Išradimų patentavimas: įmonės nuomonė

Apie patentavimą daug prirašyta ir prikalbėta. Tačiau jei paklaustume eilinio piliečio, kas tai yra patentas ar kam to reikia, sulauktume daug „įdomių", panašių į televizijos laidos „Klausimėlis", atsakymus.

Valstybinio patentų biuro tinklalapyje pateiktas toks patento paaiškinimas „ patentas yra išskirtinė teisė, kurią suteikia valstybė už išradimą , kuris yra naujas, susijęs su pažangiu žengimu į priekį ir gali būti taikomas pramonėje. Savininkui jis suteikia išskirtinę teisę užkirsti kelią ir neleisti kitiems gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti ar importuoti produktą ar procesą, kuris remiasi patentuotu išradimu, be išankstinio savininko leidimo."

Skaičiai kalba patys už save

Patento turėjimas yra tam tikra apsauga išradimo sąvininkui, todėl turėtų būti natūralu, kad naujus produktus kuriančios įmonės yra nuolatiniai Lietuvos valstybinio patentų biuro klientai ir, dar daugiau, Europos patentų tarnybos klientai.

Tačiau Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, VPB tvarkomuose valstybės registruose 2008 m. įregistruota tik 67 nacionaliniu keliu išduotų patentų. Šių patentų gavėjai - įmonės, mokslo institutai, universitetai, pavieniai tyrėjai bei mokslininkai. VP biurą 2005-2008 m. laikotarpiu pasiekė 282 patentinės paraiškos, t.y. vidutiniškai 70,5 paraiškų kasmet. Kiek didesnis paraiškų srautas buvo 2008 m., kai VPB sulaukė 87 paraiškų (tuo metu pagal LR ūkio ministerijos Nacionalinę programą buvo dengiamos su patentavimu susijusios išlaidos).

Analizuojant Europos patentų tarnybos (EPT) pateiktą informaciją, galima teigti, kad suinteresuotumas Europje galiojančiais patentais pastaruoju metu taip pat mažėja. Jei 2005 m. EPT išdavė 116 patentus, tai 2007 m. - 69, 2008 m. - 75 patentus.

Tuo pačiu metu, Europos senbuvių iniciatyvumas patentuojant savo išradimus tikrai stebina: 2007 m. EP taryba (Haseltine lake naujienraščio duomenimis, 2008 rugpjūtis) gavo 25176 patentines paraiškas iš Vokietijos, 1408 patentines paraiškas iš Danijos, 442- iš Norvegijos mokslo įstaigų, įmonių bei pavienių išradėjų. Kadangi negalime lygiuotis į Europos senbuves, palyginkime kaimyninių šalių pasiekimus paduodant paraiškas: 2008 m. Lenkija pateikė - 129, Slovėnija - 108, Slovakija - 40, Vengrija - 173, Čekijos Respublika - 155 (http://innovation-living.blogspot.com/2009_01_01_archive.html).

Kaip matyti, esame prie atsiliekančiųjų pagal pateikiamas paraiškas Europos patentui gauti, tačiau optimizmo teikia, kad nesame ir pačiame sąrašo gale.

Dar mažiau norinčių patentuoti savo išradimus Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV patentų ir prekės ženklų biuro (U.S. Patents and Tradmarks Office, 2008 gruodis) duomenimis, 2008 m. pateikta 11 patentinių paraiškų iš Lietuvos. Palyginimui, iš Danijos JAV patentų biuras gavo -391, Norvegijos - 273, Airijos - 164, Čekijos - 48, Bulgarijos - 16, Slovėnijos - 14 ir Latvijos- 1 patentinę paraišką.

Taigi, galime suprasti, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių savo išradimų nepatentuoja. Priežastys, manyčiau, yra kelios: viena jų - visapusiškos informacijos apie patentavimą stoka; antra - „realios naudos" patentuoti išradimus nematymas; trečia - patentavimui reikalingų lėšų trūkumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėka buvo inicijuota programa (Nacionalinė programa - Parama patentams), kuri 100 proc. dengė su patentavimu susijusias išlaidas. Norinčių patentuoti išradimus tuo metu padaugėjo, tačiau, pasibaigus rėmimo programai, suinteresuotumas patentuoti išradimus ir vėl smuktelėjo. Taigi, patentavimui reikalingų lėšų stoka yra viena iš kliūčių, trukdančių daliai norinčių patentuoti savo išradimus.

Įmonės nuomonė

Nors statistiniai duomenys kalba Lietuvos nenaudai, vis tik esama įmonių, kurios nuolat patentuoja savo išradimus. Pagrindinai tai aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonės, eksportuojančios naujai sukurtus ar iš esmės patobulintus gaminius į užsienio rinkas. Pasinaudojus VPB patentų paieškos sistema LT-esp@cenet galime įsitikinti, kad aukštųjų technologijų įmonės pakankamai aktyviai patentuoja savo išradimus, pvz.: Ekspla užpatentavus 11 išradimų, iš kurių net 4 2009 metais, Norta - 4, Šviesos konversija - 4, Fermentas turi užpatentavęs net 15 savo išradimų, iš kurių 4 - 2009 metais. Jei paklaustume, kodėl jos patentuoja savo išradimus, tikėtina, jog išgirstume atsakymą - norime apsaugoti savo teises nuo galimų piknaudžiavimų.

Kalbantis su jauna ir aktyviai alternatyvios energijos srityje dirbančia įmone „Žalia rūta", išaiškėjo, kad patentuoti savo išradimus juos paskatino ne tik noras apsaugoti savo kūrinius nuo plagijavimo, bet ir siekis „sukurti tvirtus pamatus dirbant MTTP srityje su vietos bei užsienio partneriais". Įmonės direktorė, Rūta Pašilytė, teigia: „Esame jauna įmonė, turinti tiek noro, tiek gerų idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neturinti pakankamai finansinių išteklių dirbti vien tiriamąjį darbą, todėl šiai dienai užsidirbame, teikdami automobilių nuomos paslaugas. Kaip mažai įmonei rasti patikimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų tiriamosios veiklos ar remtų mūsų išradimus? Esame įsitikinę, užpatentuoti išradimai - tai, galima sakyti, oficiali rekomendacija, padėsinti rasti bendrą kalbą su potencialiais remėjais ir gamintojais."

Paklausus, ar ir toliau įmonė patentuots savo išradimus, Rūta nesvarsto: „Tikrai patentuosime. Esame pateikę 2 paraiškas tarptautiniam patentui gauti ir abi jos iš LR Ūkio ministerijos gavo finansavimą prioriteto tvarka patentinėm išlaidom padengti. Paraiškas finansavimui pateikėme patys Lietuvos patentų biurui, o toliau jau buvo patentinių patikėtinių darbas",- juokiasi Rūta. „Jau įpusėjome trijų Alekso Pašilio išradimų patentavimo procedūrą. Tai naujos konstrukcijos vėjo turbina ir generatorius, kurie pasižymi medžiagų gamybai sutaupymu, bei didesniu efektyvumu". Trečias išradimas, kurį įmonė patentuoja savo jėgomis, yra visiškai naujas Pasaulinio Patentų duomenų bazėje - išilginio judesio generatorius, kuris stipriai supaprastintų bangų jėgainių gamybą".

Rūtos Pašilytės nuomone, pradėję patentavimo procedūras, jie taip pat įgijo neįkainuojamos derybinės patirties. „Užpatentavę išradimus, labiau pasitikime savo jėgomis, drąsiau kalbame tiek su reikiamais tyrėjais, tiek su potencialiais investuotojais. Gal ir pasikartosiu, bet patentavimas, manau, būtinas norit dalykiškai benradarbiauti ypač su užsienio partneriais", - teigia įmonės vadovė.

Paklausta, ar jau surado norimus partnerius, Rūta šypsosi ir atsako: „manyčiau nuveikėme per trumpą laiką pakankamai daug: užpatentavome išradimus, turėjome kelis rimtus susitikimus su potencialiais investuotojais, artimiausiuose ateities planuose - prototipų gamyba. Visi šie susitikimai buvo naudingi. Supratome, kaip pateikti savo idėjas, ko patys norime ir ką galime".

Įmonės manymu, maža įmonė, siekdama sėkmingai dirbti mokslinį tiriamąjį darbą, turi būti atvira organizacija, nebijanti konsultuotis, nuolat tartis su atskirų sričių specialistais. „Šiame idėjų ir partnerių paieškos etape naudinga buvo pasitarti su inovacijų paramos paslaugas teikiančiomis organizacijomis, ypač Lietuvos inovacijų centro kolektyvu, kuris mus lydėjo nuo pat įmonės susikūrimo pradžios".

Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt