Gruodžio 31 dieną uždarius Ignalinos atominę elektrinę lietuviai raginami kuo labiau taupyti elektros energiją, o Vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą. Garsus britų fizikas Davidas MacKay nusprendė baigti tuščiažodžiauti populiaria šiais laikais energijos taupymo tema. Atlikęs seriją skaičiavimų jis atsakė į klausimą, ar atsinaujinantys šaltiniai sugebės pakeisti iškastinį kurą.
Mokslininko kantrybės taurę perpildė per BBC radijo laidą išgirstas teiginys, kad ištraukus iš elektros lizdo kroviklį galima išvengti klimato katastrofos. Vienas jo kolega per Kembridžo universiteto surengtus debatus tvirtino, kad net visą pasaulį nuklojus saulės energijos jėgainėmis visiems elektros neužtektų. „Žinojau, kad šis teiginys negali būti teisingas. Todėl smarkiai supykau ir ėmiau skaičiuoti“, – sakė mokslininkas.
Skaičiavimai tapo perkamiausia knyga
Po ketverių metų darbo D.MacKay savo skaičiavimus apibendrino knygoje „Be karšto oro“ ("Sustainable Energy — Without the Hot Air"), kuri nelauktai tapo perkamiausia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Energijos koncernų direktoriai gyrė autorių už sąmojingą faktų pateikimą, o aplinkos apsaugos ministras Edas Milibandas padarė mokslininką savo patarėju.
Knygos mintis paprasta: D.MacKay apskaičiavo, kiek energijos europietis sunaudoja per dieną ir kiek energijos per dieną gali pateikti jos gamintojai. Taip galima sužinoti, kokio kiekio energijos per dieną reikia automobiliams ir kiek saulės baterijų pakaktų, kad neturėdami naftos europiečiai galėtų atlikti svarbiausias funkcijas.
Norėdamas palyginti gaminamos ir sunaudojamos energijos kiekį D.MacKay įvedė matavimo vienetą: kilovatvalandė per dieną (kWh/d) – neatsižvelgiant į tai, ar energija gaunama naudojant vėjo jėgą ar atomą, ar ji naudojama namams šildyti, automobiliams važiuoti ar mėsai gaminti (galvijams šerti ir transportuoti). Šis matmuo atitinka energijos kiekį, kurio reikia, kad 40 vatų kaitrinė elektros lemputė galėtų degti 24 val. be pertraukos. Vidutiniškai europietis kasdien sunaudoja energijos tiek, kiek 125 tokios lemputės. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną žmogus automobiliu nuvažiuoja 50 kilometrų, sunaudojama 40 kWh. Karštai voniai kasdien reikia dar apie 5 kWh. Vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Keiptauną ir atgal reikia 10 950 kWh. Tokios sąnaudos atitinka 30 visus metus (365 dienas) be pertraukos degančių kaitrinių elektros lempučių sunaudojamą elektros energijos kiekį.
Kiek vėjo turbinų reikia norint vieną dieną aprūpinti elektra vienos šalies namų ūkius? D.MacKay apskaičiavo, kad Šiaurės jūroje vėjo turbinomis apstačius maždaug 30 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gautų tik apie 32 kWh, t. y. maždaug ketvirtį vidutiniškai per dieną sunaudojamo kiekio (125 kWh). Palyginimui: norint apšildyti britų šeimos namą, vidutiniškai reikia 24 kWh per dieną vienam asmeniui. Todėl net jei 10 proc. Vokietijos teritorijos būtų apstatyta saulės jėgainėmis, vis tiek vokiečiams energijos nepakaktų. Todėl D.MacKay klausia: „Kaip Vokietija išlaikys savo dabartinį gyvenimo lygį ketindama naudoti atsinaujinančią energiją?“
D.MacKay neragina statyti daugiau atominių elektrinių ir nepasisako prieš vėjo turbinas ar saulės baterijas. Jis tik siūlo diskutuoti remiantis faktais, o ne politinėmis manipuliacijomis. „Žmonės nenori atominių elektrinių ar vėjo jėgainių prie savo namų, nenori potvynių energiją naudojančių jėgainių jūroje ir, žinoma, nenori anglies, be to, dauguma tiki, kad energijos galima pasigaminti perdirbant augalus į biodyzelinį kurą. Bet juk negalime prieštarauti viskam! Priešingai, turėtume kuo greičiau rengti projektus, kurie užtikrintų mūsų energetinę ateitį“, – sakė mokslininkas.
Ar pasaulį išgelbės atsinaujinantys šaltiniai?
D.MacKay primena, kad šiuo metu 90 proc. britų energijos poreikio patenkinama deginant iškastinį kurą. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo naftos ir dujų, reikėtų pastatyti 300 naujų atominių jėgainių, arba 600 tūkst. vėjo turbinų; jos užimtų beveik pusę valstybės teritorijos.
D.MacKay teigia, kad techniškai įmanoma naudoti tik atsinaujinančią energiją, tačiau savo problemų neišspręsime, net jeigu kiekvienas ant savo stogo pasistatys kelias saulės baterijas ar vėjo turbiną.
Saulės jėgainė Sacharoje galėtų aprūpinti visą Europą – pradedant namų šildymu ir baigiant pramone bei transporto priemonėmis. Bet šios saulės jėgainės plotas turėtų būti toks kaip Vokietijos teritorija – 357 021 kvadratinis kilometras.
Galima būtų naudoti ir alternatyvią – vėjo, vandens ir saulės energiją. Šiuo metu investuotojų grupė „Desertec“ jau ieško pinigų 400 mlrd. eurų vertės projektui finansuoti. Iki 2050 metų milžiniška saulės jėgainė Sacharoje turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikio. Kritikai šią idėją laiko iliuzija.
Grįžtant prie britų fiziką suerzinusio teiginio apie kroviklio šakutės ištraukimą iš elektros lizdo, reikėtų nurodyti, kad šį prietaisą, nekraunant mobiliojo telefono, ištraukus iš elektros lizdo, sutaupoma 0,01 kWh per dieną. To pakaktų vienam automobiliui važiuoti vieną sekundę. „Jei tai išgelbėtų pasaulį, vadinasi, galima būtų išgelbėti skęstantį „Titaniką“ mėginant išsemti plūstančią vandens masę arbatiniu šaukšteliu“, – šaiposi fizikas, kuris pats jau griebėsi radikalių priemonių. Kadangi jo naujai apšiltintam namui šildyti vis dar sunaudojama 30 kWh elektros per dieną, D.MacKay nustatė termostatą ties 13 laipsnių padala. „Padidinu tik tada, kai imu šalti. Bet šalta būna vis rečiau – organizmas pripranta.“ Jo išlaidos energijai sumažėjo perpus.
„Nenoriu teigti, kad vėjo turbinos ir saulės baterijos nenaudingos“, – aiškino D.MacKay. Tai neišsenkantys energijos šaltiniai. Bet reikia suprasti viena: norint pakeisti iškastinį kurą, reikės milžiniškų pokyčių. „Laikas pritarti geriems sprendimams, o ne prieštarauti visiem siūlymams“, – teigė jis.
Šaltinis: www.technologijos.lt
2010 m. sausio 22 d., penktadienis
GlaxoSmithKline Opens Chemical Database to Researchers Hunting Malaria Drugs
Open sourcing has revolutionized everything from software architecture to agriculture to the way we archive knowledge, so why can't it find a cure for malaria? That seems to be the reasoning behind pharmaceutical giant GlaxoSmithKline's decision to offer up detailed information on 13,500 chemical compounds from its database in hopes that an "open lab" will find a cure for malaria.
Accompanying the intellectual property: $8 million to seed the "open lab" with up to 60 researchers that will pursue malaria treatments. By opening this wing of their scientific database to the research community at large, as well as by partnering with initiatives like the Medicines for Malaria Venture, GSK hopes researchers will zero in on an effective treatment for the mosquito-borne illness that ravages tropical regions of the world.
Of course, GSK's committing of its intellectual property to the world at large is not a pharmaceutical first. The Tropical Disease Initiative serves as an open repository for research focused on tropical illnesses, and other organizations like the Institute for OneWorld Health try to connect money, research and researchers from diverse sources to tackle pressing disease problems in depressed regions of the world.
But GSK's initiative is unique in that it's the first time a single company is releasing its own proprietary research to the public, and even offering to fund researchers who commit to tackling a particular disease. In fact, and we're just thinking out loud here, it's kind of hard to tell if this is an act of pure benevolence or GSK's way of shifting malaria research to the side while it pursues more profitable drugs in-house -- or perhaps a bit of both.
Either way, it can't hurt the scientific community to have additional information that was previously walled up inside GSK's archives, and it's not like GSK is dumping the information on other researchers and walking away -- the company plans to host the "open lab" at its Tres Cantos Campus in Spain. Regardless of motivation, we can all agree that a collective push for malaria research is a good thing. It's estimated that malaria kills a child every 30 seconds, the vast majority in economically depressed parts of sub-Saharan Africa.
Source: www.popsci.com
Accompanying the intellectual property: $8 million to seed the "open lab" with up to 60 researchers that will pursue malaria treatments. By opening this wing of their scientific database to the research community at large, as well as by partnering with initiatives like the Medicines for Malaria Venture, GSK hopes researchers will zero in on an effective treatment for the mosquito-borne illness that ravages tropical regions of the world.
Of course, GSK's committing of its intellectual property to the world at large is not a pharmaceutical first. The Tropical Disease Initiative serves as an open repository for research focused on tropical illnesses, and other organizations like the Institute for OneWorld Health try to connect money, research and researchers from diverse sources to tackle pressing disease problems in depressed regions of the world.
But GSK's initiative is unique in that it's the first time a single company is releasing its own proprietary research to the public, and even offering to fund researchers who commit to tackling a particular disease. In fact, and we're just thinking out loud here, it's kind of hard to tell if this is an act of pure benevolence or GSK's way of shifting malaria research to the side while it pursues more profitable drugs in-house -- or perhaps a bit of both.
Either way, it can't hurt the scientific community to have additional information that was previously walled up inside GSK's archives, and it's not like GSK is dumping the information on other researchers and walking away -- the company plans to host the "open lab" at its Tres Cantos Campus in Spain. Regardless of motivation, we can all agree that a collective push for malaria research is a good thing. It's estimated that malaria kills a child every 30 seconds, the vast majority in economically depressed parts of sub-Saharan Africa.
Source: www.popsci.com
2010 m. sausio 20 d., trečiadienis
"Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis" - jau prieinamas internete
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, įgyvendindamas projektą „SIEK" (Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas), parengė leidinį - „Idėjų apsaugos ir komercinio panaudojimo pradžiamokslis".
Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis.
Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą.
Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.
Pradžiamoksliu siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą bei supažindinti su intelektinės nuosavybės vadybos procedūromis.
Tai priemonė, galinti padėti ugdyti visuomenės inovacinius gebėjimus šalinant inovacinę veiklą ribojantį veiksnį - informacijos trūkumą.
Tikimasi, kad leidinyje pateikta informacija, paskatinsi įmones ir fizinius asmenis patentuoti savo išradimus, diegti ir/arba kurti naujas technologijas savo versle, glaudžiau bendradarbiauti su mokslo institucijomis, investuoti į tyrimus ir taip didinti aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimą ir jų eksportą.
2010 m. sausio 11 d., pirmadienis
Ieškome laimėtojo. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimai 2010!
Ar tau patinka kurti filmukus?
Ar tavo idėjos neįprastos ir originalios?
Ar gali papasakoti istoriją apie verslumą?
Jei atsakei „taip“…
nepraleisk galimybės dalyvauti 2010 m. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimų konkurse ir laimėk daugiau kaip 3 000 eurų!
Europos Komisija nori paskatinti iniciatyvius kino mėgėjus įrodyti, kad jie yra kūrybingi ir turi įgūdžių. Tam prašoma sukurti trumpą vaizdo siužetą, kuris atsakytų į tokius klausimus: kokia verslumo esmė? Kas žmones gali paskatinti tapti verslininkais? Kas gali sunaikinti senus prietarus apie verslą ir sukurti naują verslumo viziją?
Europos Komisija skirs prizus šių trijų kategorijų geriausiems vaizdo siužetams:
„Verslumas – kitoks gyvenimo būdas“
„Verslumas – iššūkiai ir teikiama nauda“
„Verslumas – kelias į ateitį“
Kiekvienos iš šių trijų kategorijų geriausių vaizdo siužetų autoriai bus apdovanoti 3 333 eurų prizais, antros vietos laimėtojai gaus 2 222 eurų prizus, o trečiosios vietos laimėtojai – 1 111 eurų. Visi prizai yra vienkartiniai, nebus kompensuojamos vaizdo siužetų kūrimo ir bet kokios kitos išlaidos.
Iš dalyvių, negavusių vieno iš anksčiau įvardytų devynių prizų, bus išrinkti dar penki laimėtojai, jiems bus skirti specialieji prizai po 555 eurus. Šie specialieji prizai bus skiriami tik jaunesniems nei 25 metų dalyviams.
Norėdami rasti daugiau informacijos, apsilankykite adresu:
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/video-award/index_lt.htm
Konkurse gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra vienos Europos Sąjungos valstybės narės arba Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Turkijos ar Izraelio piliečiai arba gyventojai.
Ar tavo idėjos neįprastos ir originalios?
Ar gali papasakoti istoriją apie verslumą?
Jei atsakei „taip“…
nepraleisk galimybės dalyvauti 2010 m. Europos vaizdo siužetų apie verslumą apdovanojimų konkurse ir laimėk daugiau kaip 3 000 eurų!
Europos Komisija nori paskatinti iniciatyvius kino mėgėjus įrodyti, kad jie yra kūrybingi ir turi įgūdžių. Tam prašoma sukurti trumpą vaizdo siužetą, kuris atsakytų į tokius klausimus: kokia verslumo esmė? Kas žmones gali paskatinti tapti verslininkais? Kas gali sunaikinti senus prietarus apie verslą ir sukurti naują verslumo viziją?
Europos Komisija skirs prizus šių trijų kategorijų geriausiems vaizdo siužetams:
„Verslumas – kitoks gyvenimo būdas“
„Verslumas – iššūkiai ir teikiama nauda“
„Verslumas – kelias į ateitį“
Kiekvienos iš šių trijų kategorijų geriausių vaizdo siužetų autoriai bus apdovanoti 3 333 eurų prizais, antros vietos laimėtojai gaus 2 222 eurų prizus, o trečiosios vietos laimėtojai – 1 111 eurų. Visi prizai yra vienkartiniai, nebus kompensuojamos vaizdo siužetų kūrimo ir bet kokios kitos išlaidos.
Iš dalyvių, negavusių vieno iš anksčiau įvardytų devynių prizų, bus išrinkti dar penki laimėtojai, jiems bus skirti specialieji prizai po 555 eurus. Šie specialieji prizai bus skiriami tik jaunesniems nei 25 metų dalyviams.
Norėdami rasti daugiau informacijos, apsilankykite adresu:
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/video-award/index_lt.htm
Konkurse gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra vienos Europos Sąjungos valstybės narės arba Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Turkijos ar Izraelio piliečiai arba gyventojai.
Susitikime su ministru aptartos Vakarų Lietuvos energetinės perspektyvos
Sausio 7 dieną įvyko bendras Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovų ir Klaipėdos universiteto mokslinės bendruomenės susitikimas su LR Energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Asociacijos „Baltijos slėnis“ nariai turėjo galimybę diskusijoje aptarti dominančius klausimus energetikos temomis. Mokslo ir verslo atstovai domėjosi Klaipėdos naftos, Klaipėdos uosto bei alternatyviųjų energijos šaltinių plėtros galimybėmis Vakarų Lietuvoje.
Kainų prognozė - nemotyvuota
Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.
„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.
Neliks monopolistų
Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.
Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.
Vėjo energija – per brangi
Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.
„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.
Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.
Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.
Klaipėdos nafta liks valstybės
Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.
„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.
Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.
Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.
Kainų prognozė - nemotyvuota
Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.
„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.
Neliks monopolistų
Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.
Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.
Vėjo energija – per brangi
Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.
„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.
Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.
Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.
Klaipėdos nafta liks valstybės
Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.
„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.
Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.
Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.
2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis
„Ką jie mums padarė“ – istoriniai iššūkiai verslo bendradarbiavimui ir partnerystei Lietuvoje ir kaip juos įveikti?
Kodėl Lietuvoje, net neva skatinančios būti veiklesniems ir atsinaujinti ūkio krizės sąlygomis vis neatsiranda platesnės verslo partnerystės pavyzdžių? Kodėl Lietuviai verslininkai dar nenoriai buriasi į atrodo, gana perspektyvias inovatyvaus verslo bendradarbiavimo formas, „klasterius“ (daugiau apie šią formą ir paramą jai http://www.kkt.lt/). Šalia viso kito, daug kas kaltina „sovietinę praeitį“ -- net jei ir „lietuvių tauta“ (bet kokia šių žodžių prasme) yra buvusi darbšti, tai sovietų okupacinis režimas ir jo piršti papročiai esą visą tai sugadino ir dabar „turime, ką turime“, t.y. vieną menkiausių darbo produktyvumo rodiklių ES, mažėjantį darbuotojų lojalumą ir stropumą (UAB TNS „Gallup“ ir UAB „Rait“ duomenys).
Šalia to dar galime pridėti vieną labiausiai psichologiškai stresuotų darbo jėgų ES (2007-8 metų EUROSTAT duomenys rodo, kad 71 procentas visų dirbančiųjų Lietuvoje patiria ilgalaikį psichologinį stresą darbe) ir tai, ką lyginamosios sociologijos tyrėjai vadina „bendra išankstinio nepasitikėjimo“ -- baimės būti „išdurtam“ (apgautam, nesąžiningai išnaudotam) menkiau pažįstamo, o kartais ir artimiau žinomo žmogaus. Žinoma, fone dar turime ir bendrą savižudybių ir psichinės įtampos lemtų kūno susirgimų (virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, odos lėtiniai susirgimai) statistiką, kuri yra labiau išskirtinai prasta, nei „normali“ likusios ES atžvilgiu (panašesnė į kitų posovietinių ES kraštų).
Ar bendras nepasitikėjimas, vis pasitvirtinanti vienas kito nesąžiningumo baimė, iš to kylantis valdingumu ir psichologine prievarta grindžiami darbo santykiai iš tikro yra lemti pusės amžiaus trukmės sovietų režimo, sovietų valdininkų ir prievartos institucijų poveikio dabartinėms brandesnių Lietuvos gyventojų kartoms? Ar jaunesnės kartos bus laisvesnės nuo šito ir ar verslas Lietuvoje bus sąžiningesnis, inovatyvesnis, labiau bendradarbiaujantis tarpusavyje ir veiklesnis, nei dabar?
Įdomių argumentų šių klausimų svarstymui pateikė Lietuvos psichologai. Prieš pat 2010 metams ateinant pagaliau pasirodė žinomos Lietuvos suicidologės ir traumų psichologės Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Autorė jau ilgesnį laiką nagrinėja, kiek traumuota yra mūsų visuomenė per kelias paskutines kartas, kaip ilgalaikės psichologinės traumos (pvz. sistemingi grasinimai sunaikinti, fizinė ir psichologinė prievarta bei pan.) veikia tiek juos patiriančius, tiek jų vaikus tiesioginėms grėsmėms pasibaigus.
Nesąžiningumas, tarpusavio nepasitikėjimas ir prievartinis valdingumas iš to kylančioms tarpusavio baimėms numalšinti yra viena ryškiausių „kolektyvinių traumų“, paliktų sovietų režimo – mes nebuvome laisvi, ir tai savaime ir iki šiol yra, kas mus nuodija. Žinoma, negalime pasmerkti žmonių vien dėl to, kad jie išgyveno ir gyveno nelaisvės sąlygomis, lygiai kaip ir nekritiškai priimti dabartinių gyvenimo sąlygų ir beužgimstančių papročių:
„Man atrodo, kad čia reikia pagarbos, supratimo sau ir kitiems. Vis dėlto turime sakyti tiesą, bet tai turėtume daryti ne agresyviai. Mes išprotėtume, jei negalėtume savęs pateisinti. Žmogaus tokia natūra. Mes susėdę kalbėtis nesakome, koks aš netikęs, o dažniausiai kremtamės, ką kiti žmonės blogai padarė. Tiesos sakymas ir atjauta žmogui turi susiderinti.“
Ką tai reiškia nūdienos Lietuvos verslui? Sąžiningumas ir pasitikėjimų grįstas bendradarbiavimas dėl bendrai suvokiamų teigiamų veiklos tikslų – ar tai įmanoma agresyvioje, prievartinėje, stresuojančioje visus nepriimančius esminių sprendimų šių dienų darbo aplinkoje? Platesnis pasitikėjimas tarp vienas kitą gerai dar nepažįstančių galimų verslo partnerių, tarp vadovų ir naujai priimtų dirbti darbuotojų? Dėstytojų ir studentų? Tėvų ir vaikų? Valdininkų ir mokesčių mokėtojų?
Dr. Gailienė minėtoje citatoje akcentuoja tarpusavio pagarbos ir atvirumo dermę kaip tinkamą visiems vartoti priešnuodį. Pirmiausia dėl visko, kas asmeniškai skaudina ir trukdo bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, čia ir dabar, bet kurioje santykių situacijoje. Turint omeny mūsų ką tik minėtą statistiką, tai ypač aktualu darbo santykiams ir darbo produktyvumui verslo sektoriuje. Žinoma, verslo sprendimų priėmėjams (valdybų nariams, verslo vadovams) tai gali pasirodyti netikėtai sunku – argi gali „su visais“ darbuotojais „būti žmogiškas“? Ar nepradings darbas bereikalingame psichologizavime ir aiškinimiesi?
Berods, dr. Gailienė tinkamai diagnozavo – dabar pats laikas pradėti investuoti kuo daugiau pagarbos ir atvirumo, aiškesnių ir abipusiai gerbtinų tarpusavio ribų nustatymo tarp darbdavių ir darbuotojų. Praėjus 20 metų po sovietų sistemos žlugimo jau galime sau leisti įsivertinti ir aptarti, kas trukdo mums būti sąžiningais ir pasitikinčiais, kas trukdo jaustis laisviau ir geriau mūsų darbovietėse, nebekaltinant praeities šmėklų ir atrandant asmeninę atsakomybę veikti ir rinktis, kas mums abipusiai naudinga ir verta daryti.
Tad ar ne laikas verslo vadovams ir savininkams pareikalauti iš organizacinių mokymų konsultantų tarpusavio pagarbos ir atvirumo įgūdžių pratybų savo kolektyvams? Greičiausiai, geresni samdomo darbo produktyvumo rodikliai bus pasiekti, kai ir be specialių seminarų visi mes stengsimės kas dieną ir visur labiau pasitikėti ir atstatyti pasitikėjimą bėdoms atsiradus, nei bijoti ir kaltinti vienas kitą. Tai puiki ir paprastai įgyvendinama perspektyva visiems, norintiems, kad 2010 metai būtų ne tik pastarosios ekonominės, bet ir ilgalaikės Lietuvos verslo kultūros krizės įveikos pradžia.
A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
Šalia to dar galime pridėti vieną labiausiai psichologiškai stresuotų darbo jėgų ES (2007-8 metų EUROSTAT duomenys rodo, kad 71 procentas visų dirbančiųjų Lietuvoje patiria ilgalaikį psichologinį stresą darbe) ir tai, ką lyginamosios sociologijos tyrėjai vadina „bendra išankstinio nepasitikėjimo“ -- baimės būti „išdurtam“ (apgautam, nesąžiningai išnaudotam) menkiau pažįstamo, o kartais ir artimiau žinomo žmogaus. Žinoma, fone dar turime ir bendrą savižudybių ir psichinės įtampos lemtų kūno susirgimų (virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, odos lėtiniai susirgimai) statistiką, kuri yra labiau išskirtinai prasta, nei „normali“ likusios ES atžvilgiu (panašesnė į kitų posovietinių ES kraštų).
Ar bendras nepasitikėjimas, vis pasitvirtinanti vienas kito nesąžiningumo baimė, iš to kylantis valdingumu ir psichologine prievarta grindžiami darbo santykiai iš tikro yra lemti pusės amžiaus trukmės sovietų režimo, sovietų valdininkų ir prievartos institucijų poveikio dabartinėms brandesnių Lietuvos gyventojų kartoms? Ar jaunesnės kartos bus laisvesnės nuo šito ir ar verslas Lietuvoje bus sąžiningesnis, inovatyvesnis, labiau bendradarbiaujantis tarpusavyje ir veiklesnis, nei dabar?
Įdomių argumentų šių klausimų svarstymui pateikė Lietuvos psichologai. Prieš pat 2010 metams ateinant pagaliau pasirodė žinomos Lietuvos suicidologės ir traumų psichologės Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Autorė jau ilgesnį laiką nagrinėja, kiek traumuota yra mūsų visuomenė per kelias paskutines kartas, kaip ilgalaikės psichologinės traumos (pvz. sistemingi grasinimai sunaikinti, fizinė ir psichologinė prievarta bei pan.) veikia tiek juos patiriančius, tiek jų vaikus tiesioginėms grėsmėms pasibaigus.
Nesąžiningumas, tarpusavio nepasitikėjimas ir prievartinis valdingumas iš to kylančioms tarpusavio baimėms numalšinti yra viena ryškiausių „kolektyvinių traumų“, paliktų sovietų režimo – mes nebuvome laisvi, ir tai savaime ir iki šiol yra, kas mus nuodija. Žinoma, negalime pasmerkti žmonių vien dėl to, kad jie išgyveno ir gyveno nelaisvės sąlygomis, lygiai kaip ir nekritiškai priimti dabartinių gyvenimo sąlygų ir beužgimstančių papročių:
„Man atrodo, kad čia reikia pagarbos, supratimo sau ir kitiems. Vis dėlto turime sakyti tiesą, bet tai turėtume daryti ne agresyviai. Mes išprotėtume, jei negalėtume savęs pateisinti. Žmogaus tokia natūra. Mes susėdę kalbėtis nesakome, koks aš netikęs, o dažniausiai kremtamės, ką kiti žmonės blogai padarė. Tiesos sakymas ir atjauta žmogui turi susiderinti.“
Ką tai reiškia nūdienos Lietuvos verslui? Sąžiningumas ir pasitikėjimų grįstas bendradarbiavimas dėl bendrai suvokiamų teigiamų veiklos tikslų – ar tai įmanoma agresyvioje, prievartinėje, stresuojančioje visus nepriimančius esminių sprendimų šių dienų darbo aplinkoje? Platesnis pasitikėjimas tarp vienas kitą gerai dar nepažįstančių galimų verslo partnerių, tarp vadovų ir naujai priimtų dirbti darbuotojų? Dėstytojų ir studentų? Tėvų ir vaikų? Valdininkų ir mokesčių mokėtojų?
Dr. Gailienė minėtoje citatoje akcentuoja tarpusavio pagarbos ir atvirumo dermę kaip tinkamą visiems vartoti priešnuodį. Pirmiausia dėl visko, kas asmeniškai skaudina ir trukdo bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, čia ir dabar, bet kurioje santykių situacijoje. Turint omeny mūsų ką tik minėtą statistiką, tai ypač aktualu darbo santykiams ir darbo produktyvumui verslo sektoriuje. Žinoma, verslo sprendimų priėmėjams (valdybų nariams, verslo vadovams) tai gali pasirodyti netikėtai sunku – argi gali „su visais“ darbuotojais „būti žmogiškas“? Ar nepradings darbas bereikalingame psichologizavime ir aiškinimiesi?
Berods, dr. Gailienė tinkamai diagnozavo – dabar pats laikas pradėti investuoti kuo daugiau pagarbos ir atvirumo, aiškesnių ir abipusiai gerbtinų tarpusavio ribų nustatymo tarp darbdavių ir darbuotojų. Praėjus 20 metų po sovietų sistemos žlugimo jau galime sau leisti įsivertinti ir aptarti, kas trukdo mums būti sąžiningais ir pasitikinčiais, kas trukdo jaustis laisviau ir geriau mūsų darbovietėse, nebekaltinant praeities šmėklų ir atrandant asmeninę atsakomybę veikti ir rinktis, kas mums abipusiai naudinga ir verta daryti.
Tad ar ne laikas verslo vadovams ir savininkams pareikalauti iš organizacinių mokymų konsultantų tarpusavio pagarbos ir atvirumo įgūdžių pratybų savo kolektyvams? Greičiausiai, geresni samdomo darbo produktyvumo rodikliai bus pasiekti, kai ir be specialių seminarų visi mes stengsimės kas dieną ir visur labiau pasitikėti ir atstatyti pasitikėjimą bėdoms atsiradus, nei bijoti ir kaltinti vienas kitą. Tai puiki ir paprastai įgyvendinama perspektyva visiems, norintiems, kad 2010 metai būtų ne tik pastarosios ekonominės, bet ir ilgalaikės Lietuvos verslo kultūros krizės įveikos pradžia.
A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas
Šaltinis: www.inovacijos.lt
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)