Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai

Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus.

Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tikslas – parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti.

Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Valstybinė įmonė „Geoterma“, vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.

Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.

Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.

Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su “Geoterma”, - tai specialistų trūkumas.

“Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai“, - sakė dekanė.


Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais.

„Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti“, - dėstė R. Mickevičienė.

Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.

Mokslininkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba.

„Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti“ nėra lengva. Ypač – Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė“,- pastebėjo dekanė.

UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą.

„Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų“, - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.

Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją.

„Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus“, reikalai turėtų sparčiau pajudėti“,- prognozavo R. Vaitiekūnas.