2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

Įspūdžiai iš "All Japan Robot Sumo Tournament 2010" varžybų

Kątik grįžau namo. Naujienos blogos. Tarp "All Japan Robot Sumo Tournament 2010" varžybų (vykusių Tokijuje š.m. gruodžio 19 d.) prizininkų nebuvo lietuviškų vardų. Mano robotas "Parazitas" užsidirbo tik vieną yuko tašką (laimėjo vieną kovą iš trijų), kiti robotai - "Master of Disaster", "309", latvių "Tacka"- buvo išmesti iš ringo kaip kačiukai. "Parazito" greitis yra apie 2 metrai per sekundę, bet jis atrodė kaip vežlys prieš robotus, dauguma iš kurių važiavo apie 5 metrų per sekundę greičiu. Didžiausias siurprizas buvo tai, kad finale laimėjo visai ne greitis, bet protas. Du robotai, kurie lakstė kaip pasiutę, finale vos judėjo, ir tai buvo ne gedimas. Jie tiesiog laukė priešininko judesio kad galėtų atlikti atitinkamą manevrą. Buvo neįmanoma patikėti, kad robotai veikė autonomiškai- tai yra be žmogaus pagalbos bandė analizuoti priešininko veiksmus ir tinkamu momentu atlikti kontrataką. Vienas japonų teisėjas, paklaustas kame yra japonų sumo robotų stiprybė, atsakė - balansas. Balansas tarp galios, greičio ir proto. O multimilijoninės pajamas turinčios Fujisoft firmos įkurėjas, šiu varžybų organizatorius, paklaustas kame yra japonų žmonių stiprybė, atsakė - "hard work and teamwork". Japonų sumo robotų kūrimas turi gilias tradicijas Japonijoje. Dažniausiai pradinį dizainą, idėją sukuria sensėjus - mokytojas.
Vėliau jo mokiniai reguliariai rengia susibūrimus, kurių metu svarsto kaip galima butų tą robotą patobulinti. Kai tie mokiniai baigia mokslus, jie palieka robotą kitiems, ir robotas yra tobulinamas be sustojimo keletą metų, kol nesukuriamas naujas dizainas. Ypač vykusias konstrukcijas jie tiesiog
klonuoja - padaro daug kopijų, tad nugalėti tokią monstrų armiją tampa ypatingai sunku. Mokytojai-sensėjai užsiima robotų kūrimu dešimtmečiais.
Jeigu pirmame varžybų atrankos rate robotus paleidinėja mokiniai, tai finaluose sensšjai daro tai patys. šių metų varžybų nugalėtoju tapo ~60 metų amžiaus japonas, antrą vietą palikęs apytiksliai tokio pat amžiaus priešininkui. Nors ir sakoma, kad patirtis - tai durnių protas, sakyčiau, kad lietuvių pralaimėjimas nėra toks tragiškas. Mes parsivežėme daug žinių apie japonų robotų konstrukcijas ir strategijas, užsimezgė nauji draugiški ryšiai ir netgi Fujisoft kompanijos savininkas pareiskė norą remti musu Balticrobotsumo.org projektą. Visa tai leis pakelti Lietuvos ir Europos sumo robotų konstravimą į kitą, aukštesnį lygį. Laimėti yra sunku, bet dar sunkiau yra garbingai priimti pralaimejimą ir nenustoti kovoti toliau. Mes pripažįstame japonų robotų pranašumą šiais metais, bet dėsime visas pastangas, kad kitais metais laimėtume "All Japan Robot Sumo Tournament 2011".


Nuotrauku galerija:
http://picasaweb.google.com/vitalijrodnov/AllJapanRobotSumoTournament?feat=directlink

Pagarbiai,
Vitalij Rodnov

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

KMTP's Case Study

This season at KMTP we had the privilege of having three interns from Lithuania Christian College (LCC).
One of our interns had the opportunity to conduct an observational case study that addressed the question:
Which business environment is best suited for a start-up company: a business incubator or an office space? An email survey was send out to several companies in different countries. The companies that responded from this survey were from Lithuania, Sweden and the United States. This study analyzes the responses and formulates a conclusion and recommendation for the start-up company.
Here is the link for the case study. (Please note that the price per square meters is per YEARS instead of months)

http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/KMTPCase%20Study.pdf
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/Case%20Study%20Excel%20Sheet.pdf

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Technology Transfer Centers, United States

Klaipeda Science and Technology Park has goals that are at the center of the technology transfer industry; that is, to share skills, knowledge, technology, and manufacturing methods to governments and other organizations in order to promote scientific and technological development, and advance ideas to others who can then develop them further. The technology transfer industry is one that has had rapid growth in the last few years, especially in the United States. This article is a database of links to other websites of technology transfer centers. The first section is comprised of links to other technology-focused companies, followed by a section comprised solely of links to technology transfer centers in the University setting in the United States. The purpose of this article is simply to compile on one page an organized list of links to technology centers, in a way that is easy to browse and simple to understand. It is my hope that even from Eastern Europe, there are steps we can take to begin to form connections with similar organizations across the world. Let this database be a step towards this goal of international cooperation.


Association of University Technology Managers: http://www.autm.net/Mission_and_Goals/4752.htm

Association of University Research Parks: http://www.aurp.net/mc/page.do;jsessionid=56A663BD9B8532ED9A7CB3DBA8690934.mc1?sitePageId=113861

Federal Laboratory Consortium for Technology Transfer: http://www.federallabs.org/

The Center for Technology Commercialization, Inc.: http://www.ctc.org/site/about.htm

Technology Commercialization Center, Inc.: http://www.teccenter.org/services/

Industrial Research Institute: http://www.iriweb.org/Main/About_IRI/Public_Site/Navigation/About_IRI/About.aspx?hkey=3abf9016-ebde-4e80-96b2-782044e3528c

Acorn Technologies, Inc.: http://acorntech.com/

Air Products: http://www.airproducts.com/technology/content/

ConocoPhillips: http://www.conocophillips.com/EN/tech/Pages/index.aspx

Intellectual Property Owners Association: http://www.ipo.org/AM/Template.cfm?Section=About_IPO

National Technology Transfer Center: http://www.nttc.edu/aboutus/whoweare.asp

West Virginia High Technology Consortium Foundation: http://www.wvhtf.org/

Center for Technology Transfer and Enterprise Creation: http://www.cmu.edu/cttec/

The Massachusetts Technology Transfer Center: http://www.mattcenter.org/

Global Intellectual Property Center: http://www.theglobalipcenter.com/pages/who-we-are

Idaho Technology Transfer Center: http://idahot2.org/

Carbondale Technology Transfer Center: http://www.4cttc.org/

ECO Technology Transfer Center: http://www.ettcenter.org/

National Center for Technology Innovation: http://www.nationaltechcenter.org/index.php/about/

Pacific Northwest National Laboratory: http://www.pnl.gov/business/tech_transfer.aspx

NineSigma: http://www.ninesigma.com/WhoWeAre/NineSigmaOverview.aspx

Innovaro: http://www.innovaro.com/ClientServices/TechnologyMarketplaces/IPConsulting.aspx

Nerac: http://www.nerac.com/about_nerac.php#

Competitive Technologies, Inc.: http://www.competitivetech.net/

Technology Ventures Corporation: http://techventures.org/

First Principals, Inc.: http://www.firstprincipals.com/

5iTech: http://5itech.com/index.htm

IMAP: http://www.imap.com/industries/high_technology.cfm

Alabama Technology Transfer Center: http://www.alabamat2.org/

Wyoming Technology Transfer Center: http://wwweng.uwyo.edu/wyt2/



Universities

University of Utah Technology Commercialization Office: http://www.tco.utah.edu/

The University of Iowa Economic Development / Technology Transfer: http://research.uiowa.edu/content/economic-developmenttechnology-transfer

University of Rochester Technology Transfer: http://www.urmc.rochester.edu/technology-transfer/about/

University of Colorado Technology Transfer Office: https://www.cu.edu/techtransfer/

University of Michigan Tech Transfer: http://www.techtransfer.umich.edu/about/index.php

Harvard University Office of Technology Development: http://www.techtransfer.harvard.edu/

Yale University Technology Transfer: http://www.yale.edu/ocr/

Princeton University Technology Transfer: http://cfr.princeton.edu/cfr/partnerships/techtransfer.xml

Columbia University Technology Ventures: http://www.techventures.columbia.edu/

Stanford University Office of Technology Licensing: http://otl.stanford.edu/

University of Pennsylvania Center for Technology Transfer: http://www.ctt.upenn.edu/

Caltech Technology Transfer: http://www.ott.caltech.edu/

Massachusetts Institute of Technology, Technology Transfer: http://web.mit.edu/tlo/www/community/process.html
http://web.mit.edu/tlo/www/downloads/pdf/MITsystemtechtrans.pdf

Dartmouth College Technology Transfer: http://www.dartmouth.edu/~tto/

Duke University Office of Research Support: http://www.ors.duke.edu/orsmanual/inventions-patents-and-technology-transfer

University of Chicago Office of Technology: http://tech.uchicago.edu/

Northwestern University Innovation and New Ventures Office: http://www.research.northwestern.edu/invo/

John Hopkins University Technology Transfer: http://www.techtransfer.jhu.edu/

Brown University Technology Ventures Office: http://research.brown.edu/btp/index.php

Cornell University Center for Technology Enterprise and Commercialization: http://www.cctec.cornell.edu/

Rice University Office of Technology Transfer: http://ott.rice.edu/

Vanderbilt University Office of Technology Transfer and Enterprise Development: http://otted.vanderbilt.edu/

Louisiana Tech Technology Transfer Center: http://www.coes.latech.edu/ttcs/index.html

University of Southern California Technology Transfer Center: http://ttc.usc.edu/

McGill University Office of Technology Transfer: http://www.techtransfer.mcgill.ca/about/index.php

University of Notre Dame Office of Research: http://www.nd.edu/~research/technology/index.htm

Emory University Office of Technology Transfer: http://www.ott.emory.edu/

Georgetown University Office of Technology Commercialization: http://otc.georgetown.edu/

Carnegie Mellon University Technology Transfer: http://www.cmu.edu/corporate/tech-transfer.shtml

University of Virginia Technology Transfer: http://www.research.vcu.edu/ott/

Boston College Technology Transfer and Licensing: http://www.bc.edu/research/ottl/home.html

Penn State University Technology Transfer: http://www.research.psu.edu/techtransfer

Syracuse University Office of Technology Transfer: http://techtransfer.syr.edu/

Purdue University Office of Technology Commercialization: http://www.prf.org/otc/

Texas A&M University Office of Technology Commercialization: http://otc.tamu.edu/

Clemson University Office of Technology Transfer and Business Innovation: http://www.clemson.edu/research/technology/

Rutgers University Office of Technology Commercialization: http://otc.rutgers.edu/

University of Pittsburgh Office of Technology Management: http://www.otm.pitt.edu/

Michigan State University Technologies: http://www.technologies.msu.edu/

Auburn University Office of Technology Transfer: http://www.auburn.edu/research/vpr/ipttadm/

Drexel University Office of Research: http://www.research.drexel.edu/tc/default.aspx

Iowa State University Office of Intellectual Property and Technology Transfer: http://www.techtransfer.iastate.edu/

University of Vermont Innovations: http://www.uvminnovations.com/

Duquesne University Office of Research: http://www.duq.edu/research/technology-transfer/index.cfm

University of Arizona Office of Technology Transfer: http://www.ott.arizona.edu/

Washington State University Research Foundation: http://www.wsurf.org/

University of Oklahoma Technologies: http://otd.ou.edu/technologies/index.html

University of South Carolina Office of Intellectual Property: http://ip.research.sc.edu/

University of Tennessee Research Foundation: http://utrf.tennessee.edu/

Temple University Office of Technology Transfer: http://www.temple.edu/ovpr/ott/

Hofstra University Technology Transfers: http://www.hofstra.edu/about/Administration/Provost/orsp/orsp_tech.html

Kansas State Technology Transfer and Development: http://www.k-state.edu/cecd/technologydev/

Missouri University of Science and Technology: http://ecodevo.mst.edu/

University of Minnesota Office for Technology Commercialization: http://www.research.umn.edu/techcomm/


Posted by: Calvin Ruth.

Liquid Natural Gas Terminals, Europe

Liquid Natural Gas Terminals are being constructed all over the world, including Europe. LNG terminals are centers that are built with the specific purpose of accepting or sending off shipments of natural gas, which has been changed to its liquid form in order to ease its transport. For companies in Europe, such as the Klaipeda Science and Technology Park, it is important to keep track of the current locations of the terminals in this rapidly growing industry, and keep watch on projects that are in the process of becoming operational. This article is simply a database of the Liquid Natural Gas Terminals in Europe, organized by country location, with links to their specific websites and brief descriptions of the project as taken directly from their website. The first section of this page gives links to similar broad databases of LNG terminals; it is followed by LNG terminals that are currently operating, and then by a section of LNG terminals that are proposed, and in the planning or construction stages, but not yet operational. The purpose of this page is simply to compile in one place an organized list of links to terminal information on other websites that can be browsed through in a way that is easy to navigate and understand.

Europe: http://www.kslaw.com/library/pdf/LNG_in_Europe.pdf
PDF file Database, Europe LNG

World: http://www.globallnginfo.com/World%20LNG%20Plants%20&%20Terminals.pdf
PDF file Database, World LNG Terminals

Operating LNG

1. Belgium, Zeebrugge:
http://www.fluxys.com/en/About%20Fluxys/Infrastructure/LNGTerminal/LNGTerminal.aspx
Description: “LNG Terminal, 1987-2010. Serves as a gateway to supply LNG into Northwestern Europ.”

2. France, Montoir: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/gazdefrancelng/
Description: “2007-Present. The Montoir de Bretagne terminal is the largest with a storage capacity of 360,000m³ supplying over 15% of the LNG for the French market”.

3. France, Fos-Tonkin: http://www.elengy.com/en/about-elengy/facilities/fos-tonkin.html
Description: “This LNG Terminal spans 17.5 hectares to the North of a man-made artificial harbour on the banks of the Rhone River. The facility was commissioned in 1972 and is France‘s second pargest LNG terminal.”

(France) http://www.elengy.com/fileadmin/user_upload/Plaquette_Elengy_VA/Plaquette_Elengy_GB_v2.pdf
Description: PDF file, “Elengy LNG Terminals in France”

4. Greece, Revithoussa: http://www.sofregaz.fr/en/news/2007/revithoussa-greece-lng-import-terminal-mechanical-completion-certificate
Description: “SOFREGAZ covers all the engineering fields related to natural gas. Its scope of activities encompasses every stage of the gas chain: production and treatment, liquefied natural gas (LNG), transmission compression, underground storage, and pumping stations.”

5. Portugal, Sines: http://www.smm.com.pt/uk/projecto/6+32/sines-lng-terminal-expansion-project/
Description: “2009-Present, Mechanical construction of one LNG tanks with 150.000 m3 of capacity. The works include all necessary equipments for the global project conclusion.”

6. Spain, Bilbao: http://www.iea.org/work/2005/LNGGasMarkets/session_7/3_Francisco_de_la_Flor.pdf
Description: “PDF file, LNG Terminals in Spain. Includes: Bilbao, Barcelona, Cartagena, Huelva, Sagunt”

7. Turkey, Marmara Ereglisi: http://naco-construction.com/ProjectDetail.asp?PID=91
Description: “1989- Present. Construction of Liquefied Natural Gas Terminal, LNG Storage Tanks, process piping system, pipeline, land reclamation, shore protection and jetty construction.”

8. Turkey, Aliaga Plant: http://www.egegaz.com.tr/en/terminal.aspx
Description: “Two full containment LNG tanks each 140.000 m3, Regasification and send-out capacity: 6 bcm/y of high pressure, Jetty: LNG vessels upto Q-max; unloading capacity of 11.000 m3/h.”

9. UK, Grain: http://www.nationalgrid.com/uk/GrainLNG/mission/
Description: “2005- Present. Expansion of the terminal, to triple capacity to 9.8 million tonnes per annum (12% of UK gas demand), is now complete with three of the biggest above ground full containment LNG storage tanks in the world.”

10. UK, South Hook: http://www.southhooklng.co.uk/cds-web/view.do
Description: “The South Hook Terminal, a part of the Qatargas 2 integrated value chain, is the largest Liquefied Natural Gas re-gasification terminal in Europe. The terminal has successfully completed the build and commissioning of Phase 2 and is complete, and will be able to provide the UK with a significant proportion of its natural gas requirements.”

11. UK, Dragon Milford Haven South Wales: http://www.dragonlng.co.uk/
Description: “Dragon’s liquefied natural gas terminal consists of: a jetty, storage tanks and regasification facilities combined with gas export capabilities for 365 days per year continuous operation. The terminal has the capacity to receive and unload up to 217,000 cubic metre capacity carriers in approximately 24 hours”.

12. Italy, Isola Di Porto Levante: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/adriatic/
Description: “2004- Present. Aim: Supply of Italian gas grid with 6.4 billion cubic metres of gas a year for 25 years”.

13. Italy, Brindisi: http://www.brindisi-lng.it/en-GB/Pages/default.aspx
Description: “Brindisi LNG will be a liquefied natural gas terminal that will be located at Capo Bianco, the deep-water outer harbour of Brindisi port. The facility will incorporate the latest technology and safety features, with capacity for regasifying six million tones of LNG per annum. Brindisi LNG will be capable of supplying up to 10% of Italy’s current gas demand.”

14. Italy, Panigaglia: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/gas-power/polo-gnl-panigaglia.shtml
Description: “The plant, located at Fezzano di Portovenere (SP), is Italy's complex for the receipt and re-gasification of Liquefied Natural Gas (LNG)”.

15. Italy, ENI: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/other-companies/lngshipping/lngshipping.shtml
Description: “The purpose of LNG Shipping S.p.A. is the exercising, in Italy and overseas, of the shipping activities with ship of every size and tonnage, whether owned or chartered. Acting on behalf of Eni, LNG Shipping carries out the management of Lng marine transportation, which is controlled by Eni Gas & Power Division.”

16. Italy, Adriatic: http://www.adriaticlng.com/wps/portal/!ut/p/c5/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3hzJ193PydvIwMDV2cTA08LdwNvMxcLQwMzE6B8JG75QHMCusNB9uHXD5I3wAEcDfT9PPJzU_WDM0v0C3IjDLJMHBUBLAmumg!!/dl3/d3/L0lHSkovd0RNQU5rQUVnQSEhL1lCZncvZW4!/
Description: “2005- Present. The Adriatic LNG Terminal is the world’s first offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG). With its 8 billion cubic meters capacity, approximately equal to 10% of the country’s entire gas consumption, the Adriatic LNG Terminal will make a significant contribution to increasing and diversifying Italy’s traditional sources of energy imports, thus contributing to the security and competitiveness of Italy’s energy supplies.”

17. North Adriatic, Rovigo: http://www.adriaticlng.com/wps/wcm/connect/b446b4004ec1a851a256a2d344b11302/04+The+Terminal.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=b446b4004ec1a851a256a2d344b11302
Description: PDF File. “The Adriatic LNG Terminal is the first ever offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG).
The facility is located offshore of Porto Levante, in the northern Adriatic Sea, about 15 kilometers off the Veneto coastline, where it is set on the sea floor.”

18. The Netherlands, Lion Gas: http://www.liongas.nl/?id=87
Description: “LionGas is the second regasification terminal to be developed by 4Gas. The project was initiated in 2001. Located in Rotterdam, Europe’s most important energy port, the terminal will facilitate efficient access to the North-West European gas markets.”

19. The Netherlands, Gate Terminal: http://www.gate.nl/index.php?fotoalbum_id=&taal_id=2
Description: “First LNG import terminal in the Netherlands with access to northwest Europe. The terminal will have an initial throughput capacity of 12 billion m3 (bcm) per annum and will consist of three storage tanks and two jetty's. Annual throughput capacity can be increased to 16 bcm in the future.”

20. Norway, Melkoya Island, Hammerfest: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/snohvit/
Description: “2002- Present. The Snøhvit LNG project was constructed to exploit the resources of three gas fields in the Barent Sea: Snøhvit, Albatross and Askeladd (240m to 345m deep), which lie about 140km northwest of Hammerfest in Norway.”


Proposed LNG

1. Italy, Livorno: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/livorno/
Description: “LNG Carrier conversion, Completion: End of 2010, operational by 2011. Aim: New capacity for the Italan market.”

2. Italy, Priolo Augusta, LNG: http://abarrelfull.wikidot.com/priolo-augusta-lng-terminal
Description: “Priolo Augusta Lng is a project planned by Shell & ERG, to build a regasification Terminal in Sifily. Permission to build not yet granted. Storage capacity: 2 tanks of 150,000 cubic meters. Unloading capacity: Can handle carriers of between 70,000 and 200,000 cubic meters, Unloads at 10.000/12.000 m³ per hour”.

3. Italy, Porto Empedocle: http://abarrelfull.wikidot.com/porto-empedocle-lng-terminal
Description: “Suppliers: 2 Billion cubic metres of gas is expected to be supplied by EGAS from Egypt. Customers: The terminal will export the natural gas product via one gas pipelines operated at high pressure (75 barg nominal) and will deliver gas to the Italian national grid via a connection to the Snam Rete Gas pipeline at the Porto Empedocle node point approximately 7 km north of the terminal location”.

4. Spain, El Musel, Enagas: http://abarrelfull.wikidot.com/el-musel-lng-terminal
Description: “Expected Start-Up date: 2012. Customers: The terminal will supply the domestic gas grid and two combined cycle power stations in the Asturia province of Spain.”

5. France, Dunkerque: http://dunkerque-lng.edf.com/uk/index.html
Description: “EDF, through its subsidiary DUNKERQUE LNG, is considering building an LNG terminal on Dunkirk Port land. Expected Start-Up date: 2014. With an annual capacity of between 10 and 13 billion m3, this terminal is a response to French and European market expectations. It will make a significant contribution to security and diversification of supplies by increasing the capacity to import Liquefied Natural Gas (LNG) with the twin priorities of improving security and environmental protection.”

6. France, Le Verdon: http://www.pegazlng.com/?id=19&LANG=EN
Description: “Gas has signed a contract with Port of Bordeaux for a 20-hectare land option at Le Verdon for developing a LNG import terminal. The land option concerns the site of a former oil storage depot offering excellent marine access and is ideally suited as a LNG import terminal location.”

7. Sweden, Brunnsviksholme: http://abarrelfull.wikidot.com/brunnsviksholme-lng-terminal
Description: “Customers: Fortum, among others, will use the natural gas to replace petroleum for city-gas production in Stockholm and the Nynas refinery will use the natural gas in its production of hydrogen gas. Expected Completion: 2011.”

8. UK, Canvey: http://www.canveylng.co.uk/
Description: “Proposal to build 240,000m3 of Liquefied Natural Gas storage capacity at the existing Calor owned terminal in Thames Road, Canvey. A full scale planning application and project plan is now being developed. includes the building of 2 full-containment tanks, each consisting of an inner tank made of nickel steel and an outer tank made of pre-stressed concrete. The facility will also include two new loading arms on the existing jetty, a regasification plant and additional underground pipeline for gas importation into the National Transmission System.”

9. Poland, Swinoujscie: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/swinoujscie/
Description: “Location: Baltic Coast, Poland. Products: LNG for the domestic good. Expected Start-Up date: 2014. The terminal will be constructed at Swinoujscie near Szczecin in the western part of Poland's Baltic coast (West Pomeranian region). The advantages of this placement include the lower costs to receive big ships and freight compred with those in Gdansk, and there are large gas consumers (power station and chemical plant) in the immediate vicinity.”

Posted by: Calvin Ruth.

2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Klaipėdiečiai robotų kūrėjai tiesia kelią aukštųjų technologijų kūrimui

Siekdamas skatinti inovatyvias idėjas, aukštųjų technologijų kūrimą ir verslumą Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ėmėsi iniciatyvos remti entuziastus klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus.

„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.

Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?

Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.

Kokio lygio tai bus renginys?

Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.

Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?

Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.

Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?

Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.

KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?

Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.

Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.

Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?

Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje - iššūkis valstybei ir jūriniam verslui

Aukščiausio rango politikai Lietuvoje yra deklaravę, kad siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės būtina pastatyti suskystintų dujų terminalą, tačiau iki šiol tokio projekto įgyvendinimas - diskusijų stadijoje.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.

Neišnaudota niša

Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.

Įvairūs variantai

Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.

Oversize transportation – the key to economical development

Oversize transportation is a big part of industry, energy, infrastructure development. This business area has a big impact to economical development in every country, but it is still very differently organized in separate countries of sought Baltic region (SBR).
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje ypač didelę reikšmę ekonomikos ir mokslo vystymesi užima technologijų perdavimo procesas. Tai - vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacinės gamybinės patirties pritaikymas ar panaudojimas kitų subjektų veikloje.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.

Sisteminis požiūris

Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.

Inovatyvus verslas kuriamas sprendžiant banaliausias problemas

Senas posakis- Genialumas slypi paprastume galioja ir kuriant verslo idėjas. Dažnai mąstydami apie inovatyvų verslą susikuriame mitą kuris slopina iniciatyvą, nelengva sekti įkandint tokių kompanijų kaip Apple ar Google, dar sudėtingiaus suvokti kaip veikia CISCO ar Symens technologiniai gigantai. Manau kad kiekvienas ieškoadmas pagrindo naujai verslo idėjai, turėtume apsižvalgyti aplink įvertinti visų užmirštas subanlėjusias problemas kurios kamuoja didžiąją dalį visuomenes. Kuo banalesnė problema tuo didesnis skaičius žmonių su ja susiduria, kuo didesnei gupei žmonių ši problema aktuali tuo didesnė rinka atsivers jūsų verslui.
Kad ši teorija neatrodytu banali siūlau panagrinėti kelias inovatyviausiomis pripažintų kompanijų sėkmės istorijas.
Nusėdo mobilusis?
Paulas Kingas 25 erių studentas, karta skubėjo į orouostą , pakeliui į išsvajotajį Majamį studentui išsikrovė mobilusis, negana to jis suvokė, kad jo kišenėje jo kambarioko raktai nuo buto, negalėdamas paskambinti Paulas privalėjo grįžti, kad atiduotu raktus, tuo tarpu jo lėktuvas jau kilo be jo. Vietoj kelionės į Majamį Paulas pasiliko namuose ir sumastė puikų verslo planą- įsteigė tinklą automatų telefonams pakrauti- banalu? Dabar tai verslas generuojantis Paului daugiau nei 2mln dolerių pajamų per metus. Daugiau
http://money.cnn.com/2010/01/29/smallbusiness/hercules_buy_a_phone_charge/index.htm
Pirkinys pigesnis nei pristatymas?
Mato Chaseno močiutė sugalvojusi parsivežti antikvarinę komodą, netikėtai suvokė, kad vien tik jos pristatymas kainuos daugiau nei 1000 dol. Močiutės kančios virto netikėta verslo įdėja Matui , jis įkūrė internetinę platformą uShip orientuota į smulkūjį verslą ir suteikiančią galimybę vairuotojams siūlyti pervežimų kainą. Didžiosios pervežimų kompanijos siunčia savo mašinas šimtus kilometrų kroviniui paimti, kai tuo tarpu yra didelė tikimybė kad netoliese knipžda gausybė didesnių ar mažesnių nepilnai pakrautų sunkvėžimių. Galėdami matyti pervežimo pasiūlymus realiame laike, būdami netoli krovinio vietos, vairuotojai gali siūlyti ženkliai konkurencingesnes kainas, gal tai ir lėmė, kad Matas išvystė 6 mln. Dolerių pajams per metus generuojantį verslą.
Daugiau http://money.cnn.com/2010/01/07/smallbusiness/uship_cargo_cult/index.htm

Moralas gana paprastas norint įkurti inovatyvų verslą nebūtina išrasti technologiją ar dirbti laboratorijoje kuriant ateities vaizdinius, svarbu suvokti aplinką kurioje gyvenate ir dirbate ir laiku suvokti, kad kiekviena problema yra verslo galimybė o ne pretekstas savigraužai.

"East Link" - tarptautinė konferencija, skirta mokslo ir inovacijų tarp Rytų ir Vakarų partnerystei

Spalio 20-21 d. Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija "East Link", skirta santykių tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų vystymui, siekiant stiprinti inovacijų sklaidą bei žinių ekonomikos kūrimą. Renginį organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su partneriais.
Minėta konferencija yra svarbi tiek Europos Sąjungos (ES), tiek postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderiams, inovacijų ekspertams, išradėjams. Tai galimybė kurti priemones leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims plėtojant inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione.
Trys tematinės sesijos
Renginyje dalyvaus inovacijų plėtros specialistai, akademinio pasaulio atstovai, išradėjai bei verslininkai iš Lietuvos, Kazachstano, Uzbekistano, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Indijos ir kt. valstybių.
Konferenciją pristatys Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Renginys bus suskirstytas į tris paralelines sesijas.
Viena jų - tarptautinis bendradarbiavimas tarp žinių ir tyrimų institucijų, bendri projektai, stažuotės ir mokslo programos. Šios tematinės sesijos pagrindinis uždavinys - apžvelgti esminius vykdomų tyrimų projektų tikslus, tyrimų infrastruktūros potencialą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis žiniomis ir tyrėjais.
Kita sesija - technologijų perdavimo procesai Rytų partnerystės kontekste. Pagrindinis šios sesijos tikslas - apibrėžti technologijų perdavimo procesui būtinos kritinės masės (mokslininkų potencialas, technologijų komercializavimo kompetencijos, finansavimas) galimybes, skatinant žinių ekonomikos vystymą regione.
Trečioji sesija - kūrybinės industrijos: žiniasklaidos ir technologijų sąveikos galimybės Rytų partnerystės kontekste.
Modernioje ekonomikoje kūrybinės industrijos veikia kaip inovacijų ir struktūrinės kaitos katalizatorius kuriant naujus verslo modelių konceptus, apjungiant kūrybą bei technologijas. Sesijos metu bus pateikiama informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo galimybes vystant kūrybines industrijas.
Konferenciją apibendrins tarptautinė diskusija "Kelyje į žinių ekonomiką". Diskusijoje dalyvaus aukšto rango politikos verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, kurie aptars pagrindines tolesnio bendradarbiavimo problemines sritis.
Tarp keliamų klausimų bus analizuojama, kaip paskatinti mokslo institucijas kurti bendrus tyrimų projektus? Kokios kultūrinės, finansinės ir infrastruktūros problemos riboja tarptautinį bendradarbiavimą? Kaip verslas gali pasinaudoti bendrais tyrimų projektais ir jų rezultatais vystant žinių ekonomiką? Kaip sukurti efektyvią technologijų perdavimo struktūrą bei kokių priemonių turi imtis valstybės, siekiant paskatinti mokslinį bendradarbiavimą Rytų partnerystės kontekste?
Konferenciją užbaigs verslo kontaktų renginys ir informacinis seminaras, skirtas Lietuvoje integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) pristatymui.
Abipusė nauda
“East Link" bendradarbiavimo koncepcija paremta ES Rytų partnerystės programa bei ES ir naująja Centrinės Azijos bendradarbiavimo strategija. Pagrindinis konferencijos tikslas yra atnaujinti ir sukurti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo jungtis postsovietinėje ir Vakarų geopolitinėse erdvėse siekiant sustiprinti regiono konkurencines pozicijas globalinėje ekonomikoje.
Eurointegracijos procesas mokslo ir inovacijų plėtroje sukūrė dvi atskiras geografines erdves: tai - ES naujosios narės su galimybe veikti bendrame ES tyrimų lauke ir atviros rinkos teikiamomis privilegijomis, bei postsovietinė erdvė su Centrinės Azijos respublikomis bei Rusija, sukuriančios per 200 mln. vartotojų rinką įvertinant ir milžiniškus gamtinius resursus.
Tarptautinė konferencija ne atsitiktinai vyks Lietuvoje: mūsų valstybė yra priklausiusi sovietiniam blokui, o 2004 m. tapo ES nare, tad verslininkai, mokslininkai, politikai turi patirties ir Rytuose, ir Vakaruose. Kartu yra išlikę ir verslo bei mokslo ryšiai su postsovietimėmis valstybėmis. Mūsų šalis turi progą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų mokslinių sistemų.
Specialistai pabrėžia, kad lietuviai pirmiausiai svarbūs dėl to, jog yra gerai susipažinę su Rytų valstybių žmonių mentalitetu, kultūra, turi specifinės politinės patirties. Savo ruožtu ir Rytų valstybių atstovams yra daug paprasčiau bendrauti su lietuviais, nes, neslepiama, kultūrinis atotrūkis tarp Rytų ir ES valstybių yra milžiniškas. Daug lemia ir kalbos barjeras, žmogiškasis faktorius.
Todėl konferencija "East Link" ir siekiama atkurti ryšius versle, moksle bei inovacijų srityse, šias sferas bandyti apjungti kuriant žinių ekonomiką regione.
Tokio bendradarbiavimo nauda - akivaizdi: užmezgus ryšius atsiveria naujos galimybės mokslo projektų įgyvendinimui ir jų rezultatams komercializuoti, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką.
Lietuvai esant tarpininkei tarp Rytų ir ES valstybių padidėtų galimybės pritraukti kuo daugiau investicijų: mūsų šalyje vyktų mokymai, konferencijos, kompetencijų kėlimo procesai ir kt.
Tad didžiausia nauda būtų bendri mokslo ir verslo, jų simbiozės projektai, įgytos žinios, dalijimasis technologijomis. Be to, Rytų šalių mokslinės įstaigos yra ypač stiprios, tad jų indėlis į Lietuvos akademinį pasaulį būtų labai naudingas.
Tolesni projekto įgyvendinimo tikslai: "EastLink Forum" valdymo struktūros, reikalingos tarptautinės tarybos "EastLink" koordinavimui, steigimas. Taip pat - duomenų bazės "EastLink.net" infrastruktūros informacijos valdymui bei sklaidai parengimas.
Organizatoriai:
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
LCC tarptautinis universitetas
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Grida Group
Europos verslo ir inovacijų tinklas
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra
Rėmėjai:
LR Užsienio reikalų ministerija
LR Švietimo ir mokslo ministerija
LR Ūkio ministerija
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos miesto savivaldybė

2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje ypač didelę reikšmę ekonomikos ir mokslo vystymesi užima technologijų perdavimo procesas. Tai - vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacinės gamybinės patirties pritaikymas ar panaudojimas kitų subjektų veikloje.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.

Sisteminis požiūris

Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.

Technologijų perdavimo centrų plėtrai patirties semtasi Paryžiuje

Pavasarį, gegužės 26-28 dienomis, Prancūzijoje vykusioje jubiliejinėje 10-oje pasaulinės organizacijos ASTP konferencijoje aptarti ne tik technologijų perdavimo būdai ir jų reikšmė. Itin daug dėmesio čia skirta praktiniams seminarams, kuriuose nagrinėtos įvairios užduotys. Konferencijoje patirties sėmėsi ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas Paulius Kutys.

ASTP - viena didžiausių pasaulio technologijų perdavimo specialistų organizacija, vienijanti narius iš viso pasaulio. Jubiliejinėje konferencijoje Paryžiuje pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Amerikos technologijų perdavimo asociacija bei Tolimaisiais Rytais. Konferencijoje dalyvavo pasaulyje garsūs technologijų perdavimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, kurie dalijosi geriausia praktika komercializuojant akademinius išradimus bei diskutavo apie technologijų perdavimo vaidmenį XXI amžiuje.

„Konferencija vyko tris dienas. Pirmoji diena buvo skirta socialinei programai ir konferencijos atidarymui, kurį po išvykos į Paryžių viename iš institutų paskelbė ASTP prezidentė. Likusias dvi konferencijos dienas trijose paralelinėse sesijose buvo skaitomi pranešimai bei vyko praktiniai užsiėmimai. Pirmoji sesija skirta būsimiems technologijų perdavimo specialistams, antroji – esamiems specialistams, siekiantiems tapti ekspertais, o trečioji – pasaulinio lygio technologijų perdavimo profesionalams.

Didelis dėmesys skirtas technologijų perdavimo svarbai pasaulyje ir Europoje aptarti, vyko praktiniai seminarai, susiję su technologijų perdavimu. Tai buvo įspūdinga konferencija, kurioje buvo galima gauti ne tik daugybę praktinių patarimų, pritaikyti turimas žinias tarptautiniame kontekste atliekant interaktyvias užduotis kaip, pavyzdžiui, universiteto verslo plano plėtros bei strategijos kūrimas, bet ir sužinoti daugiau apie pagrindines technologijų perdavimo priemones bei būdus, siekiant efektyvaus technologijų perdavimo vystymo. Daug naudingos informacijos pateikta ir plenarinėse sesijose.

Stebino pranešėjų gebėjimas taip organizuoti ir vesti praktinius seminarus su intensyviomis interaktyviomis užduotimis, kad nebūtų nuobodu nė vienam dalyviui, kurių viename seminare dalyvavo apie keturis šimtus. Buvo įdomu ir naudinga dalyvauti grupinėse bei tarp grupių vykusiose diskusijose. Olandų patarimai ir technologijų perdavimo schemos padėjo aiškiai suvokti technologijų perdavimo ypatumus Vakarų Europoje. Bendros schemos ir taktiniai sprendimai turės būti panašūs kuriant technologijų perdavimo centrus (TTO – Technology Transfer Office) ir Lietuvoje, todėl žinios ir kontaktai užmegzti Paryžiuje pravers ateityje. Čia kažką naujo ir vertingo sužinojo net tie, kurie technologijų perdavimo srityje dirba ne vieną dešimtį metų“, - įspūdžiais dalinosi P. Kutys.

ASTP - ne pelno siekianti Europos mokslo ir technologijų perdavimo organizacija įsteigta tarptautinės specialistų grupės iniciatyva. Tai lėmė jų susitikimai siekiant pasidalinti patirtimi. ASTP vienija specialistus, kurių skaičius sparčiai auga; šiuo metu organizacijoje yra daugiau nei 600 narių iš 41-os šalies.

Simona Žimkutė

Naujos galimybės MTP įmonėms – strateginė partnerystė

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) gali pasidžiaugti pirmaisiais sėkmingo darbo su strateginiais partneriais rezultatais užtikrinant bendradarbiavimą tarp parke įsikūrusių įmonių ir strateginių partnerių.
KMTP strateginiai partneriai – stambios, tarptautinės įmonės kurios KMTP bendruomenei yra svarbios kaip partneriai ar užsakovai.
Siekiant sustiprinti parke įsikūrusių įmonių veiklos pozicijas, nuolat plečiamas strateginių partnerių ratas. Bendradarbiavimo sutartys jau pasirašytos su: „COWI Lietuva“, UAB DET NORSKE VERITAS (DNV) ir UAB „Kamineros grupė“.

Vieni nepajėgūs


Parkuose įsikūrusios įmonės dažniausiai – smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) atstovai. Pastarieji vieni dalyvauti dideliuose projektuose negali dėl siauros specializacijos sferos. Tuo tarpu norint dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir įgyvendinti projektą reikalinga kompetencija keliose veiklos sferose. nutinka todėl, jog konsorciumo dalyviui keliamos sąlygos neretai tampa sunkiai įgyvendinamomis.
Tokioms įmonėms labai svarbi partnerystė su didelėmis kompanijomis siekiant užmegzti naujus kontaktus, perimti darbo, projektų vykdymo ir administravimo patirtį iš tarptautinį verslą vystančių kompanijų. MTP, turintys plačius bendradarbiavimo tinklus su strateginiais partneriais, - priemonė mažesnėms įmonėms įsitraukti į tarptautinį verslą plėtojančių kompanijų veiklas.
Dalyvavimas projektuose SVV įmonėms – galimybė tapti technologiškai sudėtingų projektų dalimi. Tai skatina nuolat gerinti savo produktų ar paslaugų kokybę bei pristatyti juos platesnėje rinkoje.

Pirmasis rezultatas

KMTP siekdamas užtikrinti produktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą subūrė skirtingas verslo ir mokslo įmones ir įstaigas pateikti bendrą pasiūlymą viešajam konkursui. KMTP iniciatyva suformuotas konsorciumas tarp Baltijos aplinkos tyrimų instituto (CORPI), UAB „COWI Lietuva“ ir Projektų valdymo grupe (PVG) bei konsultacinės kompanijos „Jostra“.
Susivienijimas pateikė pasiūlymą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl „Telšių regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo“.

MTP vaidmuo

MTP vaidmuo organizuojant tokius susivienijimus labai svarbus keliais aspektais. Kadangi didelės įmonės gali veikti vienos, parkui itin svarbu turėti ir valdyti informaciją apie vykdomus projektus. Tik tada MTP gali atrinkti projektus ir įtraukti MTP veikiančias įmones, savo veikla atitinkančias paslaugų poreikius. Antra, parko vaidmuo svarbus pristatant parko įmones tarptautiniam verslui ir užtikrinant juos dėl parko įmonės patikimumo. Trečia, MTP svarbu pritraukti kuo daugiau strateginių partnerių ir turėti reikiamą informaciją apie jų veiklas tam, kad bendradarbiavimui būtų suformuotas konsorciumas.
MTP veikla organizuojant konsorciumus turi užtikrinti abipusę naudą. SVV įmonėms susivienijimas - tai būdas plėsti veiklos sritis, gerinti paslaugų ar prekių kokybę, sukaupti tarptautinės patirties, o strateginiams partneriams - atrasti naujas kompanijas.

2010 m. birželio 16 d., trečiadienis

Elektroninių knygų skaitytuvai su spalvotu elektroniniu popieriumi atsiras šiais metais

Taivano bendrovė „Prime View International“, kuri yra viena pagrindinių detalių tiekėja elektroninių knygų skaitytuvams „Amazon Kindle“, šiais metais ketina pradėti gaminti ekranus iš spalvoto elektroninio popieriaus.

„Prime View International“ valdo JAV bendrovę „E Ink“, sukūrusią elektroninio rašalo technologiją.

„Prime View International“ direktorių tarybos pirmininko Skito Liu teigimu, bendrovė jau pradėjo bandomąją spalvotų ekranų gamybą pagal „E Ink“ technologiją. Tokie ekranai kol kas negali prilygti pagal vaizdo kokybę ir spalvų perteikimą tradiciniams skystųjų kristalų televizoriams arba AMOLED ekranams, tačiau yra tinkami laikraščių, žurnalų bei elektroninių knygų atvaizdavimui.

Skitas Liu pažymėjo, kad pirmieji įrenginiai su „E Ink“ spalvotais ekranais rinkoje turėtų pasirodyti iki šių metų pabaigos (greičiausiai tai įvyks ketvirtajame ketvirtyje). Naujojo tipo ekranai pirmiausiai ras pritaikymą elektroninių knygų skaitytuvuose, tačiau šiais metais laukti „Kindl“ spalvotos versijos neverta.

„Prime View International“ taip pat ketina gaminti mažai energijos naudojančius ekranus, galinčius rodyti animuotą vaizdą.

Šaltinis: www.technologijos.lt

2010 m. birželio 13 d., sekmadienis

Lietuvos komanda laimėjo verslo modeliavimo pasaulinį konkursą

Justinas Noreika ir Martynas Žurauskas nugalėjo keturis mėnesius trukusiame pasauliniame verslo kompiuterinio modeliavimo konkurse. Jie yra Lietuvos Junior Achievement programų dalyviai, dabar studijoje SSE Ryga.

Pasaulio čempionatas yra organizuojamos Junior Achievement kompiuterinio modeliavimo TITAN (VEMP -Vadybos ir Ekonominio Modeliavimo Pratybų) programos pagrindu. Šių varžybų metu dalyviai tampa virtualių konkuruojančių verslo įmonių vadovais. Situaciją rinkoje, atsižvelgiant į dalyvių sprendimus, modeliuoja kompiuteris. Laimi daugiausiai pelno uždirbusi “verslo įmonė”.

Varžybos vyko neakivaizdžiai – internetu. Varžybų internetinis puslapis: http://www.ja.org/involved/global_titan/index.shtml. Varžybų organizatorių (Junior Achievement Worldwide) pranešimas spaudai: http://www.ja.org/about/releases/about_newsitem568.asp

Apie “Lietuvos Junior Achievement”

Viešoji įstaiga “Lietuvos Junior Achievement" (LJA) yra nepelno organizacija, kuri diegia rinkos ekonomikos mokomąsias programas Lietuvos mokyklose. Kompiuterinis rinkos modeliavimas yra sudedamoji LJA mokomųjų programų dalis. 2009-2010 mokslo metais pagal LJA programas mokysis virš 20000 moksleivių. LJA misija – ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes.

2010 m. birželio 10 d., ketvirtadienis

„GetJar“ bendradarbiaus plečiant „Android“ telefonų galimybes

Pasauliniai mobiliosios rinkos grandai – telefonų gamintoja „Sony Ericsson“ ir lietuvių sukurta mobiliųjų aplikacijų parduotuvė „GetJar“ – paskelbė apie pradedamą bendradarbiavimą „Android“ srityje. Į naujausius „Sony Ericsson“ telefonus su „Android“ operacine sistema bus integruojama prieiga prie „GetJar“ portalo, kuriame yra keli tūkstančiai šiai operacinei sistemai pritaikytų aplikacijų.

„Android“ operacinę sistemą vertinčiau kaip vieną perspektyviausių mobiliųjų telefonų platformų, kuri turi perspektyvą mobiliuosiuose įrenginiuose tapti tokia svarbia, kokia yra „Windows“ kompiuteriuose, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. – Jau dabar „GetJar“ portale yra tūkstančiai „Android“ telefonams pritaikytų aplikacijų, ir jų sparčiai daugėja. Džiaugiamės, kad pradėjus bendradarbiauti su „Sony Ericsson“ parsisiųsti programų ir žaidimų į savo telefoną vartotojams bus dar paprasčiau“.

Pasak I. Laurs, simboliška, kad trijų pasaulinių kompanijų bendradarbiavimas prasideda Lietuvoje – šalyje, kurioje mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje (149 proc., 2009 m. duomenimis) ir kurioje „gimė“ tarptautinės sėkmės sulaukęs „GetJar“ projektas.
REKLAMA

Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje. Kas sekundę vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia apie 30 aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius greitu metu turėtų pasiekti 1 milijardą.

Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.

Šaltinis: www.delfi.lt

Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių.

Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos. Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.

Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas.

Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t.y. kaip sudaryti investicinį portfelį su kiek įmanoma didesne tikėtina grąža ir kiek įmanoma mažesne rizika.

Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai). Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t.y. rasti tokias jų kainas, kad finansų rinkoje nebūtų arbitražo galimybės. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija (vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodant), kai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Šia problema domėjosi daugelis žymiausių pasaulyje ekonomistų ir matematikų, tokių kaip: Charsle Castell,Louis Bachelier, Paul Samuelson, Harry Markowitz, Merton Miller, Eugene Fama, Fisher Black, Myron Scholes, Robert C. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.

1969 metais 31 metų nepriklausomam finansininkui Fisher Black ir 28 metų finansų dėstytojui Myron Scholes kilo unikali mintis kaip įkainoti finansinius aktyvus, kuri padarė perversmą taikant sudėtingus matematinius metodus modeliuojant finansines rinkas. 1973 metais šie mokslininkai paskelbė žurnale “ Journal of Political Economy” straipsnį „The Pricing of Options and Corporate Liabilieties“, kuriame pateikė europietiškojo tipo pasirinkimo parduoto sandorio (call), kai už akcijas nemokami dividendai, teisingos rinkos vertės nustatymo analizinio modelio pagrindinius principus. Tais pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Merton. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, kuris iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms.

Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes 1997m. gruodžio 14d. gavo ekonomikos Nobelio premiją. Įteikiant premiją, buvo pažymėta , kad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę. Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus. Be to, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą.
Geras matematikos išmanymas padeda pasiekti geresnį finansinių rinkų rizikos valdymą

Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių – pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose reikia taikyti įvairius matematinius metodus.

Pasirinkimo sandorio (opciono) sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, graikai ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų laivų krovinių opcionais. Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ( pirkimo opcionas) ar parduoti ( pardavimo opcionas) pagrindinį aktyvą, pvz. akcijas tam tikru laiku už iš anksto nustatytą kainą. Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl opciono turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti. Kaina, kuri sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą ir ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir opciono turėtojas patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai. Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos dinamiką arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu. Tam reikia sukurti matematinį modelį.

Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a. prancūzų matematikams Blaise Pascal ir Pierre De Fermat (žinomas kaip paskutinės Ferma teoremos autorius). Šie mokslininkai susirašinėdami 1654 m. apskaičiavo žaidimo, metant du lošimo kauliukus fiksuotą skaičių kartų, visų galimų baigčių tikimybes.

Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus? Po trijų metimų Jonas pirmauja 2:1. Kokia teisingą sumą jus turite statyti lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku 100Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0,25. Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lt , tai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta. Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums, o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man. Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose.

Taigi, jei matematika gali padėti nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi padėti ir sprendžiant finansines opcionų problemas. Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo. Galima laikyti, kad tam impulsą davė 1877 Charsle Castelli išleista knyga “ The Theory of Options in Stocks and Shares”. Knygos autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas. Po dvidešimt trejų metų Louis Bachelier iš Sorbonos universiteto savo matematikos disertacijoje “Theorie de la Speculation” pasiūlė, kaip manoma, patį pirmąjį analizinį opcionų įkainojimo modelį. Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, o opcionų kainos viršydavo bazinio aktyvo kainą. Bachelier darbu susidomėjo Paul Samuelson, kuris 1955 parašė nepaskelbtą straipsnį “Brownian Motion in the Stock Market”. Tais pačiais metais jo mokinys Richard Kruizenga citavo Bachelier darbą savo disertacijoje “Put and Call Options: A Theoretical and Market Analysis”. 1962 m. A. James Boness disertacijoje “A Theory and Measurement of Stock Option Value” išvystė opcionų įkainojimo modelį. Tai buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su pirmtakais.

Black ir Scholes išvesdami akcijų opcionų įkainojimo formulę, autoriai priėmė “idealias sąlygas”, kurias turi išpildyti akcijų ir opcionų rinka:

*
Nerizikingoji palūkanų norma yra pastovi ir žinoma .
*
Už pagrindinį aktyvą (akciją) per opciono gyvavimo laikotarpį nemokami dividendai.
* Nagrinėjamas europietiškasis pardavimo opcionas.
* Pagrindinio aktyvo kaina kinta pagal geometrinį Brauno judesį su trendo ir difuzijos koeficientais, proporcingais aktyvo kainai.
* Prekyba rinkoje vyksta nepertraukiamai (tolydžiai)
* Nėra apribojimų nepadengtajam pardavimui (short selling)
* Nėra arbitražo galimybės (nearbitražinė rinka)
* Nėra sandorių kaštų, o aktyvai yra neaprėžtai dalūs.
Black ir Scholes opciono įkainojimo formulė yra tokia:



C(St,t) – teorinė opciono kaina (premija); St – esamoji aktyvo kaina; T – t – opciono trukmė; K – opciono įvykdymo kaina; r – nerizikingoji palūkanų norma; sigma – aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras (volatility);



Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių diferencialinių lygčių, martingalų ir binominiai.

Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz. akcijų pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandorius, reikia turėti pakankamai gerą bazinio aktyvo (akcijos) vertės dinamikos matematinį modelį. Paprastai reikia žinoti finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t.y. galimas jo kainas ir atitinkamas jų tikimybes. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Pvz., išvedant žymiąją Black ir Scholes pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę, buvo tariama, kad akcijų kainos kinta pagal geometrinį Brauno judesio procesą. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos.

Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį. Pastebėta, kad finansinių aktyvų grąžos, ypač jei matavimo dažnis didelis (kas dieną, ar kas kelios valandos), pasižymi dideliu eksceso koeficientu, kuris auga didėjant grąžų matavimo dažniui. Didelis eksceso koeficientas lemia ir didesnę ekstremaliųjų reikšmių tikimybę – sunkesnes, nei normaliojo skirstinio, uodegas. Todėl tam tikroms grąžoms daryti normalumo prielaidą yra nekorektiška.

Todėl pastaraisiais metais vis didesnį dėmesį tyrėjai skiria stochastiniams modeliams, besiskiriantiems nuo klasikinių difuzinių modelių. Kai kurie autoriai siūlo normalųjį skirstinį pakeisti kitais, geriau tinkančiais skirstiniais. Pastaruoju metu tapo populiarūs - stabilieji skirstiniai ir Levy procesai. Parenkant (kalibruojant) tinkamus skirstinio parametrus, galima pakankamai gerai aproksimuoti akcijų grąžų skirstinius. Tokių modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad gaunamos sudėtingos skirstinių analizinės raiškos ir gauti diferencialines lygtis, kurias išsprendus gaunamos pasirinkimo sandorių kainos, dažniausiai nepavyksta. Todėl pastaruoju metu kaip alternatyva tokiems modeliams plačiai naudojamas skaitinis modeliavimas, kuris ženkliai suprastina praktinių uždavinių sprendimą ir išplečia sprendžiamų uždavinių klasę.

Nuo 1973m. Black ir Scholes modeliu susidomėjo daugelio sričių mokslininkų, tame tarpe ir matematikai. Buvo išleista daugybė knygų ir paskelbta straipsnių, kuriuose originalusis modelis buvo labai praplėstas. Kuriant naujus modelius buvo atsisakyta daugelio apribojimų. Sukurti Black ir Scholes matematiniai modeliai akcijų, indeksų, palūkanų normų, valiutos, ateities sandorių opcionams. Taikant šiuolaikinius matematinius metodus, labai išsivystė finansų matematikos kryptis, kurią nagrinėja taikomosios matematikos mokslas. Buvo sukurti nauji vertybinių popierių įkainojimo metodai bei naujos jų rūšys.

Kadangi daugelis procesų, kuriais siūloma aprašyti kainų dinamiką, turi Markovo proceso savybių, tai tikslingą kainų kitimą aprašyti Markovo procesu. Kauno technologijos universitete Matematinės sistemotyros katedroje yra kuriami matematiniai modeliai, pagrįsti Markovo procesais su skaičių būsenų erdve ir tolydžiųjų laiku, modeliuoti finansų rinkas.

Visas šias investavimo subtilybes KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto mokslininkai ne tik tyrinėja, bet ir to moko Taikomosios matematikos specialybės studentus. Apie finansų rinkų modeliavimą studentams skaitomi tokie kursai: Investicijų matematika, Rizikos valdymas, Draudos matematika, diskretieji bei tolydieji finansų matematikos modeliai. Tad besidominčius finansų rinkomis bei jų matematiniu modeliavimu siūlome esamas žinias pagilinti bei sužinoti naujų studijuojant Taikomosios matematikos specialybę, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja į verslą taikančių jaunuolių tarpe.

Doc. dr. Eimutis Valakevičius,
Matematinės sistemotyros katedra,
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas,
Kauno technologijos universitetas

Šaltinis: www.inovacijos.lt

2010 m. birželio 8 d., antradienis

Lietuviškas „GetJar“ – tarp šimto perspektyviausių IT įmonių Europoje

Lietuvių įkurta ir pasaulyje lyderiaujanti mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ pripažinta viena iš šimto perspektyviausių technologinių kompanijų Europoje. Kasmetinį didžiausią potencialą turinčių bendrovių sąrašą tradiciškai paskelbė tarptautinė inovacijų žiniasklaidos grupė „Red Herring“.

„Buvo itin sudėtinga iš kelių tūkstančių perspektyvių kompanijų atrinkti tas, kurios turi didžiausią potencialą. Vertinimams prireikė ilgų diskusijų, – sakė „Red Herring“ vykdomasis direktorius Alex Vieux. – Manome, kad „GetJar“ yra viena iš tų verslo įmonių, kurios išsiskiria savo veržlumu, inovacijų kūrimu ir taikymu“.

„Tai svarbus įvertinimas, patvirtinantis, kad pasirinkta verslo strategija yra teisinga ir turime plačias tolimesnės plėtros galimybes, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. – „GetJar“ yra pirmoji lietuviško kapitalo bendrovė, patekusi į šį prestižinį sąrašą“. Pasak bendrovės vadovo, „GetJar“ auga labai sparčiai – per sekundę iš lietuvių sukurto tinklalapio vartotojai parsisiunčia apie 30 mobiliųjų aplikacijų – telefonams skirtų programų ir žaidimų. Bendras atsisiųstų aplikacijų skaičius po poros savaičių turėtų pasiekti 1 milijardą.

Greitai auga ir bendrovės finansiniai rodikliai – 2009 metais „GetJar“ apyvarta ūgtelėjo dukart, o šiemet tikimasi, kad ji bus 300 proc. didesnė. I. Laurs teigimu, šiai metais „GetJar“ ketina dusyk padidinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių visuose bendrovės biuruose – Lietuvoje, Silicio slėnyje JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Į „Red Herring“ sudarytą TOP100 daugiausia pateko įmonių iš Didžiosios Britanijos (19), Prancūzijos (13), Vokietijos (12), Suomijos (10), Švedijos (10) ir Izraelio (8). Įvardindama perspektyviausias Europos IT bendrovės „Red Herring“ redaktorių taryba atsižvelgia į kompanijų kiekybinius ir kokybinius kriterijus, tokius kaip finansiniai rezultatai, technologijų inovacijos, vadybos kokybė, strategija, rinkos skverbtis ir kiti.

„Red Herring“ sudaromi Europos kompanijų TOP100-tukai išsiskiria tuo, kad juose identifikuojamos naujos perspektyvios bendrovės ir verslai. „Red Herring“ redaktoriai vieni pirmųjų įžvelgė potencialą tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Yahoo“, „Skype“, „Salesforce.com“, „YouTube“ ir „eBay“, kurios iš esmės pakeitė žmonių darbo ir gyvensenos įpročius.

Šaltinis: www.technologijos.lt

2010 m. birželio 3 d., ketvirtadienis

Užsienio ekspertai giria Lietuvos mokslininkų tyrimų idėjas

Lietuvos ir užsienio ekspertai paskelbtą pagal Visuotinės dotacijos priemonę finansuotinų mokslinių tyrimų projektų sąrašą vadina išskirtiniu šalies istorijoje – tiek daug aukšto tarptautinio lygio tyrimų vienu metu Lietuvoje dar niekada nebuvo patvirtinta.

Sudaryti projektų finansavimo ir administravimo sutartis iš karto kviečiami 52 pareiškėjai. Jų parengtiems projektams, kurių įgyvendinimas truks dvejus-ketverius metus, planuota paskirstyti 40 mln. litų.

Iš viso pagal pirmąjį Visuotinės dotacijos kvietimą paraiškas buvo pateikę 173 Lietuvoje ir užsienyje dirbantys mokslininkai, kurie savo pačių idėjoms įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose prašė 222 mln. Lt. „Kaip matyti iš šių skaičių, konkurencija buvo išties didžiulė – paraiškas vertinę Lietuvos ir užsienio ekspertai pažymėjo aukštą paraiškų kokybę ir planuojamų mokslinių tyrimų, apimančių visas sritis nuo literatūros ar istorijos iki lazerių ar biotechnologijų, potencialą. Pagal patvirtintus projektus bus įgyvendinti šiandien itin aktualūs ir vertingi moksliniai tyrimai įvairiausiose srityse“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. Anot profesoriaus, vertindami pateiktas paraiškas, ekspertai didžiausią dėmesį kreipė į projektų vadovų kompetenciją ir kvalifikaciją bei tai, kaip projektų turinys ir tikslai yra orientuoti į tarptautinį lygį.

Paraiškas galėjo teikti Lietuvoje arba užsienyje gyvenantys ir mokslinį-tiriamąjį darbą dirbantys jaunieji ir patyrę mokslininkai, mat Visuotinės dotacijos priemone siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje.

Pateiktų paraiškų atitikimą reikalavimams vertino Lietuvos mokslo tarybos specialistai ir ekspertai. Jų turinį vertino iš Lietuvos ir užsienio ekspertų, pritrauktų pasirašius memorandumą su Europos mokslo fondu bei susitarimus su Suomijos akademija bei atitinkamomis institucijomis kitose Europos šalyse, sudaryta ekspertų grupė.

Pagal Visuotinės dotacijos priemonės pirmąjį kvietimą finansuojamų projektų sąrašą galima rasti Lietuvos mokslo tarybos internetinėje svetainėje: http://www.lmt.lt/ES-PROGRAMOS/sarasas.php. Finansuojama bus iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kvietimų teikti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškas pagal Visuotinės dotacijos priemonę bus skelbiama ir daugiau. Artimiausias – jau šių metų pabaigoje. Numatoma, jog už visuotinės dotacijos lėšas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iki 2015 m. turėtų būti įgyvendinta apie 200 aukšto lygio mokslininkų inicijuotų projektų.

Pareiškėjų, su kuriais bus pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartys, projektų įgyvendinimas bus finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“.

Šaltinis: www.technologijos.lt