Susitikime su ministru aptartos Vakarų Lietuvos energetinės perspektyvos

Sausio 7 dieną įvyko bendras Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovų ir Klaipėdos universiteto mokslinės bendruomenės susitikimas su LR Energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Asociacijos „Baltijos slėnis“ nariai turėjo galimybę diskusijoje aptarti dominančius klausimus energetikos temomis. Mokslo ir verslo atstovai domėjosi Klaipėdos naftos, Klaipėdos uosto bei alternatyviųjų energijos šaltinių plėtros galimybėmis Vakarų Lietuvoje.

Kainų prognozė - nemotyvuota

Po LEO LT likvidavimo, bei sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos kainų augimą pavyko sustabdyti ir sumažinti 3-4 centais, nepaisant to, jog be rimtesnių motyvų buvo planuotas kainos augimas 7 centais. Ministras, kalbėdamas ministerijos vardu, teigė, jog ir toliau bus ieškoma tiek elektros tiek dujų rezervų, kad būtų patenkinti vartotojų interesai.

„Bandėme sureguliuoti santykius su vartotojais, nes kai kurios didžiosios ne tik elektros, bet ir kitos įmonės piktnaudžiavo vartotojų atžvilgiu. Kitose energetikos srityse taip pat vykdomi veiksmai. Pirmiausia bus svarstomi dujų konkurencingumo, kainų bei efektyvios veiklos užtikrinimo klausimai. Taip pat nebus pamirštas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą tiesimo klausimas“, - sakė ministras.

Neliks monopolistų

Nacionalinės reikšmės projektas – naujos atominės elektrinės statyba, kuris leistų saugų apsirūpinimą elektros energija ir lemtų didžiules permainas šalyje, išlieka prioritetiniu. Be abejo, svarbi Nord Baltic bei jungtis su Lenkija, viduje svarbi Telšiai - Klaipėda jungtis, Bitėnų pastotės statyba. Šios jungtys, anot A. Sekmoko, leis patikimiau funkcionuoti rinkai ir nebus monopolistų, kurie trukdytų integruotis į europinę energijos rinką.

Klaipėdos uosto, kuris yra apsuptas miesto, plėtros galimybės yra ribotos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui susitikimo metu pažadėta nestabdyti ir neužvilkinti sprendimų, susijusių su giliavandenio uosto, papildomų naftos krovos terminalo ir suskystintų dujų terminalo statybos. Patikinta, jog prie giliavandenio jūrų uosto studijos intensyviai dirba amerikiečiai.

Vėjo energija – per brangi

Alternatyvios energijos įstatymo projektas jau apsvarstytas. Ministro teigimu, jis neabejotinai bus priimtas. Alternatyvios energetikos šaltiniai yra prioritetiniai ir jie gali būti efektyviai naudojami dėl to neabejojama, tačiau pirmenybė išlieka biomasės ir atliekų tvarkymo panaudojimui.

„Klaipėda šioje srityje pirmauja statydama atliekų deginimo įmonę, kuri tiektų šilumą ir aprūpintų šilumine ir generuotų elektros energiją. Laikantis nuoseklumo, ir toliau dėmesys bus skiriamas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybai, kuri dėl ilgai užsitęsiančių teritorijų planavimo reikalų nebus greitai įgyvendinta. Tačiau tai puiki galimybė Klaipėdos universitetui prisidėti prie šio projekto savo moksliniu patyrimu Lietuvoje.

Visai netoli Klaipėdos esanti UAB „Geoterma pirmiausia“ galėtų būti išnaudojama kaip mokslinė bazė ne tik kaip geoterminės energijos gamybininkė. Skatinčiau Klaipėdos miesto valdžią, tampant akcininku ar daliniu akcininku, plėtoti geoterminę energiją visoje Vakarų Lietuvoje“, - sakė valdžios atstovas.

Nors ir pritardamas alternatyvios energetikos vystymuisi ministras pabrėžė, jog vėjo pagamintos elektros viena kilovatvalandė kainuotų apie 30 centų. Todėl tai vartotojams būtų per brangu. Taip pat šiais metais ministerija jokių ES lėšų vėjo jėgainių parkų kūrimui neskirsto.

Klaipėdos nafta liks valstybės

Nebus atsisakyta planų dėl atominės elektrinės statybos. Be atominės elektrinės savarankiškas apsirūpinimas elektros energija, patikimas tiekimas, ir pamatuota elektros energijos kaina būtų neįmanoma.

„Kadangi savo elektrines statyti ruošiasi ne tik Baltarusija, bet ir Kaliningradas, kyla klausimas ar verta Lietuvai statyti savąją. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę ir savo elektros energija aprūpinti pramonę, tai tam būtina sava atominė elektrinė.

Baltarusijos atominė elektrinė tikriausiai bus statoma, nes jie mato alternatyvą savo visiškai susidėvėjusioms elektrinėms. Jų elektrinėje pagaminta energija, tikėtina, bus skirta Baltarusijai ir lygiai taip pat, o gal ir didžiąja dalimi tiekimas bus skirtas Rusijai, o Lietuva orientuojasi į europinę rinką tai viena iš priežasčių neatsisakyti projekto. Kaliningrado elektrinės statybos klausimas dar nėra aiškus, o Baltarusijos elektrinės statyba dar gerokai užtruks, tai dar viena svari priežastis, kodėl Lietuvai atominės elektrinės statyba yra labai svarbi“, - tvirtino A. Sekmokas.

Ministras išsakė tvirtą nuomonę ir dėl Klaipėdos naftos privatizavimo. Jo teigimu, visos valstybės institucijos ir vyriausybė laikosi nuomonės, jog Klaipėdos nafta yra strateginė įmonė ir ji turi likti valstybės nuosavybė. Susitikimo metu išsakytas raginimas ieškoti lėšų Mažeikių elektrinės atnaujinimui.