Pirmaujanti pasaulyje Lietuvos mobilių aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ stiprina savo pozicijas milijardinėje Indijos rinkoje. „GetJar“ bendradarbiaus su didžiausiu ir vieninteliu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi „Reliance Communications“, turinčiu daugiau nei 100 mln. abonentų.
Remiantis susitarimu, „Reliance Communications“ siulys dešimtis tūkstančių „GetJar“ mobiliųjų aplikacijų savo masyviai vartotojų bazei. „Mes ieškojome verslo partnerio, kuris yra stambus ir patyręs mobiliųjų aplikacijų versle bei galėtų pasiūlyti programas ir žaidimus visų tipų telefonų turėtojams“, – sakė „Reliance Communications“ pridėtinės vertės paslaugų vadovas Anilas Pande.
„Bendradarbiaudami su „Reliance Communications“ galime pasiūlyti visiems operatoriaus klientams daugiau nei 65 tūkst. aplikacijų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų, mums yra kritiškai svarbu čia įsitvirtinti“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. Anot jo, sutartis su didžiausiu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi sustiprins „GetJar“ pozicijas šioje Azijos šalyje. „Indija yra augančios ekonomikos šalis, joje kasmet labai sparčiai daugėja mobiliojo ryšio abonentų. Džiaugiamės, kad lietuviškas GetJar jau dabar Indijoje yra ketvirtas populiariausias portalas po „Yahoo“, „Google“ ir „Orkut“. Tikimės, kad aljansas su „Reliance Communications“ dar pagerins mūsų poziciją“, – sakė I. Laurs.
„Reliance Communications“ vartotojai turės priėjimą prie tūkstančių aplikacijų – žaidimų, bendravimo socialiniuose tinkluose programų, sporto, pramoginių ar verslui skirtų aplikacijų. Populiarios programos, tokios kaip „Facebook® Mobile”, „Yahoo!“, „Google Maps“ ir daugelis kitų iš „GetJar“ yra pritaikytos daugiau nei 2300 skirtingų telefonų modelių.
„Reliance Communications“ yra didžiausias pagal abonentų skaičių mobiliojo ryšio operatorius iš daugiau kaip 30 jau bendradarbiaujančių su „GetJar“. Lietuviško kapitalo bendrovė yra sukūrusi mobiliųjų aplikacijų platinimo kanalus mobiliojo ryšio operatoriams „Sprint“ (JAV), „Rogers“ (Kanada), „Vodafone“ (Didžioji Britanija), „3UK” (Didžioji Britanija), „Virgin Mobile“ (Prancūzija), „Smart“ (Filipinai), Maxis ir „Celcom“ (Malaizija) ir kitiems.
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje ir lenkia analogiškus „Nokia“, „Google“, „Blackberry“, „Microsoft“ ir kitų kompanijų projektus. Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia per 60 mln. aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius siekia daugiau nei 900 milijonų. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis
2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis
"GetJar" įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus
Lietuvoje verslą kurti yra lengva, kaip niekada iki šiol, o darbuotojams darbo sąlygos yra kur kas geresnės nei, pavyzdžiui, JAV. Tokiomis savo mintimis su skaitytojais antradienį DELFI konferencijoje dalijosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas.
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis
Elektroninė prekyba Lietuvos rinkoje dar naujokė
Ekonominė krizė stipriai paveikė verslą visame pasaulyje. Tačiau e-komercija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios ekonominis nuosmukis nepalietė. Pastebėta, jog daugiau pardavėjų nei įprastai uždarė savo fizines ir persikėlė į interneto parduotuves.
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)