Jūrinis slėnis – jūrinių žinių ekonomikos branduolys

Jūrinis slėnis – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinios slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.

Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010 - aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?

Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema – mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų. Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse, jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu. Jūrinio slėnio programa, kurią įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.

Veikiančios laboratorijos – tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?

Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas – mokslinių tyrimų laivo statyba.

Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?

Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.

Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis…

Studentai – vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas – savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų.
Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai – šiuo metu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.

Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis – itin glaudūs.

Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu “nevirti savo sultyse”, todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje – pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai – projektų sėkmės garantas. Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai – įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis – pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS – jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose – vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.

Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių – Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.

Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?

Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesę – tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrinio slėnio programos dalių – projektą „Jūra“ įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.