Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą. Paskaičiuota, jog Lietuvoje saulės energijos per metus vienam kvadratiniam metrui išspinduliuojama apie 900-1100 kilovatų, priklausomai nuo vietovės, pajūryje daugiau. Šalyje yra apie 130 tūkst. privačių namų, ant kurių kiekvieno stogo įrengus 10 kvadratinių metrų saulės kolektorių, per metus pasigamintume apie 1 mln. MWh.
Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.
Mažinant iškastinio kuro sąnaudas, mažėtų energetinė priklausomybė nuo Rytų. Tai ypač svarbu Lietuvai siekiant išlaikyti pinigų cirkuliaciją nacionalinėje rinkoje, kurie būtų išmokami vietinėms įmonėms, gaminančioms alternatyvius energijos šaltinius ar teikiančias susijusias paslaugas.
Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.
Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę inicijuoja aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.
Vykdant projekto „Inotinklas“ veiklas, KMTP šių metų vasario 26 dieną 11 valandą rengia atvirą seminarą-diskusiją tema „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“. Plačiau apie renginį skaitykite čia... Parkas, siekdamas priartinti prie individualaus vartotojo mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje tikisi sulaukti projekto partnerių ir visų besidominčių bei kviečia diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.
Simona Žimkutė
Informacijos vadybininkė
simona@kmtp.lt
tel.: +370 652 32102
2010 m. vasario 22 d., pirmadienis
2010 m. vasario 1 d., pirmadienis
"BalticSupply" startinis susitikimas Bremene
Simona Žimkutė
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463; 8 650 24008)
Surengtas pirmasis „BalticSupply“ projekto partnerių susitikimas, kurio veikla pradėta praėjusių metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai – Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.
Pristatytos projekto veiklos
Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.
Viso projekto idėja - įsteigti trijų rūšių (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius Baltijos regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų aprengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai – vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.
Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas
Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste – muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o“ laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.
Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūriniams dalykams. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę – paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.
Parkai socializuojasi
„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Tie žmonės, kurie dirba parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai“, - pasakojo Andrius S.
Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Bremene nebefunkcionuojančio uosto dalį.
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463; 8 650 24008)
Surengtas pirmasis „BalticSupply“ projekto partnerių susitikimas, kurio veikla pradėta praėjusių metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai – Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.
Pristatytos projekto veiklos
Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.
Viso projekto idėja - įsteigti trijų rūšių (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius Baltijos regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų aprengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai – vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.
Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas
Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste – muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o“ laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.
Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūriniams dalykams. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę – paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.
Parkai socializuojasi
„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Tie žmonės, kurie dirba parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai“, - pasakojo Andrius S.
Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Bremene nebefunkcionuojančio uosto dalį.
2010 m. sausio 22 d., penktadienis
Atsinaujinanti energetika: svajonės gražesnės už realybę
Gruodžio 31 dieną uždarius Ignalinos atominę elektrinę lietuviai raginami kuo labiau taupyti elektros energiją, o Vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą. Garsus britų fizikas Davidas MacKay nusprendė baigti tuščiažodžiauti populiaria šiais laikais energijos taupymo tema. Atlikęs seriją skaičiavimų jis atsakė į klausimą, ar atsinaujinantys šaltiniai sugebės pakeisti iškastinį kurą.
Mokslininko kantrybės taurę perpildė per BBC radijo laidą išgirstas teiginys, kad ištraukus iš elektros lizdo kroviklį galima išvengti klimato katastrofos. Vienas jo kolega per Kembridžo universiteto surengtus debatus tvirtino, kad net visą pasaulį nuklojus saulės energijos jėgainėmis visiems elektros neužtektų. „Žinojau, kad šis teiginys negali būti teisingas. Todėl smarkiai supykau ir ėmiau skaičiuoti“, – sakė mokslininkas.
Skaičiavimai tapo perkamiausia knyga
Po ketverių metų darbo D.MacKay savo skaičiavimus apibendrino knygoje „Be karšto oro“ ("Sustainable Energy — Without the Hot Air"), kuri nelauktai tapo perkamiausia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Energijos koncernų direktoriai gyrė autorių už sąmojingą faktų pateikimą, o aplinkos apsaugos ministras Edas Milibandas padarė mokslininką savo patarėju.
Knygos mintis paprasta: D.MacKay apskaičiavo, kiek energijos europietis sunaudoja per dieną ir kiek energijos per dieną gali pateikti jos gamintojai. Taip galima sužinoti, kokio kiekio energijos per dieną reikia automobiliams ir kiek saulės baterijų pakaktų, kad neturėdami naftos europiečiai galėtų atlikti svarbiausias funkcijas.
Norėdamas palyginti gaminamos ir sunaudojamos energijos kiekį D.MacKay įvedė matavimo vienetą: kilovatvalandė per dieną (kWh/d) – neatsižvelgiant į tai, ar energija gaunama naudojant vėjo jėgą ar atomą, ar ji naudojama namams šildyti, automobiliams važiuoti ar mėsai gaminti (galvijams šerti ir transportuoti). Šis matmuo atitinka energijos kiekį, kurio reikia, kad 40 vatų kaitrinė elektros lemputė galėtų degti 24 val. be pertraukos. Vidutiniškai europietis kasdien sunaudoja energijos tiek, kiek 125 tokios lemputės. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną žmogus automobiliu nuvažiuoja 50 kilometrų, sunaudojama 40 kWh. Karštai voniai kasdien reikia dar apie 5 kWh. Vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Keiptauną ir atgal reikia 10 950 kWh. Tokios sąnaudos atitinka 30 visus metus (365 dienas) be pertraukos degančių kaitrinių elektros lempučių sunaudojamą elektros energijos kiekį.
Kiek vėjo turbinų reikia norint vieną dieną aprūpinti elektra vienos šalies namų ūkius? D.MacKay apskaičiavo, kad Šiaurės jūroje vėjo turbinomis apstačius maždaug 30 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gautų tik apie 32 kWh, t. y. maždaug ketvirtį vidutiniškai per dieną sunaudojamo kiekio (125 kWh). Palyginimui: norint apšildyti britų šeimos namą, vidutiniškai reikia 24 kWh per dieną vienam asmeniui. Todėl net jei 10 proc. Vokietijos teritorijos būtų apstatyta saulės jėgainėmis, vis tiek vokiečiams energijos nepakaktų. Todėl D.MacKay klausia: „Kaip Vokietija išlaikys savo dabartinį gyvenimo lygį ketindama naudoti atsinaujinančią energiją?“
D.MacKay neragina statyti daugiau atominių elektrinių ir nepasisako prieš vėjo turbinas ar saulės baterijas. Jis tik siūlo diskutuoti remiantis faktais, o ne politinėmis manipuliacijomis. „Žmonės nenori atominių elektrinių ar vėjo jėgainių prie savo namų, nenori potvynių energiją naudojančių jėgainių jūroje ir, žinoma, nenori anglies, be to, dauguma tiki, kad energijos galima pasigaminti perdirbant augalus į biodyzelinį kurą. Bet juk negalime prieštarauti viskam! Priešingai, turėtume kuo greičiau rengti projektus, kurie užtikrintų mūsų energetinę ateitį“, – sakė mokslininkas.
Ar pasaulį išgelbės atsinaujinantys šaltiniai?
D.MacKay primena, kad šiuo metu 90 proc. britų energijos poreikio patenkinama deginant iškastinį kurą. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo naftos ir dujų, reikėtų pastatyti 300 naujų atominių jėgainių, arba 600 tūkst. vėjo turbinų; jos užimtų beveik pusę valstybės teritorijos.
D.MacKay teigia, kad techniškai įmanoma naudoti tik atsinaujinančią energiją, tačiau savo problemų neišspręsime, net jeigu kiekvienas ant savo stogo pasistatys kelias saulės baterijas ar vėjo turbiną.
Saulės jėgainė Sacharoje galėtų aprūpinti visą Europą – pradedant namų šildymu ir baigiant pramone bei transporto priemonėmis. Bet šios saulės jėgainės plotas turėtų būti toks kaip Vokietijos teritorija – 357 021 kvadratinis kilometras.
Galima būtų naudoti ir alternatyvią – vėjo, vandens ir saulės energiją. Šiuo metu investuotojų grupė „Desertec“ jau ieško pinigų 400 mlrd. eurų vertės projektui finansuoti. Iki 2050 metų milžiniška saulės jėgainė Sacharoje turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikio. Kritikai šią idėją laiko iliuzija.
Grįžtant prie britų fiziką suerzinusio teiginio apie kroviklio šakutės ištraukimą iš elektros lizdo, reikėtų nurodyti, kad šį prietaisą, nekraunant mobiliojo telefono, ištraukus iš elektros lizdo, sutaupoma 0,01 kWh per dieną. To pakaktų vienam automobiliui važiuoti vieną sekundę. „Jei tai išgelbėtų pasaulį, vadinasi, galima būtų išgelbėti skęstantį „Titaniką“ mėginant išsemti plūstančią vandens masę arbatiniu šaukšteliu“, – šaiposi fizikas, kuris pats jau griebėsi radikalių priemonių. Kadangi jo naujai apšiltintam namui šildyti vis dar sunaudojama 30 kWh elektros per dieną, D.MacKay nustatė termostatą ties 13 laipsnių padala. „Padidinu tik tada, kai imu šalti. Bet šalta būna vis rečiau – organizmas pripranta.“ Jo išlaidos energijai sumažėjo perpus.
„Nenoriu teigti, kad vėjo turbinos ir saulės baterijos nenaudingos“, – aiškino D.MacKay. Tai neišsenkantys energijos šaltiniai. Bet reikia suprasti viena: norint pakeisti iškastinį kurą, reikės milžiniškų pokyčių. „Laikas pritarti geriems sprendimams, o ne prieštarauti visiem siūlymams“, – teigė jis.
Šaltinis: www.technologijos.lt
Mokslininko kantrybės taurę perpildė per BBC radijo laidą išgirstas teiginys, kad ištraukus iš elektros lizdo kroviklį galima išvengti klimato katastrofos. Vienas jo kolega per Kembridžo universiteto surengtus debatus tvirtino, kad net visą pasaulį nuklojus saulės energijos jėgainėmis visiems elektros neužtektų. „Žinojau, kad šis teiginys negali būti teisingas. Todėl smarkiai supykau ir ėmiau skaičiuoti“, – sakė mokslininkas.
Skaičiavimai tapo perkamiausia knyga
Po ketverių metų darbo D.MacKay savo skaičiavimus apibendrino knygoje „Be karšto oro“ ("Sustainable Energy — Without the Hot Air"), kuri nelauktai tapo perkamiausia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Energijos koncernų direktoriai gyrė autorių už sąmojingą faktų pateikimą, o aplinkos apsaugos ministras Edas Milibandas padarė mokslininką savo patarėju.
Knygos mintis paprasta: D.MacKay apskaičiavo, kiek energijos europietis sunaudoja per dieną ir kiek energijos per dieną gali pateikti jos gamintojai. Taip galima sužinoti, kokio kiekio energijos per dieną reikia automobiliams ir kiek saulės baterijų pakaktų, kad neturėdami naftos europiečiai galėtų atlikti svarbiausias funkcijas.
Norėdamas palyginti gaminamos ir sunaudojamos energijos kiekį D.MacKay įvedė matavimo vienetą: kilovatvalandė per dieną (kWh/d) – neatsižvelgiant į tai, ar energija gaunama naudojant vėjo jėgą ar atomą, ar ji naudojama namams šildyti, automobiliams važiuoti ar mėsai gaminti (galvijams šerti ir transportuoti). Šis matmuo atitinka energijos kiekį, kurio reikia, kad 40 vatų kaitrinė elektros lemputė galėtų degti 24 val. be pertraukos. Vidutiniškai europietis kasdien sunaudoja energijos tiek, kiek 125 tokios lemputės. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną žmogus automobiliu nuvažiuoja 50 kilometrų, sunaudojama 40 kWh. Karštai voniai kasdien reikia dar apie 5 kWh. Vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Keiptauną ir atgal reikia 10 950 kWh. Tokios sąnaudos atitinka 30 visus metus (365 dienas) be pertraukos degančių kaitrinių elektros lempučių sunaudojamą elektros energijos kiekį.
Kiek vėjo turbinų reikia norint vieną dieną aprūpinti elektra vienos šalies namų ūkius? D.MacKay apskaičiavo, kad Šiaurės jūroje vėjo turbinomis apstačius maždaug 30 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gautų tik apie 32 kWh, t. y. maždaug ketvirtį vidutiniškai per dieną sunaudojamo kiekio (125 kWh). Palyginimui: norint apšildyti britų šeimos namą, vidutiniškai reikia 24 kWh per dieną vienam asmeniui. Todėl net jei 10 proc. Vokietijos teritorijos būtų apstatyta saulės jėgainėmis, vis tiek vokiečiams energijos nepakaktų. Todėl D.MacKay klausia: „Kaip Vokietija išlaikys savo dabartinį gyvenimo lygį ketindama naudoti atsinaujinančią energiją?“
D.MacKay neragina statyti daugiau atominių elektrinių ir nepasisako prieš vėjo turbinas ar saulės baterijas. Jis tik siūlo diskutuoti remiantis faktais, o ne politinėmis manipuliacijomis. „Žmonės nenori atominių elektrinių ar vėjo jėgainių prie savo namų, nenori potvynių energiją naudojančių jėgainių jūroje ir, žinoma, nenori anglies, be to, dauguma tiki, kad energijos galima pasigaminti perdirbant augalus į biodyzelinį kurą. Bet juk negalime prieštarauti viskam! Priešingai, turėtume kuo greičiau rengti projektus, kurie užtikrintų mūsų energetinę ateitį“, – sakė mokslininkas.
Ar pasaulį išgelbės atsinaujinantys šaltiniai?
D.MacKay primena, kad šiuo metu 90 proc. britų energijos poreikio patenkinama deginant iškastinį kurą. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo naftos ir dujų, reikėtų pastatyti 300 naujų atominių jėgainių, arba 600 tūkst. vėjo turbinų; jos užimtų beveik pusę valstybės teritorijos.
D.MacKay teigia, kad techniškai įmanoma naudoti tik atsinaujinančią energiją, tačiau savo problemų neišspręsime, net jeigu kiekvienas ant savo stogo pasistatys kelias saulės baterijas ar vėjo turbiną.
Saulės jėgainė Sacharoje galėtų aprūpinti visą Europą – pradedant namų šildymu ir baigiant pramone bei transporto priemonėmis. Bet šios saulės jėgainės plotas turėtų būti toks kaip Vokietijos teritorija – 357 021 kvadratinis kilometras.
Galima būtų naudoti ir alternatyvią – vėjo, vandens ir saulės energiją. Šiuo metu investuotojų grupė „Desertec“ jau ieško pinigų 400 mlrd. eurų vertės projektui finansuoti. Iki 2050 metų milžiniška saulės jėgainė Sacharoje turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikio. Kritikai šią idėją laiko iliuzija.
Grįžtant prie britų fiziką suerzinusio teiginio apie kroviklio šakutės ištraukimą iš elektros lizdo, reikėtų nurodyti, kad šį prietaisą, nekraunant mobiliojo telefono, ištraukus iš elektros lizdo, sutaupoma 0,01 kWh per dieną. To pakaktų vienam automobiliui važiuoti vieną sekundę. „Jei tai išgelbėtų pasaulį, vadinasi, galima būtų išgelbėti skęstantį „Titaniką“ mėginant išsemti plūstančią vandens masę arbatiniu šaukšteliu“, – šaiposi fizikas, kuris pats jau griebėsi radikalių priemonių. Kadangi jo naujai apšiltintam namui šildyti vis dar sunaudojama 30 kWh elektros per dieną, D.MacKay nustatė termostatą ties 13 laipsnių padala. „Padidinu tik tada, kai imu šalti. Bet šalta būna vis rečiau – organizmas pripranta.“ Jo išlaidos energijai sumažėjo perpus.
„Nenoriu teigti, kad vėjo turbinos ir saulės baterijos nenaudingos“, – aiškino D.MacKay. Tai neišsenkantys energijos šaltiniai. Bet reikia suprasti viena: norint pakeisti iškastinį kurą, reikės milžiniškų pokyčių. „Laikas pritarti geriems sprendimams, o ne prieštarauti visiem siūlymams“, – teigė jis.
Šaltinis: www.technologijos.lt
GlaxoSmithKline Opens Chemical Database to Researchers Hunting Malaria Drugs
Open sourcing has revolutionized everything from software architecture to agriculture to the way we archive knowledge, so why can't it find a cure for malaria? That seems to be the reasoning behind pharmaceutical giant GlaxoSmithKline's decision to offer up detailed information on 13,500 chemical compounds from its database in hopes that an "open lab" will find a cure for malaria.
Accompanying the intellectual property: $8 million to seed the "open lab" with up to 60 researchers that will pursue malaria treatments. By opening this wing of their scientific database to the research community at large, as well as by partnering with initiatives like the Medicines for Malaria Venture, GSK hopes researchers will zero in on an effective treatment for the mosquito-borne illness that ravages tropical regions of the world.
Of course, GSK's committing of its intellectual property to the world at large is not a pharmaceutical first. The Tropical Disease Initiative serves as an open repository for research focused on tropical illnesses, and other organizations like the Institute for OneWorld Health try to connect money, research and researchers from diverse sources to tackle pressing disease problems in depressed regions of the world.
But GSK's initiative is unique in that it's the first time a single company is releasing its own proprietary research to the public, and even offering to fund researchers who commit to tackling a particular disease. In fact, and we're just thinking out loud here, it's kind of hard to tell if this is an act of pure benevolence or GSK's way of shifting malaria research to the side while it pursues more profitable drugs in-house -- or perhaps a bit of both.
Either way, it can't hurt the scientific community to have additional information that was previously walled up inside GSK's archives, and it's not like GSK is dumping the information on other researchers and walking away -- the company plans to host the "open lab" at its Tres Cantos Campus in Spain. Regardless of motivation, we can all agree that a collective push for malaria research is a good thing. It's estimated that malaria kills a child every 30 seconds, the vast majority in economically depressed parts of sub-Saharan Africa.
Source: www.popsci.com
Accompanying the intellectual property: $8 million to seed the "open lab" with up to 60 researchers that will pursue malaria treatments. By opening this wing of their scientific database to the research community at large, as well as by partnering with initiatives like the Medicines for Malaria Venture, GSK hopes researchers will zero in on an effective treatment for the mosquito-borne illness that ravages tropical regions of the world.
Of course, GSK's committing of its intellectual property to the world at large is not a pharmaceutical first. The Tropical Disease Initiative serves as an open repository for research focused on tropical illnesses, and other organizations like the Institute for OneWorld Health try to connect money, research and researchers from diverse sources to tackle pressing disease problems in depressed regions of the world.
But GSK's initiative is unique in that it's the first time a single company is releasing its own proprietary research to the public, and even offering to fund researchers who commit to tackling a particular disease. In fact, and we're just thinking out loud here, it's kind of hard to tell if this is an act of pure benevolence or GSK's way of shifting malaria research to the side while it pursues more profitable drugs in-house -- or perhaps a bit of both.
Either way, it can't hurt the scientific community to have additional information that was previously walled up inside GSK's archives, and it's not like GSK is dumping the information on other researchers and walking away -- the company plans to host the "open lab" at its Tres Cantos Campus in Spain. Regardless of motivation, we can all agree that a collective push for malaria research is a good thing. It's estimated that malaria kills a child every 30 seconds, the vast majority in economically depressed parts of sub-Saharan Africa.
Source: www.popsci.com
2010 m. sausio 20 d., trečiadienis
"Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis" - jau prieinamas internete
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, įgyvendindamas projektą „SIEK" (Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas), parengė leidinį - „Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis".
Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis.
Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą.
Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.
Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis.
Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą.
Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.
2010 m. sausio 11 d., pirmadienis
Ieškome laimėtojo. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimai 2010!
Ar tau patinka kurti filmukus?
Ar tavo idėjos neįprastos ir originalios?
Ar gali papasakoti istoriją apie verslumą?
Jei atsakei „taip“…
nepraleisk galimybės dalyvauti 2010 m. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimų konkurse ir laimėk daugiau kaip 3 000 eurų!
Europos Komisija nori paskatinti iniciatyvius kino mėgėjus įrodyti, kad jie yra kūrybingi ir turi įgūdžių. Tam prašoma sukurti trumpą vaizdo siužetą, kuris atsakytų į tokius klausimus: kokia verslumo esmė? Kas žmones gali paskatinti tapti verslininkais? Kas gali sunaikinti senus prietarus apie verslą ir sukurti naują verslumo viziją?
Europos Komisija skirs prizus šių trijų kategorijų geriausiems vaizdo siužetams:
„Verslumas – kitoks gyvenimo būdas“
„Verslumas – iššūkiai ir teikiama nauda“
„Verslumas – kelias į ateitį“
Kiekvienos iš šių trijų kategorijų geriausių vaizdo siužetų autoriai bus apdovanoti 3 333 eurų prizais, antros vietos laimėtojai gaus 2 222 eurų prizus, o trečiosios vietos laimėtojai – 1 111 eurų. Visi prizai yra vienkartiniai, nebus kompensuojamos vaizdo siužetų kūrimo ir bet kokios kitos išlaidos.
Iš dalyvių, negavusių vieno iš anksčiau įvardytų devynių prizų, bus išrinkti dar penki laimėtojai, jiems bus skirti specialieji prizai po 555 eurus. Šie specialieji prizai bus skiriami tik jaunesniems nei 25 metų dalyviams.
Norėdami rasti daugiau informacijos, apsilankykite adresu:
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/video-award/index_lt.htm
Konkurse gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra vienos Europos Sąjungos valstybės narės arba Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Turkijos ar Izraelio piliečiai arba gyventojai.
Ar tavo idėjos neįprastos ir originalios?
Ar gali papasakoti istoriją apie verslumą?
Jei atsakei „taip“…
nepraleisk galimybės dalyvauti 2010 m. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimų konkurse ir laimėk daugiau kaip 3 000 eurų!
Europos Komisija nori paskatinti iniciatyvius kino mėgėjus įrodyti, kad jie yra kūrybingi ir turi įgūdžių. Tam prašoma sukurti trumpą vaizdo siužetą, kuris atsakytų į tokius klausimus: kokia verslumo esmė? Kas žmones gali paskatinti tapti verslininkais? Kas gali sunaikinti senus prietarus apie verslą ir sukurti naują verslumo viziją?
Europos Komisija skirs prizus šių trijų kategorijų geriausiems vaizdo siužetams:
„Verslumas – kitoks gyvenimo būdas“
„Verslumas – iššūkiai ir teikiama nauda“
„Verslumas – kelias į ateitį“
Kiekvienos iš šių trijų kategorijų geriausių vaizdo siužetų autoriai bus apdovanoti 3 333 eurų prizais, antros vietos laimėtojai gaus 2 222 eurų prizus, o trečiosios vietos laimėtojai – 1 111 eurų. Visi prizai yra vienkartiniai, nebus kompensuojamos vaizdo siužetų kūrimo ir bet kokios kitos išlaidos.
Iš dalyvių, negavusių vieno iš anksčiau įvardytų devynių prizų, bus išrinkti dar penki laimėtojai, jiems bus skirti specialieji prizai po 555 eurus. Šie specialieji prizai bus skiriami tik jaunesniems nei 25 metų dalyviams.
Norėdami rasti daugiau informacijos, apsilankykite adresu:
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/video-award/index_lt.htm
Konkurse gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra vienos Europos Sąjungos valstybės narės arba Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Turkijos ar Izraelio piliečiai arba gyventojai.
Susitikime su ministru aptartos Vakarų Lietuvos energetinės perspektyvos
Sausio 7 dieną įvyko bendras Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovų ir Klaipėdos universiteto mokslinės bendruomenės susitikimas su LR Energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Asociacijos „Baltijos slėnis“ nariai turėjo galimybę diskusijoje aptarti dominančius klausimus energetikos temomis. Mokslo ir verslo atstovai domėjosi Klaipėdos naftos, Klaipėdos uosto bei alternatyviųjų energijos šaltinių plėtros galimybėmis Vakarų Lietuvoje.
Kainų prognozė - nemotyvuota
Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.
„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.
Neliks monopolistų
Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.
Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.
Vėjo energija – per brangi
Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.
„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.
Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.
Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.
Klaipėdos nafta liks valstybės
Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.
„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.
Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.
Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.
Kainų prognozė - nemotyvuota
Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.
„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.
Neliks monopolistų
Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.
Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.
Vėjo energija – per brangi
Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.
„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.
Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.
Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.
Klaipėdos nafta liks valstybės
Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.
„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.
Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.
Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)