Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarų rizikos kapitalo fondu „LSVenture“, kuris investuoja į technologijų vystymą ir smulkių technologinių kompanijų kūrimą. Taip atsiveria kelias Lietuvos mokslininkams, verslininkams įgyvendinti projektus, kuriems surasti lėšų ne taip paprasta.
„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka – kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti“ į tarptautinius vandenis“ , - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.
KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirties rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas“ , - teigė R. Stubrienė.
LSVenture – tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieško naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.
„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos – tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas“ , - sakė LSVenture atstovai.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas
mob. tel .nr. 8 686 37681
el. p. projects@kmtp.lt
2011 m. liepos 8 d., penktadienis
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"
Klaipėdoje baigėsi forumas apie suskystintų dujų (LNG) terminalo galimybes ir perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologjų parko (KMTP) surengtame renginyje patirtimi dalijosi LNG specialistai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, pranešimus skaitė Lietuvos atstovai. Ekspertai teigia, kad Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį įgyvendindama šį projektą, todėl nėra abejonių, kad jau 2014 metų, kaip ir planuota, Klaipėdos uoste pradės veikti LNG terminalas.
"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.
KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.
„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.
LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.
Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki
Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA
"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.
KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.
„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.
LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.
Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki
Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA
2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis
Tarptautinės konferencijos „East Link“ vaisiai jau raškomi
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.
Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.
Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.
Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.
Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...
Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.
Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?
Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.
Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.
Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.
Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.
Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.
Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.
Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.
Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...
Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.
Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?
Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.
Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.
Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.
Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.
2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis
Naujausi jūrinių inovacijų vėjai – apdovanojimuose “Vėjų rožė”
Jau trečią kartą Klaipėdoje bus pagerbti žmonės, drąsiai diegiantys inovacijas jūrų versle ir moksle, skatinantys tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, dedantys pastangas, kad būtų įgyvendinti svarbūs šaliai ir regionui logistikos projektai – jiems bus įteikti “Vėjų rožės” apdovanojimai. Kadangi vėjų rožė turi keturias kryptis (t.y. keturis rumbus), yra įsteigtos ir keturios nominacijos.
Birželio 15 – 16 d. Klaipėdoje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ metu, tarptautiniai apdovanojimai bus įteikti už indėlį į politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos, už mokslo laimėjimus tobulinant jūrų, transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Apdovanojimų sulauks asmuo ar organizacija stiprinanti ir populiarinanti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklą. „Vėjų rožės“ prizas bus įteiktas ir už sėkmingai įgyvendintą transporto ar logistikos projektą ir efektingiausią investicinę programą tarptautinių Eurazijos transporto koridorių plėtroje.
„Šiųmetinių apdovanojimų specifiką lėmė svarbus Lietuvos įsipareigojimas – 2011 metais mūsų šalis pradėjo pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Prieš tai pirminkaujantis Kazachstanas nubrėžė aiškiai kryptį – dėti visas pastangas, kad būtų sėkmingai plėtojama ir vystoma transporto ir tranzito plėtra. Lietuva tęsia Kazachstano pradėtus darbus ir ypatingą dėmesį skiria transporto tematikai. “ , - sakė Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.
“Vėjų rožės” nominacijos Klaipėdoje žinomos nuo 2009 metų - jos pakeitė savo pirmtakus - “Anatolijaus” apdovanojimus. Renginio organizatoriai kasmet stengiasi stebinti – pavyzdžiui, pernai apdovanojimai peržengė Lietuvos ribas, “Vėjų rožės” buvo išdalintos Kazachstane. Kaip ir įprastai, pretendentus į nominacijas siūlo verslo asociacijos, konfederacijos, pramonės ir amatų rūmai, mokymo ir mokslo įstaigos, ministerijos, visuomeninės jūrų organizacijos, ES jūrų institucijos ir kt. Laimėtojus išrenka speciali komisija.
Renginio organizatoriai sako, kad apdovanojimų pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Vėjų rožė – navigacijos prietaisas, kurį nuo senų laikų naudojo jūrininkai bei meteorologai, norėdami nustatyti vėjo gūsingumą, kryptį, dažniausiai vyraujančius vėjus. Istorijos šaltiniuose minima, kad vėjų rožė jūrininkų buvo pradėta naudoti dar IV a. pr. Kr. Nuo tų laikų vėjų rožė itin pasikeitė ir tapo kompaso pagrindu. Apdovanojimų sumanytojai teigia - vėjų rožė rodo vėjo kryptį, tad apdovanojimai atskleidžia, kokie vėjai šiuo metu vyrauja jūrinių inovacijų ir mokslo, transporto srityse.
„Simboliška, kad vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Transportui, logistikai apdovanojimuose skiriame ypatingą dėmesį“ , - sako apdovanojimus įsteigusio tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ leidėja Zita Tallat -Kelpšaitė.
Per porą metų savo šeimininkus surado jau aštuoni originalūs sidabriniai, auksu ir emale dengti apdovanojimai. 2009 metais už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą apdovanojimas įteiktas Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviams. Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos (Lietuva) ir kompanijos “BARD Engengineering” (Vokietija) projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power". Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2010 metais apdovanojimai vyko Kazachstane, Almatos mieste. Nominacijoje “Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą” apdovanotas Kazachstano transporto ir komunikacijų ministras Abelgazy Kusainovas. Už inovatyviausią ir sėkmingiausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi pagerbta tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU) už projektą “Naujoji Eurazijos autotransporto iniciatyva” (NELTI). Už indėlį į Kazachstano ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą apdovanotas Vytautas Varasimavičius, Lietuvos ir Kazachstano kompanijų grupės “TL NIKA Group” vadovas. Prizas už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą įteiktas Iljai Segalui Kazachstano nacionalinės ekspeditorių asociacijos direktorius.
Kaip ir įprastai, apdovanojimai „Vėjų rožė“ sutampa su svarbiais jūriniais renginiais, tarptautinėmis konferencijomis. Užpernai renginys šurmuliavo Baltijos jūrinių inovacijų forumo metu, pernai tarptautiniai apdovanojimai įteikti per Almatoje (Kazachstane) rengtą konferenciją „Logistikos vaidmuo kelyje Azija – Europa“. Šiemet nominacijos bus įteiktos birželio 15-16 d. Šiomis dienomis Klaipėdoje bus rengiama tarptautinė konferencija transporto ir logistikos klausimais „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“. Joje bus diskutuojama, kaip garantuoti krovinių gabenimo Baltijos jūra ir Rytų – Vakarų bei Vakarų – Rytų kryptimis saugumą ir logistikos grandinės patikimumą. Be to, naudinga pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi, aptarti galimas bendradarbiavimo galimybes.
Konferencijos organizatorių teigimu, būtina ieškoti kelių, kaip glaudžiau bendradarbiauti Europos ir Azijos verslo, mokslo sektoriams. Neabejojama, kad po finansinės krizės yra daug puikių galimybių pradėti naują ir sėkmingą ekonomikos ir geopolitikos santykių etapą.
Klaipėdoje rengiama vis daugiau renginių, kuriais siekiama paskatinti tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti politikus, verslo, mokslo atstovus jūrinės politikos klausimais. Daug renginių vyksta po Klaipėdos mokslo ir technologijų parko stogu.
„Kiekvienais metais stengiamės, kad į renginius atvykę žmonės gautų kuo įvairesnės ir įdomesnės informacijos apie jūrines technologijos, šio sektoriaus naujoves. Užpernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengėme Jūrinių technologijų ir inovacijų parodą – joje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje. Daug dėmesio sulaukė kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas“ , - teigė R. Stubrienė.
Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai
Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus.
Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.
Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).
Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.
Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.
Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.
Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.
“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.
Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.
„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.
Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.
Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.
„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.
UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.
„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.
Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.
„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.
Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.
Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).
Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.
Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.
Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.
Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.
“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.
Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.
„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.
Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.
Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.
„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.
UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.
„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.
Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.
„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.
2011 m. kovo 28 d., pirmadienis
Klaipėdos "Parazitui" priešnuodžių nebuvo
Klaipėdos robotų konstruktoriai - vėl nepralenkiami. Uostamiesčio technikai susišlavė pagrindinius prizus Austrijoje vykusiame tarptautiniame robotų kovų čempionate „Robot Challenge“.
Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas“ prestižinėje mega sumo (iki 3 kg) kategorijoje neturėjo lygių ir iškovojo pirmąją vietą. Robotas atrodė tarsi ne savo kategorijos mašina. Greitis ir tikslumas „Parazitui“ neleido iš 20 kovų pralaimėti nė karto. Kiekvienas „Parazito“ pasirodymas buvo lydimas lankytojų plojimų ir pavydžių konstruktorių žvilgsnių.
Sėkmė lydėjo ir kitą klaipėdietį. Vienoje populiariausių Mini sumo kategorijojų, klaipėdiečio Egidijaus Vedeikio sukonstruotas robotas laimėjo 2-ąją vietą, praėjusiais metais jis buvo trečias. Nors klaipėdietis savo roboto per metus visai neatnaujino ir netobulino, bet praeityje įdėtas darbas leido antrus metus vadintis vienu geriausių savo rungtyje.
„Kovo – balandžio mėnesiai yra robotikos fanų pikas. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta garsiausi Europos robotikos renginiai, kurių pats svarbiausias yra „Robot Challenge“. Austrijoje vykstančios varžybos pritraukia daugiausia dalyvių ir lankytojų. Visos Europos robotikos konstruotojai metų metus ruošiasi renginiui ir tobulina savo robotus, tam, kad galėtų sudalyvauti šiame didžiuliame renginyje“ - įspūdžiais dalijosi V.Rodnovas, vadovaujantis klaipėdiečių „Rodman Robotics“ klubui.
Šiose tarptautinėse varžybose puikiai pasirodė ir finale rungėsi Klaipėdos Universiteto studentai, M. Lukas ir A. Knolis. Stiprius robotus sukonstravo ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai vadovaujami mokytojo Vismantas Masioko, kurie užėmė 5 ir 6 vietas. Tokie Lietuvių rezultatai leidžia pagrįstai vadinti Lietuvą ne tik krepšinio, bet ir robotikos šalimi (Europos Japonija).
„Per metus robotų konstruotojai gerokai patobulėjo, akivaizdu, kad Europos robotikos lygis yra smarkiai pakilęs. Didžiausi robotikos klubai sulaukia daugiau narių, plečiasi robotikos fanų ratas, todėl vyksta daugiau varžybų ir varžosi tobulesni robotai“ , - pasakojo V. Rodnovas.
Klaipėdiečiai – vieni stipriausių Europos robotų konstruotojų, todėl nenuostabu, kad jiems suteikta garbė šiemet organizuoti Europos robotų čempionatą, kuriame susikaus stipriausi Europos robotai. Čempionatas „European Robot League“ vyks balandžio 23 dieną. Turnyrą organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su organizacija „Baltic Robot Sumo“.
Susipažinti su Austrijoje prizus iškovojusiais robotais ir jų konstruotojais bei sužinoti apie balandį Klaipėdoje vyksiančias robotų kovas kviečiame rytoj (antradienį) 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas (mob.tel.nr. 868637681) arba Vitalijus Rodnovas, „Rodman Robotics“ klubo vadovas (mob.tel.nr. 867304819)
www.kmtp.lt ; www.balticrobotsumo.org
Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas“ prestižinėje mega sumo (iki 3 kg) kategorijoje neturėjo lygių ir iškovojo pirmąją vietą. Robotas atrodė tarsi ne savo kategorijos mašina. Greitis ir tikslumas „Parazitui“ neleido iš 20 kovų pralaimėti nė karto. Kiekvienas „Parazito“ pasirodymas buvo lydimas lankytojų plojimų ir pavydžių konstruktorių žvilgsnių.
Sėkmė lydėjo ir kitą klaipėdietį. Vienoje populiariausių Mini sumo kategorijojų, klaipėdiečio Egidijaus Vedeikio sukonstruotas robotas laimėjo 2-ąją vietą, praėjusiais metais jis buvo trečias. Nors klaipėdietis savo roboto per metus visai neatnaujino ir netobulino, bet praeityje įdėtas darbas leido antrus metus vadintis vienu geriausių savo rungtyje.
„Kovo – balandžio mėnesiai yra robotikos fanų pikas. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta garsiausi Europos robotikos renginiai, kurių pats svarbiausias yra „Robot Challenge“. Austrijoje vykstančios varžybos pritraukia daugiausia dalyvių ir lankytojų. Visos Europos robotikos konstruotojai metų metus ruošiasi renginiui ir tobulina savo robotus, tam, kad galėtų sudalyvauti šiame didžiuliame renginyje“ - įspūdžiais dalijosi V.Rodnovas, vadovaujantis klaipėdiečių „Rodman Robotics“ klubui.
Šiose tarptautinėse varžybose puikiai pasirodė ir finale rungėsi Klaipėdos Universiteto studentai, M. Lukas ir A. Knolis. Stiprius robotus sukonstravo ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai vadovaujami mokytojo Vismantas Masioko, kurie užėmė 5 ir 6 vietas. Tokie Lietuvių rezultatai leidžia pagrįstai vadinti Lietuvą ne tik krepšinio, bet ir robotikos šalimi (Europos Japonija).
„Per metus robotų konstruotojai gerokai patobulėjo, akivaizdu, kad Europos robotikos lygis yra smarkiai pakilęs. Didžiausi robotikos klubai sulaukia daugiau narių, plečiasi robotikos fanų ratas, todėl vyksta daugiau varžybų ir varžosi tobulesni robotai“ , - pasakojo V. Rodnovas.
Klaipėdiečiai – vieni stipriausių Europos robotų konstruotojų, todėl nenuostabu, kad jiems suteikta garbė šiemet organizuoti Europos robotų čempionatą, kuriame susikaus stipriausi Europos robotai. Čempionatas „European Robot League“ vyks balandžio 23 dieną. Turnyrą organizuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su organizacija „Baltic Robot Sumo“.
Susipažinti su Austrijoje prizus iškovojusiais robotais ir jų konstruotojais bei sužinoti apie balandį Klaipėdoje vyksiančias robotų kovas kviečiame rytoj (antradienį) 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas (mob.tel.nr. 868637681) arba Vitalijus Rodnovas, „Rodman Robotics“ klubo vadovas (mob.tel.nr. 867304819)
www.kmtp.lt ; www.balticrobotsumo.org
2011 m. kovo 25 d., penktadienis
Mintys ir širdys skirtos jūrai: jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą
Šią savaitę pasirodė nauja internetinių dienoraščių serija, kurioje jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą. Jūrų mokslu besidominčiam jaunimu tai - puiki galimybė sužinoti apie jūrų tyrėjo profesiją, pakomentuoti dienoraščio įrašus ar tiesiogiai užduoti rūpimą klausimą dienoraščio rengėjams. Dienoraščio pasakojimus pradės dr. Natalie Loick-Wilde, jūrų biologė, tirianti azoto ciklą jūroje ir svarbą jūroje gyvenantiems organizmams. Dienoraštį rasite čia.
Ši veikla vykdoma ES projekto “South Baltic Weblab" rėmuose, kuriame dalyvauja jūrų tyrėjai, informatikai ir e-mokymo ekspertai iš 6 institucijų Baltijos jūros regione. Šio projekto tikslas yra supažindinti su jūrinių tyrimų svarba ir įvairove: tam kuriamas virtualus mokymosi modulis apie Baltijos jūrą, rašomi dienoraščiai, organizuojamos kasmetinės tyrėjų stovyklos skirtos jaunimui nuo 15 iki 18 metų. Pirmajį iš penkių mokymosi modulių bus galima išbandyti 2011 metų vasarą.
„Pietų Baltijos Weblab“ projektas dalinai finansuojama ES komisijos pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto koordinatorius – Leibnico institutas Baltijos jūros tyrimams Rostoke-Varnemiundėje.
Kiti partneriai: Okeanologijos Lenkijos mokslų akademijos institutas; Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas; Lundo universiteto Žemės ir ekosistemų tyrimų departamentas; Ščesino universiteto Jūros ir pakrančių mokslų institutas; Rostoko universiteto Informatikos institutas; Danijos technikos universitetas, Nacionalinė subalansuotos energijos laboratorija.
M. Kataržytė
Šaltinis: www.balsas.lt
Ši veikla vykdoma ES projekto “South Baltic Weblab" rėmuose, kuriame dalyvauja jūrų tyrėjai, informatikai ir e-mokymo ekspertai iš 6 institucijų Baltijos jūros regione. Šio projekto tikslas yra supažindinti su jūrinių tyrimų svarba ir įvairove: tam kuriamas virtualus mokymosi modulis apie Baltijos jūrą, rašomi dienoraščiai, organizuojamos kasmetinės tyrėjų stovyklos skirtos jaunimui nuo 15 iki 18 metų. Pirmajį iš penkių mokymosi modulių bus galima išbandyti 2011 metų vasarą.
„Pietų Baltijos Weblab“ projektas dalinai finansuojama ES komisijos pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto koordinatorius – Leibnico institutas Baltijos jūros tyrimams Rostoke-Varnemiundėje.
Kiti partneriai: Okeanologijos Lenkijos mokslų akademijos institutas; Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas; Lundo universiteto Žemės ir ekosistemų tyrimų departamentas; Ščesino universiteto Jūros ir pakrančių mokslų institutas; Rostoko universiteto Informatikos institutas; Danijos technikos universitetas, Nacionalinė subalansuotos energijos laboratorija.
M. Kataržytė
Šaltinis: www.balsas.lt
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)