Liquid Natural Gas Terminals are being constructed all over the world, including Europe. LNG terminals are centers that are built with the specific purpose of accepting or sending off shipments of natural gas, which has been changed to its liquid form in order to ease its transport. For companies in Europe, such as the Klaipeda Science and Technology Park, it is important to keep track of the current locations of the terminals in this rapidly growing industry, and keep watch on projects that are in the process of becoming operational. This article is simply a database of the Liquid Natural Gas Terminals in Europe, organized by country location, with links to their specific websites and brief descriptions of the project as taken directly from their website. The first section of this page gives links to similar broad databases of LNG terminals; it is followed by LNG terminals that are currently operating, and then by a section of LNG terminals that are proposed, and in the planning or construction stages, but not yet operational. The purpose of this page is simply to compile in one place an organized list of links to terminal information on other websites that can be browsed through in a way that is easy to navigate and understand.
Europe: http://www.kslaw.com/library/pdf/LNG_in_Europe.pdf
PDF file Database, Europe LNG
World: http://www.globallnginfo.com/World%20LNG%20Plants%20&%20Terminals.pdf
PDF file Database, World LNG Terminals
Operating LNG
1. Belgium, Zeebrugge:
http://www.fluxys.com/en/About%20Fluxys/Infrastructure/LNGTerminal/LNGTerminal.aspx
Description: “LNG Terminal, 1987-2010. Serves as a gateway to supply LNG into Northwestern Europ.”
2. France, Montoir: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/gazdefrancelng/
Description: “2007-Present. The Montoir de Bretagne terminal is the largest with a storage capacity of 360,000m³ supplying over 15% of the LNG for the French market”.
3. France, Fos-Tonkin: http://www.elengy.com/en/about-elengy/facilities/fos-tonkin.html
Description: “This LNG Terminal spans 17.5 hectares to the North of a man-made artificial harbour on the banks of the Rhone River. The facility was commissioned in 1972 and is France‘s second pargest LNG terminal.”
(France) http://www.elengy.com/fileadmin/user_upload/Plaquette_Elengy_VA/Plaquette_Elengy_GB_v2.pdf
Description: PDF file, “Elengy LNG Terminals in France”
4. Greece, Revithoussa: http://www.sofregaz.fr/en/news/2007/revithoussa-greece-lng-import-terminal-mechanical-completion-certificate
Description: “SOFREGAZ covers all the engineering fields related to natural gas. Its scope of activities encompasses every stage of the gas chain: production and treatment, liquefied natural gas (LNG), transmission compression, underground storage, and pumping stations.”
5. Portugal, Sines: http://www.smm.com.pt/uk/projecto/6+32/sines-lng-terminal-expansion-project/
Description: “2009-Present, Mechanical construction of one LNG tanks with 150.000 m3 of capacity. The works include all necessary equipments for the global project conclusion.”
6. Spain, Bilbao: http://www.iea.org/work/2005/LNGGasMarkets/session_7/3_Francisco_de_la_Flor.pdf
Description: “PDF file, LNG Terminals in Spain. Includes: Bilbao, Barcelona, Cartagena, Huelva, Sagunt”
7. Turkey, Marmara Ereglisi: http://naco-construction.com/ProjectDetail.asp?PID=91
Description: “1989- Present. Construction of Liquefied Natural Gas Terminal, LNG Storage Tanks, process piping system, pipeline, land reclamation, shore protection and jetty construction.”
8. Turkey, Aliaga Plant: http://www.egegaz.com.tr/en/terminal.aspx
Description: “Two full containment LNG tanks each 140.000 m3, Regasification and send-out capacity: 6 bcm/y of high pressure, Jetty: LNG vessels upto Q-max; unloading capacity of 11.000 m3/h.”
9. UK, Grain: http://www.nationalgrid.com/uk/GrainLNG/mission/
Description: “2005- Present. Expansion of the terminal, to triple capacity to 9.8 million tonnes per annum (12% of UK gas demand), is now complete with three of the biggest above ground full containment LNG storage tanks in the world.”
10. UK, South Hook: http://www.southhooklng.co.uk/cds-web/view.do
Description: “The South Hook Terminal, a part of the Qatargas 2 integrated value chain, is the largest Liquefied Natural Gas re-gasification terminal in Europe. The terminal has successfully completed the build and commissioning of Phase 2 and is complete, and will be able to provide the UK with a significant proportion of its natural gas requirements.”
11. UK, Dragon Milford Haven South Wales: http://www.dragonlng.co.uk/
Description: “Dragon’s liquefied natural gas terminal consists of: a jetty, storage tanks and regasification facilities combined with gas export capabilities for 365 days per year continuous operation. The terminal has the capacity to receive and unload up to 217,000 cubic metre capacity carriers in approximately 24 hours”.
12. Italy, Isola Di Porto Levante: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/adriatic/
Description: “2004- Present. Aim: Supply of Italian gas grid with 6.4 billion cubic metres of gas a year for 25 years”.
13. Italy, Brindisi: http://www.brindisi-lng.it/en-GB/Pages/default.aspx
Description: “Brindisi LNG will be a liquefied natural gas terminal that will be located at Capo Bianco, the deep-water outer harbour of Brindisi port. The facility will incorporate the latest technology and safety features, with capacity for regasifying six million tones of LNG per annum. Brindisi LNG will be capable of supplying up to 10% of Italy’s current gas demand.”
14. Italy, Panigaglia: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/gas-power/polo-gnl-panigaglia.shtml
Description: “The plant, located at Fezzano di Portovenere (SP), is Italy's complex for the receipt and re-gasification of Liquefied Natural Gas (LNG)”.
15. Italy, ENI: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/other-companies/lngshipping/lngshipping.shtml
Description: “The purpose of LNG Shipping S.p.A. is the exercising, in Italy and overseas, of the shipping activities with ship of every size and tonnage, whether owned or chartered. Acting on behalf of Eni, LNG Shipping carries out the management of Lng marine transportation, which is controlled by Eni Gas & Power Division.”
16. Italy, Adriatic: http://www.adriaticlng.com/wps/portal/!ut/p/c5/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3hzJ193PydvIwMDV2cTA08LdwNvMxcLQwMzE6B8JG75QHMCusNB9uHXD5I3wAEcDfT9PPJzU_WDM0v0C3IjDLJMHBUBLAmumg!!/dl3/d3/L0lHSkovd0RNQU5rQUVnQSEhL1lCZncvZW4!/
Description: “2005- Present. The Adriatic LNG Terminal is the world’s first offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG). With its 8 billion cubic meters capacity, approximately equal to 10% of the country’s entire gas consumption, the Adriatic LNG Terminal will make a significant contribution to increasing and diversifying Italy’s traditional sources of energy imports, thus contributing to the security and competitiveness of Italy’s energy supplies.”
17. North Adriatic, Rovigo: http://www.adriaticlng.com/wps/wcm/connect/b446b4004ec1a851a256a2d344b11302/04+The+Terminal.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=b446b4004ec1a851a256a2d344b11302
Description: PDF File. “The Adriatic LNG Terminal is the first ever offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG).
The facility is located offshore of Porto Levante, in the northern Adriatic Sea, about 15 kilometers off the Veneto coastline, where it is set on the sea floor.”
18. The Netherlands, Lion Gas: http://www.liongas.nl/?id=87
Description: “LionGas is the second regasification terminal to be developed by 4Gas. The project was initiated in 2001. Located in Rotterdam, Europe’s most important energy port, the terminal will facilitate efficient access to the North-West European gas markets.”
19. The Netherlands, Gate Terminal: http://www.gate.nl/index.php?fotoalbum_id=&taal_id=2
Description: “First LNG import terminal in the Netherlands with access to northwest Europe. The terminal will have an initial throughput capacity of 12 billion m3 (bcm) per annum and will consist of three storage tanks and two jetty's. Annual throughput capacity can be increased to 16 bcm in the future.”
20. Norway, Melkoya Island, Hammerfest: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/snohvit/
Description: “2002- Present. The Snøhvit LNG project was constructed to exploit the resources of three gas fields in the Barent Sea: Snøhvit, Albatross and Askeladd (240m to 345m deep), which lie about 140km northwest of Hammerfest in Norway.”
Proposed LNG
1. Italy, Livorno: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/livorno/
Description: “LNG Carrier conversion, Completion: End of 2010, operational by 2011. Aim: New capacity for the Italan market.”
2. Italy, Priolo Augusta, LNG: http://abarrelfull.wikidot.com/priolo-augusta-lng-terminal
Description: “Priolo Augusta Lng is a project planned by Shell & ERG, to build a regasification Terminal in Sifily. Permission to build not yet granted. Storage capacity: 2 tanks of 150,000 cubic meters. Unloading capacity: Can handle carriers of between 70,000 and 200,000 cubic meters, Unloads at 10.000/12.000 m³ per hour”.
3. Italy, Porto Empedocle: http://abarrelfull.wikidot.com/porto-empedocle-lng-terminal
Description: “Suppliers: 2 Billion cubic metres of gas is expected to be supplied by EGAS from Egypt. Customers: The terminal will export the natural gas product via one gas pipelines operated at high pressure (75 barg nominal) and will deliver gas to the Italian national grid via a connection to the Snam Rete Gas pipeline at the Porto Empedocle node point approximately 7 km north of the terminal location”.
4. Spain, El Musel, Enagas: http://abarrelfull.wikidot.com/el-musel-lng-terminal
Description: “Expected Start-Up date: 2012. Customers: The terminal will supply the domestic gas grid and two combined cycle power stations in the Asturia province of Spain.”
5. France, Dunkerque: http://dunkerque-lng.edf.com/uk/index.html
Description: “EDF, through its subsidiary DUNKERQUE LNG, is considering building an LNG terminal on Dunkirk Port land. Expected Start-Up date: 2014. With an annual capacity of between 10 and 13 billion m3, this terminal is a response to French and European market expectations. It will make a significant contribution to security and diversification of supplies by increasing the capacity to import Liquefied Natural Gas (LNG) with the twin priorities of improving security and environmental protection.”
6. France, Le Verdon: http://www.pegazlng.com/?id=19&LANG=EN
Description: “Gas has signed a contract with Port of Bordeaux for a 20-hectare land option at Le Verdon for developing a LNG import terminal. The land option concerns the site of a former oil storage depot offering excellent marine access and is ideally suited as a LNG import terminal location.”
7. Sweden, Brunnsviksholme: http://abarrelfull.wikidot.com/brunnsviksholme-lng-terminal
Description: “Customers: Fortum, among others, will use the natural gas to replace petroleum for city-gas production in Stockholm and the Nynas refinery will use the natural gas in its production of hydrogen gas. Expected Completion: 2011.”
8. UK, Canvey: http://www.canveylng.co.uk/
Description: “Proposal to build 240,000m3 of Liquefied Natural Gas storage capacity at the existing Calor owned terminal in Thames Road, Canvey. A full scale planning application and project plan is now being developed. includes the building of 2 full-containment tanks, each consisting of an inner tank made of nickel steel and an outer tank made of pre-stressed concrete. The facility will also include two new loading arms on the existing jetty, a regasification plant and additional underground pipeline for gas importation into the National Transmission System.”
9. Poland, Swinoujscie: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/swinoujscie/
Description: “Location: Baltic Coast, Poland. Products: LNG for the domestic good. Expected Start-Up date: 2014. The terminal will be constructed at Swinoujscie near Szczecin in the western part of Poland's Baltic coast (West Pomeranian region). The advantages of this placement include the lower costs to receive big ships and freight compred with those in Gdansk, and there are large gas consumers (power station and chemical plant) in the immediate vicinity.”
Posted by: Calvin Ruth.
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis
2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis
Klaipėdiečiai robotų kūrėjai tiesia kelią aukštųjų technologijų kūrimui
Siekdamas skatinti inovatyvias idėjas, aukštųjų technologijų kūrimą ir verslumą Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ėmėsi iniciatyvos remti entuziastus klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus.
„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.
Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?
Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.
Kokio lygio tai bus renginys?
Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.
Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?
Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.
Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?
Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.
KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?
Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.
Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.
Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?
Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.
„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.
Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?
Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.
Kokio lygio tai bus renginys?
Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.
Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?
Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.
Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?
Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.
KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?
Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.
Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.
Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?
Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.
2010 m. spalio 13 d., trečiadienis
Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje - iššūkis valstybei ir jūriniam verslui
Aukščiausio rango politikai Lietuvoje yra deklaravę, kad siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės būtina pastatyti suskystintų dujų terminalą, tačiau iki šiol tokio projekto įgyvendinimas - diskusijų stadijoje.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.
Neišnaudota niša
Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.
Įvairūs variantai
Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.
Neišnaudota niša
Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.
Įvairūs variantai
Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.
Oversize transportation – the key to economical development
Oversize transportation is a big part of industry, energy, infrastructure development. This business area has a big impact to economical development in every country, but it is still very differently organized in separate countries of sought Baltic region (SBR).
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu
2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis
Technologijų perdavimas – strategija mokslo ir verslo bendradarbiavimui
Vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje ypač didelę reikšmę ekonomikos ir mokslo vystymesi užima technologijų perdavimo procesas. Tai - vieno subjekto sukurtų žinių, technologijų, organizacinės gamybinės patirties pritaikymas ar panaudojimas kitų subjektų veikloje.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.
Sisteminis požiūris
Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.
Nepriklausomai nuo to, ar tai žinių perkėlimas iš fundamentalių tyrimų į taikomąsias technologijas, ar tiesiog dviejų komercinių subjektų apsikeitimas gamybine praktika, technologijų perdavimas yra žmogaus intelektualios veiklos procesas įgyvendinamas pasitelkiant švietimą, mokslinę literatūrą ar tiesioginį žmonių kontaktą.
Technologinių mainų proceso paskirtis - surasti, įvertinti ir perduoti žinias, technologijas bei veiklos metodus, sukuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad technologijų perdavimo procesas taikomas ne tik komercializuojant mokslinių tyrimų įstaigų ar privačių tyrėjų intelektinį produktą, bet ir didinant valstybinio masto sistemų efektyvumą taikant technologijų perdavimo procesus įvairiose valstybės valdymo srityse.
Tačiau Lietuvoje šie procesai nėra veiksmingi ir plačiai taikomi. Priežastys yra kelios: tai teisinės bazės spragos ir potencialių investuotojų į sukurtas technologijas neryžtingumas, vadinamojo rizikos kapitalo aktyvesnės veiklos stoka.
Suprantama, jog nė vienas universitetas nenori būti įmone, o nė viena verslo struktūra nenori būti mokomąja ar įstaiga. Mokslinė įstaiga, net ir turėdama visą reikiamą techninę bazę bei intelektinį potencialą technologijų perdavimo procese įstatymiškai yra apribota. Taip yra dėl teisinių suvaržymų mokslo įstaigoms valdant teisę į intelektinę nuosavybę, pritraukiant privatų kapitalą bei valdant technologijų perdavimo procese įkurtų įmonių akcijas.
Tuo tarpu verslo struktūros, kurios orientuojasi į pelno siekimą, negali leisti pinigų fundamentaliems tyrimams, naujų technologijų kūrimui.
Siekiant išspręsti šią dilemą bei sustiprinti tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo įstaigų, įgyvendinant mokslo slėnių programą, bendrai veiklai apsijungė Lietuvos mokslo ir technologijų parkai ir Inovacijų centras sukuriant „Inotinklo“ iniciatyvą.
Ji skirta užtikrinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų kuriant ir diegiant aukštąsias technologijas.
Vertinant tarpininkų vaidmenį svarbu išanalizuoti užsienio gerosios praktikos pavyzdžius technologijų perdavimo srityje. Šiame straipsnyje pateikiama Didžiosios Britanijos patirtis, gauta Klaipėdos mokslo ir technologijų parko specialistams lankantis Oksfordo universiteto technologijų perdavimo kompanijoje, Londono Karališkojo koledžo technologijų perdavimo centre, D. Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos technologijų perdavimo centre.
Grįžtamasis ryšys
Užsienio praktikoje yra kuriami technologijų perdavimo biurai kurie turi juridinio vieneto statusą leidžiantį kontroliuoti akcijų paketus, laisvai disponuoti turimu turtu. Šios struktūros gali gauti paramą iš įvairių tarptautinių fondų, paprastai technologijų perdavimo biurų akcininkais (steigėjais) būna mokslo įstaigos.
Mokslo ir verslo sintezė D.Britanijos universitetuose veikia pagal paprastą mechanizmą: jei kūrėjas naudojasi mokslinės įstaigos įranga, 100 proc. Intelektinės nuosavybės teisių priklauso jai, tačiau mokslininkas turi teisę atsižvelgiant į savo indėlį gauti tam tikrą procentą teisių į išradimą. Kuo daugiau naujos technologijos kūrime panaudota intelektinio potencialo, tuo didesnis procentas teisių į intelektinę nuosavybę tenka kūrėjui.
Jei technologijos sukūrimui daugiau įtakos turėjo mokslo įstaigos techninė bazė, daugiau teisių atitenka universitetui.
Svarbu pažymėti, kad į technologijų kūrimą paprastai ypač aktyviai įtraukiami ir studentai.
Sukūrus teorinį produktą, jis patenka į minėtą technologijų perdavimo biurą, kuriame "žaliava" patentuojama, apsaugomos autorystės teisės.
Vėliau vyksta technologijos pritaikymo versle procesas, vadinamoji komercializacija. Specialistai dirba kaip skautai, ieško nišų rinkoje, analizuoja, kur ir kaip gali būti pritaikoma nauja technologija.
Sėkmingai užmezgus ryšius prasideda diskusijos su potencialiais investuotojais, kurie skirtų pinigus naujo produkto ar paslaugos kūrimui, pritaikymui.
Derybų pabaigoje iš naujo peržvelgiamas akcijų paketas priklausomai nuo verslo struktūros investicijų dydžio, mokslinės įstaigos ir kūrėjo indėlio. Savo ruožtu verslo struktūros naudoja rizikos kapitalo fondą.
Galutinis etapas - verslo išvystymas ir akcijų pardavimas biržoje, išleidžiant jų emisiją. Tokiu būdu tiek kūrėjas, tiek mokslinė įstaiga, tiek verslininkai gauna pelną. Universitetui atsiperka investicijos, nes technologijų kūrimo proceso metu uždirbami pinigai panaudojami naujų technologijų vystymui bei investicijoms į mokslo įstaigų infrastruktūrą.
Sisteminis požiūris
Tarptautinė praktika rodo, kad technologijų perdavimu užsiima ne tik mokslinės, bet ir sisteminės nacionalinio masto įstaigos. Pavyzdžiui, Anglijoje, Londone veikianti Nacionalinė sveikatos sistema. Joje dirba 180 tūkst. žmonių, o veikimo principas yra toks: savireguliacija (sistemos tobulinimas įgyvendinamas technologijų perdavimo proceso dėka) ir pridėtinės vertės produkto kūrimas.
Minėtoje sistemoje dirba įvairių sričių darbuotojai, kurie stebi pačios sistemos veikimą ir ją analizuoja, siūlo įvairius tobulintinus variantus.
Tarkime, gydytoja išanalizavo, kad sistemoje ydingai veikai vaistų tiekimas. Ji sukuria savo sistemą, ją patentuoja, o vėliau ši naujovė pritaikoma nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu tobulėja ne tik personalas, gauna motyvaciją veikti ir kurti, bet ir pati sistema. Didžiausia vertybė, kad naujai sukurtas produktas atsiranda pačios sistemos viduje.
Žmonės, veikiantys minėtoje sistemoje nėra vien vykdytojai, tačiau turi motyvaciją patys tobulėti ir kurti, gauti iš to materialinę naudą. Taip ugdomas žmonių verslumas.
Tad technologijų perdavimo procesas gali veikti ne tik per universitetus, biurus, verslo struktūras, bet ir per nacionalinio masto sistemas. Lygiai taip galėtų vykti ir Lietuvoje, tarkime, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitose ministerijose.
Pavyzdžiui, Londono nacionalinės sveikatos sistemoje pernai jos vystymui buvo sukurti ir panaudota 19 projektų, o net 23 - komercializacijos procese. Galutinis rezultatas - pasiekti 24 licencijuoti susitarimai, o 13 produktų pasiekė rinką. Minėtoje sistemoje investuojami milžiniški pinigai naujų produktų ir technologijų kūrimui.
Deja, mūsų valstybėje kol kas dar nėra praktikos minėtiems procesams įgyvendinti. Koją kiša ir vadinamųjų rizikos kapitalo fondų stoka, jie nėra veiksnūs. Stingant galimybių gauti pradines investicijas technologijoms kurti ir perduoti, net ir technologijų perdavimo tarpininkų darbas yra sudėtingas.
Technologijų perdavimo specialistai įsitikinę, kad norint plėtoti technologijų perdavimo sritį Lietuvoje būtina įdiegti tam palankią teisinę bazę, sukurti finansavimo mechanizmus. Tai turėtų būti daroma ne tik privačioje erdvėje, bet ir nacionaliniu lygiu.
Valstybė turėtų būti ypač suinteresuota kurti pridėtinę vertę ne tik finansuojant švietimo sistemą, bet ir taikant technologijų perdavimo procesus kitose valstybės valdymo sferose: pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, krašto gynybos ir kt.
Svarbu suprasti, kad žmonių, dirbančių valstybės valdymo sistemoje, potencialias yra milžiniškas, tad tinkamai įgyvendinus technologijų perdavimo struktūrą galima ne tik padidinti valstybinių struktūrų veiklos efektyvumą, bet ir sukurti ne vieną inovatyvų verslą.
Inovatyvus verslas kuriamas sprendžiant banaliausias problemas
Senas posakis- Genialumas slypi paprastume galioja ir kuriant verslo idėjas. Dažnai mąstydami apie inovatyvų verslą susikuriame mitą kuris slopina iniciatyvą, nelengva sekti įkandint tokių kompanijų kaip Apple ar Google, dar sudėtingiaus suvokti kaip veikia CISCO ar Symens technologiniai gigantai. Manau kad kiekvienas ieškoadmas pagrindo naujai verslo idėjai, turėtume apsižvalgyti aplink įvertinti visų užmirštas subanlėjusias problemas kurios kamuoja didžiąją dalį visuomenes. Kuo banalesnė problema tuo didesnis skaičius žmonių su ja susiduria, kuo didesnei gupei žmonių ši problema aktuali tuo didesnė rinka atsivers jūsų verslui.
Kad ši teorija neatrodytu banali siūlau panagrinėti kelias inovatyviausiomis pripažintų kompanijų sėkmės istorijas.
Nusėdo mobilusis?
Paulas Kingas 25 erių studentas, karta skubėjo į orouostą , pakeliui į išsvajotajį Majamį studentui išsikrovė mobilusis, negana to jis suvokė, kad jo kišenėje jo kambarioko raktai nuo buto, negalėdamas paskambinti Paulas privalėjo grįžti, kad atiduotu raktus, tuo tarpu jo lėktuvas jau kilo be jo. Vietoj kelionės į Majamį Paulas pasiliko namuose ir sumastė puikų verslo planą- įsteigė tinklą automatų telefonams pakrauti- banalu? Dabar tai verslas generuojantis Paului daugiau nei 2mln dolerių pajamų per metus. Daugiau
http://money.cnn.com/2010/01/29/smallbusiness/hercules_buy_a_phone_charge/index.htm
Pirkinys pigesnis nei pristatymas?
Mato Chaseno močiutė sugalvojusi parsivežti antikvarinę komodą, netikėtai suvokė, kad vien tik jos pristatymas kainuos daugiau nei 1000 dol. Močiutės kančios virto netikėta verslo įdėja Matui , jis įkūrė internetinę platformą uShip orientuota į smulkūjį verslą ir suteikiančią galimybę vairuotojams siūlyti pervežimų kainą. Didžiosios pervežimų kompanijos siunčia savo mašinas šimtus kilometrų kroviniui paimti, kai tuo tarpu yra didelė tikimybė kad netoliese knipžda gausybė didesnių ar mažesnių nepilnai pakrautų sunkvėžimių. Galėdami matyti pervežimo pasiūlymus realiame laike, būdami netoli krovinio vietos, vairuotojai gali siūlyti ženkliai konkurencingesnes kainas, gal tai ir lėmė, kad Matas išvystė 6 mln. Dolerių pajams per metus generuojantį verslą.
Daugiau http://money.cnn.com/2010/01/07/smallbusiness/uship_cargo_cult/index.htm
Moralas gana paprastas norint įkurti inovatyvų verslą nebūtina išrasti technologiją ar dirbti laboratorijoje kuriant ateities vaizdinius, svarbu suvokti aplinką kurioje gyvenate ir dirbate ir laiku suvokti, kad kiekviena problema yra verslo galimybė o ne pretekstas savigraužai.
Kad ši teorija neatrodytu banali siūlau panagrinėti kelias inovatyviausiomis pripažintų kompanijų sėkmės istorijas.
Nusėdo mobilusis?
Paulas Kingas 25 erių studentas, karta skubėjo į orouostą , pakeliui į išsvajotajį Majamį studentui išsikrovė mobilusis, negana to jis suvokė, kad jo kišenėje jo kambarioko raktai nuo buto, negalėdamas paskambinti Paulas privalėjo grįžti, kad atiduotu raktus, tuo tarpu jo lėktuvas jau kilo be jo. Vietoj kelionės į Majamį Paulas pasiliko namuose ir sumastė puikų verslo planą- įsteigė tinklą automatų telefonams pakrauti- banalu? Dabar tai verslas generuojantis Paului daugiau nei 2mln dolerių pajamų per metus. Daugiau
http://money.cnn.com/2010/01/29/smallbusiness/hercules_buy_a_phone_charge/index.htm
Pirkinys pigesnis nei pristatymas?
Mato Chaseno močiutė sugalvojusi parsivežti antikvarinę komodą, netikėtai suvokė, kad vien tik jos pristatymas kainuos daugiau nei 1000 dol. Močiutės kančios virto netikėta verslo įdėja Matui , jis įkūrė internetinę platformą uShip orientuota į smulkūjį verslą ir suteikiančią galimybę vairuotojams siūlyti pervežimų kainą. Didžiosios pervežimų kompanijos siunčia savo mašinas šimtus kilometrų kroviniui paimti, kai tuo tarpu yra didelė tikimybė kad netoliese knipžda gausybė didesnių ar mažesnių nepilnai pakrautų sunkvėžimių. Galėdami matyti pervežimo pasiūlymus realiame laike, būdami netoli krovinio vietos, vairuotojai gali siūlyti ženkliai konkurencingesnes kainas, gal tai ir lėmė, kad Matas išvystė 6 mln. Dolerių pajams per metus generuojantį verslą.
Daugiau http://money.cnn.com/2010/01/07/smallbusiness/uship_cargo_cult/index.htm
Moralas gana paprastas norint įkurti inovatyvų verslą nebūtina išrasti technologiją ar dirbti laboratorijoje kuriant ateities vaizdinius, svarbu suvokti aplinką kurioje gyvenate ir dirbate ir laiku suvokti, kad kiekviena problema yra verslo galimybė o ne pretekstas savigraužai.
"East Link" - tarptautinė konferencija, skirta mokslo ir inovacijų tarp Rytų ir Vakarų partnerystei
Spalio 20-21 d. Klaipėdoje vyks tarptautinė konferencija "East Link", skirta santykių tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų vystymui, siekiant stiprinti inovacijų sklaidą bei žinių ekonomikos kūrimą. Renginį organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su partneriais.
Minėta konferencija yra svarbi tiek Europos Sąjungos (ES), tiek postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderiams, inovacijų ekspertams, išradėjams. Tai galimybė kurti priemones leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims plėtojant inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione.
Trys tematinės sesijos
Renginyje dalyvaus inovacijų plėtros specialistai, akademinio pasaulio atstovai, išradėjai bei verslininkai iš Lietuvos, Kazachstano, Uzbekistano, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Indijos ir kt. valstybių.
Konferenciją pristatys Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Renginys bus suskirstytas į tris paralelines sesijas.
Viena jų - tarptautinis bendradarbiavimas tarp žinių ir tyrimų institucijų, bendri projektai, stažuotės ir mokslo programos. Šios tematinės sesijos pagrindinis uždavinys - apžvelgti esminius vykdomų tyrimų projektų tikslus, tyrimų infrastruktūros potencialą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis žiniomis ir tyrėjais.
Kita sesija - technologijų perdavimo procesai Rytų partnerystės kontekste. Pagrindinis šios sesijos tikslas - apibrėžti technologijų perdavimo procesui būtinos kritinės masės (mokslininkų potencialas, technologijų komercializavimo kompetencijos, finansavimas) galimybes, skatinant žinių ekonomikos vystymą regione.
Trečioji sesija - kūrybinės industrijos: žiniasklaidos ir technologijų sąveikos galimybės Rytų partnerystės kontekste.
Modernioje ekonomikoje kūrybinės industrijos veikia kaip inovacijų ir struktūrinės kaitos katalizatorius kuriant naujus verslo modelių konceptus, apjungiant kūrybą bei technologijas. Sesijos metu bus pateikiama informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo galimybes vystant kūrybines industrijas.
Konferenciją apibendrins tarptautinė diskusija "Kelyje į žinių ekonomiką". Diskusijoje dalyvaus aukšto rango politikos verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, kurie aptars pagrindines tolesnio bendradarbiavimo problemines sritis.
Tarp keliamų klausimų bus analizuojama, kaip paskatinti mokslo institucijas kurti bendrus tyrimų projektus? Kokios kultūrinės, finansinės ir infrastruktūros problemos riboja tarptautinį bendradarbiavimą? Kaip verslas gali pasinaudoti bendrais tyrimų projektais ir jų rezultatais vystant žinių ekonomiką? Kaip sukurti efektyvią technologijų perdavimo struktūrą bei kokių priemonių turi imtis valstybės, siekiant paskatinti mokslinį bendradarbiavimą Rytų partnerystės kontekste?
Konferenciją užbaigs verslo kontaktų renginys ir informacinis seminaras, skirtas Lietuvoje integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) pristatymui.
Abipusė nauda
“East Link" bendradarbiavimo koncepcija paremta ES Rytų partnerystės programa bei ES ir naująja Centrinės Azijos bendradarbiavimo strategija. Pagrindinis konferencijos tikslas yra atnaujinti ir sukurti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo jungtis postsovietinėje ir Vakarų geopolitinėse erdvėse siekiant sustiprinti regiono konkurencines pozicijas globalinėje ekonomikoje.
Eurointegracijos procesas mokslo ir inovacijų plėtroje sukūrė dvi atskiras geografines erdves: tai - ES naujosios narės su galimybe veikti bendrame ES tyrimų lauke ir atviros rinkos teikiamomis privilegijomis, bei postsovietinė erdvė su Centrinės Azijos respublikomis bei Rusija, sukuriančios per 200 mln. vartotojų rinką įvertinant ir milžiniškus gamtinius resursus.
Tarptautinė konferencija ne atsitiktinai vyks Lietuvoje: mūsų valstybė yra priklausiusi sovietiniam blokui, o 2004 m. tapo ES nare, tad verslininkai, mokslininkai, politikai turi patirties ir Rytuose, ir Vakaruose. Kartu yra išlikę ir verslo bei mokslo ryšiai su postsovietimėmis valstybėmis. Mūsų šalis turi progą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų mokslinių sistemų.
Specialistai pabrėžia, kad lietuviai pirmiausiai svarbūs dėl to, jog yra gerai susipažinę su Rytų valstybių žmonių mentalitetu, kultūra, turi specifinės politinės patirties. Savo ruožtu ir Rytų valstybių atstovams yra daug paprasčiau bendrauti su lietuviais, nes, neslepiama, kultūrinis atotrūkis tarp Rytų ir ES valstybių yra milžiniškas. Daug lemia ir kalbos barjeras, žmogiškasis faktorius.
Todėl konferencija "East Link" ir siekiama atkurti ryšius versle, moksle bei inovacijų srityse, šias sferas bandyti apjungti kuriant žinių ekonomiką regione.
Tokio bendradarbiavimo nauda - akivaizdi: užmezgus ryšius atsiveria naujos galimybės mokslo projektų įgyvendinimui ir jų rezultatams komercializuoti, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką.
Lietuvai esant tarpininkei tarp Rytų ir ES valstybių padidėtų galimybės pritraukti kuo daugiau investicijų: mūsų šalyje vyktų mokymai, konferencijos, kompetencijų kėlimo procesai ir kt.
Tad didžiausia nauda būtų bendri mokslo ir verslo, jų simbiozės projektai, įgytos žinios, dalijimasis technologijomis. Be to, Rytų šalių mokslinės įstaigos yra ypač stiprios, tad jų indėlis į Lietuvos akademinį pasaulį būtų labai naudingas.
Tolesni projekto įgyvendinimo tikslai: "EastLink Forum" valdymo struktūros, reikalingos tarptautinės tarybos "EastLink" koordinavimui, steigimas. Taip pat - duomenų bazės "EastLink.net" infrastruktūros informacijos valdymui bei sklaidai parengimas.
Organizatoriai:
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
LCC tarptautinis universitetas
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Grida Group
Europos verslo ir inovacijų tinklas
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra
Rėmėjai:
LR Užsienio reikalų ministerija
LR Švietimo ir mokslo ministerija
LR Ūkio ministerija
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Minėta konferencija yra svarbi tiek Europos Sąjungos (ES), tiek postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderiams, inovacijų ekspertams, išradėjams. Tai galimybė kurti priemones leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims plėtojant inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione.
Trys tematinės sesijos
Renginyje dalyvaus inovacijų plėtros specialistai, akademinio pasaulio atstovai, išradėjai bei verslininkai iš Lietuvos, Kazachstano, Uzbekistano, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Indijos ir kt. valstybių.
Konferenciją pristatys Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Renginys bus suskirstytas į tris paralelines sesijas.
Viena jų - tarptautinis bendradarbiavimas tarp žinių ir tyrimų institucijų, bendri projektai, stažuotės ir mokslo programos. Šios tematinės sesijos pagrindinis uždavinys - apžvelgti esminius vykdomų tyrimų projektų tikslus, tyrimų infrastruktūros potencialą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis žiniomis ir tyrėjais.
Kita sesija - technologijų perdavimo procesai Rytų partnerystės kontekste. Pagrindinis šios sesijos tikslas - apibrėžti technologijų perdavimo procesui būtinos kritinės masės (mokslininkų potencialas, technologijų komercializavimo kompetencijos, finansavimas) galimybes, skatinant žinių ekonomikos vystymą regione.
Trečioji sesija - kūrybinės industrijos: žiniasklaidos ir technologijų sąveikos galimybės Rytų partnerystės kontekste.
Modernioje ekonomikoje kūrybinės industrijos veikia kaip inovacijų ir struktūrinės kaitos katalizatorius kuriant naujus verslo modelių konceptus, apjungiant kūrybą bei technologijas. Sesijos metu bus pateikiama informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo galimybes vystant kūrybines industrijas.
Konferenciją apibendrins tarptautinė diskusija "Kelyje į žinių ekonomiką". Diskusijoje dalyvaus aukšto rango politikos verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, kurie aptars pagrindines tolesnio bendradarbiavimo problemines sritis.
Tarp keliamų klausimų bus analizuojama, kaip paskatinti mokslo institucijas kurti bendrus tyrimų projektus? Kokios kultūrinės, finansinės ir infrastruktūros problemos riboja tarptautinį bendradarbiavimą? Kaip verslas gali pasinaudoti bendrais tyrimų projektais ir jų rezultatais vystant žinių ekonomiką? Kaip sukurti efektyvią technologijų perdavimo struktūrą bei kokių priemonių turi imtis valstybės, siekiant paskatinti mokslinį bendradarbiavimą Rytų partnerystės kontekste?
Konferenciją užbaigs verslo kontaktų renginys ir informacinis seminaras, skirtas Lietuvoje integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) pristatymui.
Abipusė nauda
“East Link" bendradarbiavimo koncepcija paremta ES Rytų partnerystės programa bei ES ir naująja Centrinės Azijos bendradarbiavimo strategija. Pagrindinis konferencijos tikslas yra atnaujinti ir sukurti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo jungtis postsovietinėje ir Vakarų geopolitinėse erdvėse siekiant sustiprinti regiono konkurencines pozicijas globalinėje ekonomikoje.
Eurointegracijos procesas mokslo ir inovacijų plėtroje sukūrė dvi atskiras geografines erdves: tai - ES naujosios narės su galimybe veikti bendrame ES tyrimų lauke ir atviros rinkos teikiamomis privilegijomis, bei postsovietinė erdvė su Centrinės Azijos respublikomis bei Rusija, sukuriančios per 200 mln. vartotojų rinką įvertinant ir milžiniškus gamtinius resursus.
Tarptautinė konferencija ne atsitiktinai vyks Lietuvoje: mūsų valstybė yra priklausiusi sovietiniam blokui, o 2004 m. tapo ES nare, tad verslininkai, mokslininkai, politikai turi patirties ir Rytuose, ir Vakaruose. Kartu yra išlikę ir verslo bei mokslo ryšiai su postsovietimėmis valstybėmis. Mūsų šalis turi progą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų mokslinių sistemų.
Specialistai pabrėžia, kad lietuviai pirmiausiai svarbūs dėl to, jog yra gerai susipažinę su Rytų valstybių žmonių mentalitetu, kultūra, turi specifinės politinės patirties. Savo ruožtu ir Rytų valstybių atstovams yra daug paprasčiau bendrauti su lietuviais, nes, neslepiama, kultūrinis atotrūkis tarp Rytų ir ES valstybių yra milžiniškas. Daug lemia ir kalbos barjeras, žmogiškasis faktorius.
Todėl konferencija "East Link" ir siekiama atkurti ryšius versle, moksle bei inovacijų srityse, šias sferas bandyti apjungti kuriant žinių ekonomiką regione.
Tokio bendradarbiavimo nauda - akivaizdi: užmezgus ryšius atsiveria naujos galimybės mokslo projektų įgyvendinimui ir jų rezultatams komercializuoti, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką.
Lietuvai esant tarpininkei tarp Rytų ir ES valstybių padidėtų galimybės pritraukti kuo daugiau investicijų: mūsų šalyje vyktų mokymai, konferencijos, kompetencijų kėlimo procesai ir kt.
Tad didžiausia nauda būtų bendri mokslo ir verslo, jų simbiozės projektai, įgytos žinios, dalijimasis technologijomis. Be to, Rytų šalių mokslinės įstaigos yra ypač stiprios, tad jų indėlis į Lietuvos akademinį pasaulį būtų labai naudingas.
Tolesni projekto įgyvendinimo tikslai: "EastLink Forum" valdymo struktūros, reikalingos tarptautinės tarybos "EastLink" koordinavimui, steigimas. Taip pat - duomenų bazės "EastLink.net" infrastruktūros informacijos valdymui bei sklaidai parengimas.
Organizatoriai:
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
LCC tarptautinis universitetas
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Grida Group
Europos verslo ir inovacijų tinklas
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra
Rėmėjai:
LR Užsienio reikalų ministerija
LR Švietimo ir mokslo ministerija
LR Ūkio ministerija
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)