Elektroninė prekyba Lietuvos rinkoje dar naujokė

Ekonominė krizė stipriai paveikė verslą visame pasaulyje. Tačiau e-komercija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios ekonominis nuosmukis nepalietė. Pastebėta, jog daugiau pardavėjų nei įprastai uždarė savo fizines ir persikėlė į interneto parduotuves.

E-komercijos tendencijos

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusi kompleksinių IT sprendimų kompanija „emotion“, apimanti tinklapių bei informacinių portalų kūrimą, e-komercijos sprendimus ir marketingą internete, atliko „Lietuvos e-komercijos lyginamąjį tyrimą“. Juo siekta išsiaiškinti kokiais efektyviais būdais naudodamiesi verslo atstovai išlieka, vykstant žymiems Lietuvos rinkos pokyčiams.
Tyrimo tikslas buvo ne vertinti tam tikrus tinklalapius, o apibūdinti dabartinę e-komercijos būklę lietuviškose interneto parduotuvėse bei apibendrinti įvairių strategijų privalumus ir trūkumus.
Tyrimui informacija surinkta iš 144 interneto parduotuvių, kiekvieną jų vertinant pagal 70 pasirinktų kriterijų. Iš tyrimo pašalinti 38 projektai, tinklalapiuose neturėję funkcionuojančios galimybės įsigyti prekes internetu.
Per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius informacija surinkta iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengta daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę.
2009-ųjų metų duomenimis, šalyje, kurioje yra apie 3,3 mln. gyventojų, tik 54,7% namų ūkių turi prieigą prie interneto ir tik 10% iš jų yra pirkę prekių internetu. Nors, lyginant su 2008-ųjų metų statistika, apstebimas pirkimo internetu augimas, 94% šalies gyventojų nebuvo bandę pirkti prekių internetu. Todėl galima teigti, kad Lietuvos rinkoje elektroninė prekyba yra ankstyvojoje stadijoje ir būtina išsamiau tirti lietuvių poreikius ir įpročius perkant internetu.

Patarimai parduotuvių tobulinimui

Atliekant tyrimą, apžvelgtas platus pramonės prekių spektras: nuo automobilių iki namų apyvokos daiktų. Skirtingas ir interneto parduotuvių dydis, pradedant nuo vos kelių baigiant kelių šimtų produktų siūlomu asortimentu. Tyrimo tikslas buvo ne įvertinti kiekvienos parduotuvės kokybę ir efektyvumą, o apibendrinti esamą lietuviškos e-komercijos situaciją dizaino, atsiskaitymo sistemų, kryžminės prekybos ir kitais aspektais.
Visos tyrime dalyvavusios parduotuvės buvo suskirstytos į kategorijas: apranga, auto, verslas, statyba, elektrotechnika, maistas ir gyvenimo būdas. Parduotuvės taip pat buvo suskirstytos pagal produktų katalogo dydį: didelės, turinčios daugiau nei 100 produktų, vidutinio dydžio, pateikiančios nuo 50 iki 100 produktų ir mažos, siūlančios mažiau nei 50 produktų.
Išvardintos kategorijos buvo išskirtos į dvi grupes: gyvenimo būdas ir technologijos.
Parduotuvės buvo skirstomos į aukšto ir žemo profilio. Šios grupės apibūdinamos pagal dydį, svetainės dizaino kokybę bei bendrą įspūdį. Aukšto profilio parduotuvių grupę sudarė didelės parduotuvės su gerais dizaino sprendimais, o žemo - mažos ir vidutinės parduotuvės su mažiau konkurencingu dizainu.
Atlikti kalbos pasirinkimo, Google Analytics platformos naudojimo, paieškos varikliams palankių adresų, klientų aptarnavimo, produktų paieškos, vidinės ir išorinės reklamos, prekių pateikimo, kryžminių pardavimų, registracijos ir vartotojo paskyros, atsiskaitymo galimybių bei daugelis kitų naudingų ir aktualių šios sferos atstovams tyrimų.
Tyrime analizė skirta: pardavėjams, norintiems prekiauti internetu ir ieškantiems patarimų; techniniams darbuotojams, padedantiems kurti interneto parduotuves ir ieškantiems sėkmingų e-komercijos projektų pavyzdžių; konsultantams, dirbantiems su pardavėju arba elektroninių paslaugų tiekėju; smalsiems klientams, norintiems sužinoti, kas vyksta e-komercijos „užkulisiuose“.
Tyrimo pabaigoje pateikiama po 10 pakeitimo rekomendacijų mažo ir didesnio biudžeto interneto parduotuvėms. Visus patarimus rasite tyrime, kurį galite parsisiųsti tinklaraštyje Konversija.lt.

Informaciją parengė
Simona Žimkutė