Individualus alternatyviųjų šaltinių naudojimas – kelias į energetinę nepriklausomybę

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą. Paskaičiuota, jog Lietuvoje saulės energijos per metus vienam kvadratiniam metrui išspinduliuojama apie 900-1100 kilovatų, priklausomai nuo vietovės, pajūryje daugiau. Šalyje yra apie 130 tūkst. privačių namų, ant kurių kiekvieno stogo įrengus 10 kvadratinių metrų saulės kolektorių, per metus pasigamintume apie 1 mln. MWh.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Mažinant iškastinio kuro sąnaudas, mažėtų energetinė priklausomybė nuo Rytų. Tai ypač svarbu Lietuvai siekiant išlaikyti pinigų cirkuliaciją nacionalinėje rinkoje, kurie būtų išmokami vietinėms įmonėms, gaminančioms alternatyvius energijos šaltinius ar teikiančias susijusias paslaugas.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę inicijuoja aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.

Vykdant projekto „Inotinklas“ veiklas, KMTP šių metų vasario 26 dieną 11 valandą rengia atvirą seminarą-diskusiją tema „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“. Plačiau apie renginį skaitykite čia... Parkas, siekdamas priartinti prie individualaus vartotojo mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje tikisi sulaukti projekto partnerių ir visų besidominčių bei kviečia diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Simona Žimkutė
Informacijos vadybininkė
simona@kmtp.lt
tel.: +370 652 32102

"BalticSupply" startinis susitikimas Bremene

Simona Žimkutė
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463; 8 650 24008)

Surengtas pirmasis „BalticSupply“ projekto partnerių susitikimas, kurio veikla pradėta praėjusių metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai – Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.

Pristatytos projekto veiklos

Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.

Viso projekto idėja - įsteigti trijų rūšių (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius Baltijos regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų aprengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai – vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.

Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas

Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste – muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o“ laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.

Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūriniams dalykams. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę – paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.

Parkai socializuojasi

„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Tie žmonės, kurie dirba parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai“, - pasakojo Andrius S.

Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Bremene nebefunkcionuojančio uosto dalį.