Naujausi jūrinių inovacijų vėjai – apdovanojimuose “Vėjų rožė”

Jau trečią kartą Klaipėdoje bus pagerbti žmonės, drąsiai diegiantys inovacijas jūrų versle ir moksle, skatinantys tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, dedantys pastangas, kad būtų įgyvendinti svarbūs šaliai ir regionui logistikos projektai – jiems bus įteikti “Vėjų rožės” apdovanojimai. Kadangi vėjų rožė turi keturias kryptis (t.y. keturis rumbus), yra įsteigtos ir keturios nominacijos.

Birželio 15 – 16 d. Klaipėdoje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ metu, tarptautiniai apdovanojimai bus įteikti už indėlį į politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos, už mokslo laimėjimus tobulinant jūrų, transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Apdovanojimų sulauks asmuo ar organizacija stiprinanti ir populiarinanti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklą. „Vėjų rožės“ prizas bus įteiktas ir už sėkmingai įgyvendintą transporto ar logistikos projektą ir efektingiausią investicinę programą tarptautinių Eurazijos transporto koridorių plėtroje.

„Šiųmetinių apdovanojimų specifiką lėmė svarbus Lietuvos įsipareigojimas – 2011 metais mūsų šalis pradėjo pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Prieš tai pirminkaujantis Kazachstanas nubrėžė aiškiai kryptį – dėti visas pastangas, kad būtų sėkmingai plėtojama ir vystoma transporto ir tranzito plėtra. Lietuva tęsia Kazachstano pradėtus darbus ir ypatingą dėmesį skiria transporto tematikai. “ , - sakė Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

“Vėjų rožės” nominacijos Klaipėdoje žinomos nuo 2009 metų - jos pakeitė savo pirmtakus - “Anatolijaus” apdovanojimus. Renginio organizatoriai kasmet stengiasi stebinti – pavyzdžiui, pernai apdovanojimai peržengė Lietuvos ribas, “Vėjų rožės” buvo išdalintos Kazachstane. Kaip ir įprastai, pretendentus į nominacijas siūlo verslo asociacijos, konfederacijos, pramonės ir amatų rūmai, mokymo ir mokslo įstaigos, ministerijos, visuomeninės jūrų organizacijos, ES jūrų institucijos ir kt. Laimėtojus išrenka speciali komisija.

Renginio organizatoriai sako, kad apdovanojimų pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Vėjų rožė – navigacijos prietaisas, kurį nuo senų laikų naudojo jūrininkai bei meteorologai, norėdami nustatyti vėjo gūsingumą, kryptį, dažniausiai vyraujančius vėjus. Istorijos šaltiniuose minima, kad vėjų rožė jūrininkų buvo pradėta naudoti dar IV a. pr. Kr. Nuo tų laikų vėjų rožė itin pasikeitė ir tapo kompaso pagrindu. Apdovanojimų sumanytojai teigia - vėjų rožė rodo vėjo kryptį, tad apdovanojimai atskleidžia, kokie vėjai šiuo metu vyrauja jūrinių inovacijų ir mokslo, transporto srityse.

„Simboliška, kad vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Transportui, logistikai apdovanojimuose skiriame ypatingą dėmesį“ , - sako apdovanojimus įsteigusio tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ leidėja Zita Tallat -Kelpšaitė.
Per porą metų savo šeimininkus surado jau aštuoni originalūs sidabriniai, auksu ir emale dengti apdovanojimai. 2009 metais už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą apdovanojimas įteiktas Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviams. Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos (Lietuva) ir kompanijos “BARD Engengineering” (Vokietija) projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power". Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2010 metais apdovanojimai vyko Kazachstane, Almatos mieste. Nominacijoje “Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą” apdovanotas Kazachstano transporto ir komunikacijų ministras Abelgazy Kusainovas. Už inovatyviausią ir sėkmingiausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi pagerbta tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU) už projektą “Naujoji Eurazijos autotransporto iniciatyva” (NELTI). Už indėlį į Kazachstano ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą apdovanotas Vytautas Varasimavičius, Lietuvos ir Kazachstano kompanijų grupės “TL NIKA Group” vadovas. Prizas už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą įteiktas Iljai Segalui Kazachstano nacionalinės ekspeditorių asociacijos direktorius.
Kaip ir įprastai, apdovanojimai „Vėjų rožė“ sutampa su svarbiais jūriniais renginiais, tarptautinėmis konferencijomis. Užpernai renginys šurmuliavo Baltijos jūrinių inovacijų forumo metu, pernai tarptautiniai apdovanojimai įteikti per Almatoje (Kazachstane) rengtą konferenciją „Logistikos vaidmuo kelyje Azija – Europa“. Šiemet nominacijos bus įteiktos birželio 15-16 d. Šiomis dienomis Klaipėdoje bus rengiama tarptautinė konferencija transporto ir logistikos klausimais „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“. Joje bus diskutuojama, kaip garantuoti krovinių gabenimo Baltijos jūra ir Rytų – Vakarų bei Vakarų – Rytų kryptimis saugumą ir logistikos grandinės patikimumą. Be to, naudinga pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi, aptarti galimas bendradarbiavimo galimybes.

Konferencijos organizatorių teigimu, būtina ieškoti kelių, kaip glaudžiau bendradarbiauti Europos ir Azijos verslo, mokslo sektoriams. Neabejojama, kad po finansinės krizės yra daug puikių galimybių pradėti naują ir sėkmingą ekonomikos ir geopolitikos santykių etapą.

Klaipėdoje rengiama vis daugiau renginių, kuriais siekiama paskatinti tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti politikus, verslo, mokslo atstovus jūrinės politikos klausimais. Daug renginių vyksta po Klaipėdos mokslo ir technologijų parko stogu.

„Kiekvienais metais stengiamės, kad į renginius atvykę žmonės gautų kuo įvairesnės ir įdomesnės informacijos apie jūrines technologijos, šio sektoriaus naujoves. Užpernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengėme Jūrinių technologijų ir inovacijų parodą – joje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje. Daug dėmesio sulaukė kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas“ , - teigė R. Stubrienė.

Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai

Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus.

Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.

Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.

Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.

Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.

Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.

“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.


Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.

„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.

Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.

Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.

„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.

UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.

„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.

Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.

„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.