Robotchallenge. Fantastiškas renginys, daugybė dalyvių ir dar daugiau žiūrovų. Niekada nemačiau tiek originalių ir galingų robotų vienoje vietoje. Daugiau kaip 600 robotų iš visų Europos šalių, pradedant Ispanija baigiant Rusija. Robotų kovos buvo tikra „mėsmalė“. Reikėjo matyti kaip drebėjo dalyvių rankos paleidžiant robotus. Kai pergalę nuo pralaimėjimo skiria dešimtosios sekundės dalys - tai tampa nebe juokinga. Gali sakyti sau „Be panikos!“, bet vis tiek smegenys skęsta adrenaline, o pulso ritmas mirtinai išgąsdintų ne vieną kardiologą.
Mūsų „sunkioji artilerija“, trijų kilogramų sumo-robotai, kad pagerinti ratų sukibimą su metalinių ringu naudoja magnetus. Ištiko šokas kai pamatėme medinius ringus ant kurių mūsų robotai atrodė lyg karvės ant ledo. Po ilgai trukusio derinimo robotai buvo stabilūs, priešingai negu išpuoselėti, gražiai atrodantys robotai, kurie taip ir „čiuožinėjo“ kol buvo „nušluoti“ nuo ringų.
Geriausias pavyzdys, rodantis mūsų robotų tobulėjimo progresą – ankstesni rezultatai. Praėjusiais metais 3 kilogramų sumo čempionas finalinėse kovose iškrito vienas iš pirmųjų. Menkiausia programos ar daviklių klaida ir robotą iš ringo išmeta „kraujo ištroškęs“ konkurentas.
Mažųjų grupėje taip pat susirinko „mini monstrai“. Dauguma kovų trukdavo vos 2-3 sekundes – būtent tiek laiko reikėdavo žaibiškai atakai atlikti. Mūsų mini sumo robotukų atakos dažniausiai būdavo sėkmingos, bet ir priešai kovojo kaip tikri samurajai - iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio baterijos ampero.
Lietuvių komanda pasirodė neblogai, nors tokio masto varžybos mums buvo pirmos. Visose kategorijose mes iškovojome prizines vietas: 3kg sumo - pirmoji vieta, mini sumo - antroji ir trečioji vietos, slalomo rungtis - antroji vieta, humanoidų bėgimas - trečioji vieta. Žinojome, kad mūsų robotai yra pakankamai stiprūs, bet iki paskutinės akimirkos niekas negalėjo prognozuoti varžybų rezultatų.
Truputį nuvylė prizai, tai yra, jų visiškai nebuvo. Aišku prizai nėra pagrindinė motyvacija dalyvauti, bet pirmos vietos nugalėtojams įteikti plastmasės gabaliuką su užrašu... Ką gi, žiaurios kovos- žiaurus prizai.
Mūsų komandos tikslas buvo paprastas - nors vienam lietuviui užlipti ant nugalėtojų pakylos. Tikslą pasiekėme ir įrodėme, kad mūsų pergalės „Baltic robot sumo“ varžybose nebuvo atsitiktinės. Dabar mes - vieni stipriausiu robotų konstruktorių Europoje! Amerikoje vykstančiose „Robogames“ varžybose mes mėginsime iškovoti stipriausių pasaulyje robotų konstruktorių titulą!
2010 m. kovo 26 d., penktadienis
Europos robotai 2011 metais rungsis Klaipėdoje
Praėjusį savaitgalį Austrijoje vykusiame čempionate „RobotChallenge“ puikiai pasirodžiusi klaipėdiečių komanda grįžo savo sąskaitoje turėdama dar keturias prizines vietas: robotų slalomo Linefollower ir Mini Sumo rungtyse – dvi antros, Humanoid Sprint ir Mini Sumo rungtyse – dvi trečios vietos. Konstruktorių iniciatyvą 2011 metais surengti „Europe Robot Sumo“ čempionatą Klaipėdoje palaiko Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. Renginyje tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio dalyvių iš įvairių Europos šalių, kurie varžybas padarys puikiu reginiu tiek konstruktoriams entuziastams tiek miesto gyventojams bei svečiams.
„Džiaugiamės “Rodman robotics“ komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės – ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu“, - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyksiantis čempionatas – puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas – populiarinti robotų konstravimo techniką“, - teigė „Rodman robotics“ komandos lyderis Vitalij Rodnov.
Robot sumo – tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo“ ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.
Simona Žimkutė
„Džiaugiamės “Rodman robotics“ komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės – ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu“, - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyksiantis čempionatas – puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas – populiarinti robotų konstravimo techniką“, - teigė „Rodman robotics“ komandos lyderis Vitalij Rodnov.
Robot sumo – tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo“ ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 22 d., pirmadienis
Klaipėdiečių robotas - Europos čempionas
Lietuvių komandos robotas vardu "Master of disastor" vakar tapo Europos čempionu. Austrijoje vykusiame "RobotChallenge" robotų konstruktorių čempionate Standart Sumo rungtyje lietuvių komandos lyderio Vitalij Rodnov valdomas robotas užėmė pirmąją vietą.
Neatsiliko ir kiti komandos nariai. Mini Sumo rungtyje antrą vietą iškovojo Oleg Lyan robotas "Raizo", o trečiąją - Egidijaus Vedeikio robotas "Sprinter". Šios rungties pirmoji vieta atiteko - austrui.
Ne mažiau sėkminga klaipėdiečiams buvo ir pirmoji čempionato diena. Šeštadienį robotų slalomo "Linefollower" rungtyje V. Rodnov užėmė antrąją, o "Humanoid Sprint" -trečiąją vietas.
Austrijos sostinėje - Vienoje, šį savaitgalį vyko didžiausios pasaulyje pačių sukonstruotų mobilių robotų "RobotChallenge" varžybos. Renginyje rungėsi daugiau kaip 600 robotų tarp kiurių ir "Rodman robotics" klubo iš Klaipėdos sukonstruoti robotai.
Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.
Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.
Simona Žimkutė
Neatsiliko ir kiti komandos nariai. Mini Sumo rungtyje antrą vietą iškovojo Oleg Lyan robotas "Raizo", o trečiąją - Egidijaus Vedeikio robotas "Sprinter". Šios rungties pirmoji vieta atiteko - austrui.
Ne mažiau sėkminga klaipėdiečiams buvo ir pirmoji čempionato diena. Šeštadienį robotų slalomo "Linefollower" rungtyje V. Rodnov užėmė antrąją, o "Humanoid Sprint" -trečiąją vietas.
Austrijos sostinėje - Vienoje, šį savaitgalį vyko didžiausios pasaulyje pačių sukonstruotų mobilių robotų "RobotChallenge" varžybos. Renginyje rungėsi daugiau kaip 600 robotų tarp kiurių ir "Rodman robotics" klubo iš Klaipėdos sukonstruoti robotai.
Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.
Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 19 d., penktadienis
Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje
Šių metų vasario 26 dieną, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko atviras seminaras-diskusija „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo“.
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.
Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis
Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.
Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras“ vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie “Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui“, Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje“, UAB „Žalia rūta“ direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines“, UAB „Lamberta“ vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose“ galimybes, UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui“.
Nėra vartotojiškos „kultūros“
Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.
Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.
Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.
Nutarta kurti klasterį
Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetų.
Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.
Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma“, elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.
Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių – efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.
Simona Žimkutė
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.
Supažindinta su alternatyvios energetikos rūšimis
Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.
Seminaro metu mokslinės projektavimo-montavimo įmonės „Aras“ vadovas Vladimiras Trutnevis skaitė pranešimą apie “Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimo vietą Lietuvos energetinėje sistemoje ir jų poveikį sistemos saugumui“, Jonas Abromas supažindinimo su „Vėjo jėgainių plėtra Vakarų Lietuvoje“, UAB „Žalia rūta“ direktorė Rūta Pašilytė pasakojo apie „Vėjo jėgaines Lietuvos namų ūkiuose bei bangų jėgaines“, UAB „Lamberta“ vyriausias inžinierius Mindaugas Starkus, remiantis praktine patirtimi, paaiškino „Saulės energijos panaudojimo namų ūkiuose“ galimybes, UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas pristatė pranešimą apie „Geoterminės energijos panaudojimą Klaipėdos miesto šildymui“.
Nėra vartotojiškos „kultūros“
Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.
Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros“ dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.
Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.
Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.
Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.
Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.
Nutarta kurti klasterį
Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetų.
Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.
Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma“, elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.
Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių – efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pastangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.
Simona Žimkutė
2010 m. kovo 9 d., antradienis
Informacinės pagalbos ir finansų stoka - kliūtys patentavimui
„Patentinė apsauga išradimams, tai – intelektinės nuosavybės valdymo komerciškai svarbiausių ir pavojingiausių teisinės apsaugos rūšių. Intelektinės nuosavybės valdymo vadybos sistema Lietuvoje neveikia. Ji nepasiekia to, ko iš jos yra tikimasi ir iš esmės griauna visą sistemą. Galbūt dėl šios priežasties šiandien turime tiek mažai nacionalinių patentų paraiškų. Tarptautinėse ar Europos patentų paraiškose labai dažnai lietuviai figūruoja kaip autoriai, o ne kaip patentų savininkai, tai rodo, jog iš Lietuvos intelektinė nuosavybės rezultatai „išplaukia“, - Vilniuje vykusioje konferencijoje „Intelektinės nuosavybės valdymo mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų procese“ sakė LR valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Želvys.
Apžvelgus LR valstybinio patentų biuro pateiktą 2009 metų LR pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos su jų registracijomis statistiką iš tiesų rezultatai nedžiugina. Per praėjusius metus pateikta apie šimtas nacionalinių patentinių paraiškų, o išduoti tik penki patentai. Kur kas labiau džiuginantys skaičiai buvo tik 2007 metais, kuomet išduota daugiau kaip keturiasdešimt patentų pagal nacionalines paraiškas bei 2008 metais, kai buvo išduota apie tris dešimtis patentų pagal nacionalines paraiškas. Maži skaičiai rodo, jog esama problemų patentavimo ir visos intelektinės nuosavybės valdymo sistemoje. Apie tai kalbėjomės su patentine patikėtine Aurelija Šidlauskiene.
Dažnai kalbant apie patentavimą galima išgirsti frazę „idėjų apsauga“. Ar iš tiesų teisiškai galima apsaugoti idėją?
Teisiškai apsaugoti idėjos/ų neįmanoma. Patentų įstatymas reglamentuoja tik techninių sprendimų apsaugą (inžinerinių, materialių: įrenginių, technologijų, medžiagų). Terminas vartojamas tik simboline prasme - kiekviena techninė naujovė prasideda nuo iškeltos idėjos.
Kokie pagrindiniai šiandien patentavimo sistemos trūkumai, stabdantys mokslininkus patentuoti savo išradimus?
Oficialiai daugiausiai bendri ekonominiai aspektai, nes, pavyzdžiui, 20-30 Eurų užsienio patentavime yra daug. Trūksta tematikų sistemiškumo, nes atsiranda naujos, o paieškos nedaromos, nes nėra geros informacinės sistemos. Be to, valstybinio patentų biuro (VBP) ekspertas pagal įstatymą neatlieka esminės ekspertizės, o tik formalius reikalavimus, todėl mokslininkai nėra tikri dėl naujumo ir neskuba apginti naujovių patentais. Labiau apsimoka publikuoti straipsnį, kuris išleidžiamas daug greičiau. Užsienyje atlikti paiešką per patikėtinius brangu. Tada labiau apsimoka rizikuojant pateikti Europos patentą ar pagal PCT sutartį (Patent Cooperation Treaty (PTC) tai – tarptautinė sutartis, kurią administruoja Jungtinių Tautų agentūra). Tokiu atveju, jei patentu negalima apsaugoti dėl naujumo nebuvimo, tai nors paieškos atlikimas garantuotas. Visose mažose šalyse rizika ir patentinės kultūros nebuvimas - svarbiausias kriterijus, dėl ko patentuojama mažai, nėra parduotų licencijų, o metinius mokesčius mokėti reikia.
Atrodo, kad Lietuvoje stengiamasi daryti kuo daugiau, kad būtų didinamas finansavimas kaip, pavyzdžiui, steigiami Ūkio ministerijos fondai, pagal kuriuos galima atsiimti 85% lėšų už patentavimo išlaidas. Tačiau, net ir darant tokius žingsnius, sunku išjudinti šalyje nusistovėjusią "patentinę kultūrą".
Remiantis patentų biuro duomenimis, 2009 metais pagal nacionalines paraiškas įsigaliojo 5 patentai, įregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų. Kokios priežastys lemia tokius mažus nacionalinių patentų išdavimo išradimams skaičius?
2007-2008 m. didesnis išduotų nacionalinių patentų skaičius rodo, kad prieš pusantrų metų buvo paduota daugiau paraiškų, negu vėliau. Tačiau problema, jog nacionalinių paraiškų kiekis mažesnis lyginant su užsienio, nulemta nuo patentų biuro įkūrimo. Patento galiojimas yra tik teritorinis, tai - bendroji mažų valstybių problema, dėl kurios patentų niekada nebūna daug. Kitos - ekonominės priežastys.
Europiniam patentui gauti teikiamų patentinių paraiškų, teikiamų Lietuvos išradėjų, vienetai. Kokios priežastys lemia tokius rodiklius?
Tokią situaciją lemia kaina, ilgas procesas, abejonės dėl naujumo bei įdiegimo. Užsienyje susikuria firmos tik išradimų įdiegimui, kurios nesirūpina finansavimu, patentinėm paieškom, garantijom, o tik pasiūla. Galbūt pas mus šis procesas dar neįsivažiavęs, nes iki Lietuvos nepriklausomybės nebuvo tradicijų. Anksčiau viskuo rūpinosi Goskomizobretenij Maskvoje, atimdamas bet kokią iniciatyvą rūpintis autoriui savo išradimu.
Tačiau, jei finansavimo klausimai bus sprendžiami efektyviai, manau, tokių paraiškų atsiras daugiau.
Galbūt galima prognozuot kokios įtakos dabartinei situacijai turės patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų?
Galima tik prognozuoti. Manau, kad tai tik laiko klausimas. Gal slėnių kūrimas padės greičiau pajudinti patentų didesnį išdavimą. Jei yra ką patentuoti, tai tas užpatentuojama.
Iš užsienio kompanijų, būdami tik išradimų autoriais, mūsų išradėjai gauna daugiau, negu gautų savo šalyje. O jei išradimo taikymo sritis nevystoma savoje šalyje, tai kyla klausimas: kam patentuoti?
Aukštos technologijos Lietuvoje turi pagrindus, todėl tokių išradimų turime, pvz. KTU.
O jei į užsienio valstybes atiduoti apsimoka, tai išradėjas pasirenka vertingesnį variantą. Bet tai tėra vienetai. Apskritai jau daugelį metų vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas - juk be įdiegimo savo valstybėje, patentas nieko vertas. Rezultatus matome pagal parduotas licencijas, kurių tokiu atveju – apskritas nulis.
Itin daug patentinių paraiškų per metus pateikiama prekiniams ženklams. Kodėl jų tiek daug ir kuo skiriasi jų patentavimas?
Mano darbo didžiąją dalį sudaro prekių ženklų registracija. Mūsų šalyje vyrauja prekyba, tai savų ir užsienio ženklų turime daugiausia. Kiekvienas verslininkas ženklus registruoja ir norėdamas teikti paslaugas. Užsieniečiai taip pat išplečia Lietuvoje pateikiamų patentinių paraiškų skaičių kaip, beje, ir patentus, nes europinių paraiškų pateikiama daug.
Ženklų registracija iš esmės skiriasi nuo išradimų patentavimo, nes objektų negalima palyginti. Kiekvieno gamintojo prekė turės savo ženklą, o naujus techninius sprendimus kuria mažuma intelektualų. Pigiau apsieina naudojimui nupirkti įrengimus/linijas iš užsienio negu sukurti naują, pasaulinio lygio technologiją.
Problemos - dvi
LR valstybinio patentų biuro atstovo A. Želvio konferencijoje išsakyta nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra problematiška“.
Tuo tarpu patentinė patikėtinė A. Šidlauskienė pagrindines patentavimo problemas išskiria finansavimą ir neefektyvią informacinę sistemą.
Simona Žimkutė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Apžvelgus LR valstybinio patentų biuro pateiktą 2009 metų LR pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos su jų registracijomis statistiką iš tiesų rezultatai nedžiugina. Per praėjusius metus pateikta apie šimtas nacionalinių patentinių paraiškų, o išduoti tik penki patentai. Kur kas labiau džiuginantys skaičiai buvo tik 2007 metais, kuomet išduota daugiau kaip keturiasdešimt patentų pagal nacionalines paraiškas bei 2008 metais, kai buvo išduota apie tris dešimtis patentų pagal nacionalines paraiškas. Maži skaičiai rodo, jog esama problemų patentavimo ir visos intelektinės nuosavybės valdymo sistemoje. Apie tai kalbėjomės su patentine patikėtine Aurelija Šidlauskiene.
Dažnai kalbant apie patentavimą galima išgirsti frazę „idėjų apsauga“. Ar iš tiesų teisiškai galima apsaugoti idėją?
Teisiškai apsaugoti idėjos/ų neįmanoma. Patentų įstatymas reglamentuoja tik techninių sprendimų apsaugą (inžinerinių, materialių: įrenginių, technologijų, medžiagų). Terminas vartojamas tik simboline prasme - kiekviena techninė naujovė prasideda nuo iškeltos idėjos.
Kokie pagrindiniai šiandien patentavimo sistemos trūkumai, stabdantys mokslininkus patentuoti savo išradimus?
Oficialiai daugiausiai bendri ekonominiai aspektai, nes, pavyzdžiui, 20-30 Eurų užsienio patentavime yra daug. Trūksta tematikų sistemiškumo, nes atsiranda naujos, o paieškos nedaromos, nes nėra geros informacinės sistemos. Be to, valstybinio patentų biuro (VBP) ekspertas pagal įstatymą neatlieka esminės ekspertizės, o tik formalius reikalavimus, todėl mokslininkai nėra tikri dėl naujumo ir neskuba apginti naujovių patentais. Labiau apsimoka publikuoti straipsnį, kuris išleidžiamas daug greičiau. Užsienyje atlikti paiešką per patikėtinius brangu. Tada labiau apsimoka rizikuojant pateikti Europos patentą ar pagal PCT sutartį (Patent Cooperation Treaty (PTC) tai – tarptautinė sutartis, kurią administruoja Jungtinių Tautų agentūra). Tokiu atveju, jei patentu negalima apsaugoti dėl naujumo nebuvimo, tai nors paieškos atlikimas garantuotas. Visose mažose šalyse rizika ir patentinės kultūros nebuvimas - svarbiausias kriterijus, dėl ko patentuojama mažai, nėra parduotų licencijų, o metinius mokesčius mokėti reikia.
Atrodo, kad Lietuvoje stengiamasi daryti kuo daugiau, kad būtų didinamas finansavimas kaip, pavyzdžiui, steigiami Ūkio ministerijos fondai, pagal kuriuos galima atsiimti 85% lėšų už patentavimo išlaidas. Tačiau, net ir darant tokius žingsnius, sunku išjudinti šalyje nusistovėjusią "patentinę kultūrą".
Remiantis patentų biuro duomenimis, 2009 metais pagal nacionalines paraiškas įsigaliojo 5 patentai, įregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų. Kokios priežastys lemia tokius mažus nacionalinių patentų išdavimo išradimams skaičius?
2007-2008 m. didesnis išduotų nacionalinių patentų skaičius rodo, kad prieš pusantrų metų buvo paduota daugiau paraiškų, negu vėliau. Tačiau problema, jog nacionalinių paraiškų kiekis mažesnis lyginant su užsienio, nulemta nuo patentų biuro įkūrimo. Patento galiojimas yra tik teritorinis, tai - bendroji mažų valstybių problema, dėl kurios patentų niekada nebūna daug. Kitos - ekonominės priežastys.
Europiniam patentui gauti teikiamų patentinių paraiškų, teikiamų Lietuvos išradėjų, vienetai. Kokios priežastys lemia tokius rodiklius?
Tokią situaciją lemia kaina, ilgas procesas, abejonės dėl naujumo bei įdiegimo. Užsienyje susikuria firmos tik išradimų įdiegimui, kurios nesirūpina finansavimu, patentinėm paieškom, garantijom, o tik pasiūla. Galbūt pas mus šis procesas dar neįsivažiavęs, nes iki Lietuvos nepriklausomybės nebuvo tradicijų. Anksčiau viskuo rūpinosi Goskomizobretenij Maskvoje, atimdamas bet kokią iniciatyvą rūpintis autoriui savo išradimu.
Tačiau, jei finansavimo klausimai bus sprendžiami efektyviai, manau, tokių paraiškų atsiras daugiau.
Galbūt galima prognozuot kokios įtakos dabartinei situacijai turės patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų?
Galima tik prognozuoti. Manau, kad tai tik laiko klausimas. Gal slėnių kūrimas padės greičiau pajudinti patentų didesnį išdavimą. Jei yra ką patentuoti, tai tas užpatentuojama.
Iš užsienio kompanijų, būdami tik išradimų autoriais, mūsų išradėjai gauna daugiau, negu gautų savo šalyje. O jei išradimo taikymo sritis nevystoma savoje šalyje, tai kyla klausimas: kam patentuoti?
Aukštos technologijos Lietuvoje turi pagrindus, todėl tokių išradimų turime, pvz. KTU.
O jei į užsienio valstybes atiduoti apsimoka, tai išradėjas pasirenka vertingesnį variantą. Bet tai tėra vienetai. Apskritai jau daugelį metų vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas - juk be įdiegimo savo valstybėje, patentas nieko vertas. Rezultatus matome pagal parduotas licencijas, kurių tokiu atveju – apskritas nulis.
Itin daug patentinių paraiškų per metus pateikiama prekiniams ženklams. Kodėl jų tiek daug ir kuo skiriasi jų patentavimas?
Mano darbo didžiąją dalį sudaro prekių ženklų registracija. Mūsų šalyje vyrauja prekyba, tai savų ir užsienio ženklų turime daugiausia. Kiekvienas verslininkas ženklus registruoja ir norėdamas teikti paslaugas. Užsieniečiai taip pat išplečia Lietuvoje pateikiamų patentinių paraiškų skaičių kaip, beje, ir patentus, nes europinių paraiškų pateikiama daug.
Ženklų registracija iš esmės skiriasi nuo išradimų patentavimo, nes objektų negalima palyginti. Kiekvieno gamintojo prekė turės savo ženklą, o naujus techninius sprendimus kuria mažuma intelektualų. Pigiau apsieina naudojimui nupirkti įrengimus/linijas iš užsienio negu sukurti naują, pasaulinio lygio technologiją.
Problemos - dvi
LR valstybinio patentų biuro atstovo A. Želvio konferencijoje išsakyta nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra problematiška“.
Tuo tarpu patentinė patikėtinė A. Šidlauskienė pagrindines patentavimo problemas išskiria finansavimą ir neefektyvią informacinę sistemą.
Simona Žimkutė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)