Tarptautinės konferencijos „East Link“ vaisiai jau raškomi

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.

Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.

Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.

Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.

Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...

Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.

Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?

Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.

Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.

Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.

Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.