"BalticSupply" startinis susitikimas Bremene

Simona Žimkutė
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463; 8 650 24008)

Surengtas pirmasis „BalticSupply“ projekto partnerių susitikimas, kurio veikla pradėta praėjusių metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai – Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.

Pristatytos projekto veiklos

Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.

Viso projekto idėja - įsteigti trijų rūšių (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius Baltijos regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų aprengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai – vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.

Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas

Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste – muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o“ laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.

Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūriniams dalykams. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę – paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.

Parkai socializuojasi

„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Tie žmonės, kurie dirba parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai“, - pasakojo Andrius S.

Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Bremene nebefunkcionuojančio uosto dalį.