Kątik grįžau namo. Naujienos blogos. Tarp "All Japan Robot Sumo Tournament 2010" varžybų (vykusių Tokijuje š.m. gruodžio 19 d.) prizininkų nebuvo lietuviškų vardų. Mano robotas "Parazitas" užsidirbo tik vieną yuko tašką (laimėjo vieną kovą iš trijų), kiti robotai - "Master of Disaster", "309", latvių "Tacka"- buvo išmesti iš ringo kaip kačiukai. "Parazito" greitis yra apie 2 metrai per sekundę, bet jis atrodė kaip vežlys prieš robotus, dauguma iš kurių važiavo apie 5 metrų per sekundę greičiu. Didžiausias siurprizas buvo tai, kad finale laimėjo visai ne greitis, bet protas. Du robotai, kurie lakstė kaip pasiutę, finale vos judėjo, ir tai buvo ne gedimas. Jie tiesiog laukė priešininko judesio kad galėtų atlikti atitinkamą manevrą. Buvo neįmanoma patikėti, kad robotai veikė autonomiškai- tai yra be žmogaus pagalbos bandė analizuoti priešininko veiksmus ir tinkamu momentu atlikti kontrataką. Vienas japonų teisėjas, paklaustas kame yra japonų sumo robotų stiprybė, atsakė - balansas. Balansas tarp galios, greičio ir proto. O multimilijoninės pajamas turinčios Fujisoft firmos įkurėjas, šiu varžybų organizatorius, paklaustas kame yra japonų žmonių stiprybė, atsakė - "hard work and teamwork". Japonų sumo robotų kūrimas turi gilias tradicijas Japonijoje. Dažniausiai pradinį dizainą, idėją sukuria sensėjus - mokytojas.
Vėliau jo mokiniai reguliariai rengia susibūrimus, kurių metu svarsto kaip galima butų tą robotą patobulinti. Kai tie mokiniai baigia mokslus, jie palieka robotą kitiems, ir robotas yra tobulinamas be sustojimo keletą metų, kol nesukuriamas naujas dizainas. Ypač vykusias konstrukcijas jie tiesiog
klonuoja - padaro daug kopijų, tad nugalėti tokią monstrų armiją tampa ypatingai sunku. Mokytojai-sensėjai užsiima robotų kūrimu dešimtmečiais.
Jeigu pirmame varžybų atrankos rate robotus paleidinėja mokiniai, tai finaluose sensšjai daro tai patys. šių metų varžybų nugalėtoju tapo ~60 metų amžiaus japonas, antrą vietą palikęs apytiksliai tokio pat amžiaus priešininkui. Nors ir sakoma, kad patirtis - tai durnių protas, sakyčiau, kad lietuvių pralaimėjimas nėra toks tragiškas. Mes parsivežėme daug žinių apie japonų robotų konstrukcijas ir strategijas, užsimezgė nauji draugiški ryšiai ir netgi Fujisoft kompanijos savininkas pareiskė norą remti musu Balticrobotsumo.org projektą. Visa tai leis pakelti Lietuvos ir Europos sumo robotų konstravimą į kitą, aukštesnį lygį. Laimėti yra sunku, bet dar sunkiau yra garbingai priimti pralaimejimą ir nenustoti kovoti toliau. Mes pripažįstame japonų robotų pranašumą šiais metais, bet dėsime visas pastangas, kad kitais metais laimėtume "All Japan Robot Sumo Tournament 2011".
Nuotrauku galerija:
http://picasaweb.google.com/vitalijrodnov/AllJapanRobotSumoTournament?feat=directlink
Pagarbiai,
Vitalij Rodnov
2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis
2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis
KMTP's Case Study
This season at KMTP we had the privilege of having three interns from Lithuania Christian College (LCC).
One of our interns had the opportunity to conduct an observational case study that addressed the question:
Which business environment is best suited for a start-up company: a business incubator or an office space? An email survey was send out to several companies in different countries. The companies that responded from this survey were from Lithuania, Sweden and the United States. This study analyzes the responses and formulates a conclusion and recommendation for the start-up company.
Here is the link for the case study. (Please note that the price per square meters is per YEARS instead of months)
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/KMTPCase%20Study.pdf
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/Case%20Study%20Excel%20Sheet.pdf
One of our interns had the opportunity to conduct an observational case study that addressed the question:
Which business environment is best suited for a start-up company: a business incubator or an office space? An email survey was send out to several companies in different countries. The companies that responded from this survey were from Lithuania, Sweden and the United States. This study analyzes the responses and formulates a conclusion and recommendation for the start-up company.
Here is the link for the case study. (Please note that the price per square meters is per YEARS instead of months)
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/KMTPCase%20Study.pdf
http://www.kmtp.lt/uploads/Naujienos/Case%20Study%20Excel%20Sheet.pdf
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis
Technology Transfer Centers, United States
Klaipeda Science and Technology Park has goals that are at the center of the technology transfer industry; that is, to share skills, knowledge, technology, and manufacturing methods to governments and other organizations in order to promote scientific and technological development, and advance ideas to others who can then develop them further. The technology transfer industry is one that has had rapid growth in the last few years, especially in the United States. This article is a database of links to other websites of technology transfer centers. The first section is comprised of links to other technology-focused companies, followed by a section comprised solely of links to technology transfer centers in the University setting in the United States. The purpose of this article is simply to compile on one page an organized list of links to technology centers, in a way that is easy to browse and simple to understand. It is my hope that even from Eastern Europe, there are steps we can take to begin to form connections with similar organizations across the world. Let this database be a step towards this goal of international cooperation.
Association of University Technology Managers: http://www.autm.net/Mission_and_Goals/4752.htm
Association of University Research Parks: http://www.aurp.net/mc/page.do;jsessionid=56A663BD9B8532ED9A7CB3DBA8690934.mc1?sitePageId=113861
Federal Laboratory Consortium for Technology Transfer: http://www.federallabs.org/
The Center for Technology Commercialization, Inc.: http://www.ctc.org/site/about.htm
Technology Commercialization Center, Inc.: http://www.teccenter.org/services/
Industrial Research Institute: http://www.iriweb.org/Main/About_IRI/Public_Site/Navigation/About_IRI/About.aspx?hkey=3abf9016-ebde-4e80-96b2-782044e3528c
Acorn Technologies, Inc.: http://acorntech.com/
Air Products: http://www.airproducts.com/technology/content/
ConocoPhillips: http://www.conocophillips.com/EN/tech/Pages/index.aspx
Intellectual Property Owners Association: http://www.ipo.org/AM/Template.cfm?Section=About_IPO
National Technology Transfer Center: http://www.nttc.edu/aboutus/whoweare.asp
West Virginia High Technology Consortium Foundation: http://www.wvhtf.org/
Center for Technology Transfer and Enterprise Creation: http://www.cmu.edu/cttec/
The Massachusetts Technology Transfer Center: http://www.mattcenter.org/
Global Intellectual Property Center: http://www.theglobalipcenter.com/pages/who-we-are
Idaho Technology Transfer Center: http://idahot2.org/
Carbondale Technology Transfer Center: http://www.4cttc.org/
ECO Technology Transfer Center: http://www.ettcenter.org/
National Center for Technology Innovation: http://www.nationaltechcenter.org/index.php/about/
Pacific Northwest National Laboratory: http://www.pnl.gov/business/tech_transfer.aspx
NineSigma: http://www.ninesigma.com/WhoWeAre/NineSigmaOverview.aspx
Innovaro: http://www.innovaro.com/ClientServices/TechnologyMarketplaces/IPConsulting.aspx
Nerac: http://www.nerac.com/about_nerac.php#
Competitive Technologies, Inc.: http://www.competitivetech.net/
Technology Ventures Corporation: http://techventures.org/
First Principals, Inc.: http://www.firstprincipals.com/
5iTech: http://5itech.com/index.htm
IMAP: http://www.imap.com/industries/high_technology.cfm
Alabama Technology Transfer Center: http://www.alabamat2.org/
Wyoming Technology Transfer Center: http://wwweng.uwyo.edu/wyt2/
Universities
University of Utah Technology Commercialization Office: http://www.tco.utah.edu/
The University of Iowa Economic Development / Technology Transfer: http://research.uiowa.edu/content/economic-developmenttechnology-transfer
University of Rochester Technology Transfer: http://www.urmc.rochester.edu/technology-transfer/about/
University of Colorado Technology Transfer Office: https://www.cu.edu/techtransfer/
University of Michigan Tech Transfer: http://www.techtransfer.umich.edu/about/index.php
Harvard University Office of Technology Development: http://www.techtransfer.harvard.edu/
Yale University Technology Transfer: http://www.yale.edu/ocr/
Princeton University Technology Transfer: http://cfr.princeton.edu/cfr/partnerships/techtransfer.xml
Columbia University Technology Ventures: http://www.techventures.columbia.edu/
Stanford University Office of Technology Licensing: http://otl.stanford.edu/
University of Pennsylvania Center for Technology Transfer: http://www.ctt.upenn.edu/
Caltech Technology Transfer: http://www.ott.caltech.edu/
Massachusetts Institute of Technology, Technology Transfer: http://web.mit.edu/tlo/www/community/process.html
http://web.mit.edu/tlo/www/downloads/pdf/MITsystemtechtrans.pdf
Dartmouth College Technology Transfer: http://www.dartmouth.edu/~tto/
Duke University Office of Research Support: http://www.ors.duke.edu/orsmanual/inventions-patents-and-technology-transfer
University of Chicago Office of Technology: http://tech.uchicago.edu/
Northwestern University Innovation and New Ventures Office: http://www.research.northwestern.edu/invo/
John Hopkins University Technology Transfer: http://www.techtransfer.jhu.edu/
Brown University Technology Ventures Office: http://research.brown.edu/btp/index.php
Cornell University Center for Technology Enterprise and Commercialization: http://www.cctec.cornell.edu/
Rice University Office of Technology Transfer: http://ott.rice.edu/
Vanderbilt University Office of Technology Transfer and Enterprise Development: http://otted.vanderbilt.edu/
Louisiana Tech Technology Transfer Center: http://www.coes.latech.edu/ttcs/index.html
University of Southern California Technology Transfer Center: http://ttc.usc.edu/
McGill University Office of Technology Transfer: http://www.techtransfer.mcgill.ca/about/index.php
University of Notre Dame Office of Research: http://www.nd.edu/~research/technology/index.htm
Emory University Office of Technology Transfer: http://www.ott.emory.edu/
Georgetown University Office of Technology Commercialization: http://otc.georgetown.edu/
Carnegie Mellon University Technology Transfer: http://www.cmu.edu/corporate/tech-transfer.shtml
University of Virginia Technology Transfer: http://www.research.vcu.edu/ott/
Boston College Technology Transfer and Licensing: http://www.bc.edu/research/ottl/home.html
Penn State University Technology Transfer: http://www.research.psu.edu/techtransfer
Syracuse University Office of Technology Transfer: http://techtransfer.syr.edu/
Purdue University Office of Technology Commercialization: http://www.prf.org/otc/
Texas A&M University Office of Technology Commercialization: http://otc.tamu.edu/
Clemson University Office of Technology Transfer and Business Innovation: http://www.clemson.edu/research/technology/
Rutgers University Office of Technology Commercialization: http://otc.rutgers.edu/
University of Pittsburgh Office of Technology Management: http://www.otm.pitt.edu/
Michigan State University Technologies: http://www.technologies.msu.edu/
Auburn University Office of Technology Transfer: http://www.auburn.edu/research/vpr/ipttadm/
Drexel University Office of Research: http://www.research.drexel.edu/tc/default.aspx
Iowa State University Office of Intellectual Property and Technology Transfer: http://www.techtransfer.iastate.edu/
University of Vermont Innovations: http://www.uvminnovations.com/
Duquesne University Office of Research: http://www.duq.edu/research/technology-transfer/index.cfm
University of Arizona Office of Technology Transfer: http://www.ott.arizona.edu/
Washington State University Research Foundation: http://www.wsurf.org/
University of Oklahoma Technologies: http://otd.ou.edu/technologies/index.html
University of South Carolina Office of Intellectual Property: http://ip.research.sc.edu/
University of Tennessee Research Foundation: http://utrf.tennessee.edu/
Temple University Office of Technology Transfer: http://www.temple.edu/ovpr/ott/
Hofstra University Technology Transfers: http://www.hofstra.edu/about/Administration/Provost/orsp/orsp_tech.html
Kansas State Technology Transfer and Development: http://www.k-state.edu/cecd/technologydev/
Missouri University of Science and Technology: http://ecodevo.mst.edu/
University of Minnesota Office for Technology Commercialization: http://www.research.umn.edu/techcomm/
Posted by: Calvin Ruth.
Association of University Technology Managers: http://www.autm.net/Mission_and_Goals/4752.htm
Association of University Research Parks: http://www.aurp.net/mc/page.do;jsessionid=56A663BD9B8532ED9A7CB3DBA8690934.mc1?sitePageId=113861
Federal Laboratory Consortium for Technology Transfer: http://www.federallabs.org/
The Center for Technology Commercialization, Inc.: http://www.ctc.org/site/about.htm
Technology Commercialization Center, Inc.: http://www.teccenter.org/services/
Industrial Research Institute: http://www.iriweb.org/Main/About_IRI/Public_Site/Navigation/About_IRI/About.aspx?hkey=3abf9016-ebde-4e80-96b2-782044e3528c
Acorn Technologies, Inc.: http://acorntech.com/
Air Products: http://www.airproducts.com/technology/content/
ConocoPhillips: http://www.conocophillips.com/EN/tech/Pages/index.aspx
Intellectual Property Owners Association: http://www.ipo.org/AM/Template.cfm?Section=About_IPO
National Technology Transfer Center: http://www.nttc.edu/aboutus/whoweare.asp
West Virginia High Technology Consortium Foundation: http://www.wvhtf.org/
Center for Technology Transfer and Enterprise Creation: http://www.cmu.edu/cttec/
The Massachusetts Technology Transfer Center: http://www.mattcenter.org/
Global Intellectual Property Center: http://www.theglobalipcenter.com/pages/who-we-are
Idaho Technology Transfer Center: http://idahot2.org/
Carbondale Technology Transfer Center: http://www.4cttc.org/
ECO Technology Transfer Center: http://www.ettcenter.org/
National Center for Technology Innovation: http://www.nationaltechcenter.org/index.php/about/
Pacific Northwest National Laboratory: http://www.pnl.gov/business/tech_transfer.aspx
NineSigma: http://www.ninesigma.com/WhoWeAre/NineSigmaOverview.aspx
Innovaro: http://www.innovaro.com/ClientServices/TechnologyMarketplaces/IPConsulting.aspx
Nerac: http://www.nerac.com/about_nerac.php#
Competitive Technologies, Inc.: http://www.competitivetech.net/
Technology Ventures Corporation: http://techventures.org/
First Principals, Inc.: http://www.firstprincipals.com/
5iTech: http://5itech.com/index.htm
IMAP: http://www.imap.com/industries/high_technology.cfm
Alabama Technology Transfer Center: http://www.alabamat2.org/
Wyoming Technology Transfer Center: http://wwweng.uwyo.edu/wyt2/
Universities
University of Utah Technology Commercialization Office: http://www.tco.utah.edu/
The University of Iowa Economic Development / Technology Transfer: http://research.uiowa.edu/content/economic-developmenttechnology-transfer
University of Rochester Technology Transfer: http://www.urmc.rochester.edu/technology-transfer/about/
University of Colorado Technology Transfer Office: https://www.cu.edu/techtransfer/
University of Michigan Tech Transfer: http://www.techtransfer.umich.edu/about/index.php
Harvard University Office of Technology Development: http://www.techtransfer.harvard.edu/
Yale University Technology Transfer: http://www.yale.edu/ocr/
Princeton University Technology Transfer: http://cfr.princeton.edu/cfr/partnerships/techtransfer.xml
Columbia University Technology Ventures: http://www.techventures.columbia.edu/
Stanford University Office of Technology Licensing: http://otl.stanford.edu/
University of Pennsylvania Center for Technology Transfer: http://www.ctt.upenn.edu/
Caltech Technology Transfer: http://www.ott.caltech.edu/
Massachusetts Institute of Technology, Technology Transfer: http://web.mit.edu/tlo/www/community/process.html
http://web.mit.edu/tlo/www/downloads/pdf/MITsystemtechtrans.pdf
Dartmouth College Technology Transfer: http://www.dartmouth.edu/~tto/
Duke University Office of Research Support: http://www.ors.duke.edu/orsmanual/inventions-patents-and-technology-transfer
University of Chicago Office of Technology: http://tech.uchicago.edu/
Northwestern University Innovation and New Ventures Office: http://www.research.northwestern.edu/invo/
John Hopkins University Technology Transfer: http://www.techtransfer.jhu.edu/
Brown University Technology Ventures Office: http://research.brown.edu/btp/index.php
Cornell University Center for Technology Enterprise and Commercialization: http://www.cctec.cornell.edu/
Rice University Office of Technology Transfer: http://ott.rice.edu/
Vanderbilt University Office of Technology Transfer and Enterprise Development: http://otted.vanderbilt.edu/
Louisiana Tech Technology Transfer Center: http://www.coes.latech.edu/ttcs/index.html
University of Southern California Technology Transfer Center: http://ttc.usc.edu/
McGill University Office of Technology Transfer: http://www.techtransfer.mcgill.ca/about/index.php
University of Notre Dame Office of Research: http://www.nd.edu/~research/technology/index.htm
Emory University Office of Technology Transfer: http://www.ott.emory.edu/
Georgetown University Office of Technology Commercialization: http://otc.georgetown.edu/
Carnegie Mellon University Technology Transfer: http://www.cmu.edu/corporate/tech-transfer.shtml
University of Virginia Technology Transfer: http://www.research.vcu.edu/ott/
Boston College Technology Transfer and Licensing: http://www.bc.edu/research/ottl/home.html
Penn State University Technology Transfer: http://www.research.psu.edu/techtransfer
Syracuse University Office of Technology Transfer: http://techtransfer.syr.edu/
Purdue University Office of Technology Commercialization: http://www.prf.org/otc/
Texas A&M University Office of Technology Commercialization: http://otc.tamu.edu/
Clemson University Office of Technology Transfer and Business Innovation: http://www.clemson.edu/research/technology/
Rutgers University Office of Technology Commercialization: http://otc.rutgers.edu/
University of Pittsburgh Office of Technology Management: http://www.otm.pitt.edu/
Michigan State University Technologies: http://www.technologies.msu.edu/
Auburn University Office of Technology Transfer: http://www.auburn.edu/research/vpr/ipttadm/
Drexel University Office of Research: http://www.research.drexel.edu/tc/default.aspx
Iowa State University Office of Intellectual Property and Technology Transfer: http://www.techtransfer.iastate.edu/
University of Vermont Innovations: http://www.uvminnovations.com/
Duquesne University Office of Research: http://www.duq.edu/research/technology-transfer/index.cfm
University of Arizona Office of Technology Transfer: http://www.ott.arizona.edu/
Washington State University Research Foundation: http://www.wsurf.org/
University of Oklahoma Technologies: http://otd.ou.edu/technologies/index.html
University of South Carolina Office of Intellectual Property: http://ip.research.sc.edu/
University of Tennessee Research Foundation: http://utrf.tennessee.edu/
Temple University Office of Technology Transfer: http://www.temple.edu/ovpr/ott/
Hofstra University Technology Transfers: http://www.hofstra.edu/about/Administration/Provost/orsp/orsp_tech.html
Kansas State Technology Transfer and Development: http://www.k-state.edu/cecd/technologydev/
Missouri University of Science and Technology: http://ecodevo.mst.edu/
University of Minnesota Office for Technology Commercialization: http://www.research.umn.edu/techcomm/
Posted by: Calvin Ruth.
Liquid Natural Gas Terminals, Europe
Liquid Natural Gas Terminals are being constructed all over the world, including Europe. LNG terminals are centers that are built with the specific purpose of accepting or sending off shipments of natural gas, which has been changed to its liquid form in order to ease its transport. For companies in Europe, such as the Klaipeda Science and Technology Park, it is important to keep track of the current locations of the terminals in this rapidly growing industry, and keep watch on projects that are in the process of becoming operational. This article is simply a database of the Liquid Natural Gas Terminals in Europe, organized by country location, with links to their specific websites and brief descriptions of the project as taken directly from their website. The first section of this page gives links to similar broad databases of LNG terminals; it is followed by LNG terminals that are currently operating, and then by a section of LNG terminals that are proposed, and in the planning or construction stages, but not yet operational. The purpose of this page is simply to compile in one place an organized list of links to terminal information on other websites that can be browsed through in a way that is easy to navigate and understand.
Europe: http://www.kslaw.com/library/pdf/LNG_in_Europe.pdf
PDF file Database, Europe LNG
World: http://www.globallnginfo.com/World%20LNG%20Plants%20&%20Terminals.pdf
PDF file Database, World LNG Terminals
Operating LNG
1. Belgium, Zeebrugge:
http://www.fluxys.com/en/About%20Fluxys/Infrastructure/LNGTerminal/LNGTerminal.aspx
Description: “LNG Terminal, 1987-2010. Serves as a gateway to supply LNG into Northwestern Europ.”
2. France, Montoir: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/gazdefrancelng/
Description: “2007-Present. The Montoir de Bretagne terminal is the largest with a storage capacity of 360,000m³ supplying over 15% of the LNG for the French market”.
3. France, Fos-Tonkin: http://www.elengy.com/en/about-elengy/facilities/fos-tonkin.html
Description: “This LNG Terminal spans 17.5 hectares to the North of a man-made artificial harbour on the banks of the Rhone River. The facility was commissioned in 1972 and is France‘s second pargest LNG terminal.”
(France) http://www.elengy.com/fileadmin/user_upload/Plaquette_Elengy_VA/Plaquette_Elengy_GB_v2.pdf
Description: PDF file, “Elengy LNG Terminals in France”
4. Greece, Revithoussa: http://www.sofregaz.fr/en/news/2007/revithoussa-greece-lng-import-terminal-mechanical-completion-certificate
Description: “SOFREGAZ covers all the engineering fields related to natural gas. Its scope of activities encompasses every stage of the gas chain: production and treatment, liquefied natural gas (LNG), transmission compression, underground storage, and pumping stations.”
5. Portugal, Sines: http://www.smm.com.pt/uk/projecto/6+32/sines-lng-terminal-expansion-project/
Description: “2009-Present, Mechanical construction of one LNG tanks with 150.000 m3 of capacity. The works include all necessary equipments for the global project conclusion.”
6. Spain, Bilbao: http://www.iea.org/work/2005/LNGGasMarkets/session_7/3_Francisco_de_la_Flor.pdf
Description: “PDF file, LNG Terminals in Spain. Includes: Bilbao, Barcelona, Cartagena, Huelva, Sagunt”
7. Turkey, Marmara Ereglisi: http://naco-construction.com/ProjectDetail.asp?PID=91
Description: “1989- Present. Construction of Liquefied Natural Gas Terminal, LNG Storage Tanks, process piping system, pipeline, land reclamation, shore protection and jetty construction.”
8. Turkey, Aliaga Plant: http://www.egegaz.com.tr/en/terminal.aspx
Description: “Two full containment LNG tanks each 140.000 m3, Regasification and send-out capacity: 6 bcm/y of high pressure, Jetty: LNG vessels upto Q-max; unloading capacity of 11.000 m3/h.”
9. UK, Grain: http://www.nationalgrid.com/uk/GrainLNG/mission/
Description: “2005- Present. Expansion of the terminal, to triple capacity to 9.8 million tonnes per annum (12% of UK gas demand), is now complete with three of the biggest above ground full containment LNG storage tanks in the world.”
10. UK, South Hook: http://www.southhooklng.co.uk/cds-web/view.do
Description: “The South Hook Terminal, a part of the Qatargas 2 integrated value chain, is the largest Liquefied Natural Gas re-gasification terminal in Europe. The terminal has successfully completed the build and commissioning of Phase 2 and is complete, and will be able to provide the UK with a significant proportion of its natural gas requirements.”
11. UK, Dragon Milford Haven South Wales: http://www.dragonlng.co.uk/
Description: “Dragon’s liquefied natural gas terminal consists of: a jetty, storage tanks and regasification facilities combined with gas export capabilities for 365 days per year continuous operation. The terminal has the capacity to receive and unload up to 217,000 cubic metre capacity carriers in approximately 24 hours”.
12. Italy, Isola Di Porto Levante: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/adriatic/
Description: “2004- Present. Aim: Supply of Italian gas grid with 6.4 billion cubic metres of gas a year for 25 years”.
13. Italy, Brindisi: http://www.brindisi-lng.it/en-GB/Pages/default.aspx
Description: “Brindisi LNG will be a liquefied natural gas terminal that will be located at Capo Bianco, the deep-water outer harbour of Brindisi port. The facility will incorporate the latest technology and safety features, with capacity for regasifying six million tones of LNG per annum. Brindisi LNG will be capable of supplying up to 10% of Italy’s current gas demand.”
14. Italy, Panigaglia: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/gas-power/polo-gnl-panigaglia.shtml
Description: “The plant, located at Fezzano di Portovenere (SP), is Italy's complex for the receipt and re-gasification of Liquefied Natural Gas (LNG)”.
15. Italy, ENI: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/other-companies/lngshipping/lngshipping.shtml
Description: “The purpose of LNG Shipping S.p.A. is the exercising, in Italy and overseas, of the shipping activities with ship of every size and tonnage, whether owned or chartered. Acting on behalf of Eni, LNG Shipping carries out the management of Lng marine transportation, which is controlled by Eni Gas & Power Division.”
16. Italy, Adriatic: http://www.adriaticlng.com/wps/portal/!ut/p/c5/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3hzJ193PydvIwMDV2cTA08LdwNvMxcLQwMzE6B8JG75QHMCusNB9uHXD5I3wAEcDfT9PPJzU_WDM0v0C3IjDLJMHBUBLAmumg!!/dl3/d3/L0lHSkovd0RNQU5rQUVnQSEhL1lCZncvZW4!/
Description: “2005- Present. The Adriatic LNG Terminal is the world’s first offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG). With its 8 billion cubic meters capacity, approximately equal to 10% of the country’s entire gas consumption, the Adriatic LNG Terminal will make a significant contribution to increasing and diversifying Italy’s traditional sources of energy imports, thus contributing to the security and competitiveness of Italy’s energy supplies.”
17. North Adriatic, Rovigo: http://www.adriaticlng.com/wps/wcm/connect/b446b4004ec1a851a256a2d344b11302/04+The+Terminal.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=b446b4004ec1a851a256a2d344b11302
Description: PDF File. “The Adriatic LNG Terminal is the first ever offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG).
The facility is located offshore of Porto Levante, in the northern Adriatic Sea, about 15 kilometers off the Veneto coastline, where it is set on the sea floor.”
18. The Netherlands, Lion Gas: http://www.liongas.nl/?id=87
Description: “LionGas is the second regasification terminal to be developed by 4Gas. The project was initiated in 2001. Located in Rotterdam, Europe’s most important energy port, the terminal will facilitate efficient access to the North-West European gas markets.”
19. The Netherlands, Gate Terminal: http://www.gate.nl/index.php?fotoalbum_id=&taal_id=2
Description: “First LNG import terminal in the Netherlands with access to northwest Europe. The terminal will have an initial throughput capacity of 12 billion m3 (bcm) per annum and will consist of three storage tanks and two jetty's. Annual throughput capacity can be increased to 16 bcm in the future.”
20. Norway, Melkoya Island, Hammerfest: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/snohvit/
Description: “2002- Present. The Snøhvit LNG project was constructed to exploit the resources of three gas fields in the Barent Sea: Snøhvit, Albatross and Askeladd (240m to 345m deep), which lie about 140km northwest of Hammerfest in Norway.”
Proposed LNG
1. Italy, Livorno: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/livorno/
Description: “LNG Carrier conversion, Completion: End of 2010, operational by 2011. Aim: New capacity for the Italan market.”
2. Italy, Priolo Augusta, LNG: http://abarrelfull.wikidot.com/priolo-augusta-lng-terminal
Description: “Priolo Augusta Lng is a project planned by Shell & ERG, to build a regasification Terminal in Sifily. Permission to build not yet granted. Storage capacity: 2 tanks of 150,000 cubic meters. Unloading capacity: Can handle carriers of between 70,000 and 200,000 cubic meters, Unloads at 10.000/12.000 m³ per hour”.
3. Italy, Porto Empedocle: http://abarrelfull.wikidot.com/porto-empedocle-lng-terminal
Description: “Suppliers: 2 Billion cubic metres of gas is expected to be supplied by EGAS from Egypt. Customers: The terminal will export the natural gas product via one gas pipelines operated at high pressure (75 barg nominal) and will deliver gas to the Italian national grid via a connection to the Snam Rete Gas pipeline at the Porto Empedocle node point approximately 7 km north of the terminal location”.
4. Spain, El Musel, Enagas: http://abarrelfull.wikidot.com/el-musel-lng-terminal
Description: “Expected Start-Up date: 2012. Customers: The terminal will supply the domestic gas grid and two combined cycle power stations in the Asturia province of Spain.”
5. France, Dunkerque: http://dunkerque-lng.edf.com/uk/index.html
Description: “EDF, through its subsidiary DUNKERQUE LNG, is considering building an LNG terminal on Dunkirk Port land. Expected Start-Up date: 2014. With an annual capacity of between 10 and 13 billion m3, this terminal is a response to French and European market expectations. It will make a significant contribution to security and diversification of supplies by increasing the capacity to import Liquefied Natural Gas (LNG) with the twin priorities of improving security and environmental protection.”
6. France, Le Verdon: http://www.pegazlng.com/?id=19&LANG=EN
Description: “Gas has signed a contract with Port of Bordeaux for a 20-hectare land option at Le Verdon for developing a LNG import terminal. The land option concerns the site of a former oil storage depot offering excellent marine access and is ideally suited as a LNG import terminal location.”
7. Sweden, Brunnsviksholme: http://abarrelfull.wikidot.com/brunnsviksholme-lng-terminal
Description: “Customers: Fortum, among others, will use the natural gas to replace petroleum for city-gas production in Stockholm and the Nynas refinery will use the natural gas in its production of hydrogen gas. Expected Completion: 2011.”
8. UK, Canvey: http://www.canveylng.co.uk/
Description: “Proposal to build 240,000m3 of Liquefied Natural Gas storage capacity at the existing Calor owned terminal in Thames Road, Canvey. A full scale planning application and project plan is now being developed. includes the building of 2 full-containment tanks, each consisting of an inner tank made of nickel steel and an outer tank made of pre-stressed concrete. The facility will also include two new loading arms on the existing jetty, a regasification plant and additional underground pipeline for gas importation into the National Transmission System.”
9. Poland, Swinoujscie: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/swinoujscie/
Description: “Location: Baltic Coast, Poland. Products: LNG for the domestic good. Expected Start-Up date: 2014. The terminal will be constructed at Swinoujscie near Szczecin in the western part of Poland's Baltic coast (West Pomeranian region). The advantages of this placement include the lower costs to receive big ships and freight compred with those in Gdansk, and there are large gas consumers (power station and chemical plant) in the immediate vicinity.”
Posted by: Calvin Ruth.
Europe: http://www.kslaw.com/library/pdf/LNG_in_Europe.pdf
PDF file Database, Europe LNG
World: http://www.globallnginfo.com/World%20LNG%20Plants%20&%20Terminals.pdf
PDF file Database, World LNG Terminals
Operating LNG
1. Belgium, Zeebrugge:
http://www.fluxys.com/en/About%20Fluxys/Infrastructure/LNGTerminal/LNGTerminal.aspx
Description: “LNG Terminal, 1987-2010. Serves as a gateway to supply LNG into Northwestern Europ.”
2. France, Montoir: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/gazdefrancelng/
Description: “2007-Present. The Montoir de Bretagne terminal is the largest with a storage capacity of 360,000m³ supplying over 15% of the LNG for the French market”.
3. France, Fos-Tonkin: http://www.elengy.com/en/about-elengy/facilities/fos-tonkin.html
Description: “This LNG Terminal spans 17.5 hectares to the North of a man-made artificial harbour on the banks of the Rhone River. The facility was commissioned in 1972 and is France‘s second pargest LNG terminal.”
(France) http://www.elengy.com/fileadmin/user_upload/Plaquette_Elengy_VA/Plaquette_Elengy_GB_v2.pdf
Description: PDF file, “Elengy LNG Terminals in France”
4. Greece, Revithoussa: http://www.sofregaz.fr/en/news/2007/revithoussa-greece-lng-import-terminal-mechanical-completion-certificate
Description: “SOFREGAZ covers all the engineering fields related to natural gas. Its scope of activities encompasses every stage of the gas chain: production and treatment, liquefied natural gas (LNG), transmission compression, underground storage, and pumping stations.”
5. Portugal, Sines: http://www.smm.com.pt/uk/projecto/6+32/sines-lng-terminal-expansion-project/
Description: “2009-Present, Mechanical construction of one LNG tanks with 150.000 m3 of capacity. The works include all necessary equipments for the global project conclusion.”
6. Spain, Bilbao: http://www.iea.org/work/2005/LNGGasMarkets/session_7/3_Francisco_de_la_Flor.pdf
Description: “PDF file, LNG Terminals in Spain. Includes: Bilbao, Barcelona, Cartagena, Huelva, Sagunt”
7. Turkey, Marmara Ereglisi: http://naco-construction.com/ProjectDetail.asp?PID=91
Description: “1989- Present. Construction of Liquefied Natural Gas Terminal, LNG Storage Tanks, process piping system, pipeline, land reclamation, shore protection and jetty construction.”
8. Turkey, Aliaga Plant: http://www.egegaz.com.tr/en/terminal.aspx
Description: “Two full containment LNG tanks each 140.000 m3, Regasification and send-out capacity: 6 bcm/y of high pressure, Jetty: LNG vessels upto Q-max; unloading capacity of 11.000 m3/h.”
9. UK, Grain: http://www.nationalgrid.com/uk/GrainLNG/mission/
Description: “2005- Present. Expansion of the terminal, to triple capacity to 9.8 million tonnes per annum (12% of UK gas demand), is now complete with three of the biggest above ground full containment LNG storage tanks in the world.”
10. UK, South Hook: http://www.southhooklng.co.uk/cds-web/view.do
Description: “The South Hook Terminal, a part of the Qatargas 2 integrated value chain, is the largest Liquefied Natural Gas re-gasification terminal in Europe. The terminal has successfully completed the build and commissioning of Phase 2 and is complete, and will be able to provide the UK with a significant proportion of its natural gas requirements.”
11. UK, Dragon Milford Haven South Wales: http://www.dragonlng.co.uk/
Description: “Dragon’s liquefied natural gas terminal consists of: a jetty, storage tanks and regasification facilities combined with gas export capabilities for 365 days per year continuous operation. The terminal has the capacity to receive and unload up to 217,000 cubic metre capacity carriers in approximately 24 hours”.
12. Italy, Isola Di Porto Levante: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/adriatic/
Description: “2004- Present. Aim: Supply of Italian gas grid with 6.4 billion cubic metres of gas a year for 25 years”.
13. Italy, Brindisi: http://www.brindisi-lng.it/en-GB/Pages/default.aspx
Description: “Brindisi LNG will be a liquefied natural gas terminal that will be located at Capo Bianco, the deep-water outer harbour of Brindisi port. The facility will incorporate the latest technology and safety features, with capacity for regasifying six million tones of LNG per annum. Brindisi LNG will be capable of supplying up to 10% of Italy’s current gas demand.”
14. Italy, Panigaglia: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/gas-power/polo-gnl-panigaglia.shtml
Description: “The plant, located at Fezzano di Portovenere (SP), is Italy's complex for the receipt and re-gasification of Liquefied Natural Gas (LNG)”.
15. Italy, ENI: http://www.eni.com/en_IT/company/operations-strategies/other-companies/lngshipping/lngshipping.shtml
Description: “The purpose of LNG Shipping S.p.A. is the exercising, in Italy and overseas, of the shipping activities with ship of every size and tonnage, whether owned or chartered. Acting on behalf of Eni, LNG Shipping carries out the management of Lng marine transportation, which is controlled by Eni Gas & Power Division.”
16. Italy, Adriatic: http://www.adriaticlng.com/wps/portal/!ut/p/c5/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3hzJ193PydvIwMDV2cTA08LdwNvMxcLQwMzE6B8JG75QHMCusNB9uHXD5I3wAEcDfT9PPJzU_WDM0v0C3IjDLJMHBUBLAmumg!!/dl3/d3/L0lHSkovd0RNQU5rQUVnQSEhL1lCZncvZW4!/
Description: “2005- Present. The Adriatic LNG Terminal is the world’s first offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG). With its 8 billion cubic meters capacity, approximately equal to 10% of the country’s entire gas consumption, the Adriatic LNG Terminal will make a significant contribution to increasing and diversifying Italy’s traditional sources of energy imports, thus contributing to the security and competitiveness of Italy’s energy supplies.”
17. North Adriatic, Rovigo: http://www.adriaticlng.com/wps/wcm/connect/b446b4004ec1a851a256a2d344b11302/04+The+Terminal.pdf?MOD=AJPERES&CACHEID=b446b4004ec1a851a256a2d344b11302
Description: PDF File. “The Adriatic LNG Terminal is the first ever offshore Gravity Based Structure (GBS) for unloading, storing and regasifying Liquefied Natural Gas (LNG).
The facility is located offshore of Porto Levante, in the northern Adriatic Sea, about 15 kilometers off the Veneto coastline, where it is set on the sea floor.”
18. The Netherlands, Lion Gas: http://www.liongas.nl/?id=87
Description: “LionGas is the second regasification terminal to be developed by 4Gas. The project was initiated in 2001. Located in Rotterdam, Europe’s most important energy port, the terminal will facilitate efficient access to the North-West European gas markets.”
19. The Netherlands, Gate Terminal: http://www.gate.nl/index.php?fotoalbum_id=&taal_id=2
Description: “First LNG import terminal in the Netherlands with access to northwest Europe. The terminal will have an initial throughput capacity of 12 billion m3 (bcm) per annum and will consist of three storage tanks and two jetty's. Annual throughput capacity can be increased to 16 bcm in the future.”
20. Norway, Melkoya Island, Hammerfest: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/snohvit/
Description: “2002- Present. The Snøhvit LNG project was constructed to exploit the resources of three gas fields in the Barent Sea: Snøhvit, Albatross and Askeladd (240m to 345m deep), which lie about 140km northwest of Hammerfest in Norway.”
Proposed LNG
1. Italy, Livorno: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/livorno/
Description: “LNG Carrier conversion, Completion: End of 2010, operational by 2011. Aim: New capacity for the Italan market.”
2. Italy, Priolo Augusta, LNG: http://abarrelfull.wikidot.com/priolo-augusta-lng-terminal
Description: “Priolo Augusta Lng is a project planned by Shell & ERG, to build a regasification Terminal in Sifily. Permission to build not yet granted. Storage capacity: 2 tanks of 150,000 cubic meters. Unloading capacity: Can handle carriers of between 70,000 and 200,000 cubic meters, Unloads at 10.000/12.000 m³ per hour”.
3. Italy, Porto Empedocle: http://abarrelfull.wikidot.com/porto-empedocle-lng-terminal
Description: “Suppliers: 2 Billion cubic metres of gas is expected to be supplied by EGAS from Egypt. Customers: The terminal will export the natural gas product via one gas pipelines operated at high pressure (75 barg nominal) and will deliver gas to the Italian national grid via a connection to the Snam Rete Gas pipeline at the Porto Empedocle node point approximately 7 km north of the terminal location”.
4. Spain, El Musel, Enagas: http://abarrelfull.wikidot.com/el-musel-lng-terminal
Description: “Expected Start-Up date: 2012. Customers: The terminal will supply the domestic gas grid and two combined cycle power stations in the Asturia province of Spain.”
5. France, Dunkerque: http://dunkerque-lng.edf.com/uk/index.html
Description: “EDF, through its subsidiary DUNKERQUE LNG, is considering building an LNG terminal on Dunkirk Port land. Expected Start-Up date: 2014. With an annual capacity of between 10 and 13 billion m3, this terminal is a response to French and European market expectations. It will make a significant contribution to security and diversification of supplies by increasing the capacity to import Liquefied Natural Gas (LNG) with the twin priorities of improving security and environmental protection.”
6. France, Le Verdon: http://www.pegazlng.com/?id=19&LANG=EN
Description: “Gas has signed a contract with Port of Bordeaux for a 20-hectare land option at Le Verdon for developing a LNG import terminal. The land option concerns the site of a former oil storage depot offering excellent marine access and is ideally suited as a LNG import terminal location.”
7. Sweden, Brunnsviksholme: http://abarrelfull.wikidot.com/brunnsviksholme-lng-terminal
Description: “Customers: Fortum, among others, will use the natural gas to replace petroleum for city-gas production in Stockholm and the Nynas refinery will use the natural gas in its production of hydrogen gas. Expected Completion: 2011.”
8. UK, Canvey: http://www.canveylng.co.uk/
Description: “Proposal to build 240,000m3 of Liquefied Natural Gas storage capacity at the existing Calor owned terminal in Thames Road, Canvey. A full scale planning application and project plan is now being developed. includes the building of 2 full-containment tanks, each consisting of an inner tank made of nickel steel and an outer tank made of pre-stressed concrete. The facility will also include two new loading arms on the existing jetty, a regasification plant and additional underground pipeline for gas importation into the National Transmission System.”
9. Poland, Swinoujscie: http://www.hydrocarbons-technology.com/projects/swinoujscie/
Description: “Location: Baltic Coast, Poland. Products: LNG for the domestic good. Expected Start-Up date: 2014. The terminal will be constructed at Swinoujscie near Szczecin in the western part of Poland's Baltic coast (West Pomeranian region). The advantages of this placement include the lower costs to receive big ships and freight compred with those in Gdansk, and there are large gas consumers (power station and chemical plant) in the immediate vicinity.”
Posted by: Calvin Ruth.
2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis
Klaipėdiečiai robotų kūrėjai tiesia kelią aukštųjų technologijų kūrimui
Siekdamas skatinti inovatyvias idėjas, aukštųjų technologijų kūrimą ir verslumą Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ėmėsi iniciatyvos remti entuziastus klaipėdiečius, kurie konstruoja robotus.
„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.
Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?
Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.
Kokio lygio tai bus renginys?
Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.
Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?
Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.
Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?
Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.
KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?
Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.
Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.
Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?
Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.
„Tikrai malonu, kad klaipėdiečiai pasaulyje garsėja kaip talentingi robotų kūrėjai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų jaunimas azartiškai įsitraukia į šį kūrybinį procesą. Rengiamos robotų kautynės yra ne tik linksma atrakcija, bet ir galimybė susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbu, technologijomis, kurias jie pritaiko kuriant robotus“, - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Apie robotų kūrimą ir šio proceso prasmę pasakojo gausybę apdovanojimų įvairiuose čempionatuose susižėręs klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas.
Šių metų gruodžio 19 d. Japonijoje dalyvausite robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, ir tokio lygio renginyje būsite pirmasis lietuvis. Ką reiškia dalyvavimas tokiose varžybose?
Gali būti, kad būsiu net pirmasis europietis tose varžybose... Japonų technika ir japonų sukurti robotai yra savotiškas stereotipas, jie diktuoja madas, kuria tradicijas, kuriamos pažangiausios pasaulyje technologijos. Tad man, kaip lietuvių komandos nariui, dalyvavimas varžybose su savo robotu Japonijoje yra proga įrodyti, kad ne tik Tekančios Saulės šalies meistrai yra itin gabūs. Ne tik jie sugeba konstruoti išskirtinius, greitus robotus.
Kokio lygio tai bus renginys?
Į jį susirenka iš visos Japonijos vietinių varžybų nugalėtojai bei kviestiniai dalyviai, kurie laimėjo pirmąsias vietas kituose renginuose. Tad aš kviečiamas kaip pasaulio robotų čempionato, vykusio San Franciske (JAV) aukso medalio laimėtojas 3 kg robotų sumo rungtyje. Renginys Japonijoje yra vertinamas kaip aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybos. Japonų sumo robotai europiečiams ar amerikiečiams yra tarsi tikslas, kurį reikėtų pasiekti. Tad aš bandau pasiekti tą lygį, kuriu naują robotą specialiai toms varžyboms ir sieksiu įrodyti, kad ne tik japonai gali būti karaliais robotų kūrimo srityje.
Klaipėdiečiai Lietuvoje yra lyderiai robotų konstravimo srityje, šis procesas net įgauna vis didesnį pagreitį. Kas tai lemia?
Išties mes esame lyderiai. Matote, daug kur, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, yra tokia praktika, kad robotus kuriantys žmonės nesidalija informacija, technologijomis, nesijungia į didesnes bendruomenes, veikia pavieniui. Mūsų principas visiškai kitoks: uostamiestyje subūrėme robotų kūrėjus į nuolat veikantį būrelį, renkamės kartą per savaitę. Klaipėdos universitetas skyrė mums patalpas, kuriose galime susitikti. Kitas akcentas – mes dalijamės informacija. Aš pats savo roboto „Master of Disaster“, nugalėtojo, programinius kodus, kūrimo paslaptis esu atskleidęs. Nėra jokių paslapčių. Visi naujokai, kurie ateina pas mus, nori konstruoti robotukus, elektroninius prietaisus, gali pradėti kurti ne nuo nulio, o mūsų lygyje. Tai sutaupo naujokams daug pinigų ir laiko, jie gauna mūsų paramą, todėl judame kartu į priekį.
Kokį vaidmenį atlieka jūsų veikloje KMTP?
Šią įstaigą vadiname savo gerais draugais. KMTP mums suteikė patalpas robotų varžyboms 2009 metais. Pagalba buvo labai rimta: gavome ir vaizdo, ir garso aparatūrą, parama buvo įvairiapusė. Žinome, kad mums, „robotistams“, visada KMTP padės.
KMTP yra inovacijas propaguojanti įstaiga, tad, Jūsų manymu, ką gali duoti naudingo Technologijų parko globojama robotų kūrėjų veikla?
Pasakysiu taip – tie, kurie kuria robotus, to nedaro vien dėl robotukų. Robotų konstravimas yra tiltas tarp sausos teorijos, kurią studentai išmoksta aukštosiose mokyklose, ir praktikos. Tokia veikla skatina žmones suprasti, kad žinios, kurios gaunamos, nėra „negyvos“. Viskas prasideda nuo žaidimo, bandoma sudominti žmogų. Reikia pasiūlyti kažką daugiau, nei vadovėlio skaitymą. Robotų kūrimas kaip tik ir yra tokia priemonė. Nuo to žaidimo robotukais, kurie juda, yra patrauklūs, prasideda gilinimasis į technologijas, elektroniką, programavimą, mechatroniką.
Viskas prasideda nuo paprastų robotų kūrimo. Ateina žmonės ir sako, kad nori jau rimtesnius robotus kurti. Sakome, gerai, dabar jau 0,5 kg robotus kurkite. Praeina dar kiek laiko, konstruktoriai dar labiau savo jėgomis pasitiki, ir nori dar sudėtingesnius robotus kurti. Visą laiką judama į priekį. Tai yra labai svarbu ne tik mums, klubui, bet ir Lietuvai. Tie žmonės, kurie pajus elektronikos „skonį“, ateityje gali tapti laisvaisiais kūrėjais, sugebėti ne tik robotukus tobulinti, bet ir pritaikyti savo įgūdžius bei idėjas tobulinant įvairiausius elektroninius prietaisus, naudojamus pramonėje.
Turite tarptautinės patirties robotų konstravimo srityje: kaip užsieniečiai panaudoja tokią sritį tobulinant technologijas ir jas pritaikant praktijoje?
Daug kas priklauso ir nuo finansų. Pavyzdžiui, JAV koledžų studentai paskutiniuose kursuose gali jau dirbti su šiuolaikiniais pramoniniais robotais, vadinamaisiais manipuliatoriais. Kol kas mūsų valstybėje tokių dalykų neįmanoma padaryti, tačiau tai nėra kliūtis: svarbu - noras. Manau, kad lietuviai nėra blogesni už kitus vien dėl to, kad aukštosios mokyklos mažiau finansuojamos, nei kai kuriose kitose šalyse. Yra aktyvas, entuziastai, tik reikia turėti draugų, kompaniją, dirbti komandoje, tuomet pavyksta išlaikyti judėjimo kryptį.
2010 m. spalio 13 d., trečiadienis
Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje - iššūkis valstybei ir jūriniam verslui
Aukščiausio rango politikai Lietuvoje yra deklaravę, kad siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės būtina pastatyti suskystintų dujų terminalą, tačiau iki šiol tokio projekto įgyvendinimas - diskusijų stadijoje.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.
Neišnaudota niša
Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.
Įvairūs variantai
Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.
Siekiant atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį, pristatyti galimas dujų terminalo technologines galimybės rugsėjį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) buvo surengtas tarptautinis forumas.
Jame dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei Norvegijos ekspertų organizacija „Det Norske Veritas” (DNV), turinti patirtį vertinant analogiškų terminalų statybas, technologinius sprendimus, jų poveikį aplinkai bei ekonominę naudą.
Neišnaudota niša
Renginyje DNV specialistai, užsienio ekspertai dalijosi patirtimi apie pasaulinę praktiką kuriant tokius terminalus, buvo apžvelgiami konkretūs projektai: pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai Norvegijoje, Lenkijoje.
Mūsų uostamiesčio mokslininkai diskutavo, kokie gali iškilti sunkumai kuriant terminalą Klaipėdoje, kokios turėtu būti sudarytos sąlygos laivybai, kokią tai turėtų įtaką šalies pramonės sektoriams.
Forumas buvo aktualus ir dėl diskusijų apie galimybę į šį projektą įtraukti jūrinio sektoriaus įmones, veikiančias Klaipėdoje. Tai neabejotinai paskatintų jūrinio sektoriaus plėtrą.
"DNV lyderiauja pasaulyje valdant rizikas, susijusias su įvairaus masto projektais daugelyje šalių, turi ilgametę patirti analizuojant suskystintų dujų terminalų bei kitų svarbių objektų įgyvendinimo perspektyvas. Su šia norvegų organizacija KMTP užmezgė glaudų bendradarbiavimą", - teigė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Forumo metu pabrėžta, kad jūrinių įmonių dalyvavimas dujų terminalo statyboje bei jo aptarnavime ženkliai pagerintų ne tik Klaipėdos ekonomiką, bet ir sukurtų precedentą tokioje srityje veikti lietuviško kapitalo įmonėms bei darbuotojams.
Iki šiol panašaus masto objektų statybose bei logistiniuose darbuose mūsų įmonės nėra dalyvavusios, tad įgyta patirtis leistų dalyvauti naujų rinkų paieškoje bei ateityje, parengus kvalifikuotus specialistus, konkuruoti su užsienio kompanijomis.
Įvairūs variantai
Visgi kada, kur ir koks dujų terminalas bus statomas Klaipėdoje, - neaišku, nors mūsų valstybei būtina užsibrėžti konkrečius uždavinius, apsispręsti bei veikti.
Kol kas apsiribojama tik kalbomis politiniame lygyje: tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra pabrėžę, jog mūsų šalis tikrai statys suskystintų dujų terminalą.
A. Sekmokas yra užsiminęs, kad dujų terminalo projektavimo darbai turėtų prasidėti dar šiais metais.
"Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai manoma, jog turėtume jį pastatyti savo jėgomis, bet po to mielai pasidalinsime to terminalo akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui", - dėstė energetikos ministras.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, yra keturios realiausios vietos, kur terminalas galėtų būti pastatytas: jūroje ties Būtinge, jūroje ties Šiauriniu molu, Klaipėdos uoste prie "Klaipėdos naftos" ir uoste prie Kiaulės nugaros arba Smeltės pusiasalio.
Tad aiškumo nėra. Ekspertai tvirtina, kad nė vienas iš minėtų terminalo statybų vietų variantų nėra idealus, kadangi tokio objekto statybos atviroje jūroje yra labai brangios, ištisus metus krauti dujoms nebūtų ir palankių oro sąlygų.
Specialistai vertina, kad Lietuvai reikėtų 5 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujų terminalo. Jei per jį dujomis būtų aprūpinta ir Baltarusija, terminalo pajėgumas dar turėtų padidėti.
Skaičiuojama, kad pastatyti stacionarų dujų terminalą pagal kitų šalių pavyzdžius Lietuvai kainuotų apie 620-670 mln. eurų. Esą pigiausia tokį objektą būtų statyti "Klaipėdos naftos" bazėje arba prie Kiaulės nugaros.
Svarstoma galimybė Lietuvai pirkti ir dujų priėmimo laivą: tokiu atveju dujovežiu atplukdytos dujos būtų išpilamos į priėmimo laivą, kuriame ir vyktų regazifikacijos procesas. Iš laivo dujos vamzdynais būtų paduodamos į krante esančias saugyklas. Tačiau ir toks variantas nėra iš pigiųjų.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti dujų terminalo statybos projektą net ir nelaukiant Europos Komisijos finansavimo, nes jis būtų galimas tik naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 metų.
Oficialiai yra pareikšta, kad svarstomas toks terminalo modelis: įsigyjamas naudotas dujų tanklaivis, jis paremontuojamas, įrengiama išdujinimo įranga, kuri krante prijungiama prie magistralinio dujotiekio. Tam reikėtų pastatyti trūkstamą magistralinio dujotiekio dalį nuo Jurbarko iki Klaipėdos.
Oversize transportation – the key to economical development
Oversize transportation is a big part of industry, energy, infrastructure development. This business area has a big impact to economical development in every country, but it is still very differently organized in separate countries of sought Baltic region (SBR).
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu
Development of common oversize transportation strategy using the good practice and creating new policies could increase SBR economical competitiveness and develop the links to common transport infrastructure. Oversized transport is usually a very important part of every development project so it supposes to be free of any, bureaucracy, miscommunication or possibly infrastructural issues, which would actually add an economical competitiveness to SBR in many industry sectors: energy, industry, transport.
Understanding that the oversize transportation may be the key issue for the regions industry and energy sector development Klaipeda Science and Technology Park has initiated the project “Oversize Baltic”. Long term cooperation with partners among the SBR and qualification in transportation project development makes this new project very promising and developed issues effective.
The main goal of this project is to create well organized strategy between SBR countries: Lithuania, Poland, Germany, Sweden. There should be prepared equal rules among the countries realizing oversize transportation projects, increasing accessibility to them, also creating oversize cargo passages. These goals are involved into SBR countries responsible institutions strategical plans. Lithuanian case its Ministry of Transport.
Also the main “Oversize Baltic” project objectives are to develop a new oversize transportation strategy increasing regions economical attractiveness, to develop a regions oversize transportation study marking the routs, transportation infrastructure and intermodality improving oversize transportation affectivity, to improve business and infrastructure cooperation developing regions competitiveness in global transportation market.
Its important to accent, that oversize transportation is carriage of different turbines, reactors, construction structures, that is very important parts of any construction or development project. If we would be able to narrow the time tables and reduce the bureaucratically, infrastructural complications, possibly prices of this type of transportation projects, that would add an enormous impact to the regions economical development.
The transport accessibility in general means make transportation things easer, simpler, safer, implementing this policy in to the oversize transport system we would develop significant influence to the regions economical competitiveness, ecological situation improvement. Also the connections between the transport infrastructures would be established.
Making the SBR more open for oversize goods would make it more competitive in the global transportation market. Oversize goods transportation streams to Russia, Ukraine, and Kazakhstan. Those streams could be organized throe the SBR.
To make the information exchange system functional it is very important to involve all the organizations responsible for the oversize permits. Every partner region will form 3 person groups to the general oversize transport information network development. Its composition based on triple helix system: representative from road administration, policy maker, transport scientist.
Project has started on July 1st 2009. More information about South Baltic cross-border cooperation programme www.southbaltic.eu/ www.transportoversize.eu
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)