Pirmaujanti pasaulyje Lietuvos mobilių aplikacijų platinimo bendrovė „GetJar“ stiprina savo pozicijas milijardinėje Indijos rinkoje. „GetJar“ bendradarbiaus su didžiausiu ir vieninteliu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi „Reliance Communications“, turinčiu daugiau nei 100 mln. abonentų.
Remiantis susitarimu, „Reliance Communications“ siulys dešimtis tūkstančių „GetJar“ mobiliųjų aplikacijų savo masyviai vartotojų bazei. „Mes ieškojome verslo partnerio, kuris yra stambus ir patyręs mobiliųjų aplikacijų versle bei galėtų pasiūlyti programas ir žaidimus visų tipų telefonų turėtojams“, – sakė „Reliance Communications“ pridėtinės vertės paslaugų vadovas Anilas Pande.
„Bendradarbiaudami su „Reliance Communications“ galime pasiūlyti visiems operatoriaus klientams daugiau nei 65 tūkst. aplikacijų. Indija yra viena didžiausių pasaulio rinkų, mums yra kritiškai svarbu čia įsitvirtinti“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs. Anot jo, sutartis su didžiausiu Indijos mobiliojo ryšio operatoriumi sustiprins „GetJar“ pozicijas šioje Azijos šalyje. „Indija yra augančios ekonomikos šalis, joje kasmet labai sparčiai daugėja mobiliojo ryšio abonentų. Džiaugiamės, kad lietuviškas GetJar jau dabar Indijoje yra ketvirtas populiariausias portalas po „Yahoo“, „Google“ ir „Orkut“. Tikimės, kad aljansas su „Reliance Communications“ dar pagerins mūsų poziciją“, – sakė I. Laurs.
„Reliance Communications“ vartotojai turės priėjimą prie tūkstančių aplikacijų – žaidimų, bendravimo socialiniuose tinkluose programų, sporto, pramoginių ar verslui skirtų aplikacijų. Populiarios programos, tokios kaip „Facebook® Mobile”, „Yahoo!“, „Google Maps“ ir daugelis kitų iš „GetJar“ yra pritaikytos daugiau nei 2300 skirtingų telefonų modelių.
„Reliance Communications“ yra didžiausias pagal abonentų skaičių mobiliojo ryšio operatorius iš daugiau kaip 30 jau bendradarbiaujančių su „GetJar“. Lietuviško kapitalo bendrovė yra sukūrusi mobiliųjų aplikacijų platinimo kanalus mobiliojo ryšio operatoriams „Sprint“ (JAV), „Rogers“ (Kanada), „Vodafone“ (Didžioji Britanija), „3UK” (Didžioji Britanija), „Virgin Mobile“ (Prancūzija), „Smart“ (Filipinai), Maxis ir „Celcom“ (Malaizija) ir kitiems.
Prieš penkerius metus Lietuvoje sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu pirmauja pasaulyje mobilių aplikacijų platinimo srityje ir lenkia analogiškus „Nokia“, „Google“, „Blackberry“, „Microsoft“ ir kitų kompanijų projektus. Kas mėnesį vartotojai iš „GetJar“ tinklo atsisiunčia per 60 mln. aplikacijų, o bendras atsisiųstų programų skaičius siekia daugiau nei 900 milijonų. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams. Bendrovės dalininkė taip pat yra pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, kuri be kitų IT bendrovių, taip pat yra ir 15 mlrd. JAV dolerių vertės „Facebook“ kompanijos bendrasavininke. „GetJar“ turi atstovybes Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis
2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis
"GetJar" įkūrėjas: Lietuvoje yra darbuotojų rojus
Lietuvoje verslą kurti yra lengva, kaip niekada iki šiol, o darbuotojams darbo sąlygos yra kur kas geresnės nei, pavyzdžiui, JAV. Tokiomis savo mintimis su skaitytojais antradienį DELFI konferencijoje dalijosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas.
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
„Požiūris, kad darbo žmogus Lietuvoje yra išnaudojamas yra žlugdantis ir neteisingas, visų pirma, paties darbuotojo atžvilgiu. Bent jau IT srityje. Palyginimui, vidutiniškai mūsų programuotojas JAV biure dirba 70 valandų per savaitę, t.y. beveik dvigubai daugiau palyginus su Lietuva. Atostogos trunka 7 dienas per metus ir darbdavys jų neapmoka. Dar 7 dienas ir ne daugiau darbuotojas gali pasiimti dėl ligos, vėlgi darbdaviui jų neapmokant. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kurią minutę be jokių išeitinių kompensacijų. Taigi kalbant apie išnaudojimą, Lietuvoje yra darbuotojų rojus“, – atsakydamas į skaitytojo klausimą, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų užkirstas kelias darbo žmogaus išnaudojimui, atsakė verslininkas.
Jo teigimu, toks programuotojas vidutiniškai per mėnesį uždirba 7-8 tūkst. Lt po mokesčių.
Verslininko nuomone, atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų yra tiesioginė kapitalizmo pasekmė, kuri yra sveikintina, nes suteikia motyvaciją žmonėms daug dirbti ir tobulėti.
„Kitas reikalas, kaip tas atotrūkis atsirado. Jei žmogus tampa turtingas dėl savo sugebėjimų, darbo ir pastangų, jis to nusipelnė, jei neteisėtai - tai yra nepriimtina“, – sakė verslininkas.
Žinomiausiu lietuvių verslininku pasaulyje vadinamo I. Laurso nuomone, šiuo metu Lietuvoje įkurti verslą yra lengva, kaip niekada.
„Tapo prieinami tokie verslo įkūrimo ir vystymo įrankiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net nesapnavo. Pavyzdžiui, rizikos kapitalas, skirtas ankstyvo verslo finansavimui, paprastesnis atskaitomybės ir valstybės priežiūros požiūris, bendras suvokimas, kaip yra kuriami verslai, šiandien jauniems žmonėms yra labiau prieinamas“, – teigė jis.
Kartu jis pripažįsta, kad verslo plėtojimo ir administravimo skirtumai JAV ir Lietuvoje yra didžiuliai.
„Verslo prasme kompanijos veikla JAV yra efektyvesnė visais požiūriais, tiek administravimo, tiek pagalbinio verslo, paslaugų kūrimo, tiek labai stipria darbo kultūra. Bet tai labiau atspindi JAV ir Europos nei JAV ir Lietuvos skirtumą. Formalumų prasme verslo administravimas D. Britanijoje ir JAV yra daug lengvesnis. Pavyzdžiui, ataskaitinė veikla, Lietuvoje reikalaujanti viso buhalterio etato, D. Britanijoje gali būti atlikta samdant išorinį buhalterį 6 val. per mėnesį. Bet norėčiau pridurti, kad mes daug patobulėjome, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 m. ir tai leidžia tikėti, kad dar po 10-15 m. Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių verslo aplinkos visiškai susilygins“, – sakė verslininkas.
Iš šios krizės išbrisime greičiau nei iš praėjusios
Paklaustas, ar moka arba kada nors mokėjo atlyginimus „vokeliuose“ I. Laursas tvirtino taip nesielgiantis, tačiau tokią praktiką žinantis.
„Darbuotojams atlyginimų vokeliuose nemokame, viską pervedame į banko sąskaitas. Bet aišku, kadangi aš esu augęs Lietuvoje, tai žinau šią praktiką puikiai. Tačiau gyvenime visada ateini iki tokio taško, kada geriau statyti savo verslą brangiau, bet užtai patikimiau, nes jei kažką darai ne taip, visada ateis laikas, kai tau tai pradės trukdyti“, – tvirtino jis.
Bendraudamas su DELFI skaitytojais verslininkas optimistiškai žvelgė į ateitį ir Lietuvos galimybes išbristi iš krizės.
„Manau, šiuometinė Vyriausybė jau deda nemažai pastangų, išeinant iš krizės. Lyginant su krize, buvusia prieš 15-20 metų, ši krizė yra niekas. Visi sėkmingai pergyvenom praėjusią krizę, pergyvensime ir šitą. Aną kartą užteko vos 10 metų, kad išsikrapštytume iš daug gilesnės krizės, šįkart, esu įsitikinęs, prireiks daug mažiau laiko“, – sakė I. Lauras.
I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis
Elektroninė prekyba Lietuvos rinkoje dar naujokė
Ekonominė krizė stipriai paveikė verslą visame pasaulyje. Tačiau e-komercija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios ekonominis nuosmukis nepalietė. Pastebėta, jog daugiau pardavėjų nei įprastai uždarė savo fizines ir persikėlė į interneto parduotuves.
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
E-komercijos tendencijos
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.
Patarimai parduotuvių tobulinimui
Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.
Informaciją parengė
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 26 d., penktadienis
Įspūdžiai iš “RobotChallenge 2010” robotų varžybų
Robotchallenge. Fantastiškas renginys, daugybė dalyvių ir dar daugiau žiūrovų. Niekada nemačiau tiek originalių ir galingų robotų vienoje vietoje. Daugiau kaip 600 robotų iš visų Europos šalių, pradedant Ispanija baigiant Rusija. Robotų kovos buvo tikra „mėsmalė“. Reikėjo matyti kaip drebėjo dalyvių rankos paleidžiant robotus. Kai pergalę nuo pralaimėjimo skiria dešimtosios sekundės dalys - tai tampa nebe juokinga. Gali sakyti sau „Be panikos!“, bet vis tiek smegenys skęsta adrenaline, o pulso ritmas mirtinai išgąsdintų ne vieną kardiologą.
Mūsų „sunkioji artilerija“, trijų kilogramų sumo-robotai, kad pagerinti ratų sukibimą su metalinių ringu naudoja magnetus. Ištiko šokas kai pamatėme medinius ringus ant kurių mūsų robotai atrodė lyg karvės ant ledo. Po ilgai trukusio derinimo robotai buvo stabilūs, priešingai negu išpuoselėti, gražiai atrodantys robotai, kurie taip ir „čiuožinėjo“ kol buvo „nušluoti“ nuo ringų.
Geriausias pavyzdys, rodantis mūsų robotų tobulėjimo progresą – ankstesni rezultatai. Praėjusiais metais 3 kilogramų sumo čempionas finalinėse kovose iškrito vienas iš pirmųjų. Menkiausia programos ar daviklių klaida ir robotą iš ringo išmeta „kraujo ištroškęs“ konkurentas.
Mažųjų grupėje taip pat susirinko „mini monstrai“. Dauguma kovų trukdavo vos 2-3 sekundes – būtent tiek laiko reikėdavo žaibiškai atakai atlikti. Mūsų mini sumo robotukų atakos dažniausiai būdavo sėkmingos, bet ir priešai kovojo kaip tikri samurajai - iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio baterijos ampero.
Lietuvių komanda pasirodė neblogai, nors tokio masto varžybos mums buvo pirmos. Visose kategorijose mes iškovojome prizines vietas: 3kg sumo - pirmoji vieta, mini sumo - antroji ir trečioji vietos, slalomo rungtis - antroji vieta, humanoidų bėgimas - trečioji vieta. Žinojome, kad mūsų robotai yra pakankamai stiprūs, bet iki paskutinės akimirkos niekas negalėjo prognozuoti varžybų rezultatų.
Truputį nuvylė prizai, tai yra, jų visiškai nebuvo. Aišku prizai nėra pagrindinė motyvacija dalyvauti, bet pirmos vietos nugalėtojams įteikti plastmasės gabaliuką su užrašu... Ką gi, žiaurios kovos- žiaurus prizai.
Mūsų komandos tikslas buvo paprastas - nors vienam lietuviui užlipti ant nugalėtojų pakylos. Tikslą pasiekėme ir įrodėme, kad mūsų pergalės „Baltic robot sumo“ varžybose nebuvo atsitiktinės. Dabar mes - vieni stipriausiu robotų konstruktorių Europoje! Amerikoje vykstančiose „Robogames“ varžybose mes mėginsime iškovoti stipriausių pasaulyje robotų konstruktorių titulą!
Mūsų „sunkioji artilerija“, trijų kilogramų sumo-robotai, kad pagerinti ratų sukibimą su metalinių ringu naudoja magnetus. Ištiko šokas kai pamatėme medinius ringus ant kurių mūsų robotai atrodė lyg karvės ant ledo. Po ilgai trukusio derinimo robotai buvo stabilūs, priešingai negu išpuoselėti, gražiai atrodantys robotai, kurie taip ir „čiuožinėjo“ kol buvo „nušluoti“ nuo ringų.
Geriausias pavyzdys, rodantis mūsų robotų tobulėjimo progresą – ankstesni rezultatai. Praėjusiais metais 3 kilogramų sumo čempionas finalinėse kovose iškrito vienas iš pirmųjų. Menkiausia programos ar daviklių klaida ir robotą iš ringo išmeta „kraujo ištroškęs“ konkurentas.
Mažųjų grupėje taip pat susirinko „mini monstrai“. Dauguma kovų trukdavo vos 2-3 sekundes – būtent tiek laiko reikėdavo žaibiškai atakai atlikti. Mūsų mini sumo robotukų atakos dažniausiai būdavo sėkmingos, bet ir priešai kovojo kaip tikri samurajai - iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio baterijos ampero.
Lietuvių komanda pasirodė neblogai, nors tokio masto varžybos mums buvo pirmos. Visose kategorijose mes iškovojome prizines vietas: 3kg sumo - pirmoji vieta, mini sumo - antroji ir trečioji vietos, slalomo rungtis - antroji vieta, humanoidų bėgimas - trečioji vieta. Žinojome, kad mūsų robotai yra pakankamai stiprūs, bet iki paskutinės akimirkos niekas negalėjo prognozuoti varžybų rezultatų.
Truputį nuvylė prizai, tai yra, jų visiškai nebuvo. Aišku prizai nėra pagrindinė motyvacija dalyvauti, bet pirmos vietos nugalėtojams įteikti plastmasės gabaliuką su užrašu... Ką gi, žiaurios kovos- žiaurus prizai.
Mūsų komandos tikslas buvo paprastas - nors vienam lietuviui užlipti ant nugalėtojų pakylos. Tikslą pasiekėme ir įrodėme, kad mūsų pergalės „Baltic robot sumo“ varžybose nebuvo atsitiktinės. Dabar mes - vieni stipriausiu robotų konstruktorių Europoje! Amerikoje vykstančiose „Robogames“ varžybose mes mėginsime iškovoti stipriausių pasaulyje robotų konstruktorių titulą!
Europos robotai 2011 metais rungsis Klaipėdoje
Praėjusį savaitgalį Austrijoje vykusiame čempionate „RobotChallenge“ puikiai pasirodžiusi klaipėdiečių komanda grįžo savo sąskaitoje turėdama dar keturias prizines vietas: robotų slalomo Linefollower ir Mini Sumo rungtyse – dvi antros, Humanoid Sprint ir Mini Sumo rungtyse – dvi trečios vietos. Konstruktorių iniciatyvą 2011 metais surengti „Europe Robot Sumo“ čempionatą Klaipėdoje palaiko Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. Renginyje tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio dalyvių iš įvairių Europos šalių, kurie varžybas padarys puikiu reginiu tiek konstruktoriams entuziastams tiek miesto gyventojams bei svečiams.
„Džiaugiamės “Rodman robotics“ komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės – ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu“, - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyksiantis čempionatas – puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas – populiarinti robotų konstravimo techniką“, - teigė „Rodman robotics“ komandos lyderis Vitalij Rodnov.
Robot sumo – tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo“ ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.
Simona Žimkutė
„Džiaugiamės “Rodman robotics“ komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės – ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu“, - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyksiantis čempionatas – puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas – populiarinti robotų konstravimo techniką“, - teigė „Rodman robotics“ komandos lyderis Vitalij Rodnov.
Robot sumo – tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo“ ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 22 d., pirmadienis
Klaipėdiečių robotas - Europos čempionas
Lietuvių komandos robotas vardu "Master of disastor" vakar tapo Europos čempionu. Austrijoje vykusiame "RobotChallenge" robotų konstruktorių čempionate Standart Sumo rungtyje lietuvių komandos lyderio Vitalij Rodnov valdomas robotas užėmė pirmąją vietą.
Neatsiliko ir kiti komandos nariai. Mini Sumo rungtyje antrą vietą iškovojo Oleg Lyan robotas "Raizo", o trečiąją - Egidijaus Vedeikio robotas "Sprinter". Šios rungties pirmoji vieta atiteko - austrui.
Ne mažiau sėkminga klaipėdiečiams buvo ir pirmoji čempionato diena. Šeštadienį robotų slalomo "Linefollower" rungtyje V. Rodnov užėmė antrąją, o "Humanoid Sprint" -trečiąją vietas.
Austrijos sostinėje - Vienoje, šį savaitgalį vyko didžiausios pasaulyje pačių sukonstruotų mobilių robotų "RobotChallenge" varžybos. Renginyje rungėsi daugiau kaip 600 robotų tarp kiurių ir "Rodman robotics" klubo iš Klaipėdos sukonstruoti robotai.
Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.
Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.
Simona Žimkutė
Neatsiliko ir kiti komandos nariai. Mini Sumo rungtyje antrą vietą iškovojo Oleg Lyan robotas "Raizo", o trečiąją - Egidijaus Vedeikio robotas "Sprinter". Šios rungties pirmoji vieta atiteko - austrui.
Ne mažiau sėkminga klaipėdiečiams buvo ir pirmoji čempionato diena. Šeštadienį robotų slalomo "Linefollower" rungtyje V. Rodnov užėmė antrąją, o "Humanoid Sprint" -trečiąją vietas.
Austrijos sostinėje - Vienoje, šį savaitgalį vyko didžiausios pasaulyje pačių sukonstruotų mobilių robotų "RobotChallenge" varžybos. Renginyje rungėsi daugiau kaip 600 robotų tarp kiurių ir "Rodman robotics" klubo iš Klaipėdos sukonstruoti robotai.
Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.
Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 19 d., penktadienis
Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje
Šių metų vasario 26 dieną, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko atviras seminaras-diskusija „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“.
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.
Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis
Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.
Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras“ vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie “Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui“, Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje“, UAB „Žalia rūta“ direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines“, UAB „Lamberta“ vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose“ galimybes, UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui“.
Nėra vartotojiškos „kultūros“
Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.
Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.
Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.
Nutarta kurti klasterį
Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetų.
Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.
Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma“, elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.
Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių – efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.
Simona Žimkutė
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.
Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis
Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.
Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras“ vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie “Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui“, Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje“, UAB „Žalia rūta“ direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines“, UAB „Lamberta“ vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose“ galimybes, UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui“.
Nėra vartotojiškos „kultūros“
Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.
Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.
Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.
Nutarta kurti klasterį
Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetų.
Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.
Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma“, elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.
Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių – efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.
Simona Žimkutė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)