. Stubrienė summed up the project.
2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis
Dėmesys - negabaritinių krovinių pervežimui
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos įgyvendino projektą “Oversize Baltic”. Tai tarptautinis projektas, kuriuo siekiama Pietų Baltijos regione pagerinti negabaritinių krovinių transportavimo sąlygas, išspręsti administracines problemas, užtikrinti sklandų pervežimų planavimą, nubrėžti tokių pervežimų koridorius. Projektas truko du metus.
„Pietų Baltijos regione kasmet išduodama daugiau kaip 6000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys deda visas pastangas, kad negabartinių krovinių pervežimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis. Projekto metu buvo parengta bendra strategija Pietų Baltijos regiono šalių vežėjams. Baigiamojoje konferencijoje Palangoje dalyvavo kelios dešimtys specialistų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos“ , - pasakojo KMTP vadovė Roma Stubrienė.
Projekto „Oversize Baltic“ metu ne tik parengta bendra strategija, bet ir įvertintos visos teisinės ir infrastruktūrinės sąlygos, kurios gali palengvinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.
Vienas iš projekto „Oversize baltic“ tikslų – nubrėžti koridorius, kuriais be didelių kliūčių galėtų judėti negabaritiniai kroviniai. Koridoriai gali palengvinti krovinių pervežimą, prisidėti prie Baltijos regiono plėtros. Tinkamai sutvarkius pervežimų sistemą, atsiveria platesnės galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir su Rytų valstybėmis, kuriose įgyvendinama daug grandiozinių projektų. Transporto koridorių numatymas leidžia tikslingiau ir efektyviau planuoti kelių infrastruktūrą. Aiškiai nubrėžus galimas stambiagabaričių krovinių judėjimo kryptis, kelius galima efektyviau pritaikyti tokių krovinių gabenimu.
Negabaritinių krovinių vežėjai neslepia, kad informacija apie tokių krovinių procedūras skirtingose šalyse yra sunkiai prieinama. Projekto „Oversize Baltic“ vykdytojai teigia, kad įgyvendinus šį projektą buvo sukurta virtuali informacinė negabaritinio transporto sistema OTIN. Ši sistema leidžia gauti reikiamą vežėjams apibendrintą informaciją apie pervežimus Pietų Baltijos regione – joje pateikiami susisteminti maršrutų žemėlapiai, skirtingų šalių įstatymai bei leidimų išdavimo priemonės. Taip krovinių vežėjai gali greičiau sutvarkyti reikiamas procedūras, nes informacijos ieškojimas iki šiol atimdavo daug brangaus laiko.
Projektui vadovavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, mūsų šaliai atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, NPPE Klaipėdos jūrinių tyrimų centras, Lenkijai - Ščecino jūreivystės universitetas, Vokietijai – Federalinė SVV asociacija ir Vismaro technolgijų verslo ir dizaino universitetas. Švedijos patirtimi dalijosi Blekingės technologijų institutas, Karlshamno uostas, Švedijos kelių administracija. Projekte taip pat dalyvavo 16 asocijuotų partnerių. Projekto metu vykusiuose apmokymuose dalyvavo daugiau kaip 60 verslo įmonių. Vežėjai kartu analizavo esamas problemas, siūlė šių problemų sprendimo būdus. Mokymai ne tik padėjo pasidalinti patirtimi, bet ir sudarė galimybę verslininkams susirasti partnerių vykdomiems projektams.
„Nors šis du metus trukęs projektas baigėsi, tačiau darbai tęsis ir toliau. Kartu su partneriais mes kūrėme negabaritinių krovinių pervežimo strategijas, analizavome skirtingų šalių patirtis ir ieškojome būdų, kaip tokių krovinių gabenimą palengvinti. Dabar laukia didžiausia užduotis – visiems stengtis šią strategiją įgyvendinti ir pasirūpinti, kad planai būtų ne tik išdėstyti popieriuje, bet padėtų spręsti konkrečias problemas“ , - projektą apibendrino R.Stubrienė.
Daugiau apie projektą "Oversize Baltic" skaitykite interneto svetainėje www.transportoversize.eu
„Pietų Baltijos regione kasmet išduodama daugiau kaip 6000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys deda visas pastangas, kad negabartinių krovinių pervežimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis. Projekto metu buvo parengta bendra strategija Pietų Baltijos regiono šalių vežėjams. Baigiamojoje konferencijoje Palangoje dalyvavo kelios dešimtys specialistų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos“ , - pasakojo KMTP vadovė Roma Stubrienė.
Projekto „Oversize Baltic“ metu ne tik parengta bendra strategija, bet ir įvertintos visos teisinės ir infrastruktūrinės sąlygos, kurios gali palengvinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.
Vienas iš projekto „Oversize baltic“ tikslų – nubrėžti koridorius, kuriais be didelių kliūčių galėtų judėti negabaritiniai kroviniai. Koridoriai gali palengvinti krovinių pervežimą, prisidėti prie Baltijos regiono plėtros. Tinkamai sutvarkius pervežimų sistemą, atsiveria platesnės galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir su Rytų valstybėmis, kuriose įgyvendinama daug grandiozinių projektų. Transporto koridorių numatymas leidžia tikslingiau ir efektyviau planuoti kelių infrastruktūrą. Aiškiai nubrėžus galimas stambiagabaričių krovinių judėjimo kryptis, kelius galima efektyviau pritaikyti tokių krovinių gabenimu.
Negabaritinių krovinių vežėjai neslepia, kad informacija apie tokių krovinių procedūras skirtingose šalyse yra sunkiai prieinama. Projekto „Oversize Baltic“ vykdytojai teigia, kad įgyvendinus šį projektą buvo sukurta virtuali informacinė negabaritinio transporto sistema OTIN. Ši sistema leidžia gauti reikiamą vežėjams apibendrintą informaciją apie pervežimus Pietų Baltijos regione – joje pateikiami susisteminti maršrutų žemėlapiai, skirtingų šalių įstatymai bei leidimų išdavimo priemonės. Taip krovinių vežėjai gali greičiau sutvarkyti reikiamas procedūras, nes informacijos ieškojimas iki šiol atimdavo daug brangaus laiko.
Projektui vadovavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, mūsų šaliai atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, NPPE Klaipėdos jūrinių tyrimų centras, Lenkijai - Ščecino jūreivystės universitetas, Vokietijai – Federalinė SVV asociacija ir Vismaro technolgijų verslo ir dizaino universitetas. Švedijos patirtimi dalijosi Blekingės technologijų institutas, Karlshamno uostas, Švedijos kelių administracija. Projekte taip pat dalyvavo 16 asocijuotų partnerių. Projekto metu vykusiuose apmokymuose dalyvavo daugiau kaip 60 verslo įmonių. Vežėjai kartu analizavo esamas problemas, siūlė šių problemų sprendimo būdus. Mokymai ne tik padėjo pasidalinti patirtimi, bet ir sudarė galimybę verslininkams susirasti partnerių vykdomiems projektams.
„Nors šis du metus trukęs projektas baigėsi, tačiau darbai tęsis ir toliau. Kartu su partneriais mes kūrėme negabaritinių krovinių pervežimo strategijas, analizavome skirtingų šalių patirtis ir ieškojome būdų, kaip tokių krovinių gabenimą palengvinti. Dabar laukia didžiausia užduotis – visiems stengtis šią strategiją įgyvendinti ir pasirūpinti, kad planai būtų ne tik išdėstyti popieriuje, bet padėtų spręsti konkrečias problemas“ , - projektą apibendrino R.Stubrienė.
Daugiau apie projektą "Oversize Baltic" skaitykite interneto svetainėje www.transportoversize.eu
2011 m. liepos 8 d., penktadienis
Šveicarų rizikos kapitalistai žvalgysis Lietuvoje
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarų rizikos kapitalo fondu „LSVenture“, kuris investuoja į technologijų vystymą ir smulkių technologinių kompanijų kūrimą. Taip atsiveria kelias Lietuvos mokslininkams, verslininkams įgyvendinti projektus, kuriems surasti lėšų ne taip paprasta.
„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka – kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti“ į tarptautinius vandenis“ , - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.
KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirties rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas“ , - teigė R. Stubrienė.
LSVenture – tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieško naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.
„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos – tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas“ , - sakė LSVenture atstovai.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas
mob. tel .nr. 8 686 37681
el. p. projects@kmtp.lt
„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka – kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti“ į tarptautinius vandenis“ , - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.
KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirties rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas“ , - teigė R. Stubrienė.
LSVenture – tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieško naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.
„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos – tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas“ , - sakė LSVenture atstovai.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas
mob. tel .nr. 8 686 37681
el. p. projects@kmtp.lt
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"
Klaipėdoje baigėsi forumas apie suskystintų dujų (LNG) terminalo galimybes ir perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologjų parko (KMTP) surengtame renginyje patirtimi dalijosi LNG specialistai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, pranešimus skaitė Lietuvos atstovai. Ekspertai teigia, kad Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį įgyvendindama šį projektą, todėl nėra abejonių, kad jau 2014 metų, kaip ir planuota, Klaipėdos uoste pradės veikti LNG terminalas.
"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.
KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.
„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.
LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.
Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki
Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA
"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.
KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.
„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.
LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.
Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki
Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA
2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis
Tarptautinės konferencijos „East Link“ vaisiai jau raškomi
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.
Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.
Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.
Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.
Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...
Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.
Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?
Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.
Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.
Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.
Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.
Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.
Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.
Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.
Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...
Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.
Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?
Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.
Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.
Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.
Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.
2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis
Naujausi jūrinių inovacijų vėjai – apdovanojimuose “Vėjų rožė”
Jau trečią kartą Klaipėdoje bus pagerbti žmonės, drąsiai diegiantys inovacijas jūrų versle ir moksle, skatinantys tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, dedantys pastangas, kad būtų įgyvendinti svarbūs šaliai ir regionui logistikos projektai – jiems bus įteikti “Vėjų rožės” apdovanojimai. Kadangi vėjų rožė turi keturias kryptis (t.y. keturis rumbus), yra įsteigtos ir keturios nominacijos.
Birželio 15 – 16 d. Klaipėdoje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ metu, tarptautiniai apdovanojimai bus įteikti už indėlį į politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos, už mokslo laimėjimus tobulinant jūrų, transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Apdovanojimų sulauks asmuo ar organizacija stiprinanti ir populiarinanti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklą. „Vėjų rožės“ prizas bus įteiktas ir už sėkmingai įgyvendintą transporto ar logistikos projektą ir efektingiausią investicinę programą tarptautinių Eurazijos transporto koridorių plėtroje.
„Šiųmetinių apdovanojimų specifiką lėmė svarbus Lietuvos įsipareigojimas – 2011 metais mūsų šalis pradėjo pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Prieš tai pirminkaujantis Kazachstanas nubrėžė aiškiai kryptį – dėti visas pastangas, kad būtų sėkmingai plėtojama ir vystoma transporto ir tranzito plėtra. Lietuva tęsia Kazachstano pradėtus darbus ir ypatingą dėmesį skiria transporto tematikai. “ , - sakė Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.
“Vėjų rožės” nominacijos Klaipėdoje žinomos nuo 2009 metų - jos pakeitė savo pirmtakus - “Anatolijaus” apdovanojimus. Renginio organizatoriai kasmet stengiasi stebinti – pavyzdžiui, pernai apdovanojimai peržengė Lietuvos ribas, “Vėjų rožės” buvo išdalintos Kazachstane. Kaip ir įprastai, pretendentus į nominacijas siūlo verslo asociacijos, konfederacijos, pramonės ir amatų rūmai, mokymo ir mokslo įstaigos, ministerijos, visuomeninės jūrų organizacijos, ES jūrų institucijos ir kt. Laimėtojus išrenka speciali komisija.
Renginio organizatoriai sako, kad apdovanojimų pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Vėjų rožė – navigacijos prietaisas, kurį nuo senų laikų naudojo jūrininkai bei meteorologai, norėdami nustatyti vėjo gūsingumą, kryptį, dažniausiai vyraujančius vėjus. Istorijos šaltiniuose minima, kad vėjų rožė jūrininkų buvo pradėta naudoti dar IV a. pr. Kr. Nuo tų laikų vėjų rožė itin pasikeitė ir tapo kompaso pagrindu. Apdovanojimų sumanytojai teigia - vėjų rožė rodo vėjo kryptį, tad apdovanojimai atskleidžia, kokie vėjai šiuo metu vyrauja jūrinių inovacijų ir mokslo, transporto srityse.
„Simboliška, kad vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Transportui, logistikai apdovanojimuose skiriame ypatingą dėmesį“ , - sako apdovanojimus įsteigusio tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ leidėja Zita Tallat -Kelpšaitė.
Per porą metų savo šeimininkus surado jau aštuoni originalūs sidabriniai, auksu ir emale dengti apdovanojimai. 2009 metais už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą apdovanojimas įteiktas Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviams. Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos (Lietuva) ir kompanijos “BARD Engengineering” (Vokietija) projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power". Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2010 metais apdovanojimai vyko Kazachstane, Almatos mieste. Nominacijoje “Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą” apdovanotas Kazachstano transporto ir komunikacijų ministras Abelgazy Kusainovas. Už inovatyviausią ir sėkmingiausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi pagerbta tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU) už projektą “Naujoji Eurazijos autotransporto iniciatyva” (NELTI). Už indėlį į Kazachstano ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą apdovanotas Vytautas Varasimavičius, Lietuvos ir Kazachstano kompanijų grupės “TL NIKA Group” vadovas. Prizas už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą įteiktas Iljai Segalui Kazachstano nacionalinės ekspeditorių asociacijos direktorius.
Kaip ir įprastai, apdovanojimai „Vėjų rožė“ sutampa su svarbiais jūriniais renginiais, tarptautinėmis konferencijomis. Užpernai renginys šurmuliavo Baltijos jūrinių inovacijų forumo metu, pernai tarptautiniai apdovanojimai įteikti per Almatoje (Kazachstane) rengtą konferenciją „Logistikos vaidmuo kelyje Azija – Europa“. Šiemet nominacijos bus įteiktos birželio 15-16 d. Šiomis dienomis Klaipėdoje bus rengiama tarptautinė konferencija transporto ir logistikos klausimais „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“. Joje bus diskutuojama, kaip garantuoti krovinių gabenimo Baltijos jūra ir Rytų – Vakarų bei Vakarų – Rytų kryptimis saugumą ir logistikos grandinės patikimumą. Be to, naudinga pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi, aptarti galimas bendradarbiavimo galimybes.
Konferencijos organizatorių teigimu, būtina ieškoti kelių, kaip glaudžiau bendradarbiauti Europos ir Azijos verslo, mokslo sektoriams. Neabejojama, kad po finansinės krizės yra daug puikių galimybių pradėti naują ir sėkmingą ekonomikos ir geopolitikos santykių etapą.
Klaipėdoje rengiama vis daugiau renginių, kuriais siekiama paskatinti tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti politikus, verslo, mokslo atstovus jūrinės politikos klausimais. Daug renginių vyksta po Klaipėdos mokslo ir technologijų parko stogu.
„Kiekvienais metais stengiamės, kad į renginius atvykę žmonės gautų kuo įvairesnės ir įdomesnės informacijos apie jūrines technologijos, šio sektoriaus naujoves. Užpernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengėme Jūrinių technologijų ir inovacijų parodą – joje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje. Daug dėmesio sulaukė kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas“ , - teigė R. Stubrienė.
Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai
Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus.
Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.
Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).
Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.
Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.
Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.
Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.
“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.
Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.
„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.
Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.
Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.
„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.
UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.
„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.
Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.
„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.
Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.
Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).
Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.
Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.
Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.
Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.
“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.
Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.
„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.
Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.
Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.
„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.
UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.
„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.
Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.
„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.
2011 m. kovo 28 d., pirmadienis
Klaipėdos "Parazitui" priešnuodžių nebuvo
Klaipėdos robotų konstruktoriai - vėl nepralenkiami. Uostamiesčio technikai susišlavė pagrindinius prizus Austrijoje vykusiame tarptautiniame robotų kovų čempionate „Robot Challenge“.
Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas“ prestižinėje mega sumo (iki 3 kg) kategorijoje neturėjo lygių ir iškovojo pirmąją vietą. Robotas atrodė tarsi ne savo kategorijos mašina. Greitis ir tikslumas „Parazitui“ neleido iš 20 kovų pralaimėti nė karto. Kiekvienas „Parazito“ pasirodymas buvo lydimas lankytojų plojimų ir pavydžių konstruktorių žvilgsnių.
Sėkmė lydėjo ir kitą klaipėdietį. Vienoje populiariausių Mini sumo kategorijojų, klaipėdiečio Egidijaus Vedeikio sukonstruotas robotas laimėjo 2-ąją vietą, praėjusiais metais jis buvo trečias. Nors klaipėdietis savo roboto per metus visai neatnaujino ir netobulino, bet praeityje įdėtas darbas leido antrus metus vadintis vienu geriausių savo rungtyje.
„Kovo – balandžio mėnesiai yra robotikos fanų pikas. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta garsiausi Europos robotikos renginiai, kurių pats svarbiausias yra „Robot Challenge“. Austrijoje vykstančios varžybos pritraukia daugiausia dalyvių ir lankytojų. Visos Europos robotikos konstruotojai metų metus ruošiasi renginiui ir tobulina savo robotus, tam, kad galėtų sudalyvauti šiame didžiuliame renginyje“ - įspūdžiais dalijosi V.Rodnovas, vadovaujantis klaipėdiečių „Rodman Robotics“ klubui.
Šiose tarptautinėse varžybose puikiai pasirodė ir finale rungėsi Klaipėdos Universiteto studentai, M. Lukas ir A. Knolis. Stiprius robotus sukonstravo ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai vadovaujami mokytojo Vismantas Masioko, kurie užėmė 5 ir 6 vietas. Tokie Lietuvių rezultatai leidžia pagrįstai vadinti Lietuvą ne tik krepšinio, bet ir robotikos šalimi (Europos Japonija).
„Per metus robotų konstruotojai gerokai patobulėjo, akivaizdu, kad Europos robotikos lygis yra smarkiai pakilęs. Didžiausi robotikos klubai sulaukia daugiau narių, plečiasi robotikos fanų ratas, todėl vyksta daugiau varžybų ir varžosi tobulesni robotai“ , - pasakojo V. Rodnovas.
Klaipėdiečiai – vieni stipriausių Europos robotų konstruotojų, todėl nenuostabu, kad jiems suteikta garbė šiemet organizuoti Europos robotų čempionatą, kuriame susikaus stipriausi Europos robotai. Čempionatas „European Robot League“ vyks balandžio 23 dieną. Turnyrą organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su organizacija „Baltic Robot Sumo“.
Susipažinti su Austrijoje prizus iškovojusiais robotais ir jų konstruotojais bei sužinoti apie balandį Klaipėdoje vyksiančias robotų kovas kviečiame rytoj (antradienį) 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas (mob.tel.nr. 868637681) arba Vitalijus Rodnovas, „Rodman Robotics“ klubo vadovas (mob.tel.nr. 867304819)
www.kmtp.lt ; www.balticrobotsumo.org
Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas“ prestižinėje mega sumo (iki 3 kg) kategorijoje neturėjo lygių ir iškovojo pirmąją vietą. Robotas atrodė tarsi ne savo kategorijos mašina. Greitis ir tikslumas „Parazitui“ neleido iš 20 kovų pralaimėti nė karto. Kiekvienas „Parazito“ pasirodymas buvo lydimas lankytojų plojimų ir pavydžių konstruktorių žvilgsnių.
Sėkmė lydėjo ir kitą klaipėdietį. Vienoje populiariausių Mini sumo kategorijojų, klaipėdiečio Egidijaus Vedeikio sukonstruotas robotas laimėjo 2-ąją vietą, praėjusiais metais jis buvo trečias. Nors klaipėdietis savo roboto per metus visai neatnaujino ir netobulino, bet praeityje įdėtas darbas leido antrus metus vadintis vienu geriausių savo rungtyje.
„Kovo – balandžio mėnesiai yra robotikos fanų pikas. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta garsiausi Europos robotikos renginiai, kurių pats svarbiausias yra „Robot Challenge“. Austrijoje vykstančios varžybos pritraukia daugiausia dalyvių ir lankytojų. Visos Europos robotikos konstruotojai metų metus ruošiasi renginiui ir tobulina savo robotus, tam, kad galėtų sudalyvauti šiame didžiuliame renginyje“ - įspūdžiais dalijosi V.Rodnovas, vadovaujantis klaipėdiečių „Rodman Robotics“ klubui.
Šiose tarptautinėse varžybose puikiai pasirodė ir finale rungėsi Klaipėdos Universiteto studentai, M. Lukas ir A. Knolis. Stiprius robotus sukonstravo ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai vadovaujami mokytojo Vismantas Masioko, kurie užėmė 5 ir 6 vietas. Tokie Lietuvių rezultatai leidžia pagrįstai vadinti Lietuvą ne tik krepšinio, bet ir robotikos šalimi (Europos Japonija).
„Per metus robotų konstruotojai gerokai patobulėjo, akivaizdu, kad Europos robotikos lygis yra smarkiai pakilęs. Didžiausi robotikos klubai sulaukia daugiau narių, plečiasi robotikos fanų ratas, todėl vyksta daugiau varžybų ir varžosi tobulesni robotai“ , - pasakojo V. Rodnovas.
Klaipėdiečiai – vieni stipriausių Europos robotų konstruotojų, todėl nenuostabu, kad jiems suteikta garbė šiemet organizuoti Europos robotų čempionatą, kuriame susikaus stipriausi Europos robotai. Čempionatas „European Robot League“ vyks balandžio 23 dieną. Turnyrą organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su organizacija „Baltic Robot Sumo“.
Susipažinti su Austrijoje prizus iškovojusiais robotais ir jų konstruotojais bei sužinoti apie balandį Klaipėdoje vyksiančias robotų kovas kviečiame rytoj (antradienį) 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas (mob.tel.nr. 868637681) arba Vitalijus Rodnovas, „Rodman Robotics“ klubo vadovas (mob.tel.nr. 867304819)
www.kmtp.lt ; www.balticrobotsumo.org
2011 m. kovo 25 d., penktadienis
Mintys ir širdys skirtos jūrai: jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą
Šią savaitę pasirodė nauja internetinių dienoraščių serija, kurioje jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą. Jūrų mokslu besidominčiam jaunimu tai - puiki galimybė sužinoti apie jūrų tyrėjo profesiją, pakomentuoti dienoraščio įrašus ar tiesiogiai užduoti rūpimą klausimą dienoraščio rengėjams. Dienoraščio pasakojimus pradės dr. Natalie Loick-Wilde, jūrų biologė, tirianti azoto ciklą jūroje ir svarbą jūroje gyvenantiems organizmams. Dienoraštį rasite čia.
Ši veikla vykdoma ES projekto “South Baltic Weblab" rėmuose, kuriame dalyvauja jūrų tyrėjai, informatikai ir e-mokymo ekspertai iš 6 institucijų Baltijos jūros regione. Šio projekto tikslas yra supažindinti su jūrinių tyrimų svarba ir įvairove: tam kuriamas virtualus mokymosi modulis apie Baltijos jūrą, rašomi dienoraščiai, organizuojamos kasmetinės tyrėjų stovyklos skirtos jaunimui nuo 15 iki 18 metų. Pirmajį iš penkių mokymosi modulių bus galima išbandyti 2011 metų vasarą.
„Pietų Baltijos Weblab“ projektas dalinai finansuojama ES komisijos pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto koordinatorius – Leibnico institutas Baltijos jūros tyrimams Rostoke-Varnemiundėje.
Kiti partneriai: Okeanologijos Lenkijos mokslų akademijos institutas; Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas; Lundo universiteto Žemės ir ekosistemų tyrimų departamentas; Ščesino universiteto Jūros ir pakrančių mokslų institutas; Rostoko universiteto Informatikos institutas; Danijos technikos universitetas, Nacionalinė subalansuotos energijos laboratorija.
M. Kataržytė
Šaltinis: www.balsas.lt
Ši veikla vykdoma ES projekto “South Baltic Weblab" rėmuose, kuriame dalyvauja jūrų tyrėjai, informatikai ir e-mokymo ekspertai iš 6 institucijų Baltijos jūros regione. Šio projekto tikslas yra supažindinti su jūrinių tyrimų svarba ir įvairove: tam kuriamas virtualus mokymosi modulis apie Baltijos jūrą, rašomi dienoraščiai, organizuojamos kasmetinės tyrėjų stovyklos skirtos jaunimui nuo 15 iki 18 metų. Pirmajį iš penkių mokymosi modulių bus galima išbandyti 2011 metų vasarą.
„Pietų Baltijos Weblab“ projektas dalinai finansuojama ES komisijos pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto koordinatorius – Leibnico institutas Baltijos jūros tyrimams Rostoke-Varnemiundėje.
Kiti partneriai: Okeanologijos Lenkijos mokslų akademijos institutas; Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas; Lundo universiteto Žemės ir ekosistemų tyrimų departamentas; Ščesino universiteto Jūros ir pakrančių mokslų institutas; Rostoko universiteto Informatikos institutas; Danijos technikos universitetas, Nacionalinė subalansuotos energijos laboratorija.
M. Kataržytė
Šaltinis: www.balsas.lt
2011 m. sausio 25 d., antradienis
Klaipėdoje kuriama negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų sistema
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusi dukterinė norvegų kapitalo įmonė “Omega Technology” kartu su KMTP kuria vadinamąją “one stop shop” sistemą OTIN(Oversize Transport Information Network), kuri padėtų transporto įmonėms gauti informaciją apie negabaritinių krovinių gabenimą bei įgyti negabaritiniam transportui būtinus leidimus.
Tai – KMTP inicijuoto tarptautinio projekto “Oversize Baltic” dalis. Minėtu projektu devyni Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos partneriai sieks pagerinti negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų kokybę bei didelių krovinių pervežimo funkcinį (operacinį) suderinamumą Pietų Baltijos regione.
Minėto regiono negabaritinių krovinių pervežimo strategija vystoma siekiant sukurti vieningą regioninį požiūrį į negabaritinių krovinių pervežimo procedūras ir išskirti keturis pagrindinius tobulinimo aspektus: pervežimo koridorius, įstatyminę bazę, ekonominį poveikį, infrastruktūros ir technologijos tobulinimą.
Tad plėtojant sėkmingą bendradarbiavimą su norvegų-lietuvių įmone “Omega Technology” kuriama negabaritinių krovinių gabenimo paslaugų sistema, kurios dėka transporto bendrovės galėtų gauti informaciją apie negabaritinių krovinių pervežimą Pietų Baltijos regione.
Sistemą numatoma integruoti su jau veikiančiomis sistemomis Švedijoje ir Vokietijoje taip ženkliai pagerinant leidimų išdavimo paslaugų prieinamumą. Šalyse, kuriose informacinės sistemos nebuvo pritaikytos vadinamųjų web paslaugų teikimui, bus taikoma išplėstinė sistemos versija, leidžianti supaprastinti komunikaciją tarp atsakingų institucijų ir vežėjų. Įgyvendinus esamą projektą planuojama sistemos plėtra tiek funkciniame, tiek geografiniame kontekstuose. Tikimasi, kad jau greitai sistemos teikiamomis paslaugomis galės naudotis visas Baltijos jūros regionas.
„Omega“ – tai tarptautinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra projektų valdymo sistemų kūrimas ir pritaikymas klientų poreikiams. Įmonės pagrindinė būstinė įsikūrusi Norvegijos miestelyje Olensvag. Padaliniai ir dukterinės įmonės yra įsteigtos įvairiose pasaulio vietose: Norvegijoje, Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Singapūre.
„Omegos“ dukterinė įmonė UAB „Omega Technology“ atidaryta 2006 m.. Visi įmonės darbuotojai yra kvalifikuoti informacinių technologijų specialistai, nuolat tobulinantys turimas žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose.
„Omega Technology“ veikloje naudojamos naujausios programinės technologijos, vykdomi strateginiai tyrimai, testavimai. Įmonė orientuojasi į kompanijos „Microsoft“ programinių produktų kūrimo gaires bei „Omegos AS“ sukurtą aplikacijų kūrimo karkasą – AppFrame, kuris nustato bendras sistemų kūrimo gaires, o tai leidžia AppFrame produktus lengvai integruoti tarpusavyje.
“Omega Technology” kuria nestandartinius IT programinius produktus pritaikydama juos individualiems kliento poreikiams.
Daugiau apie “Omega Technology” www.omega.no
Tai – KMTP inicijuoto tarptautinio projekto “Oversize Baltic” dalis. Minėtu projektu devyni Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos partneriai sieks pagerinti negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų kokybę bei didelių krovinių pervežimo funkcinį (operacinį) suderinamumą Pietų Baltijos regione.
Minėto regiono negabaritinių krovinių pervežimo strategija vystoma siekiant sukurti vieningą regioninį požiūrį į negabaritinių krovinių pervežimo procedūras ir išskirti keturis pagrindinius tobulinimo aspektus: pervežimo koridorius, įstatyminę bazę, ekonominį poveikį, infrastruktūros ir technologijos tobulinimą.
Tad plėtojant sėkmingą bendradarbiavimą su norvegų-lietuvių įmone “Omega Technology” kuriama negabaritinių krovinių gabenimo paslaugų sistema, kurios dėka transporto bendrovės galėtų gauti informaciją apie negabaritinių krovinių pervežimą Pietų Baltijos regione.
Sistemą numatoma integruoti su jau veikiančiomis sistemomis Švedijoje ir Vokietijoje taip ženkliai pagerinant leidimų išdavimo paslaugų prieinamumą. Šalyse, kuriose informacinės sistemos nebuvo pritaikytos vadinamųjų web paslaugų teikimui, bus taikoma išplėstinė sistemos versija, leidžianti supaprastinti komunikaciją tarp atsakingų institucijų ir vežėjų. Įgyvendinus esamą projektą planuojama sistemos plėtra tiek funkciniame, tiek geografiniame kontekstuose. Tikimasi, kad jau greitai sistemos teikiamomis paslaugomis galės naudotis visas Baltijos jūros regionas.
„Omega“ – tai tarptautinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra projektų valdymo sistemų kūrimas ir pritaikymas klientų poreikiams. Įmonės pagrindinė būstinė įsikūrusi Norvegijos miestelyje Olensvag. Padaliniai ir dukterinės įmonės yra įsteigtos įvairiose pasaulio vietose: Norvegijoje, Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Singapūre.
„Omegos“ dukterinė įmonė UAB „Omega Technology“ atidaryta 2006 m.. Visi įmonės darbuotojai yra kvalifikuoti informacinių technologijų specialistai, nuolat tobulinantys turimas žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose.
„Omega Technology“ veikloje naudojamos naujausios programinės technologijos, vykdomi strateginiai tyrimai, testavimai. Įmonė orientuojasi į kompanijos „Microsoft“ programinių produktų kūrimo gaires bei „Omegos AS“ sukurtą aplikacijų kūrimo karkasą – AppFrame, kuris nustato bendras sistemų kūrimo gaires, o tai leidžia AppFrame produktus lengvai integruoti tarpusavyje.
“Omega Technology” kuria nestandartinius IT programinius produktus pritaikydama juos individualiems kliento poreikiams.
Daugiau apie “Omega Technology” www.omega.no
2011 m. sausio 11 d., antradienis
Veržliausia 2010 m. KMTP įmonė
2010-ieji Lietuvos verslui tapo įsimintinais metais, kupinais naujų iššūkių, kūrybingumo ir darbštumo. Nepaisant ekonominių sunkumų, kai kurios įmonės sugebėjo ne tik atlaikyti sunkmetį, bet adaptuotis prie susidariusios situacijos ir pasiekti sėkmingų rezultatų. Tokios įmonės vertos pagyrimų ir paskatinimo, būtent todėl Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Ūkio banku parodė iniciatyvą siekiant apdovanoti tokias sumanias įmones. 2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke buvo apdovanota veržliausia įmonė siekiant pasidžiaugti jos sėkme ir parodyti kitoms kompanijoms, kad kūrybiškumas bei inovatyvumas yra realus verslo raktas į sėkmę.
Ką reiškia būti veržlia įmonė? Vieniems, tai atrodo kiekybinis kriterijus, kur didžiausią svarbą turi darbuotojų skaičiaus augimas. Kitiems tai, metinės apyvartos ir pelno rodikliai, rodantys tikrąją kompanijos vertę ir veržlumą. Galiausiai konkurso organizatoriai nusprendė užimti tarpinę poziciją ir įmones vertinti kompleksiškai, kuomet darbuotojų skaičius lygiai taip pat svarbus, kiek ir finansiniai rodikliai, tačiau svarbiausias vertinimo kriterijus buvo inovatyvumo elementas. Konkurso organizatoriai laikėsi platesnės inovacijos sampratos. Prioritetas buvo teikiamas įmonėms, įdiegusioms inovatyvius sprendimus savo veikloje, išplėtusioms eksporto rinkas, pasirašiusioms pelningus ir daug žadančius ateities kontraktus su partneriais, kitaip tariant visa, kas įvyko 2010 m., kuo įmonė gali pasigirti ir tikisi, kad tai paskatins jos visapusišką augimą.
Parko administracija kartu su banko atstovais po ilgų svarstymų atrinko tris įmones, kurios savo rezultatais ženkliai skyrėsi nuo kitų. Pirmoji tai UAB „Marine Technology“ - norvegiško kapitalo įmonė, įkūnijanti Klaipėdos darbuotojų kvalifikaciją dirbti tarptautinėje jūrinių technologijų kompanijoje, kuri garsi savo įranga ir projektavimo paslaugomis jūrų ir laivybos pramonėje. Nors Lietuvos filiale dirba tik 3 žmonės, tačiau ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų įdiegimas ir sertifikavimo bendrovės DNV pripažinimas rodo aukštą kokybinį bendrovės įvertinimą, kuris buvo pasiektas 2010 metais.
UAB „Power Media“ – jauna, energinga įmonė maloniai nustebino didžiuliu darbuotojų skaičiaus augimu. Nuo 2 darbuotojų metų pradžioje, per metus įmonė išaugo iki 8, demonstruodama, įspūdingą darbuotojų augimo koeficientą - 300 %! Sėkmingai IT sektoriuje besidarbuojanti įmonė specializuojasi internetinių puslapių kūrime ir programavime. Kaip teigė įmonės vadovas, kokybė buvo įvertinta dirbant užsienyje – padidėjusios darbų apimtys, gautos iš užsakovų Airijoje, tolygiai didėjo paskutinius 6 mėnesius, tai leido plėsti darbuotojų skaičių ir kelti teikiamų paslaugų kokybę.
Trečioji kompanija UAB „Grand Partners“ konkurso organizatorių buvo įvertinta geriausiai. Būtent ši parko senbuvė buvo išrinkta veržliausia 2010 m. KMTP įmone ir apdovanota Ūkio banko įsteigtais prizais. Verslo konsultacijas ir mokymų paslaugas teikianti komanda iš tiesų 2010–sius galėjo pavadinti sėkmingais. Anot komercijos direktoriaus, Andriaus Petravičiaus, per metus įmonė laimėjo apie 20 stambių mokymų kontraktų, kurie leido padidinti apyvartą apie 2-2,5 karto. Nuo rugsėjo mėnesio „Partneriai“ susijungė su tarptautine mokymų kompanija Linkage Inc ir nuo šių metų tapo atstovais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos rinkoms kaip Linkage Baltic. Kaip vieną reikšmingiausių metų laimėjimų A.Petravičius įvardino įgyvendintą tarptautinį projektą, kurio metu tinklas Linkage Inc vedė mokymus Samsung aukščiausio lygio vadovams, o UAB „Grand Partners“ ekspertai konsultavo Rusijos ir Ukrainos „Samsung“ vadovus (apie 150 vadovų). Lietuvos rinkoje vienu iš didžiausių ir sėkmingiausių 2010 metų įvykių, įmonės atstovas įvardino „Arvi ir ko“ vadovų ugdymą. „Šiai korporacijai mes padedame eiti per pokyčius, kuriuos patiria vadovai ir diegiame vadovavimo kultūrą paremtą koučingu (angl. „coaching“ - trenerystė)“ teigė įmonės atstovas.
Parko įmonės 2010 metais parodė sugebėjimą adaptuotis ir savo profesionalumo dėka į sunkmetį reaguoti kūrybiškai. KTMP kartu su Ūkio banku planuoja kasmet apdovanoti įmones už kompleksinį augimą ir kartu, kaip bendruomenei, pasidžiaugti pasiektais rezultatais.
Linkime visoms įmonėms sėkmės, geros nuotaikos ir kūrybiškumo 2011-siais!
Ką reiškia būti veržlia įmonė? Vieniems, tai atrodo kiekybinis kriterijus, kur didžiausią svarbą turi darbuotojų skaičiaus augimas. Kitiems tai, metinės apyvartos ir pelno rodikliai, rodantys tikrąją kompanijos vertę ir veržlumą. Galiausiai konkurso organizatoriai nusprendė užimti tarpinę poziciją ir įmones vertinti kompleksiškai, kuomet darbuotojų skaičius lygiai taip pat svarbus, kiek ir finansiniai rodikliai, tačiau svarbiausias vertinimo kriterijus buvo inovatyvumo elementas. Konkurso organizatoriai laikėsi platesnės inovacijos sampratos. Prioritetas buvo teikiamas įmonėms, įdiegusioms inovatyvius sprendimus savo veikloje, išplėtusioms eksporto rinkas, pasirašiusioms pelningus ir daug žadančius ateities kontraktus su partneriais, kitaip tariant visa, kas įvyko 2010 m., kuo įmonė gali pasigirti ir tikisi, kad tai paskatins jos visapusišką augimą.
Parko administracija kartu su banko atstovais po ilgų svarstymų atrinko tris įmones, kurios savo rezultatais ženkliai skyrėsi nuo kitų. Pirmoji tai UAB „Marine Technology“ - norvegiško kapitalo įmonė, įkūnijanti Klaipėdos darbuotojų kvalifikaciją dirbti tarptautinėje jūrinių technologijų kompanijoje, kuri garsi savo įranga ir projektavimo paslaugomis jūrų ir laivybos pramonėje. Nors Lietuvos filiale dirba tik 3 žmonės, tačiau ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartų įdiegimas ir sertifikavimo bendrovės DNV pripažinimas rodo aukštą kokybinį bendrovės įvertinimą, kuris buvo pasiektas 2010 metais.
UAB „Power Media“ – jauna, energinga įmonė maloniai nustebino didžiuliu darbuotojų skaičiaus augimu. Nuo 2 darbuotojų metų pradžioje, per metus įmonė išaugo iki 8, demonstruodama, įspūdingą darbuotojų augimo koeficientą - 300 %! Sėkmingai IT sektoriuje besidarbuojanti įmonė specializuojasi internetinių puslapių kūrime ir programavime. Kaip teigė įmonės vadovas, kokybė buvo įvertinta dirbant užsienyje – padidėjusios darbų apimtys, gautos iš užsakovų Airijoje, tolygiai didėjo paskutinius 6 mėnesius, tai leido plėsti darbuotojų skaičių ir kelti teikiamų paslaugų kokybę.
Trečioji kompanija UAB „Grand Partners“ konkurso organizatorių buvo įvertinta geriausiai. Būtent ši parko senbuvė buvo išrinkta veržliausia 2010 m. KMTP įmone ir apdovanota Ūkio banko įsteigtais prizais. Verslo konsultacijas ir mokymų paslaugas teikianti komanda iš tiesų 2010–sius galėjo pavadinti sėkmingais. Anot komercijos direktoriaus, Andriaus Petravičiaus, per metus įmonė laimėjo apie 20 stambių mokymų kontraktų, kurie leido padidinti apyvartą apie 2-2,5 karto. Nuo rugsėjo mėnesio „Partneriai“ susijungė su tarptautine mokymų kompanija Linkage Inc ir nuo šių metų tapo atstovais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos rinkoms kaip Linkage Baltic. Kaip vieną reikšmingiausių metų laimėjimų A.Petravičius įvardino įgyvendintą tarptautinį projektą, kurio metu tinklas Linkage Inc vedė mokymus Samsung aukščiausio lygio vadovams, o UAB „Grand Partners“ ekspertai konsultavo Rusijos ir Ukrainos „Samsung“ vadovus (apie 150 vadovų). Lietuvos rinkoje vienu iš didžiausių ir sėkmingiausių 2010 metų įvykių, įmonės atstovas įvardino „Arvi ir ko“ vadovų ugdymą. „Šiai korporacijai mes padedame eiti per pokyčius, kuriuos patiria vadovai ir diegiame vadovavimo kultūrą paremtą koučingu (angl. „coaching“ - trenerystė)“ teigė įmonės atstovas.
Parko įmonės 2010 metais parodė sugebėjimą adaptuotis ir savo profesionalumo dėka į sunkmetį reaguoti kūrybiškai. KTMP kartu su Ūkio banku planuoja kasmet apdovanoti įmones už kompleksinį augimą ir kartu, kaip bendruomenei, pasidžiaugti pasiektais rezultatais.
Linkime visoms įmonėms sėkmės, geros nuotaikos ir kūrybiškumo 2011-siais!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)