Sausio 7 dieną įvyko bendras Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovų ir Klaipėdos universiteto mokslinės bendruomenės susitikimas su LR Energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Asociacijos „Baltijos slėnis“ nariai turėjo galimybę diskusijoje aptarti dominančius klausimus energetikos temomis. Mokslo ir verslo atstovai domėjosi Klaipėdos naftos, Klaipėdos uosto bei alternatyviųjų energijos šaltinių plėtros galimybėmis Vakarų Lietuvoje.
Kainų prognozė - nemotyvuota
Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.
„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.
Neliks monopolistų
Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.
Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.
Vėjo energija – per brangi
Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.
„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.
Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.
Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.
Klaipėdos nafta liks valstybės
Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.
„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.
Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.
Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.
2010 m. sausio 11 d., pirmadienis
2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis
„Ką jie mums padarė“ – istoriniai iššūkiai verslo bendradarbiavimui ir partnerystei Lietuvoje ir kaip juos įveikti?
Kodėl Lietuvoje, net neva skatinančios būti veiklesniems ir atsinaujinti ūkio krizės sąlygomis vis neatsiranda platesnės verslo partnerystės pavyzdžių? Kodėl Lietuviai verslininkai dar nenoriai buriasi į atrodo, gana perspektyvias inovatyvaus verslo bendradarbiavimo formas, „klasterius“ (daugiau apie šią formą ir paramą jai http://www.kkt.lt/). Šalia viso kito, daug kas kaltina „sovietinę praeitį“ -- net jei ir „lietuvių tauta“ (bet kokia šių žodžių prasme) yra buvusi darbšti, tai sovietų okupacinis režimas ir jo piršti papročiai esą visą tai sugadino ir dabar „turime, ką turime“, t.y. vieną menkiausių darbo produktyvumo rodiklių ES, mažėjantį darbuotojų lojalumą ir stropumą (UAB TNS „Gallup“ ir UAB „Rait“ duomenys).
Šalia to dar galime pridėti vieną labiausiai psichologiškai stresuotų darbo jėgų ES (2007-8 metų EUROSTAT duomenys rodo, kad 71 procentas visų dirbančiųjų Lietuvoje patiria ilgalaikį psichologinį stresą darbe) ir tai, ką lyginamosios sociologijos tyrėjai vadina „bendra išankstinio nepasitikėjimo“ -- baimės būti „išdurtam“ (apgautam, nesąžiningai išnaudotam) menkiau pažįstamo, o kartais ir artimiau žinomo žmogaus. Žinoma, fone dar turime ir bendrą savižudybių ir psichinės įtampos lemtų kūno susirgimų (virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, odos lėtiniai susirgimai) statistiką, kuri yra labiau išskirtinai prasta, nei „normali“ likusios ES atžvilgiu (panašesnė į kitų posovietinių ES kraštų).
Ar bendras nepasitikėjimas, vis pasitvirtinanti vienas kito nesąžiningumo baimė, iš to kylantis valdingumu ir psichologine prievarta grindžiami darbo santykiai iš tikro yra lemti pusės amžiaus trukmės sovietų režimo, sovietų valdininkų ir prievartos institucijų poveikio dabartinėms brandesnių Lietuvos gyventojų kartoms? Ar jaunesnės kartos bus laisvesnės nuo šito ir ar verslas Lietuvoje bus sąžiningesnis, inovatyvesnis, labiau bendradarbiaujantis tarpusavyje ir veiklesnis, nei dabar?
Įdomių argumentų šių klausimų svarstymui pateikė Lietuvos psichologai. Prieš pat 2010 metams ateinant pagaliau pasirodė žinomos Lietuvos suicidologės ir traumų psichologės Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Autorė jau ilgesnį laiką nagrinėja, kiek traumuota yra mūsų visuomenė per kelias paskutines kartas, kaip ilgalaikės psichologinės traumos (pvz. sistemingi grasinimai sunaikinti, fizinė ir psichologinė prievarta bei pan.) veikia tiek juos patiriančius, tiek jų vaikus tiesioginėms grėsmėms pasibaigus.
Nesąžiningumas, tarpusavio nepasitikėjimas ir prievartinis valdingumas iš to kylančioms tarpusavio baimėms numalšinti yra viena ryškiausių „kolektyvinių traumų“, paliktų sovietų režimo – mes nebuvome laisvi, ir tai savaime ir iki šiol yra, kas mus nuodija. Žinoma, negalime pasmerkti žmonių vien dėl to, kad jie išgyveno ir gyveno nelaisvės sąlygomis, lygiai kaip ir nekritiškai priimti dabartinių gyvenimo sąlygų ir beužgimstančių papročių:
„Man atrodo, kad čia reikia pagarbos, supratimo sau ir kitiems. Vis dėlto turime sakyti tiesą, bet tai turėtume daryti ne agresyviai. Mes išprotėtume, jei negalėtume savęs pateisinti. Žmogaus tokia natūra. Mes susėdę kalbėtis nesakome, koks aš netikęs, o dažniausiai kremtamės, ką kiti žmonės blogai padarė. Tiesos sakymas ir atjauta žmogui turi susiderinti.“
Ką tai reiškia nūdienos Lietuvos verslui? Sąžiningumas ir pasitikėjimų grįstas bendradarbiavimas dėl bendrai suvokiamų teigiamų veiklos tikslų – ar tai įmanoma agresyvioje, prievartinėje, stresuojančioje visus nepriimančius esminių sprendimų šių dienų darbo aplinkoje? Platesnis pasitikėjimas tarp vienas kitą gerai dar nepažįstančių galimų verslo partnerių, tarp vadovų ir naujai priimtų dirbti darbuotojų? Dėstytojų ir studentų? Tėvų ir vaikų? Valdininkų ir mokesčių mokėtojų?
Dr. Gailienė minėtoje citatoje akcentuoja tarpusavio pagarbos ir atvirumo dermę kaip tinkamą visiems vartoti priešnuodį. Pirmiausia dėl visko, kas asmeniškai skaudina ir trukdo bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, čia ir dabar, bet kurioje santykių situacijoje. Turint omeny mūsų ką tik minėtą statistiką, tai ypač aktualu darbo santykiams ir darbo produktyvumui verslo sektoriuje. Žinoma, verslo sprendimų priėmėjams (valdybų nariams, verslo vadovams) tai gali pasirodyti netikėtai sunku – argi gali „su visais“ darbuotojais „būti žmogiškas“? Ar nepradings darbas bereikalingame psichologizavime ir aiškinimiesi?
Berods, dr. Gailienė tinkamai diagnozavo – dabar pats laikas pradėti investuoti kuo daugiau pagarbos ir atvirumo, aiškesnių ir abipusiai gerbtinų tarpusavio ribų nustatymo tarp darbdavių ir darbuotojų. Praėjus 20 metų po sovietų sistemos žlugimo jau galime sau leisti įsivertinti ir aptarti, kas trukdo mums būti sąžiningais ir pasitikinčiais, kas trukdo jaustis laisviau ir geriau mūsų darbovietėse, nebekaltinant praeities šmėklų ir atrandant asmeninę atsakomybę veikti ir rinktis, kas mums abipusiai naudinga ir verta daryti.
Tad ar ne laikas verslo vadovams ir savininkams pareikalauti iš organizacinių mokymų konsultantų tarpusavio pagarbos ir atvirumo įgūdžių pratybų savo kolektyvams? Greičiausiai, geresni samdomo darbo produktyvumo rodikliai bus pasiekti, kai ir be specialių seminarų visi mes stengsimės kas dieną ir visur labiau pasitikėti ir atstatyti pasitikėjimą bėdoms atsiradus, nei bijoti ir kaltinti vienas kitą. Tai puiki ir paprastai įgyvendinama perspektyva visiems, norintiems, kad 2010 metai būtų ne tik pastarosios ekonominės, bet ir ilgalaikės Lietuvos verslo kultūros krizės įveikos pradžia.
A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
Šalia to dar galime pridėti vieną labiausiai psichologiškai stresuotų darbo jėgų ES (2007-8 metų EUROSTAT duomenys rodo, kad 71 procentas visų dirbančiųjų Lietuvoje patiria ilgalaikį psichologinį stresą darbe) ir tai, ką lyginamosios sociologijos tyrėjai vadina „bendra išankstinio nepasitikėjimo“ -- baimės būti „išdurtam“ (apgautam, nesąžiningai išnaudotam) menkiau pažįstamo, o kartais ir artimiau žinomo žmogaus. Žinoma, fone dar turime ir bendrą savižudybių ir psichinės įtampos lemtų kūno susirgimų (virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, odos lėtiniai susirgimai) statistiką, kuri yra labiau išskirtinai prasta, nei „normali“ likusios ES atžvilgiu (panašesnė į kitų posovietinių ES kraštų).
Ar bendras nepasitikėjimas, vis pasitvirtinanti vienas kito nesąžiningumo baimė, iš to kylantis valdingumu ir psichologine prievarta grindžiami darbo santykiai iš tikro yra lemti pusės amžiaus trukmės sovietų režimo, sovietų valdininkų ir prievartos institucijų poveikio dabartinėms brandesnių Lietuvos gyventojų kartoms? Ar jaunesnės kartos bus laisvesnės nuo šito ir ar verslas Lietuvoje bus sąžiningesnis, inovatyvesnis, labiau bendradarbiaujantis tarpusavyje ir veiklesnis, nei dabar?
Įdomių argumentų šių klausimų svarstymui pateikė Lietuvos psichologai. Prieš pat 2010 metams ateinant pagaliau pasirodė žinomos Lietuvos suicidologės ir traumų psichologės Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Autorė jau ilgesnį laiką nagrinėja, kiek traumuota yra mūsų visuomenė per kelias paskutines kartas, kaip ilgalaikės psichologinės traumos (pvz. sistemingi grasinimai sunaikinti, fizinė ir psichologinė prievarta bei pan.) veikia tiek juos patiriančius, tiek jų vaikus tiesioginėms grėsmėms pasibaigus.
Nesąžiningumas, tarpusavio nepasitikėjimas ir prievartinis valdingumas iš to kylančioms tarpusavio baimėms numalšinti yra viena ryškiausių „kolektyvinių traumų“, paliktų sovietų režimo – mes nebuvome laisvi, ir tai savaime ir iki šiol yra, kas mus nuodija. Žinoma, negalime pasmerkti žmonių vien dėl to, kad jie išgyveno ir gyveno nelaisvės sąlygomis, lygiai kaip ir nekritiškai priimti dabartinių gyvenimo sąlygų ir beužgimstančių papročių:
„Man atrodo, kad čia reikia pagarbos, supratimo sau ir kitiems. Vis dėlto turime sakyti tiesą, bet tai turėtume daryti ne agresyviai. Mes išprotėtume, jei negalėtume savęs pateisinti. Žmogaus tokia natūra. Mes susėdę kalbėtis nesakome, koks aš netikęs, o dažniausiai kremtamės, ką kiti žmonės blogai padarė. Tiesos sakymas ir atjauta žmogui turi susiderinti.“
Ką tai reiškia nūdienos Lietuvos verslui? Sąžiningumas ir pasitikėjimų grįstas bendradarbiavimas dėl bendrai suvokiamų teigiamų veiklos tikslų – ar tai įmanoma agresyvioje, prievartinėje, stresuojančioje visus nepriimančius esminių sprendimų šių dienų darbo aplinkoje? Platesnis pasitikėjimas tarp vienas kitą gerai dar nepažįstančių galimų verslo partnerių, tarp vadovų ir naujai priimtų dirbti darbuotojų? Dėstytojų ir studentų? Tėvų ir vaikų? Valdininkų ir mokesčių mokėtojų?
Dr. Gailienė minėtoje citatoje akcentuoja tarpusavio pagarbos ir atvirumo dermę kaip tinkamą visiems vartoti priešnuodį. Pirmiausia dėl visko, kas asmeniškai skaudina ir trukdo bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, čia ir dabar, bet kurioje santykių situacijoje. Turint omeny mūsų ką tik minėtą statistiką, tai ypač aktualu darbo santykiams ir darbo produktyvumui verslo sektoriuje. Žinoma, verslo sprendimų priėmėjams (valdybų nariams, verslo vadovams) tai gali pasirodyti netikėtai sunku – argi gali „su visais“ darbuotojais „būti žmogiškas“? Ar nepradings darbas bereikalingame psichologizavime ir aiškinimiesi?
Berods, dr. Gailienė tinkamai diagnozavo – dabar pats laikas pradėti investuoti kuo daugiau pagarbos ir atvirumo, aiškesnių ir abipusiai gerbtinų tarpusavio ribų nustatymo tarp darbdavių ir darbuotojų. Praėjus 20 metų po sovietų sistemos žlugimo jau galime sau leisti įsivertinti ir aptarti, kas trukdo mums būti sąžiningais ir pasitikinčiais, kas trukdo jaustis laisviau ir geriau mūsų darbovietėse, nebekaltinant praeities šmėklų ir atrandant asmeninę atsakomybę veikti ir rinktis, kas mums abipusiai naudinga ir verta daryti.
Tad ar ne laikas verslo vadovams ir savininkams pareikalauti iš organizacinių mokymų konsultantų tarpusavio pagarbos ir atvirumo įgūdžių pratybų savo kolektyvams? Greičiausiai, geresni samdomo darbo produktyvumo rodikliai bus pasiekti, kai ir be specialių seminarų visi mes stengsimės kas dieną ir visur labiau pasitikėti ir atstatyti pasitikėjimą bėdoms atsiradus, nei bijoti ir kaltinti vienas kitą. Tai puiki ir paprastai įgyvendinama perspektyva visiems, norintiems, kad 2010 metai būtų ne tik pastarosios ekonominės, bet ir ilgalaikės Lietuvos verslo kultūros krizės įveikos pradžia.
A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
2009 m. gruodžio 22 d., antradienis
Išradimų patentavimas: įmonės nuomonė
Apie patentavimą daug prirašyta ir prikalbėta. Tačiau jei paklaustume eilinio piliečio, kas tai yra patentas ar kam to reikia, sulauktume daug „įdomių", panašių į televizijos laidos „Klausimėlis", atsakymus.
Valstybinio patentų biuro tinklalapyje pateiktas toks patento paaiškinimas „ patentas yra išskirtinė teisė, kurią suteikia valstybė už išradimą , kuris yra naujas, susijęs su pažangiu žengimu į priekį ir gali būti taikomas pramonėje. Savininkui jis suteikia išskirtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio savininko leidimo."
Skaičiai kalba patys už save
Patento turėjimas yra tam tikra apsauga išradimo sąvininkui, todėl turėtų būti natūralu, kad naujus produktus kuriančios įmonės yra nuolatiniai Lietuvos valstybinio patentų biuro klientai ir, dar daugiau, Europos patentų tarnybos klientai.
Tačiau Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, VPB tvarkomuose valstybės registruose 2008 m. įregistruota tik 67 nacionaliniu keliu išduotų patentų. Šių patentų gavėjai - įmonės, mokslo institutai, universitetai, pavieniai tyrėjai bei mokslininkai. VP biurą 2005-2008 m. laikotarpiu pasiekė 282 patentinės paraiškos, t.y. vidutiniškai 70,5 paraiškų kasmet. Kiek didesnis paraiškų srautas buvo 2008 m., kai VPB sulaukė 87 paraiškų (tuo metu pagal LR ūkio ministerijos Nacionalinę programą buvo dengiamos su patentavimu susijusios išlaidos).
Analizuojant Europos patentų tarnybos (EPT) pateiktą informaciją, galima teigti, kad suinteresuotumas Europje galiojančiais patentais pastaruoju metu taip pat mažėja. Jei 2005 m. EPT išdavė 116 patentus, tai 2007 m. - 69, 2008 m. - 75 patentus.
Tuo pačiu metu, Europos senbuvių iniciatyvumas patentuojant savo išradimus tikrai stebina: 2007 m. EP taryba (Haseltine lake naujienraščio duomenimis, 2008 rugpjūtis) gavo 25176 patentines paraiškas iš Vokietijos, 1408 patentines paraiškas iš Danijos, 442- iš Norvegijos mokslo įstaigų, įmonių bei pavienių išradėjų. Kadangi negalime lygiuotis į Europos senbuves, palyginkime kaimyninių šalių pasiekimus paduodant paraiškas: 2008 m. Lenkija pateikė - 129, Slovėnija - 108, Slovakija - 40, Vengrija - 173, Čekijos Respublika - 155 (http://innovation-living.blogspot.com/2009_01_01_archive.html).
Kaip matyti, esame prie atsiliekančiųjų pagal pateikiamas paraiškas Europos patentui gauti, tačiau optimizmo teikia, kad nesame ir pačiame sąrašo gale.
Dar mažiau norinčių patentuoti savo išradimus Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV patentų ir prekės ženklų biuro (U.S. Patents and Tradmarks Office, 2008 gruodis) duomenimis, 2008 m. pateikta 11 patentinių paraiškų iš Lietuvos. Palyginimui, iš Danijos JAV patentų biuras gavo -391, Norvegijos - 273, Airijos - 164, Čekijos - 48, Bulgarijos - 16, Slovėnijos - 14 ir Latvijos- 1 patentinę paraišką.
Taigi, galime suprasti, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių savo išradimų nepatentuoja. Priežastys, manyčiau, yra kelios: viena jų - visapusiškos informacijos apie patentavimą stoka; antra - „realios naudos" patentuoti išradimus nematymas; trečia - patentavimui reikalingų lėšų trūkumas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėka buvo inicijuota programa (Nacionalinė programa - Parama patentams), kuri 100 proc. dengė su patentavimu susijusias išlaidas. Norinčių patentuoti išradimus tuo metu padaugėjo, tačiau, pasibaigus rėmimo programai, suinteresuotumas patentuoti išradimus ir vėl smuktelėjo. Taigi, patentavimui reikalingų lėšų stoka yra viena iš kliūčių, trukdančių daliai norinčių patentuoti savo išradimus.
Įmonės nuomonė
Nors statistiniai duomenys kalba Lietuvos nenaudai, vis tik esama įmonių, kurios nuolat patentuoja savo išradimus. Pagrindinai tai aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės, eksportuojančios naujai sukurtus ar iš esmės patobulintus gaminius į užsienio rinkas. Pasinaudojus VPB patentų paieškos sistema LT-esp@cenet galime įsitikinti, kad aukštųjų technologijų įmonės pakankamai aktyviai patentuoja savo išradimus, pvz.: Ekspla užpatentavus 11 išradimų, iš kurių net 4 2009 metais, Norta - 4, Šviesos konversija - 4, Fermentas turi užpatentavęs net 15 savo išradimų, iš kurių 4 - 2009 metais. Jei paklaustume, kodėl jos patentuoja savo išradimus, tikėtina, jog išgirstume atsakymą - norime apsaugoti savo teises nuo galimų piknaudžiavimų.
Kalbantis su jauna ir aktyviai alternatyvios energijos srityje dirbančia įmone „Žalia rūta", išaiškėjo, kad patentuoti savo išradimus juos paskatino ne tik noras apsaugoti savo kūrinius nuo plagijavimo, bet ir siekis „sukurti tvirtus pamatus dirbant MTTP srityje su vietos bei užsienio partneriais". Įmonės direktorė, Rūta Pašilytė, teigia: „Esame jauna įmonė, turinti tiek noro, tiek gerų idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neturinti pakankamai finansinių išteklių dirbti vien tiriamąjį darbą, todėl šiai dienai užsidirbame, teikdami automobilių nuomos paslaugas. Kaip mažai įmonei rasti patikimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų tiriamosios veiklos ar remtų mūsų išradimus? Esame įsitikinę, užpatentuoti išradimai - tai, galima sakyti, oficiali rekomendacija, padėsinti rasti bendrą kalbą su potencialiais remėjais ir gamintojais."
Paklausus, ar ir toliau įmonė patentuots savo išradimus, Rūta nesvarsto: „Tikrai patentuosime. Esame pateikę 2 paraiškas tarptautiniam patentui gauti ir abi jos iš LR Ūkio ministerijos gavo finansavimą prioriteto tvarka patentinėm išlaidom padengti. Paraiškas finansavimui pateikėme patys Lietuvos patentų biurui, o toliau jau buvo patentinių patikėtinių darbas",- juokiasi Rūta. „Jau įpusėjome trijų Alekso Pašilio išradimų patentavimo procedūrą. Tai naujos konstrukcijos vėjo turbina ir generatorius, kurie pasižymi medžiagų gamybai sutaupymu, bei didesniu efektyvumu". Trečias išradimas, kurį įmonė patentuoja savo jėgomis, yra visiškai naujas Pasaulinio Patentų duomenų bazėje - išilginio judesio generatorius, kuris stipriai supaprastintų bangų jėgainių gamybą".
Rūtos Pašilytės nuomone, pradėję patentavimo procedūras, jie taip pat įgijo neįkainuojamos derybinės patirties. „Užpatentavę išradimus, labiau pasitikime savo jėgomis, drąsiau kalbame tiek su reikiamais tyrėjais, tiek su potencialiais investuotojais. Gal ir pasikartosiu, bet patentavimas, manau, būtinas norit dalykiškai benradarbiauti ypač su užsienio partneriais", - teigia įmonės vadovė.
Paklausta, ar jau surado norimus partnerius, Rūta šypsosi ir atsako: „manyčiau nuveikėme per trumpą laiką pakankamai daug: užpatentavome išradimus, turėjome kelis rimtus susitikimus su potencialiais investuotojais, artimiausiuose ateities planuose - prototipų gamyba. Visi šie susitikimai buvo naudingi. Supratome, kaip pateikti savo idėjas, ko patys norime ir ką galime".
Įmonės manymu, maža įmonė, siekdama sėkmingai dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, turi būti atvira organizacija, nebijanti konsultuotis, nuolat tartis su atskirų sričių specialistais. „Šiame idėjų ir partnerių paieškos etape naudinga buvo pasitarti su inovacijų paramos paslaugas teikiančiomis organizacijomis, ypač Lietuvos inovacijų centro kolektyvu, kuris mus lydėjo nuo pat įmonės susikūrimo pradžios".
Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt
Valstybinio patentų biuro tinklalapyje pateiktas toks patento paaiškinimas „ patentas yra išskirtinė teisė, kurią suteikia valstybė už išradimą , kuris yra naujas, susijęs su pažangiu žengimu į priekį ir gali būti taikomas pramonėje. Savininkui jis suteikia išskirtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio savininko leidimo."
Skaičiai kalba patys už save
Patento turėjimas yra tam tikra apsauga išradimo sąvininkui, todėl turėtų būti natūralu, kad naujus produktus kuriančios įmonės yra nuolatiniai Lietuvos valstybinio patentų biuro klientai ir, dar daugiau, Europos patentų tarnybos klientai.
Tačiau Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, VPB tvarkomuose valstybės registruose 2008 m. įregistruota tik 67 nacionaliniu keliu išduotų patentų. Šių patentų gavėjai - įmonės, mokslo institutai, universitetai, pavieniai tyrėjai bei mokslininkai. VP biurą 2005-2008 m. laikotarpiu pasiekė 282 patentinės paraiškos, t.y. vidutiniškai 70,5 paraiškų kasmet. Kiek didesnis paraiškų srautas buvo 2008 m., kai VPB sulaukė 87 paraiškų (tuo metu pagal LR ūkio ministerijos Nacionalinę programą buvo dengiamos su patentavimu susijusios išlaidos).
Analizuojant Europos patentų tarnybos (EPT) pateiktą informaciją, galima teigti, kad suinteresuotumas Europje galiojančiais patentais pastaruoju metu taip pat mažėja. Jei 2005 m. EPT išdavė 116 patentus, tai 2007 m. - 69, 2008 m. - 75 patentus.
Tuo pačiu metu, Europos senbuvių iniciatyvumas patentuojant savo išradimus tikrai stebina: 2007 m. EP taryba (Haseltine lake naujienraščio duomenimis, 2008 rugpjūtis) gavo 25176 patentines paraiškas iš Vokietijos, 1408 patentines paraiškas iš Danijos, 442- iš Norvegijos mokslo įstaigų, įmonių bei pavienių išradėjų. Kadangi negalime lygiuotis į Europos senbuves, palyginkime kaimyninių šalių pasiekimus paduodant paraiškas: 2008 m. Lenkija pateikė - 129, Slovėnija - 108, Slovakija - 40, Vengrija - 173, Čekijos Respublika - 155 (http://innovation-living.blogspot.com/2009_01_01_archive.html).
Kaip matyti, esame prie atsiliekančiųjų pagal pateikiamas paraiškas Europos patentui gauti, tačiau optimizmo teikia, kad nesame ir pačiame sąrašo gale.
Dar mažiau norinčių patentuoti savo išradimus Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV patentų ir prekės ženklų biuro (U.S. Patents and Tradmarks Office, 2008 gruodis) duomenimis, 2008 m. pateikta 11 patentinių paraiškų iš Lietuvos. Palyginimui, iš Danijos JAV patentų biuras gavo -391, Norvegijos - 273, Airijos - 164, Čekijos - 48, Bulgarijos - 16, Slovėnijos - 14 ir Latvijos- 1 patentinę paraišką.
Taigi, galime suprasti, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių savo išradimų nepatentuoja. Priežastys, manyčiau, yra kelios: viena jų - visapusiškos informacijos apie patentavimą stoka; antra - „realios naudos" patentuoti išradimus nematymas; trečia - patentavimui reikalingų lėšų trūkumas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėka buvo inicijuota programa (Nacionalinė programa - Parama patentams), kuri 100 proc. dengė su patentavimu susijusias išlaidas. Norinčių patentuoti išradimus tuo metu padaugėjo, tačiau, pasibaigus rėmimo programai, suinteresuotumas patentuoti išradimus ir vėl smuktelėjo. Taigi, patentavimui reikalingų lėšų stoka yra viena iš kliūčių, trukdančių daliai norinčių patentuoti savo išradimus.
Įmonės nuomonė
Nors statistiniai duomenys kalba Lietuvos nenaudai, vis tik esama įmonių, kurios nuolat patentuoja savo išradimus. Pagrindinai tai aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės, eksportuojančios naujai sukurtus ar iš esmės patobulintus gaminius į užsienio rinkas. Pasinaudojus VPB patentų paieškos sistema LT-esp@cenet galime įsitikinti, kad aukštųjų technologijų įmonės pakankamai aktyviai patentuoja savo išradimus, pvz.: Ekspla užpatentavus 11 išradimų, iš kurių net 4 2009 metais, Norta - 4, Šviesos konversija - 4, Fermentas turi užpatentavęs net 15 savo išradimų, iš kurių 4 - 2009 metais. Jei paklaustume, kodėl jos patentuoja savo išradimus, tikėtina, jog išgirstume atsakymą - norime apsaugoti savo teises nuo galimų piknaudžiavimų.
Kalbantis su jauna ir aktyviai alternatyvios energijos srityje dirbančia įmone „Žalia rūta", išaiškėjo, kad patentuoti savo išradimus juos paskatino ne tik noras apsaugoti savo kūrinius nuo plagijavimo, bet ir siekis „sukurti tvirtus pamatus dirbant MTTP srityje su vietos bei užsienio partneriais". Įmonės direktorė, Rūta Pašilytė, teigia: „Esame jauna įmonė, turinti tiek noro, tiek gerų idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neturinti pakankamai finansinių išteklių dirbti vien tiriamąjį darbą, todėl šiai dienai užsidirbame, teikdami automobilių nuomos paslaugas. Kaip mažai įmonei rasti patikimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų tiriamosios veiklos ar remtų mūsų išradimus? Esame įsitikinę, užpatentuoti išradimai - tai, galima sakyti, oficiali rekomendacija, padėsinti rasti bendrą kalbą su potencialiais remėjais ir gamintojais."
Paklausus, ar ir toliau įmonė patentuots savo išradimus, Rūta nesvarsto: „Tikrai patentuosime. Esame pateikę 2 paraiškas tarptautiniam patentui gauti ir abi jos iš LR Ūkio ministerijos gavo finansavimą prioriteto tvarka patentinėm išlaidom padengti. Paraiškas finansavimui pateikėme patys Lietuvos patentų biurui, o toliau jau buvo patentinių patikėtinių darbas",- juokiasi Rūta. „Jau įpusėjome trijų Alekso Pašilio išradimų patentavimo procedūrą. Tai naujos konstrukcijos vėjo turbina ir generatorius, kurie pasižymi medžiagų gamybai sutaupymu, bei didesniu efektyvumu". Trečias išradimas, kurį įmonė patentuoja savo jėgomis, yra visiškai naujas Pasaulinio Patentų duomenų bazėje - išilginio judesio generatorius, kuris stipriai supaprastintų bangų jėgainių gamybą".
Rūtos Pašilytės nuomone, pradėję patentavimo procedūras, jie taip pat įgijo neįkainuojamos derybinės patirties. „Užpatentavę išradimus, labiau pasitikime savo jėgomis, drąsiau kalbame tiek su reikiamais tyrėjais, tiek su potencialiais investuotojais. Gal ir pasikartosiu, bet patentavimas, manau, būtinas norit dalykiškai benradarbiauti ypač su užsienio partneriais", - teigia įmonės vadovė.
Paklausta, ar jau surado norimus partnerius, Rūta šypsosi ir atsako: „manyčiau nuveikėme per trumpą laiką pakankamai daug: užpatentavome išradimus, turėjome kelis rimtus susitikimus su potencialiais investuotojais, artimiausiuose ateities planuose - prototipų gamyba. Visi šie susitikimai buvo naudingi. Supratome, kaip pateikti savo idėjas, ko patys norime ir ką galime".
Įmonės manymu, maža įmonė, siekdama sėkmingai dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, turi būti atvira organizacija, nebijanti konsultuotis, nuolat tartis su atskirų sričių specialistais. „Šiame idėjų ir partnerių paieškos etape naudinga buvo pasitarti su inovacijų paramos paslaugas teikiančiomis organizacijomis, ypač Lietuvos inovacijų centro kolektyvu, kuris mus lydėjo nuo pat įmonės susikūrimo pradžios".
Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt
2009 m. gruodžio 15 d., antradienis
Inovacijos laivų statybos pramonės sektoriuje
Jūrinių regionų ekonomikoje svarbų vaidmenį atlieka laivų statybos ir remonto įmonės, kartu su įrangos gamintojų ir techninės priežiūros paslaugų tiekėjais. Galima išskirti du esminius faktorius, įtakojančius pasaulio laivų statybos pramonę: makroekonominį – pasaulio jūrų prekyba, naftos kainos, ekonominis ir politinis stabilumas ir mikroekonominį – vyriausybinės subsidijos, senų laivų nurašymas, frachto kainos, laivų užsakymai ir pan. Atskirų laivų statybos ir remonto įmonių konkurencingumą lemia jų technologinis lygis, tame tarpe ir laivų surinkimo technologijos.
Žmonėms, niekada nebuvusiems laivų statykloje ir nemačiusiems viso laivo statymo proceso, tikriausiai sunku įsivaizduoti kaip statomi laivai (keltai, kariniai, kruiziniai laivai ir pan.). Laivų statybos ir remonto įmonės pasaulyje nuolatos kelia savo technologinį lygį, nes konkurencija šioje pramonės šakoje yra labai didelė ir įtempta. Kas ketvirtas Europoje statomas laivas yra prototipas, todėl Europos laivų statybos pramonė yra pripažinta inovatyvia ir žiniomis imlia pramone.
Taigi kokios naujos technologijos yra šiuo metu laivų statybos pramonėje, kaip jos keitėsi pastaruosius metus? Pasak Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanės doc.dr. R.Mickevičienės, pasaulyje įsivyravo trys korpuso surinkimo kryptys: blokinė sistema, surinkimas plūdriuosiuose dokuose ir surinkimas ant krantinės (populiarus P. Korėjoje ir Kinijoje).
Blokinis surinkimas sparčiausiai evoliucionavo per pastaruosius 10 metų. Blokų masė priklauso nuo kranų keliamosios galios. Jei 90-ųjų pradžioje kranai kėlė 300-450 t (suporintas kėlimas 600-900 t), tai dabar P. Korėjos STX (STX Shipbuilding Co, www.stxship.co.kr ) naudojamas 1500 t, o statomoje HHI (Hyundai Heavy Industry, www.hhi.co.kr ) stovės 1600 t kranas.
Surenkant 115000 t dedveito tanklaivį pagal senąją blokinę sistemą, buvo gaminama 100 blokų po 300 t, surinkimo laikas 1994-1995 metais – 90 dienų, o 2000 m. – jau 60 dienų.
Paskutinį dešimtmetį buvo sukurtos tokios blokų transportavimo sistemos: krantinė – krantinė, krantinė – sausas dokas, krantinė – plūdrusis dokas, kurios leido didinti blokų geometrinius matmenis ir masę, mažinti blokų skaičių ir trumpinti laivo surinkimo laiką. 2001 m. pradėti gaminti mega blokai po 3000 t, todėl minėtą tanklaivį jau buvo galima surinkti iš 10 mega blokų per 45 paras. 2007 m. atsiradus giga blokams, tanklaivio surinkimas truko jau 30 dienų, nes giga blokų masė pasiekė 5000 t. 2008 m. jau buvo gaminami 10000 t tera blokai, kurie laivo surinkimo laiką sumažino iki 25 parų. Superstambių blokų technologijų kūrimo ir įdiegimo pionieriai - P. Korėjos laivų statybos kompanijos Samsung Heavy Industry (www.shi.samsung.co.kr ) ir Daewoo Shipbuilding&Marine engineering Co., Ltd (www.dsme.co.kr ). Be jokios abejonės, surinkimo technologija priklauso nuo pagrindinės statyklos gamybinių pajėgumų charakteristikų ir nuo subrangovų galimybių. Šiais laikais laivų blokai statomi keliose statyklose, o paskui transportuojami į vieną, kurioje laivas surenkamas. Taip trumpėja laivo statybos laikas. Beje, panašus procesas vyksta ir projektuojant – kelios dizaino kompanijos dalinasi darbais, dirba lygiagrečiai. Nauja darbų organizacija anglų kalba vadina „distributed design and manufacturing“.
Laivui iš blokų pagaminti atliekama daug technologinių operacijų: plieno paruošimas gamybai (lyginimas, valymas, gruntavimas), detalių žymėjimas ir pjovimas, briaunų paruošimas, markiravimas, 2D (dimensijų) ir 3D lenkimas, plokščių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, tūrinių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, blokų surinkimas ir suvirinimas, blokų įrengimas (anglų k. - outfitting), laivo surinkimas ir suvirinimas. Pasaulinio lygio laivų statyklos technologines operacijas iki plokščių sekcijos gamybos yra automatizavusios, tūrinių sekcijų gamyba dažniausiai yra robotizuota, o blokų – iš dalies robotizuota, kiti darbai atliekami pusiau automatizuotais įrengimais. Technologinių procesų automatizavimas ir robotizavimas yra gana brangus, bet pasvertos investicijos duoda ženklų efektą. Štai Italijos Fincantieri laivų statykloje įdiegus automatizuotą lakštų briaunų frezavimą, siūlių suvirinimą lazeriniu hibridiniu būdu, sumažinamos liekamosios deformacijos tiek, kad nebereikia lyginti lakštų klojinio prieš surinkimą su rinkiniu. Taisyklinga konstrukcijos geometrija leidžia atsisakyti ir pačios surinkimo operacijos, nes rinkinys prispaudžiamas prie klojinio elektromagnetais ir iš karto privirinamas. Investicijų dėka minėta statykla per metus pastato 1 kruizinio laivo korpusu daugiau.
Pasaulio laivų statytojai senokai pradėjo naudoti miltelinių vielų plieninių konstrukcijų siūlių suvirinimui technologiją, tik lakštus žemutinėje padėtyje virina kombinuotais pofliusinio suvirinimo procesais (keliais lankais, pulsine srove) ir taip siekia reikalaujamos kokybės per trumpiausią laiką, teigia doc.dr. R.Mickevičienė.
Šiuo metu pasaulyje vyraujanti krizė neaplenkė ir laivų statybos pramonės, tačiau esmamą stagnaciją ES stengiasi išnaudoti kovai su klimato atšilimu. Pradėta 5-7 metų trukmės CLEANSHIP iniciatyva, apimanti spartų šiuolaikinių technologijų ir mokslo tyrimų rezultatų diegimą, siekiant darnios vandens transporto operacijų plėtros. Atsižvelgiant į klimato atšilimą ir pasaulinę ekonominę krizę, siekiama aktyvinti ir koordinuoti europinio ir nacionalinio lygio MTEP programas. Teršalų kiekį iš statomų ir jau eksploatuojamų laivų sumažinti 20-30%, o inicijuojant pilotinius projektus, pademonstruoti dar didesnį taršos mažinimo nuo 60% iki 0 potencialą. Taigi, doc.dr. R.Mickevičienė teigia, kad vyks labiau fokusuota ir spartesnė visų jūrų pramonės atstovų - laivų statyklų, įrangos gamintojų, laivų savininkų, uostų administracijų, klasifikacinių bendrovių, universitetų ir mokslo tyrimų institutų vykdoma MTEP veikla, kurią finansuos BP7 ir BP8 bei kitos europinės ir nacionalinės mokslinių tyrimų programos. Bus paruošta teisinė bazė ir atrinktos geriausios technologijos šiose srityse: laivo korpuso-vandens sąveika; pagrindiniai varytuvai ir propulsiniai mechanizmai; bendras energijos valdymas; elektrinės sistemos; konstrukcijos, vibracija ir medžiagos; sąveika laivas-krantas. Bus demonstruojamos pažangiausios technologijos, skirtos trumpųjų nuotolių laivybai, vidaus vandenų transportui, žaliajam keleiviniam transportui, mokslo tyrimų laivams, ofšorinės veiklos palaikymo laivų ir platformų tobulinimui; būsimų ir jau eksploatuojamų laivų modernizacijai siekiant švaresnės laivybos, t.y. NOx, CO2, SOx emisijos iš laivų bei šiukšlių, triuminio, buitinio ir balastinio vandens poveikio aplinkai sumažinimo. Taip pat bus vykdomi projektai, skirti laivų statybos ir remonto įmonėse taikomų technologijų modernizavimui, siekiant sumažinti šios pramonės poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad dauguma konkurentų sieks perimti laivų statybos rinką, todėl ES politika, apsaugant europietišką know-how ir intelektinės nuosavybės teises turi tapti agresyvesne. Jau nuo 2003 m. ES statybos pramonė pirmoji pajuto pasaulinio konkurencingumo problemas ir nusprendė imtis vieningo koordinavimo Europos lygmenyje. CESA (anglų k. - Community of European Shipyards‘ Associations) subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje LeaderSHIP 2015 pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus Europos laivų statybos sektoriui vystyti. Dokumentas, susidedantis iš 30 rekomendacijų 8 konkurencingumo kryptyse, tapo visos Europos Jūsų pramonės plėtros kelrodžiu.
Kokia situacija Lietuvoje, Klaipėdoje?
Dar prieš stojant į ES, Europos komisijos užsakymu atliktoje būsimųjų narių laivų statybos ir remonto sektorių studijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos „Baltijos“ laivų statyklos technologinis lygis siekia 3,5 (5 lygiai iš viso). Vėliau „Baltijos“ laivų statykla nemažai investavo į technologijas, tobulino darbo organizavimo metodus, todėl šiandieninis jų lygis neabejotinai siakia daugiau nei 4 – teigia doc.dr. R.Mickevičienė.
Aukštą „Baltijos“ laivų statyklos technologinį lygį patvirtina ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Živilė Venčkauskaitė, kuri teigia, kad „Baltijos“ laivų statykla yra moderni ir šiuolaikiška laivų statykla, puikiai konkuruojanti su Vakarų Europos laivų statyklomis. Nuo 1997 m. kasmet, vidutiniškai po 10 mln. litų, „Baltijos“ laivų statykla skiria pastatų bei įrangos atnaujinimui, įmonės modernizavimui.
„Vakarų laivų gamykla“ taip pat nestovi vietoje, pasak AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovo Žydrūno Stasyčio, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupėje vystomi techniškai unikalūs laivų statybos ir remonto projektai, kurie reikalauja itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ pastatė pasikeliantį laivą „WindLiftI“, kuris statys ir aptarnaus vėjų jėgainių parką Šiaurės jūroje. Šis projektas unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais. Pastatyto laivo „WindLiftI“ statyboje dalyvavo per 600 specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu su VLG grupės įmonėmis prie projekto dirbo ir apie 30 subrangovų kompanijų. Tai vienas pirmųjų tokio tipo laivų Europos laivų statybos istorijoje, kuris, neabejotinai yra ir didžiausias projektas per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ taip pat pastatė ir unikalią transformatorinę platformą. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, kurioje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į elektros-energetinę sistemą. „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė sėkmingai įsitvirtino keltų, daugiafunkcinių ir ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle, tvirtai išsikovojo laivų remonto rinkoje savo dalį. „Tai įpareigoja vystyti inovatyvias technologijas, užtikrinti aukštą atliekamų darbų kokybę“ – teigia Ž.Stasytis.
Išties džiugu, kad šių įmonių technologinis lygis auga, bet iš kitos pusės neramina tai, kad tiek viena, tiek kita įmonė savo technologinį lygį kelia investuodamos į naujas technologijas iš užsienio, vangiai vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu ir kitais mokslo atstovais. Su tuo sutinka AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovas Ž. Stasytis: „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu bei kitomis mokymo įstaigomis. Deja, itin glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių nėra“. Dalinai pritaria ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Ž. Venčkauskaitė, teigdama, kad niekada neatsisako padėti universitetui, studentams suteikia galimybę atlikti praktiką, moksliniams darbams pateikia reikalingą medžiagą. Nemažai daliai gabių jaunuolių, baigusių Jūrų technikos fakultetą, įmonė tampa darbdaviu.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė doc.dr. R.Mickevičienė patvirtina, kad su visais palaiko gerus ryšius, siunčia studentus praktikoms, atlieka baigiamųjų darbų eksperimentus ir pan. KU JTF (Jūrų technikos fakultetas) taip pat yra asocijuotas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos LLSRA narys, ir tokiu būdu netiesiogiai gali prisidėti prie laivų statybos įmonių veiklos. JTF padrąsinta, 2006 m. LSRA pasiryžo dalyvauti pirmajame savo mokslinių tyrimų projekte BP6 EUROMIND. Naujajame BP7 projekte, skirtame technologijų perdavimui MVĮ statykloms, LLSRA sutiko dalyvauti jau neabejodama. Savo ruožtu, JTF atstovai tikisi dalyvauti naujausių technologijų demonstravimo seminaruose, kad galėtų perteikti naują patirtį studentams – būsimiems laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojams. Doc.dr. R.Mickevičienė pamini ir tai, kad JTF gauna materialinę paramą iš LLSRA narių, mat jų dėka studentai gali mokytis atnaujintose laboratorijose, auditorijose, naudotis specialiomis laivų automatizuoto projektavimo programomis ir pan.
2005 – 2009 m. JTF įgyvendindamas mokslinių tyrimų programą „Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir diegimas, siekiant padidinti Lietuvos jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonės įmonių tarptautinį konkurencingumą“, laivų statybos sektoriui atliko tokius darbus, kaip laivų statyklų technologinio lygio nustatymą, suvirinimo technologijų analizę, laivų korpuso plieno korozinio dilimo priklausomybę nuo laivo tipo, amžiaus tyrimus ir pan. Buvo nemažai darbų, skirtų laivų projektavimo optimizavimui, laivybos ekonomikai, bet jie tiesiogiai naudos LS neatnešė. Pasak doc.dr. R.Mickevičienės, JTF mokslininkai atsiskaito už mokslinę produkciją rašydami straipsnius, monografijas, dalyvaudami MTEP projektuose, o tiesioginė nauda pramonei nėra atskirai matuojama.
Būtina paminėti ir tai, kad laivų statybos ir remonto įmonės Lietuvoje negali pretenduoti į ES Struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramą. Šis sektorius yra neremtinų veiklų sąraše, todėl tik galima spėti, kaip pakiltų Lietuvoje esančių laivų statyklų ir remonto įmonių technologinis lygis esant šiai struktūrinei paramai. Kitas atviras klausimas, kaip pasikeistų šių įmonių veiklos rezultatai, jei jos aktyviau bendradarbiautų su čia, vietoje, esančiais mokslo atstovais, universitetais.
Erika Zavackienė, www.inovacijos.lt
P.S. Noriu padėkoti už pagalbą rengiant šį straipsnį Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanei doc.dr. R.Mickevičienei, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovui Ž. Stasyčiui, „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistei Ž. Venčkauskaitei.
Žmonėms, niekada nebuvusiems laivų statykloje ir nemačiusiems viso laivo statymo proceso, tikriausiai sunku įsivaizduoti kaip statomi laivai (keltai, kariniai, kruiziniai laivai ir pan.). Laivų statybos ir remonto įmonės pasaulyje nuolatos kelia savo technologinį lygį, nes konkurencija šioje pramonės šakoje yra labai didelė ir įtempta. Kas ketvirtas Europoje statomas laivas yra prototipas, todėl Europos laivų statybos pramonė yra pripažinta inovatyvia ir žiniomis imlia pramone.
Taigi kokios naujos technologijos yra šiuo metu laivų statybos pramonėje, kaip jos keitėsi pastaruosius metus? Pasak Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanės doc.dr. R.Mickevičienės, pasaulyje įsivyravo trys korpuso surinkimo kryptys: blokinė sistema, surinkimas plūdriuosiuose dokuose ir surinkimas ant krantinės (populiarus P. Korėjoje ir Kinijoje).
Blokinis surinkimas sparčiausiai evoliucionavo per pastaruosius 10 metų. Blokų masė priklauso nuo kranų keliamosios galios. Jei 90-ųjų pradžioje kranai kėlė 300-450 t (suporintas kėlimas 600-900 t), tai dabar P. Korėjos STX (STX Shipbuilding Co, www.stxship.co.kr ) naudojamas 1500 t, o statomoje HHI (Hyundai Heavy Industry, www.hhi.co.kr ) stovės 1600 t kranas.
Surenkant 115000 t dedveito tanklaivį pagal senąją blokinę sistemą, buvo gaminama 100 blokų po 300 t, surinkimo laikas 1994-1995 metais – 90 dienų, o 2000 m. – jau 60 dienų.
Paskutinį dešimtmetį buvo sukurtos tokios blokų transportavimo sistemos: krantinė – krantinė, krantinė – sausas dokas, krantinė – plūdrusis dokas, kurios leido didinti blokų geometrinius matmenis ir masę, mažinti blokų skaičių ir trumpinti laivo surinkimo laiką. 2001 m. pradėti gaminti mega blokai po 3000 t, todėl minėtą tanklaivį jau buvo galima surinkti iš 10 mega blokų per 45 paras. 2007 m. atsiradus giga blokams, tanklaivio surinkimas truko jau 30 dienų, nes giga blokų masė pasiekė 5000 t. 2008 m. jau buvo gaminami 10000 t tera blokai, kurie laivo surinkimo laiką sumažino iki 25 parų. Superstambių blokų technologijų kūrimo ir įdiegimo pionieriai - P. Korėjos laivų statybos kompanijos Samsung Heavy Industry (www.shi.samsung.co.kr ) ir Daewoo Shipbuilding&Marine engineering Co., Ltd (www.dsme.co.kr ). Be jokios abejonės, surinkimo technologija priklauso nuo pagrindinės statyklos gamybinių pajėgumų charakteristikų ir nuo subrangovų galimybių. Šiais laikais laivų blokai statomi keliose statyklose, o paskui transportuojami į vieną, kurioje laivas surenkamas. Taip trumpėja laivo statybos laikas. Beje, panašus procesas vyksta ir projektuojant – kelios dizaino kompanijos dalinasi darbais, dirba lygiagrečiai. Nauja darbų organizacija anglų kalba vadina „distributed design and manufacturing“.
Laivui iš blokų pagaminti atliekama daug technologinių operacijų: plieno paruošimas gamybai (lyginimas, valymas, gruntavimas), detalių žymėjimas ir pjovimas, briaunų paruošimas, markiravimas, 2D (dimensijų) ir 3D lenkimas, plokščių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, tūrinių sekcijų surinkimas ir suvirinimas, blokų surinkimas ir suvirinimas, blokų įrengimas (anglų k. - outfitting), laivo surinkimas ir suvirinimas. Pasaulinio lygio laivų statyklos technologines operacijas iki plokščių sekcijos gamybos yra automatizavusios, tūrinių sekcijų gamyba dažniausiai yra robotizuota, o blokų – iš dalies robotizuota, kiti darbai atliekami pusiau automatizuotais įrengimais. Technologinių procesų automatizavimas ir robotizavimas yra gana brangus, bet pasvertos investicijos duoda ženklų efektą. Štai Italijos Fincantieri laivų statykloje įdiegus automatizuotą lakštų briaunų frezavimą, siūlių suvirinimą lazeriniu hibridiniu būdu, sumažinamos liekamosios deformacijos tiek, kad nebereikia lyginti lakštų klojinio prieš surinkimą su rinkiniu. Taisyklinga konstrukcijos geometrija leidžia atsisakyti ir pačios surinkimo operacijos, nes rinkinys prispaudžiamas prie klojinio elektromagnetais ir iš karto privirinamas. Investicijų dėka minėta statykla per metus pastato 1 kruizinio laivo korpusu daugiau.
Pasaulio laivų statytojai senokai pradėjo naudoti miltelinių vielų plieninių konstrukcijų siūlių suvirinimui technologiją, tik lakštus žemutinėje padėtyje virina kombinuotais pofliusinio suvirinimo procesais (keliais lankais, pulsine srove) ir taip siekia reikalaujamos kokybės per trumpiausią laiką, teigia doc.dr. R.Mickevičienė.
Šiuo metu pasaulyje vyraujanti krizė neaplenkė ir laivų statybos pramonės, tačiau esmamą stagnaciją ES stengiasi išnaudoti kovai su klimato atšilimu. Pradėta 5-7 metų trukmės CLEANSHIP iniciatyva, apimanti spartų šiuolaikinių technologijų ir mokslo tyrimų rezultatų diegimą, siekiant darnios vandens transporto operacijų plėtros. Atsižvelgiant į klimato atšilimą ir pasaulinę ekonominę krizę, siekiama aktyvinti ir koordinuoti europinio ir nacionalinio lygio MTEP programas. Teršalų kiekį iš statomų ir jau eksploatuojamų laivų sumažinti 20-30%, o inicijuojant pilotinius projektus, pademonstruoti dar didesnį taršos mažinimo nuo 60% iki 0 potencialą. Taigi, doc.dr. R.Mickevičienė teigia, kad vyks labiau fokusuota ir spartesnė visų jūrų pramonės atstovų - laivų statyklų, įrangos gamintojų, laivų savininkų, uostų administracijų, klasifikacinių bendrovių, universitetų ir mokslo tyrimų institutų vykdoma MTEP veikla, kurią finansuos BP7 ir BP8 bei kitos europinės ir nacionalinės mokslinių tyrimų programos. Bus paruošta teisinė bazė ir atrinktos geriausios technologijos šiose srityse: laivo korpuso-vandens sąveika; pagrindiniai varytuvai ir propulsiniai mechanizmai; bendras energijos valdymas; elektrinės sistemos; konstrukcijos, vibracija ir medžiagos; sąveika laivas-krantas. Bus demonstruojamos pažangiausios technologijos, skirtos trumpųjų nuotolių laivybai, vidaus vandenų transportui, žaliajam keleiviniam transportui, mokslo tyrimų laivams, ofšorinės veiklos palaikymo laivų ir platformų tobulinimui; būsimų ir jau eksploatuojamų laivų modernizacijai siekiant švaresnės laivybos, t.y. NOx, CO2, SOx emisijos iš laivų bei šiukšlių, triuminio, buitinio ir balastinio vandens poveikio aplinkai sumažinimo. Taip pat bus vykdomi projektai, skirti laivų statybos ir remonto įmonėse taikomų technologijų modernizavimui, siekiant sumažinti šios pramonės poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad dauguma konkurentų sieks perimti laivų statybos rinką, todėl ES politika, apsaugant europietišką know-how ir intelektinės nuosavybės teises turi tapti agresyvesne. Jau nuo 2003 m. ES statybos pramonė pirmoji pajuto pasaulinio konkurencingumo problemas ir nusprendė imtis vieningo koordinavimo Europos lygmenyje. CESA (anglų k. - Community of European Shipyards‘ Associations) subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje LeaderSHIP 2015 pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus Europos laivų statybos sektoriui vystyti. Dokumentas, susidedantis iš 30 rekomendacijų 8 konkurencingumo kryptyse, tapo visos Europos Jūsų pramonės plėtros kelrodžiu.
Kokia situacija Lietuvoje, Klaipėdoje?
Dar prieš stojant į ES, Europos komisijos užsakymu atliktoje būsimųjų narių laivų statybos ir remonto sektorių studijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos „Baltijos“ laivų statyklos technologinis lygis siekia 3,5 (5 lygiai iš viso). Vėliau „Baltijos“ laivų statykla nemažai investavo į technologijas, tobulino darbo organizavimo metodus, todėl šiandieninis jų lygis neabejotinai siakia daugiau nei 4 – teigia doc.dr. R.Mickevičienė.
Aukštą „Baltijos“ laivų statyklos technologinį lygį patvirtina ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Živilė Venčkauskaitė, kuri teigia, kad „Baltijos“ laivų statykla yra moderni ir šiuolaikiška laivų statykla, puikiai konkuruojanti su Vakarų Europos laivų statyklomis. Nuo 1997 m. kasmet, vidutiniškai po 10 mln. litų, „Baltijos“ laivų statykla skiria pastatų bei įrangos atnaujinimui, įmonės modernizavimui.
„Vakarų laivų gamykla“ taip pat nestovi vietoje, pasak AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovo Žydrūno Stasyčio, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupėje vystomi techniškai unikalūs laivų statybos ir remonto projektai, kurie reikalauja itin aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ pastatė pasikeliantį laivą „WindLiftI“, kuris statys ir aptarnaus vėjų jėgainių parką Šiaurės jūroje. Šis projektas unikalus visais proporcijų, naudojamos technikos ir technologiniais parametrais. Pastatyto laivo „WindLiftI“ statyboje dalyvavo per 600 specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu su VLG grupės įmonėmis prie projekto dirbo ir apie 30 subrangovų kompanijų. Tai vienas pirmųjų tokio tipo laivų Europos laivų statybos istorijoje, kuris, neabejotinai yra ir didžiausias projektas per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Šiais metais AB „Vakarų laivų gamykla“ taip pat pastatė ir unikalią transformatorinę platformą. Vėjo jėgainių parko pagaminta elektros srovė jūriniais kabeliais bus perduodama į transformatorinę platformą, kurioje kintama jėgainių srovė bus keičiama į pastovią ir perduodama į elektros-energetinę sistemą. „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė sėkmingai įsitvirtino keltų, daugiafunkcinių ir ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle, tvirtai išsikovojo laivų remonto rinkoje savo dalį. „Tai įpareigoja vystyti inovatyvias technologijas, užtikrinti aukštą atliekamų darbų kokybę“ – teigia Ž.Stasytis.
Išties džiugu, kad šių įmonių technologinis lygis auga, bet iš kitos pusės neramina tai, kad tiek viena, tiek kita įmonė savo technologinį lygį kelia investuodamos į naujas technologijas iš užsienio, vangiai vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu ir kitais mokslo atstovais. Su tuo sutinka AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovas Ž. Stasytis: „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu bei kitomis mokymo įstaigomis. Deja, itin glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių nėra“. Dalinai pritaria ir „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistė Ž. Venčkauskaitė, teigdama, kad niekada neatsisako padėti universitetui, studentams suteikia galimybę atlikti praktiką, moksliniams darbams pateikia reikalingą medžiagą. Nemažai daliai gabių jaunuolių, baigusių Jūrų technikos fakultetą, įmonė tampa darbdaviu.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė doc.dr. R.Mickevičienė patvirtina, kad su visais palaiko gerus ryšius, siunčia studentus praktikoms, atlieka baigiamųjų darbų eksperimentus ir pan. KU JTF (Jūrų technikos fakultetas) taip pat yra asocijuotas Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos LLSRA narys, ir tokiu būdu netiesiogiai gali prisidėti prie laivų statybos įmonių veiklos. JTF padrąsinta, 2006 m. LSRA pasiryžo dalyvauti pirmajame savo mokslinių tyrimų projekte BP6 EUROMIND. Naujajame BP7 projekte, skirtame technologijų perdavimui MVĮ statykloms, LLSRA sutiko dalyvauti jau neabejodama. Savo ruožtu, JTF atstovai tikisi dalyvauti naujausių technologijų demonstravimo seminaruose, kad galėtų perteikti naują patirtį studentams – būsimiems laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojams. Doc.dr. R.Mickevičienė pamini ir tai, kad JTF gauna materialinę paramą iš LLSRA narių, mat jų dėka studentai gali mokytis atnaujintose laboratorijose, auditorijose, naudotis specialiomis laivų automatizuoto projektavimo programomis ir pan.
2005 – 2009 m. JTF įgyvendindamas mokslinių tyrimų programą „Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir diegimas, siekiant padidinti Lietuvos jūrinio komplekso ir pajūrio regiono pramonės įmonių tarptautinį konkurencingumą“, laivų statybos sektoriui atliko tokius darbus, kaip laivų statyklų technologinio lygio nustatymą, suvirinimo technologijų analizę, laivų korpuso plieno korozinio dilimo priklausomybę nuo laivo tipo, amžiaus tyrimus ir pan. Buvo nemažai darbų, skirtų laivų projektavimo optimizavimui, laivybos ekonomikai, bet jie tiesiogiai naudos LS neatnešė. Pasak doc.dr. R.Mickevičienės, JTF mokslininkai atsiskaito už mokslinę produkciją rašydami straipsnius, monografijas, dalyvaudami MTEP projektuose, o tiesioginė nauda pramonei nėra atskirai matuojama.
Būtina paminėti ir tai, kad laivų statybos ir remonto įmonės Lietuvoje negali pretenduoti į ES Struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramą. Šis sektorius yra neremtinų veiklų sąraše, todėl tik galima spėti, kaip pakiltų Lietuvoje esančių laivų statyklų ir remonto įmonių technologinis lygis esant šiai struktūrinei paramai. Kitas atviras klausimas, kaip pasikeistų šių įmonių veiklos rezultatai, jei jos aktyviau bendradarbiautų su čia, vietoje, esančiais mokslo atstovais, universitetais.
Erika Zavackienė, www.inovacijos.lt
P.S. Noriu padėkoti už pagalbą rengiant šį straipsnį Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanei doc.dr. R.Mickevičienei, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės komunikacijų ir rinkodaros vadovui Ž. Stasyčiui, „Baltijos“ laivų statyklos reklamos, spaudos ir ryšių su visuomene specialistei Ž. Venčkauskaitei.
2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis
What I learned from my practicum
As my time comes to end here at Klaipeda Science and Technology Park there are many things that I have learned. I have learned how to effectively use blogging to better market a company. I have also learned a lot about how to create and edit videos for a company and post them on the internet. This internship has taught me that YouTube can be used for a lot more then just watching videos. It’s taught me that in order for a company to be effective with YouTube that they must have numerous videos posted and not just one. While working here it’s been enjoyable to just get to know some of the other people that work here a little bit. Also after being here in Lithuania for a couple of months now I’ve learned that everything here that is cooked always comes with potatoes and pork. Overall this has been a very good opportunity for me and I am grateful to be able to have done a practicum at Klaipeda Science and Technology Park.
By Brock Griffin
By Brock Griffin
2009 m. lapkričio 24 d., antradienis
Social Media
Using the social media can often be to a company’s advantage. It is a very cheap and easy way to reach a lot of people. When a company decides to use the social media they must plan on using it do some networking because the social media is one the best ways for a company to meet new people. The social can also be very helpful for small companies that are just getting started and still do not have a ton of money to spend on advertising. Companies must realize though that when they use the social the media as a means of advertising or public relations it is simply not the same as using a face to face marketing technique because it is not nearly as personal. Also when companies use the social media to advertise they need to remember that they may be leaving out a significant sector of the market that does not even use the internet such as the elderly.
As I have had the opportunity to work with the social media here at Klaipeda Science and Technology Park I have found that it has been a very good way for them to promote their company. The social media is rather easy for a company to get using. Also it is fitting that they use the social media here at Klaipeda Science and Technology Park because they are rather small company that does not have a ton of money to spend on advertising right now. It is also a very easy to make Klaipeda Science and Technology Park a little bit more well known by doing things such as blogging, creating YouTube videos about there company, networking and other things as well. Overall I would say that the social media is a very good thing for companies to use and I would recommend that Klaipeda Science and Technology Park continue to use it.
By Brock Griffin
As I have had the opportunity to work with the social media here at Klaipeda Science and Technology Park I have found that it has been a very good way for them to promote their company. The social media is rather easy for a company to get using. Also it is fitting that they use the social media here at Klaipeda Science and Technology Park because they are rather small company that does not have a ton of money to spend on advertising right now. It is also a very easy to make Klaipeda Science and Technology Park a little bit more well known by doing things such as blogging, creating YouTube videos about there company, networking and other things as well. Overall I would say that the social media is a very good thing for companies to use and I would recommend that Klaipeda Science and Technology Park continue to use it.
By Brock Griffin
2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
United States Innovation vs. Lithuanian Innovation
If a person wanted a start there own business then they would realize that it is much easier to do in the United States then many other places around the world. There are many reasons why it is easy for people to start their own business in the U.S. One of the main the reasons that U.S. has succeeded in becoming such a big market for innovations is because they are so culturally diverse. The more diversity that a country has the easier it is for innovation to occur because then people are naturally open and willing to accept new ideas as you have people from a number of different countries. There is no bigger melting pot in the world then America so that naturally makes America a better spot for innovation then some other countries. Also in America kids are encouraged to ask questions in school and think outside of the box and that simply helps and encourages people to come up with new ideas. The last reason that it is so easy to start a business in America is because is focused on being a very capitalistic market. In order for a capital market to function properly people must be constantly coming up with new innovations.
In other countries such as Lithuania it is not nearly easy to start your own business and people just are not as innovative. One of the main reasons for this is because of the culture in Lithuania. If anyone has ever been to Lithuania then they will find out that there is not a whole lot of ethnic diversity there. As a result people may not be as open to new ideas that are taken from other cultures because it’s not their culture or they are not ready to break tradition yet. Also in the education system in Lithuania children are generally to taught to sit in class and listen to there teacher and not to ask a whole lot of questions. So in Lithuania they don’t encourage people to be innovative as much as some countries. Another thing that makes it harder for people in Lithuania to start there own business is the fact that they have not had a capital market for very long. For the most part a countries ability to be innovative is determined by it’s culture. A countries culture is not something that can simply be changed overnight. There are some countries that have cultures that encourage innovation more and others that do not encourage innovation as much.
Overall I would conclude that it is much easier to start a business in the U.S. then in Lithuania simply because the culture allows for it. In the U.S. there is such a diversity of people and that makes it very easy for people to accept new and innovative. If a person plans on starting a small business I would recommend that they try to do in the U.S. because it’s easier to do there then in many other countries.
By Brock Griffin
In other countries such as Lithuania it is not nearly easy to start your own business and people just are not as innovative. One of the main reasons for this is because of the culture in Lithuania. If anyone has ever been to Lithuania then they will find out that there is not a whole lot of ethnic diversity there. As a result people may not be as open to new ideas that are taken from other cultures because it’s not their culture or they are not ready to break tradition yet. Also in the education system in Lithuania children are generally to taught to sit in class and listen to there teacher and not to ask a whole lot of questions. So in Lithuania they don’t encourage people to be innovative as much as some countries. Another thing that makes it harder for people in Lithuania to start there own business is the fact that they have not had a capital market for very long. For the most part a countries ability to be innovative is determined by it’s culture. A countries culture is not something that can simply be changed overnight. There are some countries that have cultures that encourage innovation more and others that do not encourage innovation as much.
Overall I would conclude that it is much easier to start a business in the U.S. then in Lithuania simply because the culture allows for it. In the U.S. there is such a diversity of people and that makes it very easy for people to accept new and innovative. If a person plans on starting a small business I would recommend that they try to do in the U.S. because it’s easier to do there then in many other countries.
By Brock Griffin
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)