Šiuo metu visoje Europoje, 37 šalyse, vyksta verslininkystės savaitei skirti renginiai. Jais siekiama informuoti apie paramą, kurią Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos teikia labai mažam, smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip pat - remti verslininkystę, kad kuo daugiau žmonių, ypač jaunimas, tvirtai apsispręstų siekti verslininko karjeros bei pripažinti verslininkų indėlį į Europos gerovės ir darbo vietų kūrimą bei inovacijų ir konkurencingumo skatinimą.
Europos verslininkystės savaitės kampaniją koordinuoja Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas. Kampanija yra visiškai decentralizuota, kad renginiai ir akcijos vyktų kuo arčiau esamų ir būsimų verslininkų. Dalyvaujančiose šalyse nacionalinius, regioninius arba vietos renginius organizuoja verslo įmonės, rėmėjai bei nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.
Uostamiestyje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) birželio 1 d. nuo 13 val. vyks praktinis seminaras, skirtas verslumui skatinti. Renginyje savo sėkmės istorijas ir paskaitas skaitys tiek žymūs Vakarų Lietuvos verslininkai, tiek neseniai sparnus į verslo padanges pakėlę jaunimo atstovai.
Dalysis patirtimi
Seminaro organizatoriai akcentuoja, kad pagrindinė renginio idėja ir tikslas yra sudominti studentus verslumu ir skatinti jų aktyvumą kuriant naujas darbo vietas.
Paskatinti aktyviąją visuomenės dalį siekti verslininko karjeros šiais laikais yra ypač svarbu, nes ekonominis sunkmetis verslumą neabejotinai susieja ir su socialine problematika.
Įsteigtas verslas pirmiausiai yra pačios visuomenės žingsnis į priekį, nes jis skatina ne tik tobulėti, išbandyti save įvairiose srityse, rizikuoti, bet ir padeda pačiai valstybei. Tad žmonės turi būti suinteresuoti patys susikurti sau ir kitiems darbo vietas.
Bet kokiu atveju verslo pradžia žmogui reiškia tai, kad jis rūpinasi savimi, nėra valstybės išlaikytinis, bedarbis, o mokesčių mokėtojas. Kuo didesnis verslumas visuomenėje, tuo lengviau ir pačiai šaliai.
Tačiau verslo pradmenys nėra vien teorija, kuri neabejotinai prideda kompetencijos pradedančiajam verslininkui: versle ypač svarbi ir praktika.
Tad, siekiant maksimaliai efektyvių seminaro rezultatų, KMTP pakvietė įvairių sričių verslininkus pasidalyti savo patirtimi sprendžiant įvairias verslo plėtros, organizacines problemas. Renginio metu vyks betarpiškas dialogas tarp verslininkų ir tų, kurie nori imtis verslo.
Ypač akcentuotinas dėmesys - jauniems, pradedantiems verslininkams, studijas baigusiems ar jas greitai baigsiantiems žmonėms. Ši socialinė grupė labai svarbi Klaipėdoje dėl to, kad neturinčių darbo žmonių, baigusių studijas, skaičius yra du kartus didesnis nei statistinis visų bedarbių vidurkis.
Baigusiems studijas žmonėms pradėti verslą yra sąlyginai parankiau, nei praradusiems darbą bei turintiems šeimas, nes jaunimo dažniausiai nesaisto įvairūs šeimyniniai įsipareigojimai. Rizikuojant ir patyrus nesėkmę galima pradėti kurti verslą iš naujo.
Pasak KMTP specialistų, tai nėra bloga praktika, nes tik per nesėkmes galima įgyti patirties, o sukauptos žinios, kompetencija gali būti panaudota ateityje. Šiuo atžvilgiu ypač naudingos seminare bus savo istorijas pristatančių patyrusių verslininkų pamokos ir pastabos.
"Mūsų pagrindinė renginio užduotis - skatinti verslą, o vienas pagrindinių KMTP tikslų - siekis tapti verslumo centru Klaipėdoje teikiant konsultacijas bei kitokią būtiną paramą naujų verslo įmonių steigimui.
Šis seminaras organizuojamas stengiantis padėti tiems, kurie nori verslą kurti: tiek žiniomis, tiek konsultacijomis. Geriau remti sunkiai vystomą verslą, nei valstybei išlaikyti bedarbius ir mokėti pašalpas. Tikimės, kad renginio metu įgytos praktinės žinios taps postūmiu vystant smulkiojo ir vidutiniojo verslo mentorystės tradicijas, paremtas principu, kuomet sėkmingai veikiantys verslininkai padeda pradedantiesiems", - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Direktorė taip pat akcentavo, kad verslo skatinimas yra reali atsvara išsilavinusių žmonių emigracijai.
"Nepakankamas verslumo skatinimas ir žinių apie galimybes vystyti savo veiklą trūkumas lavinimo įstaigose, universitetuose neabejotinai gali atsiliepti ateityje, nes mažėja potencialas tų, kurie galėtų perimti verslo struktūras dabartinėse įmonėse. Žlugus verslo potencialui ir iniciatyvai mūsų valstybė taptų ES išlaikoma provincija", - dėstė R. Stubrienė.
Verslininkai drąsina
Tai, kad šiais laikais reikia būti ryžtingais, tačiau pragmatiškais, tvirtino ir keli seminare dalyvausiantys verslininkai.
Konditerijos bendrovės „Javinė“ vadovė Vitalija Freitakaitė akcentavo, kad birželio 1-ąją vyksiantis seminaras labai svarbus yra tiems, kurie turi subrandintų idėjų, tačiau nesiryžta jų įgyvendinti.
"Renginys turėtų būti paskata tokiems žmonėms imtis savo idėjų įgyvendinimo. Jei manysi, kad kažkas tau duos, - priklausysi nuo kito žmogaus. Imtis verslo reiškia progą pačiam valdyti savo gyvenimą. Jei nori turėti sprendimų laisvę, reikia tam ryžtis ir suprasti, kad aukojamas ir paties saugumo jausmas. Yra galybė faktorių, tačiau ryžtis verta", - įsitikinusi bendrovės vadovė.
UAB "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" prezidentas Antanas Bosas priminė, kad ekonominio pakilimo metu viskas, ką bedarytum, buvo gerai, mažai buvo investuojama į darbo efektyvumą, šiuolaikiškumą.
"Dabar sunkmetis privertė tai daryti, nes antraip neišgyvensi. Norint užsiimti verslu reikia labai stiprių nervų ir subalansuotos psichikos. Silpnesnieji neatlaiko, nes versle - ne tik atradimai, bet ir praradimai. Privalai su tuo susitaikyti", - teigė patyręs verslininkas.
Visgi A. Bosas pripažino, kad šiais laikais plaukti pasroviui yra daug blogiau, nei kurti.
"Kūrėjas jaučia pasitenkinimą realizuodamas save. Kai kuri - tobulėji, didėja kompetencija, gilėja žinios. Kiek darbo įdedi, tokia ir grąža. Padarai klaidą - kaltink tik save. Pabėgti nori tik silpni, manantys, kad kažkas už juos jais pačiais pasirūpins. Tai nėra inovatyvu. Geriau kurkime ir sau, ir kitiems darbo vietas", - sakė A. Bosas.
UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ savininkė Rada Matulevičienė prisiminė, kad jai kuriant verslą apskritai nebuvo tokių sąvokų kaip "verslumas", tačiau moteris ryžosi kurti savo ateitį pati.
"Tada iro kolūkiai, nebuvo darbo, tad reikėjo mąstyti apskritai kaip išgyventi, uždirbti pinigų. Dabar - kitokia situacija, tačiau žmonių norai - tokie patys. Versle labai svarbu skatinti gamybą, kurti, ne perparduoti ar vykti į užsienį. Blogiausia, kad iš Lietuvos išvažiuoja geri, kūrybingi, turintys idėjų žmonės. Jie galėtų ir mūsų valstybėje užsiimti verslu, gal net geriau sektųsi, nei užsienyje. Kita vertus tie, kurie patys nenori ar negali kurti verslo, turėtų progą padėti kitiems", - sakė verslininkė.
R. Matulevičienė įsitikinusi, kad kuo turtingesnis žmogus yra savyje, tuo turtingesnė ir aplinka.
"Jei sukuri darbo vietas, darbuotojai gauna geras algas, jie daugiau išleidžia, didėja vartojimas. Tad tai - uždaras ratas. Žinoma, užsienyje uždirbti pinigai grįžta į Lietuvą, tačiau ne jie svarbiausia - būtina čia kurti vidaus produktą. Savo šalyje kurdami verslą patys tampame turtingesni. Reikia ir valdžios paramos, ypač - jauniems žmonėms", - svarstė R. Matulevičienė.
Ji dar kartą patikino, kad nereikia bijoti pradėti, nes nepradėjęs nieko ir nepadarysi.
Be minėtų verslininkų renginyje dalyvaus Regina Doseth, IĮ R. Doseth savininkė, Tomas Skaisgirys, UAB „Greita buhalterija“ vadovas, Filip Borcov, UAB „Profis“ direktorius, Kristina Žilytė-Komskienė, VšĮ „Menų gatvė“ vadovė, Rima Andriškevičiūtė, UAB „Žemsodis“ direktorė bei Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius.
2010 m. gegužės 28 d., penktadienis
Robotikos gerbėjams - pasimatymas su robotais
Šiandien, gegužės 28 d. 16 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) siūlo išskirtinę galimybę iš arčiau susipažinti su robotais ir jų kūrėjais. Klaipėdiečiai robotų konstravimo srityje nepralenkiami - šiemet jie susišlavė gausybę tarptautinių apdovanojimų JAV, Austrijoje, Rygoje vykusiuose čempionatuose.
„Renginyje pristatysime mūsų sukurtus 3 kg ir mini sumo robotus, visų susirinkusių laukia įdomi paskaita apie robotų konstravimą, robotų sandarą. Pastebime, kad robotų konstravimas populiarėja. Klaipėdoje prieš porą metų buvo vienas kitas tuo susidomėjęs jaunuolis, dabar jų sparčiai daugėja. Atrodytų, kad robotų konstravimas – brangus malonumas, tačiau pasidaryti robotuką galima ir už 99 litus. Atėję į mūsų renginį turės progą tuo įsitikinti“ , - pasakojo daug apdovanojimų šiemet susižėręs robotų konstruotojas klaipėdietis Vitalijus Rodnovas.
Nors robotų konstravimas Klaipėdoje dar tik įleidžia šaknis, klaipėdiečiai visame pasaulyje vykstančiuose čempionatuose užima aukščiausias vietas.
Vitalijaus Rodnovo sukurtas robotas "Master of Disaster" pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV) laimėjo aukso medalį 3 kg robotų sumo rungtyje, tame pačiame renginyje Audriaus Knolio robotas buvo trečias, Egidjus Vedeikis mini sumo kategorijoje užėmė santrą vietą. Klaipėdiečiai stiprūs varžovai buvo ir kituose čempionatuose: Oleg Lyan sukurtas robotas Austrijoje vykusiame čempionate, minimumo klasėje laimejo 2 vietą, Egidijus Vedeikis toje pačioje klasėje buvo trečias. Rygoje vykusiame Baltijos šalių robotų čempionate klaipėdiečiai absoliučiai visose kategorijose taip pat buvo nepralenkiami.
„Džiugu, kad klaipėdiečiai pasaulyje išgarsėjo kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo mūsų jaunimas azartiškiau įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Štai moksleiviai iš Kretingos Paulius ir Giedrius neseniai sukūrė 3 kg robotą, kuris Baltijos šalių čempionate nurungė mano sukurtą robotą „Master of Disaster“, savo kategorijoje laimėjusį auksą JAV. Tai rodo, kad jaunimas vis labiau tobulėja, o sukurti robotai vis pažangesni“ , - teigė V. Rodnovas.
Renginio organizatoriai pažadėjo, kad KMTP vyksiančiame renginyje bus galima išvysti visus čempionus robotus, susipažinti su jų kūrėjais.
Renginys vyks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, konferencijų salėje adresu H. Manto g. 84
2010 m. gegužės 19 d., trečiadienis
Jaunieji tyrėjai nestokoja smalsumo ir originalumo
Gegužės 12–14 dienomis vykusi antroji „Idėjų mugė“ suteikė galimybę Lietuvos moksleiviams pristatyti mokslinių tyrimų idėjas ir sulaukti profesionalų patarimų. Ši mugė – vienas iš „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimo“ projekto renginių.
„Idėjų mugė“ – tai mokslinių darbų idėjų konkursas, tačiau jo tikslas – ne varžytis, kieno idėja geresnė, o sulaukti kvalifikuotos pagalbos ir patarimų, padėsiančių tinkamai atlikti sugalvotą mokslinį tyrimą.
Šiame renginyje su savo moksleiviais dalyvaujanti Kėdainių šviesiosios gimnazijos biologijos mokytoja Rasa Baltušytė žavisi šiuo renginiu kaip pagarbos jaunam žmogui, išraiška. „Mokslininkų patarimai labai nuoširdūs. Vaikai nesijaučia įžeisti, jei ką nors ne taip padarė, atvirkščiai – jie žymisi pastabas, pasiūlymus. Toks nuoširdus tarpusavio dialogas duoda didžiulę naudą tiek mokiniui, tiek jo darbui vadovaujančiam mokytojui“, – gerų žodžių „Idėjų mugei“ negailėjo R. Baltušytė.
Renginyje šiemet pristatyta daugiau nei pusšimtis idėjų, kurias vertino kompetentinga mokslininkų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Vansevičiaus. Vienas iš dešimties ekspertų, astrofizikas Donatas Narbutis, džiaugėsi, kad mugėje pristatomos idėjos yra ne tik labai geros, svarbiausia – jos originalios, sugalvotos pačių mokinių. Doktorantui antrino ir kitas ekspertų komandos narys – profesorius Edmundas Kuokštis, pastebėjęs, jog moksleiviai stebina savo apsiskaitymu ir entuziazmu.
Vienuoliktokės Karolinos Subko idėja „Pelkinio gailio ekstraktų tyrimas ir taikymas anestezijoje“, žaliosios energijos iš vejos gavimas, kuriuo susidomėjo devintokai Paulius Janušauskas ir Ineta Zakarauskaitė – tik pora mokslinių tyrimų idėjų pavyzdžių, tačiau nei vienas mugės stendas neliko be įvertinimo ir komentarų.
Idėjų mugėje buvo ir jau atliktų darbų. Vienuoliktokas Donatas Vingrys susirinkusiems demonstravo savo paties rankomis sukurtą metalo detektorių ir kaip jis veikia. Gavęs patarimą šį aparatą padaryti hermetišką, Donatas pažadėjo jį taip ir patobulinti.
Renginio metu VšĮ „Mokslas ir menas“ direktorė Vaiva Kulbokaitė mugės dalyviams skaitė paskaitą apie mokslo ir meno sintezę, tarp mokinių paskatinusią diskusijas ir pavyzdžių paieškas. Mugės pabaigoje susirinkusieji stebėjo įdomiuosius chemijos eksperimentus bei Teslos ritės – labai aukštos įtampos įrenginio – sukeltus įspūdingus žaibus.
„Idėjų mugės“ tikslas – suburti jaunuosius tyrėjus, skatinti juos dirbti mokslinį darbą ištisus metus ir geriau pasirengti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui. Projekto vykdymas numatytas iki 2011 metų, o „Idėjų mugė“ vėl pasidalyti savo mokslinių tyrimų idėjomis moksleivius kvies jau šių metų spalį.
Plačiau apie kitas Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro vykdomo projekto veiklas skaitykite www.jaunasis-tyrėjas.lt
Šaltinis: www.inovacijos.lt
„Idėjų mugė“ – tai mokslinių darbų idėjų konkursas, tačiau jo tikslas – ne varžytis, kieno idėja geresnė, o sulaukti kvalifikuotos pagalbos ir patarimų, padėsiančių tinkamai atlikti sugalvotą mokslinį tyrimą.
Šiame renginyje su savo moksleiviais dalyvaujanti Kėdainių šviesiosios gimnazijos biologijos mokytoja Rasa Baltušytė žavisi šiuo renginiu kaip pagarbos jaunam žmogui, išraiška. „Mokslininkų patarimai labai nuoširdūs. Vaikai nesijaučia įžeisti, jei ką nors ne taip padarė, atvirkščiai – jie žymisi pastabas, pasiūlymus. Toks nuoširdus tarpusavio dialogas duoda didžiulę naudą tiek mokiniui, tiek jo darbui vadovaujančiam mokytojui“, – gerų žodžių „Idėjų mugei“ negailėjo R. Baltušytė.
Renginyje šiemet pristatyta daugiau nei pusšimtis idėjų, kurias vertino kompetentinga mokslininkų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Vansevičiaus. Vienas iš dešimties ekspertų, astrofizikas Donatas Narbutis, džiaugėsi, kad mugėje pristatomos idėjos yra ne tik labai geros, svarbiausia – jos originalios, sugalvotos pačių mokinių. Doktorantui antrino ir kitas ekspertų komandos narys – profesorius Edmundas Kuokštis, pastebėjęs, jog moksleiviai stebina savo apsiskaitymu ir entuziazmu.
Vienuoliktokės Karolinos Subko idėja „Pelkinio gailio ekstraktų tyrimas ir taikymas anestezijoje“, žaliosios energijos iš vejos gavimas, kuriuo susidomėjo devintokai Paulius Janušauskas ir Ineta Zakarauskaitė – tik pora mokslinių tyrimų idėjų pavyzdžių, tačiau nei vienas mugės stendas neliko be įvertinimo ir komentarų.
Idėjų mugėje buvo ir jau atliktų darbų. Vienuoliktokas Donatas Vingrys susirinkusiems demonstravo savo paties rankomis sukurtą metalo detektorių ir kaip jis veikia. Gavęs patarimą šį aparatą padaryti hermetišką, Donatas pažadėjo jį taip ir patobulinti.
Renginio metu VšĮ „Mokslas ir menas“ direktorė Vaiva Kulbokaitė mugės dalyviams skaitė paskaitą apie mokslo ir meno sintezę, tarp mokinių paskatinusią diskusijas ir pavyzdžių paieškas. Mugės pabaigoje susirinkusieji stebėjo įdomiuosius chemijos eksperimentus bei Teslos ritės – labai aukštos įtampos įrenginio – sukeltus įspūdingus žaibus.
„Idėjų mugės“ tikslas – suburti jaunuosius tyrėjus, skatinti juos dirbti mokslinį darbą ištisus metus ir geriau pasirengti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui. Projekto vykdymas numatytas iki 2011 metų, o „Idėjų mugė“ vėl pasidalyti savo mokslinių tyrimų idėjomis moksleivius kvies jau šių metų spalį.
Plačiau apie kitas Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro vykdomo projekto veiklas skaitykite www.jaunasis-tyrėjas.lt
Šaltinis: www.inovacijos.lt
2010 m. gegužės 11 d., antradienis
Panaudojant žmonių turimas žinias ir jas kūrybiškai taikant, sukuriamas intelektinis produktas, o teisės į jį įtvirtinamos patentu. Patentas tai – išskirtinė teisė išradimui ir pagrindinė priemonė išradėjui ar įmonei, padedanti gauti maksimalią naudą iš pažangių idėjų ir technologijų.
Lietuvoje kasmet išduodama palyginti daug prekės ženklų ir dizaino patentų, tuo tarpu išradimų patentų skaičius nedidelis. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, pagal 2009 metais pateiktas nacionalines paraiškas, suteikti 5 patentai, o iš visų pernai pateiktų nacionalinių prekių ženklų paraiškų užregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų.
Vykdant projektą „Valor“ VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, skatindamas kūrėjus aktyviau imtis savo intelektinės nuosavybės apsaugos, skelbia konkursą -
„Patentuok“!
Patentavimas išradėjui suteikia priėjimą prie naujų rinkų, leidžia išlaikyti stiprią poziciją, padidina pelną, mažinant pažeidimų riziką veikia kaip galingas įrankis kovoje su falsifikatoriais ir lengvo uždarbio mėgėjais, garantuoja priėjimą prie technologijų per abipusį licencijavimą, yra privalumas konkuruojant bei kuria teigiamą įmonės įvaizdį.
Todėl konkurse kviečiame dalyvauti visus kūrėjus ir siųsti savo išradimų idėjas patentavimui. Iš visų pateiktų bus išrinkta viena perspektyviausia idėja. Konkurso laimėtojui bus skiriamos lėšos europinės patento paraiškos rengimo konsultacijoms bei pateikimo mokesčiams apmokėti.
Idėją atrinks komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų. Atranka bus vykdoma remiantis dviem kriterijais:
- technologiniu potencialu;
- komercializavimo galimybėmis.
Konkursas vyksta iki 2010 m. rugsėjo 24d.
Trumpą, konfidencialumą išsaugantį idėjos aprašymą siųskite adresu: projects@kmtp.lt
Kontaktinis asmuo - Andrius Sutnikas
Lietuvoje kasmet išduodama palyginti daug prekės ženklų ir dizaino patentų, tuo tarpu išradimų patentų skaičius nedidelis. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, pagal 2009 metais pateiktas nacionalines paraiškas, suteikti 5 patentai, o iš visų pernai pateiktų nacionalinių prekių ženklų paraiškų užregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų.
Vykdant projektą „Valor“ VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, skatindamas kūrėjus aktyviau imtis savo intelektinės nuosavybės apsaugos, skelbia konkursą -
„Patentuok“!
Patentavimas išradėjui suteikia priėjimą prie naujų rinkų, leidžia išlaikyti stiprią poziciją, padidina pelną, mažinant pažeidimų riziką veikia kaip galingas įrankis kovoje su falsifikatoriais ir lengvo uždarbio mėgėjais, garantuoja priėjimą prie technologijų per abipusį licencijavimą, yra privalumas konkuruojant bei kuria teigiamą įmonės įvaizdį.
Todėl konkurse kviečiame dalyvauti visus kūrėjus ir siųsti savo išradimų idėjas patentavimui. Iš visų pateiktų bus išrinkta viena perspektyviausia idėja. Konkurso laimėtojui bus skiriamos lėšos europinės patento paraiškos rengimo konsultacijoms bei pateikimo mokesčiams apmokėti.
Idėją atrinks komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų. Atranka bus vykdoma remiantis dviem kriterijais:
- technologiniu potencialu;
- komercializavimo galimybėmis.
Konkursas vyksta iki 2010 m. rugsėjo 24d.
Trumpą, konfidencialumą išsaugantį idėjos aprašymą siųskite adresu: projects@kmtp.lt
Kontaktinis asmuo - Andrius Sutnikas
2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis
Lietuviškasis „GetJar“ plečiasi milijardinėje Indijos rinkoje
Pirmaujanti pasaulyje Lietuvos mobilių aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ stiprina savo pozicijas milijardinėje Indijos rinkoje. „GetJar“ bendradarbiaus su didžiausiu ir vieninteliu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi „Reliance Communications“, turinčiu daugiau nei 100 mln. abonentų.
Remiantis susitarimu, „Reliance Communications“ siulys dešimtis tūkstančių „GetJar“ mobiliųjų aplikacijų savo masyviai vartotojų bazei. „Mes ieškojome verslo partnerio, kuris yra stambus ir patyręs mobiliųjų aplikacijų versle bei galėtų pasiūlyti programas ir žaidimus visų tipų telefonų turėtojams“, – sakė „Reliance Communications“ pridėtinės vertės paslaugų vadovas Anilas Pande.
„Bendradarbiaudami su „Reliance Communications“ galime pasiūlyti visiems operatoriaus klientams daugiau nei 65 tūkst. aplikacijų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų, mums yra kritiškai svarbu čia įsitvirtinti“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. Anot jo, sutartis su didžiausiu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi sustiprins „GetJar“ pozicijas šioje Azijos šalyje. „Indija yra augančios ekonomikos šalis, joje kasmet labai sparčiai daugėja mobiliojo ryšio abonentų. Džiaugiamės, kad lietuviškas GetJar jau dabar Indijoje yra ketvirtas populiariausias portalas po „Yahoo“, „Google“ ir „Orkut“. Tikimės, kad aljansas su „Reliance Communications“ dar pagerins mūsų poziciją“, – sakė I. Laurs.
„Reliance Communications“ vartotojai turės priėjimą prie tūkstančių aplikacijų – žaidimų, bendravimo socialiniuose tinkluose programų, sporto, pramoginių ar verslui skirtų aplikacijų. Populiarios programos, tokios kaip „Facebook® Mobile”, „Yahoo!“, „Google Maps“ ir daugelis kitų iš „GetJar“ yra pritaikytos daugiau nei 2300 skirtingų telefonų modelių.
„Reliance Communications“ yra didžiausias pagal abonentų skaičių mobiliojo ryšio operatorius iš daugiau kaip 30 jau bendradarbiaujančių su „GetJar“. Lietuviško kapitalo bendrovė yra sukūrusi mobiliųjų aplikacijų platinimo kanalus mobiliojo ryšio operatoriams „Sprint“ (JAV), „Rogers“ (Kanada), „Vodafone“ (Didžioji Britanija), „3UK” (Didžioji Britanija), „Virgin Mobile“ (Prancūzija), „Smart“ (Filipinai), Maxis ir „Celcom“ (Malaizija) ir kitiems.
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje ir lenkia analogiškus „Nokia“, „Google“, „Blackberry“, „Microsoft“ ir kitų kompanijų projektus. Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia per 60 mln. aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius siekia daugiau nei 900 milijonų. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.technologijos.lt
Remiantis susitarimu, „Reliance Communications“ siulys dešimtis tūkstančių „GetJar“ mobiliųjų aplikacijų savo masyviai vartotojų bazei. „Mes ieškojome verslo partnerio, kuris yra stambus ir patyręs mobiliųjų aplikacijų versle bei galėtų pasiūlyti programas ir žaidimus visų tipų telefonų turėtojams“, – sakė „Reliance Communications“ pridėtinės vertės paslaugų vadovas Anilas Pande.
„Bendradarbiaudami su „Reliance Communications“ galime pasiūlyti visiems operatoriaus klientams daugiau nei 65 tūkst. aplikacijų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų, mums yra kritiškai svarbu čia įsitvirtinti“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. Anot jo, sutartis su didžiausiu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi sustiprins „GetJar“ pozicijas šioje Azijos šalyje. „Indija yra augančios ekonomikos šalis, joje kasmet labai sparčiai daugėja mobiliojo ryšio abonentų. Džiaugiamės, kad lietuviškas GetJar jau dabar Indijoje yra ketvirtas populiariausias portalas po „Yahoo“, „Google“ ir „Orkut“. Tikimės, kad aljansas su „Reliance Communications“ dar pagerins mūsų poziciją“, – sakė I. Laurs.
„Reliance Communications“ vartotojai turės priėjimą prie tūkstančių aplikacijų – žaidimų, bendravimo socialiniuose tinkluose programų, sporto, pramoginių ar verslui skirtų aplikacijų. Populiarios programos, tokios kaip „Facebook® Mobile”, „Yahoo!“, „Google Maps“ ir daugelis kitų iš „GetJar“ yra pritaikytos daugiau nei 2300 skirtingų telefonų modelių.
„Reliance Communications“ yra didžiausias pagal abonentų skaičių mobiliojo ryšio operatorius iš daugiau kaip 30 jau bendradarbiaujančių su „GetJar“. Lietuviško kapitalo bendrovė yra sukūrusi mobiliųjų aplikacijų platinimo kanalus mobiliojo ryšio operatoriams „Sprint“ (JAV), „Rogers“ (Kanada), „Vodafone“ (Didžioji Britanija), „3UK” (Didžioji Britanija), „Virgin Mobile“ (Prancūzija), „Smart“ (Filipinai), Maxis ir „Celcom“ (Malaizija) ir kitiems.
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje ir lenkia analogiškus „Nokia“, „Google“, „Blackberry“, „Microsoft“ ir kitų kompanijų projektus. Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia per 60 mln. aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius siekia daugiau nei 900 milijonų. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis
"GetJar" įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus
Lietuvoje verslą kurti yra lengva, kaip niekada iki šiol, o darbuotojams darbo sąlygos yra kur kas geresnės nei, pavyzdžiui, JAV. Tokiomis savo mintimis su skaitytojais antradienį DELFI konferencijoje dalijosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas.
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis
Elektroninė prekyba Lietuvos rinkoje dar naujokė
Ekonominė krizė stipriai paveikė verslą visame pasaulyje. Tačiau e-komercija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios ekonominis nuosmukis nepalietė. Pastebėta, jog daugiau pardavėjų nei įprastai uždarė savo fizines ir persikėlė į interneto parduotuves.
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)