2012 m. vasario 3 d., penktadienis


Savaitgalį Klaipėdos "Rodman Robotics" klubo nariai aplankė Panevėžio Instituto robotikos laboratoriją. Ekskursiją organizavo Klaipėdos Mokslo ir Technologijų Parkas ir Panevežio instituto destytojas Prof.Dr. Vytenis Sinkevičius. Tai buvo puiki proga jauniems klubo nariams "gyvai" pamatyti pramoninius robotus. Dauguma robotų laboratorijoje atsirado po Ekrano gamykols uždarymo. Robotai laboratorijoje yra globojami ir lepinami, mėgsta pažaisti su svečiais. Fanuc geltonasis robotukas vaišino mus gira, meistriškai pilstant gėrimą iš butelio į stiklinę.
ABB robotas demonstravo savo gebėjimą sudėti siena iš plytų, o dar vienas robotukas bandė perprasti frezavimo profesiją, ir jam irgi visai neblogai sekėsi.Matemė ir "Indiana Džonsą", robotą (tiksliau netgi du robotus) - aukso ieškotojus, kurie šiais metais Kaune varžysis dėl dydžiojo prizo- aukso maišo.Sužinojome, kad laboratorijoje gyvena mažasis robotas-žmogelis (30 ies centimetrų ūgio robotukas). Pagaliau Klaipėdoje gyvenentis robotas-humanoidas susiras sau mechaninį draugą Panevėžyje! Gerb. p. Vytenis mums papasakojo apie laboratorijos pasiekimus ir tikslus. Jauni energingi studentai laboratorijoje eksperimentuoja su įvairių tipų robotais, mėginant juos įdarbinti žmonių labui. Laboratorija bendradarbiauja su inovacinemis Lietuvos įmonėmis, kurdama robotizuotą Lietuvos ateitį. Mes tikimes, kad "Rodman Robotics" vizitas į Panevėžį suvienys Lietuvos robotų entuziastus ir taps sėkmingo bendradarbiavimo pradžia.
Daugiau informacijos rasite adresu:
http://blog.elektronika.lt/robotai/2012/01/30/panevezio-robotai/

Projekto "BalticSupply" naujienlaiškis




Klaipėdos mokslo ir technologijų parko įgyvendinamo projekto "Baltic supply" metu
sukurta inovatyvaus verslo vystymo veb platforma : www.eubizz.net
Kviečiame susipažinti su veb platformos teikiama nauda:
Verslo partnerių paieška;
Viešųjų pirkimų procedūros;
Rekomendacijos sprendimų priėmėjams.
Veb platforma vyks Edinburge, eko energetikos šaltinių konferencijoje, kovo 21 - 22 dienomis.
Daugiau informacijos rasite adresais:

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Žydrųjų biotechnologijų bendradarbiavimo (Blue Biotechnology Coperation) renginys Vokietijoje: "Naujos strategijos ir ateities įžvalgos"

Submariner projekto rėmuose, Natūralių jūros produktų centras (the Center for Marine Natural Products (KiWiZ)), organizuoja renginį: "Naujos strategijos ir ateities įžvalgos".
renginio tikslas - didinti informuotumą apie Žydrąsias biotechnologijas ir stiprinti Baltijos jūros regiono konkurencingumą šioje srityje. Taip pat bus siūloma, kaip padėti pagrindą tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui tarp mokslininkų, privačių bendrovių ir valdžios institucijų, dirbančių šioje srityje.
Renginio temos: biotechnologinių programų, biologiškai aktyvių junginių, fermentų, ir iš jūros organizmų biopolimerai. Pristatymas apims pažangiausių mokslo metodų ir technologijų, atvejo studijų ir įmonių, dirbančių šioje srityje, Europos projektų apžvalgą bei Žydrųjų biotechnologijų skatinimo strategijas.
Renginys yra nemokamas. Jis vyks 2012 m. gegužės 9-10 d.,Vokietijoje, Kylyje.
Detalią informaciją bei registraciją į renginį rasite adresu: www.submariner-project.eu

2012 m. sausio 9 d., pirmadienis

Klaipėdos robotų konstruktoriams - japonų pripažinimas




Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ir Baltijos robotų sumo asociacijos organizuojamas „Baltic Robot sumo" varžybas japonai rengiasi pripažinti kaip oficialų kvalifikacinį turnyrą, kuris atveria kelius patekti į robotų konstruktorių varžybas Japonijoje. Sertifikatas suteiks galimybę Tekančios saulės šalyje jėgas išbandyti trijų pirmųjų vietų laimėtojams.

„Apsilankyti Japonijoje ir sudalyvauti robotų kovose svajoja visi konstruktoriai - mums tai lyg Olimpas. Japonijoje yra senos ir gilios robotų kūrimo tradicijos, todėl naudinga vien pamatyti, kaip ten kuriami robotai, kaip vyksta robotų kovos. Japonijoje robotų kovose teko dalyvauti jau du kartus, džiugu, kad paskutinį kartą dalyvavome keturi lietuviai. Nors robotų kovose prizinių vietų neiškovojome, tačiau patirtis buvo didžiulė" , - pasakojo robotų konstruktorius Vitalijus Rodnovas. Jis pirmas lietuvis prieš porą metų dalyvavęs robotų kovose Japonijoje. Vitalijaus sukurtas robotas „Parazitas" savo kategorijoje pernai laimėjo pirmą vietą pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV).

Gruodį vykusiose 23 - osiose „All - Japan Robot - sumo Tournament" varžybose dalyvavo keturi klaipėdiečiai - Vitalijus Rodnovas, Galina Rodnova, Audrius Knolis ir Martynas Lukas. Į Japoniją klaipėdiečiai vežėsi daug laurų robotų kovose užsienyje nuskynusį robotą „Parazitas" ir du naujus robotus „Melody" ir „Psichas". Deja, fortūna lietuviams nebuvo labai palanki - po daug vilčių teikusios kovos, vienas robotas buvo diskvalifikuotas, kitas taip pat nebegalėjo dalyvauti varžybose dėl per kovą sugadintos detalės. Tačiau robotų konstruktoriai neslepia, kad jau kuria planus, kokie robotai galėtų susikauti kitose kovose Japonijoje. Artimiausios klaipėdiečių varžybos - pavasarį Rygoje (Latvija) vyksiančios varžybos.

„Tai, kad japonai pripažįsta mūsų rengiamas robotų kovas - neeilinis Klaipėdos robotų konstruktorių įvertinimas. Neabejojame, kad rengiamos „Baltic Robot sumo" varžybos sulauks dar didesnio dalyvių susidomėjimo, mat trys pagrindiniai prizininkai gaus progą vykti į Japoniją. Tai bus didelis postūmis jaunimui realizuoti savo idėjas ir kurti vis modernesnius robotus. Pastebime, kad robotų konstruktorių Klaipėdoje sparčiai gausėja, jiems atsiveria vis platesnės karjeros galimybės " , - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Dėl kokių priežasčių Japonijoje buvo diskvalifikuotas lietuvių robotas, kodėl du klaipėdiečių robotai Japonijoje buvo priversti kovoti vienas prieš kitą, kodėl bus išardytas garsusis robotas „Parazitas", sužinosite susitikime su robotų konstruktoriais. Susitikimas vyks sausio 9 d. (pirmadienį) , 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, H. Manto 84, Klaipėda.

PASTABA: televizijoms, portalams galėsime pateikti robotų kovų Japonijoje filmuotą medžiagą.

Trumpai apie Sumo Robotų kovas:

Standartinės sumo robotų kategorijos robotai turi atitikti du reikalavimus: svoris - iki 3 kg, dydis - 20 ir 20 cm. Sumo robotai, kuriuose yra įmontuoti galingi magnetai, kaunasi specialiuose ringuose. Robotai būna „apginkluoti" priekyje sumontuotais peiliais, kurie turi užkabinti varžovą ir kaip įmanoma greičiau išmesti jį iš ringo. Robotai pasiekia iki 6 m/s greitį, rungtis trunka vos kelias sekundes.

Daugiau informacijos rasite čia:
http://www.balticrobotsumo.org
http://www.kmtp.lt


Papildoma informacija:

KMTP Komunikacijų vadovas
Andrius Sutnikas
El. paštas: projects@kmtp.lt
Mob.: +37068637681
Arba
"Rodman Robotics" klubo vadovas
Vitalijus Rodnovas
Mob.:+37067304819

2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Pradedantiems verslininkams – galimų investuotojų dėmesys

Pradedantiesiems Lietuvos verslininkams vis dar trūksta žinių, kaip patraukliai pateikti savo idėjas ir jomis sudominti galimus investuotojus. Neretai pradedantys verslininkai ar išradėjai savo idėjas slepia giliai stalčiuje baimindamiesi, kad jų nenuplagijuotų, tačiau dažniausiai idėjoms realizuoti trukdo pačių verslininkų pasyvumas ir nežinojimas, nuo ko pradėti.

Kad verslininkai gautų kuo daugiau žinių, kaip sėkmingai ir patraukliai pristatyti savo idėjas galimiems investuotojams, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas organizavo seminarą - mokymus. Tokio tipo mokymai uostamiestyje rengiami pirmą kartą. Po jų buvo atrinktos kelios bendrovės, kurios dalyvavo Vilniuje vykusiame „Seed forume“ (angl. seed – sėkla, grūdas). Savo idėjas pristatė septyni pranešėjai iš Norvegijos, Lietuvos ir Latvijos.

Norvegijoje atsiradę „Seed forumai“ šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja. Jų nauda akivaizdi ne tik pirmuosius žingsnius žengiantiems verslininkams, bet ir naujoms idėjoms ir inovacijoms neabejingiems verslininkams. Šie renginiai skirti tarpininkauti užmezgant verslo kontaktus tarp pradedančių verslininkų ir potencialių vietos bei užsienio investuotojų.

„Norėdami, kad forume Vilniuje, mūsų verslininkai dalyvautų tinkamai pasiruošę, rengėme jiems specialius mokymus. Reikia pripažinti, kad mūsų jauniesiems verslininkams trūksta veržlumo ir noro būti novatoriškais. Deja, neužtenka tik sirgti savo idėja, būtina dėti visas pastangas, kad ši idėja išvystų pasaulį ir būtų pelninga. Tam reikia ieškoti ryšių, užmegzti kontaktus su galimais investuotojams ir žinoti, kaip įtikinti juos prisidėti finansiškai prie idėjos realizavimo. Džiaugiamės, kad mūsų mokymai pradedantiems verslininkams ne tik suteikė žinių, bet ir įkvėpė daugiau pasitikėjimo savimi“ , - pasakojo Sigita Paulavičienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Paslaugų plėtros vadovė.

Mokymuose, Klaipėdoje, dalyvavo kelios uostamiesčio bendrovės, sulaukta svečių ir iš kaimyninės Latvijos. Sėkmingai pasirodė robotų konstruktoriai, vadovaujami Vitalijaus Rodnovo, susidomėjimo sulaukė IT specialisto Remigijaus Baužio idėjos, Viktoro ir Vytauto Jokūbaičių pristatytas aerodinaminis mechaninis stimuliatorius, kuriuo gali praktikuotis lėktuvų pilotai. Į „Seed forumą“ Vilniuje buvo deleguotos ne tik kelios lietuvių bendrovės, bet taip pat dalyvavo IT sprendimų kūrėjai ir modernių surenkamų baldų gamintojai iš Norvegijos bei Latvijos.

„Tai buvo neįkainojama patirtis pratiškai įsitikinti, kaip idėja gali virsti komerciškai sėkmingu projektu. Nors daug kam gali atrodyti nereikšminga, tačiau kiekvienas kūrėjas, verslininkas turi žinoti, koks metas yra pats tinkamiausias pristatyti savo idėją. Tokio lygio mokymų mūsų šalyje labai trūksta, deja, tenka apgailestauti, kad to neįmanoma išmokti nei iš vadovėlių, nei iš aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų“ , - pasakojo Rūta Pašilytė-Gundajevė, UAB „Žalia Rūta“ savininkė.

Rūta galimiems investuotojams pristatė šiuo metu Pasaulyje populiarėjančių bangų jėgainių supaprastinimo galimybę - patentuojamo išradimo išilginio judesio generatoriaus pagalba. Tokio tipo generatorių sukūrė Aleksas Pašilys. Klaipėdietė patikino, kad nors bangų jėgainės kūrimo projektas dar gana ankstyvoje stadijoje, tačiau Vilniuje vykusiame forume pavyko susipažinti su žmonėmis, kurie susidomėjo šiuo išradimu.

„Mūsų bendrovė turi puikių idėjų alternatyvios energijos srityje, tačiau neretai susiduriame su finansinėmis kliūtimis. Ne paslaptis, kad surasti pakankamai lėšų nėra lengva, todėl naudojamės visomis suteikiamomis progomis pritraukti galimus partnerius, kurie prisidėtų prie mūsų projekto vystymo“ - , teigė R. Pašilytė.

Analogiški „Seed forumai“ pasaulyje organizuojami beveik dešimt metų. Pirmasis „Seed Forum“ vyko 2002 m. Campus Kjeller, Norvegijoje. Plėtojamas kaip „geriausia praktinė“ verslumo iniciatyva, „Seed Forum“ šiandien apima vis daugiau šalių visame pasaulyje. Pasauliniame „Forum Seed” veikia daugiau nei 12 tūkst. investuotojų tinklas iš 18 šalių, įvairios forumo veiklos rengtos 26 šalyse. Iki šiol įvyko daugiau kaip šimtas tarptautinių forumų, kuriuose mokymus baigė daugiau kaip 1200 dalyvių.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko surengtas „Seed mokymai“ – tai projekto „Valor: žiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ dalis.

2011 m. rugsėjo 9 d., penktadienis

Jūrinis slėnis – jūrinių žinių ekonomikos branduolys


Jūrinis slėnis – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinios slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.

Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010 - aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?

Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema – mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų. Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse, jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu. Jūrinio slėnio programa, kurią įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.

Veikiančios laboratorijos – tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?

Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas – mokslinių tyrimų laivo statyba.

Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?

Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.

Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis…

Studentai – vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas – savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų.
Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai – šiuo metu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.

Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis – itin glaudūs.

Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu “nevirti savo sultyse”, todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje – pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai – projektų sėkmės garantas. Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai – įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis – pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS – jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose – vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.

Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių – Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.

Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?

Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesę – tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrinio slėnio programos dalių – projektą „Jūra“ įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

2011 m. liepos 25 d., pirmadienis

Oversize cargo transportation: Ice has moved

Every year, more than 60,000 permits to transport oversize cargo are issued in the southern Baltic region. Due to the development of major energy projects, construction and modernization of plants, the number of this type of cargo is increasing; therefore all countries have made efforts the transport of oversize cargo to be smoother and faster.

Klaipeda Science and Technology Park (KSTP) has implemented the project “Oversize Baltic” together with eight partners from Lithuania, Poland, Germany and Sweden. This is an international project that aims at improving the conditions for transportation of oversize cargo in the southern Baltic region, to resolve administrative problems, to ensure the planning of smooth transportation, to draw the corridors for such transportation. The project lasted two years.

Logistics experts say that a common strategy is necessary for the oversize cargo to move smoothly. Each country has its oversize vehicles defined and regulated differently, thus it is not surprising that such movement of goods is very complicated because of bureaucratic obstacles.

“The carriers of oversized goods face a lot of bureaucratic problems. Different countries have the carriage of such goods regulated irregularly, so on purpose to carry a load, for example, from Lithuania to Sweden, you have to set yourself that the formal procedure will take once or twice longer than the duration of the transportation of goods. When important projects are executed, each day of lingering might bring huge losses,”- said Nerijus Veikšas, the manager of the transport company “OTA”.

In order the bureaucratic obstacles to be the less, a common strategy focused specifically on the southern Baltic region has been worked out during the project Oversize Baltic. All the legal and infrastructural conditions were assessed, which might facilitate the movement of goods between Lithuania, Poland, Germany and Sweden.

“One of the objectives of the project “Oversize Baltic” is to draw corridors whereby oversize cargo would be able to move without any major obstacles. The corridors can facilitate the transportation of cargo, and contribute to the development of the Baltic region. Having arranged transportation system properly, wider opportunities for closer cooperation with Eastern countries would open, where a lot of grandiose projects could be implemented. Anticipation of transport corridors allows planning of road infrastructure more purposefully and more effectively. If possible directions of movement of oversized cargo are described clearly, roads may be applied to the transport of such cargo more effectively,”- said Roma Stubrienė, the director of KSTP.

The carriers of oversize cargo make no secret of the fact that it is difficult to access the information about the procedures for such goods in different countries. According to Gintautas Šiaškus, the manager of the freight company “Klaipėdos transekspedicija”, transportation of oversized and heavy cargo is regulated precious little, appropriate authorities interpret laws and requirements diversely and, as a result, a lot of planning-related concerns fall on the shoulders of carriers.

In order to minimize the problems of transportation planning for the carriers, a virtual information system for oversize vehicles OTIN was developed during the project “Oversize Baltic”. This system allows carriers to obtain necessary broad-brush information about the transportation in the southern Baltic region - it contains structured route maps, laws of different countries and permit issue procedures. Thus cargo carriers are more likely to speed up the processes, as searching for information has taken a lot of valuable time so far. How does OTIN system work? After having registered at the system, the carriers of oversize cargo receive all the necessary information about the existing laws governing the transportation of oversized cargo in a particular country, and learn what the possible routes are. Strategies, route maps of the countries from different southern Baltic regions and a detailed description of the required procedures are available in one place. This manual on oversized cargo transport allows you to work faster and more efficiently, since search and coordination of analogous information takes more time.

Joint trainings were also held for the carriers from different countries during the project - more than 60 businesses enterprises were involved in them. Carriers analyzed the existing problems together and offered solutions. Trainings have not only helped to share experience, but also made it possible for entrepreneurs to find partners for underway projects. Technological potential for oversize cargo and security requirements were analyzed during the trainings, also the discussions on how such cargo could be shipped by Ro Ro ferries took place. Marketers offered suggestions how more of this type of cargo could be attracted to the region.

It is noted that the number of oversized cargo in the South Baltic region is growing. The main reason - significant energy projects are developing rapidly or are just about to be implemented. Since discussions about the need to build new nuclear power plants are still taking place in the region, the logistics professionals are already planning how to deliver the cargo necessary for the future construction smoothly.

The developers of the Visaginas nuclear power plant project which is planned to be built in Lithuania say that about 1,000 tons of heavy and very oversized cargo (more than 20 m long, 4-9 m in height and width) will be shipped during the building of a new nuclear power plant, in addition to the standard construction cargo being transported permanently. Such cargo has never been transported in Lithuania (up to now, the cargo of record size, which has been transported by roads in Lithuania, has been just over 500 tons).

“It is a very complex process that requires a very thorough planning. A special communication plan being prepared currently is intended to ensure the development of road infrastructure adjusted for the transportation of oversize cargo. Later, there will be a movement to the next stage - the preparation of the route. Thus, the preparation for the transportation of cargo for a new NPP started quite early, and is being implemented in series, for the transportation to run smoothly as soon as the time for the transportation of cargo comes,” - said the Logistics Manager of the company “Visaginas Nuclear Power Plant”.

It is necessary to create one strategy for the transportation of oversize cargo not only on purpose to have a smooth process of transportation, but also considering the development possibilities of the industrial zone. It seems likely that after the creation of the corridors for oversized cargo, arrangement of infrastructure and the abolition of all the bureaucratic obstacles, the establishment of the companies producing oversized devices in the southern Baltic region will be possible. There is no doubt that the region would be more attractive economically to potential investors.

After having structured the material on the transport corridors for the oversize cargo, the developers of “Oversize Baltic” project are planning to initiate a trial - pilot project, whereby aims for the integration of the Scandinavian and Baltic markets. Currently, the trip length of goods traffic may be as high as 25.25 meters in Scandinavia (e.g., Sweden), but the transportation of such length cargo has not been allowed in other countries so far. Therefore, experts are planning to test how such cargo would be able to move in our region via special corridors to the logistics centers.

The project was led by the Klaipeda Science and Technology Park, Lithuania was represented by the Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Marine Research Center of NPPE, Poland was represented by Szczecin Marine University, Germany - The Federal Association of SMEs, and Wismar Business Technology and Design University. Swedish experience was shared by Blekinge Institute of Technology, Karlshamn Port, and the Swedish Road Administration. The project also involved 16 associated partners.

“Although the two-year-long project was completed, but the works will continue. Together with partners, we created strategies for the transportation of oversize cargo, analyzed the experiences of different countries and were looking for ways to facilitate the movement of such cargo. Now the ultimate task is waiting to be fulfilled – to make every effort so as this strategy to be implemented, and to ensure the plans not only to be on the paper but they would help to solve specific problems,”- R. Stubrienė summed up the project.