If you look at innovation in the United States you will see that they have always had the edge in coming up with new technology for a number of years. This may no longer be the case. The United States had the advantage for a while first of all because of the all the requirements that they put on patents, copyrights, and other laws pertaining to the invention of new technologies. Also they were able to keep this advantage for a while because they are one of the richest countries in the world and for a while all they had to do was put more money into spending and research and development then other countries. A country will not always be able to simply outspend others people because they are a rich country. Lately what has been happening is some other countries have been spending more then the USA on research and development and there have been more people in Asia getting their doctorate degrees in areas such as research and development. Right now there is simply more talent in Asia then in the USA. A few other things that have changed are that there have been an increasing number of patent applicants from Asia within the last 10-15 years. Also the number of research papers that the Asia has been publishing concerning science and technology has increased while the number of papers published in the U.S. has been decreasing.
Although to some people it may appear as if Europe has not made huge strides lately in technology they definitely are going places. Europe is simply overshadowed by the dominant U.S. and Asian companies. The future definitely looks bright for them though as Nokia is one of the top cell-phone companies in the phone industry. Nokia has continued to also come out with things such as palm pilots and mobile handsets to keep them ahead of competitors. The future is certainly very bright for Europe with plenty of German automakers leading the way now as the U.S. has had a total meltdown of the big three automakers. European innovation can be very deceiving at times because a lot of there innovation comes from small to mid size companies that make a lot of heavy machinery for countries such as India, China, and Russia. There are questions as to whether or not Europe can maintain this increase in innovation because of the economic downturn. I would say the future is still very bright for Europe because of all the potential that countries like Germany, Sweden, Switzerland, Finland, the United Kingdom, and Denmark have.
Blog by Brock Griffin
My name is Brock Griffin and right now I am doing an intern at Klaipeda Science and Technology Park. I am doing a 3 month intern here while I am studying at LCC International University in Klaipeda and I am an International Business major. In December just before Christmas I will head back to the USA. I am from southwest michigan and I attend Taylor University in Upland, IN.
http://www.businessweek.com/globalbiz/content/apr2008/gb20080428_783973.htm
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/index_en.htm
http://www.nature.com/naturejobs/2009/090212/full/nj7231-921a.html
http://mitpress.mit.edu/catalog/item/default.asp?ttype=2&tid=11196
http://gtresearchnews.gatech.edu/newsrelease/scienceoutput.htm
2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis
2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis
Verslo kryptis – Kinija
Sparčiausiai pasaulyje auganti Kinijos ekonomika su didžiausia pasaulyje rinka, nuolat augančia perkamąja galia ir vartotojų poreikiais vis labiau domina ir Lietuvos verslininkus. Kinijos rinkos teikiamos galimybė lietuviškam produktui ar paslaugoms yra neribotos, tačiau Lietuvos verslas vis dar pasyviai veikia šioje rinkoje. Kinija Lietuvos verslui gali būti įdomi ne tik dėl didžiulės rinkos, bet ir dėl vis stiprėjančios Kinijos ekonomikos ekspansijos visame pasaulyje. Noras pritraukti kinų investicijas į regioną verčia skubiai ieškoti verslo partnerių, lanksčių ir efektyvių kooperacijos galimybių bei formų.
Tačiau verta susimąstyti ar esame tam pasirengę? Ar žinome elementariausius kinų bendravimo kultūros ypatumus, gebame užmegzti kontaktą ir prisistatyti? Kinų bendravimo kultūra taip pat kaip ir verslo kultūra yra savita ir sudėtinga, todėl siekiant plėtoti verslo ryšius Kinijoje yra būtina turėti nemenką pradinių žinių bagažą.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siekdamas paskatinti verslo internacionalizavimo kompetencijas Klaipėdos regione, organizuoja kinų verslo kalbos ir kultūros kursus verslininkams, siekiantiems užmegzti verslo kontaktus ar kurti verslą Kinijoje.
Kursų trukmė: 1 mėn.
Kursų intensyvumas: 1 kartą per savaitę.
Kursų vieta: KMTP posėdžių salė.
Kursų kaina: 500 Lt + PVM.
Kursus skaito lektorius Julius Vaitkevičius
Julius Vaitkevičius yra VšĮ Kinų kultūros centras, kinų kalbos dėstytojas, kinų filosofijos magistro laipsnį apgynęs Nakino universitete Kinijoje. Lektorius yra sukaupęs didelę kinų kalbos mokymo patirtį vertėjauja oficialioms bei verslo delegacijoms iš Kinijos.
Teorinė kursų apimtis
Kalbos dalis: Kinų šnekamosios kalbos garsai (pinyin), penki tonai, jų tarimas ir mokymosi technika. Pagrindiniai, dažniausiai kalboje vartojami žodžiai, pasisveikinimas, prisistatymas, norų ir pageidavimų išreiškimas, paprastų klausimų ir atsakymų uždavimas. Kinų kalbos rašto pradmenys, pamatiniai brūkšniai, radikalai, hieroglifų sandara. Kalbos paskaitos bus seminaro pobūdžio, taip pat bus būtinas savarankiškas darbas namie.
Kultūros dalis: Įvadas į kinų kultūrą, pažintis su "kiniško mąstymo" ypatybėmis ir jos sąsajos su Konfucionizmu bei Daoizmu.
Papildoma informacija bei registracija į kursus:
tel.: (8 46) 310 461, 8 673 85113, el. paštu: info@kmtp.lt
Tačiau verta susimąstyti ar esame tam pasirengę? Ar žinome elementariausius kinų bendravimo kultūros ypatumus, gebame užmegzti kontaktą ir prisistatyti? Kinų bendravimo kultūra taip pat kaip ir verslo kultūra yra savita ir sudėtinga, todėl siekiant plėtoti verslo ryšius Kinijoje yra būtina turėti nemenką pradinių žinių bagažą.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas siekdamas paskatinti verslo internacionalizavimo kompetencijas Klaipėdos regione, organizuoja kinų verslo kalbos ir kultūros kursus verslininkams, siekiantiems užmegzti verslo kontaktus ar kurti verslą Kinijoje.
Kursų trukmė: 1 mėn.
Kursų intensyvumas: 1 kartą per savaitę.
Kursų vieta: KMTP posėdžių salė.
Kursų kaina: 500 Lt + PVM.
Kursus skaito lektorius Julius Vaitkevičius
Julius Vaitkevičius yra VšĮ Kinų kultūros centras, kinų kalbos dėstytojas, kinų filosofijos magistro laipsnį apgynęs Nakino universitete Kinijoje. Lektorius yra sukaupęs didelę kinų kalbos mokymo patirtį vertėjauja oficialioms bei verslo delegacijoms iš Kinijos.
Teorinė kursų apimtis
Kalbos dalis: Kinų šnekamosios kalbos garsai (pinyin), penki tonai, jų tarimas ir mokymosi technika. Pagrindiniai, dažniausiai kalboje vartojami žodžiai, pasisveikinimas, prisistatymas, norų ir pageidavimų išreiškimas, paprastų klausimų ir atsakymų uždavimas. Kinų kalbos rašto pradmenys, pamatiniai brūkšniai, radikalai, hieroglifų sandara. Kalbos paskaitos bus seminaro pobūdžio, taip pat bus būtinas savarankiškas darbas namie.
Kultūros dalis: Įvadas į kinų kultūrą, pažintis su "kiniško mąstymo" ypatybėmis ir jos sąsajos su Konfucionizmu bei Daoizmu.
Papildoma informacija bei registracija į kursus:
tel.: (8 46) 310 461, 8 673 85113, el. paštu: info@kmtp.lt
2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis
Renkame specialistų grupę R&D projektams vystyti.
Manote, kad galite? Junkitės!
Tyrimų ir plėtros projektai šiuolaikinėje žiniomis ir inovacijomis grįstoje ekonomikoje vystosi milžiniškais greičiais. Globalioje rinkoje tyrimų ir plėtros projektų įgyvendinimui būtinos kompetencijos apima didžiulį spektrą mokslinių, administracinių bei verslo žinių, todėl tyrimų ir plėtros projektų sėkmė priklauso nuo jį įgyvendinančios komandos kompetencijos.
Siekdami skurti tinkamas sąlygas inovacijomis grįstos ekonomikos vystimuisi Klaipėdos regione, buriame mokslininkų ir verslininkų komandą „KMTP komanda“, kurios pagrindinė užduotis dalintis reikiama informacija bei žiniomis vystant tyrimų ir plėtros projektus.
KMTP komandos duomenų bazė kuriama „Linkedin“ pagrindu, todėl jei Jus sudomino mūsų pasiūlymas prašome jungtis į Linkedin sistemą -http://www.linkedin.com ir prisijungti prie nario KlaipedaSTP TEAM.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Tel +37068637681
e-mail projects@kmtp.lt
Andrius Sutinkas
Tyrimų ir plėtros projektai šiuolaikinėje žiniomis ir inovacijomis grįstoje ekonomikoje vystosi milžiniškais greičiais. Globalioje rinkoje tyrimų ir plėtros projektų įgyvendinimui būtinos kompetencijos apima didžiulį spektrą mokslinių, administracinių bei verslo žinių, todėl tyrimų ir plėtros projektų sėkmė priklauso nuo jį įgyvendinančios komandos kompetencijos.
Siekdami skurti tinkamas sąlygas inovacijomis grįstos ekonomikos vystimuisi Klaipėdos regione, buriame mokslininkų ir verslininkų komandą „KMTP komanda“, kurios pagrindinė užduotis dalintis reikiama informacija bei žiniomis vystant tyrimų ir plėtros projektus.
KMTP komandos duomenų bazė kuriama „Linkedin“ pagrindu, todėl jei Jus sudomino mūsų pasiūlymas prašome jungtis į Linkedin sistemą -http://www.linkedin.com ir prisijungti prie nario KlaipedaSTP TEAM.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Tel +37068637681
e-mail projects@kmtp.lt
Andrius Sutinkas
2009 m. birželio 23 d., antradienis
Getting out of the technological swamp!
To day I found the inspiring article on business week “Does Silicon valley still mater” http://www.businessweek.com/technology/content/jun2009/tc20090622_648668.htm it is inspiring for such a people like me who are responsible for innovative economy development in low tech competence regions. The only possibility for us is to attract creative people, so I ma trying to find out what is really motivating entrepreneurs and what should be proposed to motivate those people establish them selves in low cost but at the same time lower competence regions.
2009 m. birželio 15 d., pirmadienis
Diskusija “Inovatyvaus verslo laboratorija” - Rezoliucija
Diskusijoje „Inovatyvaus verslo laboratorija“ dalyvavę Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, LR Seimo, LR Ūkio ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo, verslą vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai įvertino Lietuvos verslumo situaciją:
Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.
Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:
1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.
1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.
· Švietimo programos.
12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.
· Verslo finansavimas.
22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.
· Socialinė apsauga.
28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.
Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė
Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.
Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:
1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.
1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.
· Švietimo programos.
12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.
· Verslo finansavimas.
22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.
· Socialinė apsauga.
28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.
Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė
2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Seime - raginimai skatinti inovatyvų verslą
Klaipėdos mokslų ir technologijų parke (KMTP) vykusi diskusija „Inovatyvaus verslo laboratorija“ persikėlė į aukščiausią valdžios lygmenį. Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms KMTP diskusijos dalyviai pateikė siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui. Seimo narys Vytenis Andriukaitis vakar ragino tautos išrinktus politikus ieškoti būdų, kaip skatinti inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Pasak politiko, pasaulinė ekonominė krizė gali atverti puikias galimybes verslui tapti inovatyvesniu .
„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.
Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.
„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.
Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.
„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
2009 m. birželio 10 d., trečiadienis
Inovacijos versle – sėkmės garantas
Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Pastebima, kad inovacijas aktyviai savo versle plėtoja nedidelė dalis mūsų šalies bendrovių. Statistikos departamento atlikto tyrimo „Inovacijų plėtra“ duomenimis, tik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų žino apie galimas mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimo galimybes.
„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.
Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.
„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.
Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.
„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.
Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.
Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.
„Nors kai kurie Lietuvos verslininkai sėkmingai savo versle diegia inovacijas, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Reikia pripažinti, kad įmonės neturi pakankamai išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, įmonėse neatliekamas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus. Deja, kai kurie verslininkai nesugeba pasinaudoti ir lengvai prieinama inovacijų parama“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos nebijantis, kūrybiškas verslininkas, savo galvoje subrandinęs ekonomiškai pagrįstą inovatyvią verslo idėją, gali tikėtis pagalbos ir paramos. Finansinę paramą bendrovėms, diegiančioms inovacijas suteikia įvairūs Europos sąjungos struktūriniai fondai. Pasinaudojus įmonių, kurios teikia investicijų ir verslo garantijas paslaugomis, įmanoma gauti finansinį garantą bankui, banko paskolos palūkanų kompensavimą. Smulkios ir vidutinės įmonės, savo versle žadančios naudoti inovacijas, gali pasinaudoti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko siūlomomis paslaugomis. Čia verslą vykdantis žmonės gali įsikurti moderniose biuro patalpose, naudotis visa reikama įranga, konferencijų sale. Yra suteikiamos galimybės gauti konsultacijas ruošiant paraiškas struktūriniams fondams.
Tai, kad inovacijos versle gali garantuoti sėkmę konkurencinėje erdvėje, įrodo kai kurių Lietuvos bendrovių, sėkmingai diegiančių naujoves pavyzdžiai. Technologijų svarbą versle pabrėžia UAB „Altechna“ pardavimų inžinierius Remigijus Šliupas. Lazerinių technologijų srityje aukštų laimėjimų pasiekę verslininkai sako, kad naujų technologijų paieška, nors ir užtrunka gana ilgai, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.
„Lietuvoje verslininkai gana atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius, tačiau, kad ryžtasi rizikuoti, tas laimi. Nuolat stengiamės modernizuoti produkciją, atsižvelgdami į klientų poreikius. Be naujų technologinių sprendimų, tai būtų paprasčiausiai neįmanoma. Kalbant apie inovacijas plėtojant pardavimų skyrių, vienas iš daugiausiai naudos atnešusių projektų yra web puslapio restruktūrizavimas, panaudojant elektroninės parduotuvės principus. Šis prekybos principas garantuoja didesnę darbo spartą ir aukštesnį efektyvumą“ - , pasakojo R. Šliupas.
Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ atstovai sako, kad norint sėkmingai vystyti verslą ir pasiūlyti nepriekaištingą paslaugą, inovatyvūs sprendimai – būtini.
„Inovacijų reikšmę mūsų kompanijai apibūdinčiau kaip lemiamą. Naujausios technologijos ir technika padarė lemiamą įtaką ne tik kompanijos “Bega” kūrimuisi, bet lėmė ir tai, kad šiuo metu mes naudojame naujausias skystų ir birių krovinių krovos technologijas. Be inovatyvių sprendimų neįmanoma pasiūlyti tokio paslaugų spektro, kuris būtų lankstus, tenkintų įvairių klientų poreikius. Dar atkreipčiau dėmesį, kad moderni technologija padeda taupyti darbo ir energetinius resursus, tad ir šia prasme kompanijai geriau jaustis konkurencinėje aplinkoje“ - , sakė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos “BEGA” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus.
Inovatyvūs sprendimai ir jų pritaikymas versle leidžia ne tik paspartinti įmonės veiklą, greičiau pasiekti norimą rezultatą. Įdiegtos naujausios technologijos verslininkus įgalina atsisakyti ir darbo jėgos, mat už žmogų kai kuriuos sudėtingus procesus gali atlikti moderni technika.
Pavyzdžiui, koncerno „Achemos grupė“ Belgijoje, Gento mieste atidarytame skystų trąšų terminale galima apsieiti be žmogaus rankų. Terminale sumontuota ypač moderni, automatinė trąšų pakrovimo į autocisternas platforma, kurioje vairuotojas, turėdamas magnetinę kortelę su kodais, pats atlieka visas užpylimo procedūras - iki automatinio važtaraščio atspausdinimo. Terminalas nuotoliniu būdu valdomas iš Prancūzijos. Personalas vietoje nėra reikalingas nuolat.
Inovacijos gali ne tik pagerinti darbo rezultatus, bet ir užtikrinti 100 proc. bendrovių saugumą bei aplinkosauginių standartų vykdymą. Prieš kelerius metus Klaipėdos uoste pradėjusi veikti UAB „Krovinių terminalas“, kraunanti naftos ir chemijos produktus įdiegė moderniausią uoste automatinę gaisrų gesinimo sistemą. Taip pat bendrovė naudoja inovatyvias aplinkosaugos priemones.
„Aplinkosaugos priemonėms įdiegti bendrovėje skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt. Bendrovės įsigytas garų rekuperavimo įrenginys, kurio pajėgumas 2000m3 per valandą, yra didžiausias visose Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo. Kad į aplinką nepatektų naftos produktų garų, iškraunant geležinkelio cisternas, yra naudojami specialūs dangčiai-vožtuvai. Rezervuaruose yra sumontuoti "plaukiojantys" pontonai. Abi šios įdiegtos priemonės įgalina sumažinti naftos produktų garų patekimą į aplinką net iki 98%“ - , inovatyvius bendrovės sprendimus vardijo UAB „Krovinių terminalas“ vadovas Audrius Pauža.
Įdiegtos naujos technologijos birių trąšų terminale gerų rezultatų padėjo pasiekti ir uosto krovos kompanijai „KLASCO“. Pasinaudojus inovacijomis, didžiulį, Panamax tipo laivą dabar įmanoma trąšomis pakrauti per kelias dienas anksčiau tai galėjo trukti savaite ir netgi ilgiau.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)