Jūrinis slėnis – jūrinių žinių ekonomikos branduolys

Jūrinis slėnis – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinios slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.

Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010 - aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?

Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema – mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų. Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse, jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu. Jūrinio slėnio programa, kurią įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.

Veikiančios laboratorijos – tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?

Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas – mokslinių tyrimų laivo statyba.

Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?

Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.

Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis…

Studentai – vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas – savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų.
Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai – šiuo metu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.

Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis – itin glaudūs.

Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu “nevirti savo sultyse”, todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje – pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai – projektų sėkmės garantas. Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai – įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis – pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS – jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose – vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.

Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių – Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.

Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?

Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesę – tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo – pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrinio slėnio programos dalių – projektą „Jūra“ įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Oversize cargo transportation: Ice has moved

Every year, more than 60,000 permits to transport oversize cargo are issued in the southern Baltic region. Due to the development of major energy projects, construction and modernization of plants, the number of this type of cargo is increasing; therefore all countries have made efforts the transport of oversize cargo to be smoother and faster.

Klaipeda Science and Technology Park (KSTP) has implemented the project “Oversize Baltic” together with eight partners from Lithuania, Poland, Germany and Sweden. This is an international project that aims at improving the conditions for transportation of oversize cargo in the southern Baltic region, to resolve administrative problems, to ensure the planning of smooth transportation, to draw the corridors for such transportation. The project lasted two years.

Logistics experts say that a common strategy is necessary for the oversize cargo to move smoothly. Each country has its oversize vehicles defined and regulated differently, thus it is not surprising that such movement of goods is very complicated because of bureaucratic obstacles.

“The carriers of oversized goods face a lot of bureaucratic problems. Different countries have the carriage of such goods regulated irregularly, so on purpose to carry a load, for example, from Lithuania to Sweden, you have to set yourself that the formal procedure will take once or twice longer than the duration of the transportation of goods. When important projects are executed, each day of lingering might bring huge losses,”- said Nerijus Veikšas, the manager of the transport company “OTA”.

In order the bureaucratic obstacles to be the less, a common strategy focused specifically on the southern Baltic region has been worked out during the project Oversize Baltic. All the legal and infrastructural conditions were assessed, which might facilitate the movement of goods between Lithuania, Poland, Germany and Sweden.

“One of the objectives of the project “Oversize Baltic” is to draw corridors whereby oversize cargo would be able to move without any major obstacles. The corridors can facilitate the transportation of cargo, and contribute to the development of the Baltic region. Having arranged transportation system properly, wider opportunities for closer cooperation with Eastern countries would open, where a lot of grandiose projects could be implemented. Anticipation of transport corridors allows planning of road infrastructure more purposefully and more effectively. If possible directions of movement of oversized cargo are described clearly, roads may be applied to the transport of such cargo more effectively,”- said Roma Stubrienė, the director of KSTP.

The carriers of oversize cargo make no secret of the fact that it is difficult to access the information about the procedures for such goods in different countries. According to Gintautas Šiaškus, the manager of the freight company “Klaipėdos transekspedicija”, transportation of oversized and heavy cargo is regulated precious little, appropriate authorities interpret laws and requirements diversely and, as a result, a lot of planning-related concerns fall on the shoulders of carriers.

In order to minimize the problems of transportation planning for the carriers, a virtual information system for oversize vehicles OTIN was developed during the project “Oversize Baltic”. This system allows carriers to obtain necessary broad-brush information about the transportation in the southern Baltic region - it contains structured route maps, laws of different countries and permit issue procedures. Thus cargo carriers are more likely to speed up the processes, as searching for information has taken a lot of valuable time so far. How does OTIN system work? After having registered at the system, the carriers of oversize cargo receive all the necessary information about the existing laws governing the transportation of oversized cargo in a particular country, and learn what the possible routes are. Strategies, route maps of the countries from different southern Baltic regions and a detailed description of the required procedures are available in one place. This manual on oversized cargo transport allows you to work faster and more efficiently, since search and coordination of analogous information takes more time.

Joint trainings were also held for the carriers from different countries during the project - more than 60 businesses enterprises were involved in them. Carriers analyzed the existing problems together and offered solutions. Trainings have not only helped to share experience, but also made it possible for entrepreneurs to find partners for underway projects. Technological potential for oversize cargo and security requirements were analyzed during the trainings, also the discussions on how such cargo could be shipped by Ro Ro ferries took place. Marketers offered suggestions how more of this type of cargo could be attracted to the region.

It is noted that the number of oversized cargo in the South Baltic region is growing. The main reason - significant energy projects are developing rapidly or are just about to be implemented. Since discussions about the need to build new nuclear power plants are still taking place in the region, the logistics professionals are already planning how to deliver the cargo necessary for the future construction smoothly.

The developers of the Visaginas nuclear power plant project which is planned to be built in Lithuania say that about 1,000 tons of heavy and very oversized cargo (more than 20 m long, 4-9 m in height and width) will be shipped during the building of a new nuclear power plant, in addition to the standard construction cargo being transported permanently. Such cargo has never been transported in Lithuania (up to now, the cargo of record size, which has been transported by roads in Lithuania, has been just over 500 tons).

“It is a very complex process that requires a very thorough planning. A special communication plan being prepared currently is intended to ensure the development of road infrastructure adjusted for the transportation of oversize cargo. Later, there will be a movement to the next stage - the preparation of the route. Thus, the preparation for the transportation of cargo for a new NPP started quite early, and is being implemented in series, for the transportation to run smoothly as soon as the time for the transportation of cargo comes,” - said the Logistics Manager of the company “Visaginas Nuclear Power Plant”.

It is necessary to create one strategy for the transportation of oversize cargo not only on purpose to have a smooth process of transportation, but also considering the development possibilities of the industrial zone. It seems likely that after the creation of the corridors for oversized cargo, arrangement of infrastructure and the abolition of all the bureaucratic obstacles, the establishment of the companies producing oversized devices in the southern Baltic region will be possible. There is no doubt that the region would be more attractive economically to potential investors.

After having structured the material on the transport corridors for the oversize cargo, the developers of “Oversize Baltic” project are planning to initiate a trial - pilot project, whereby aims for the integration of the Scandinavian and Baltic markets. Currently, the trip length of goods traffic may be as high as 25.25 meters in Scandinavia (e.g., Sweden), but the transportation of such length cargo has not been allowed in other countries so far. Therefore, experts are planning to test how such cargo would be able to move in our region via special corridors to the logistics centers.

The project was led by the Klaipeda Science and Technology Park, Lithuania was represented by the Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Marine Research Center of NPPE, Poland was represented by Szczecin Marine University, Germany - The Federal Association of SMEs, and Wismar Business Technology and Design University. Swedish experience was shared by Blekinge Institute of Technology, Karlshamn Port, and the Swedish Road Administration. The project also involved 16 associated partners.

“Although the two-year-long project was completed, but the works will continue. Together with partners, we created strategies for the transportation of oversize cargo, analyzed the experiences of different countries and were looking for ways to facilitate the movement of such cargo. Now the ultimate task is waiting to be fulfilled – to make every effort so as this strategy to be implemented, and to ensure the plans not only to be on the paper but they would help to solve specific problems,”- R. Stubrienė summed up the project.

Dėmesys - negabaritinių krovinių pervežimui

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos įgyvendino projektą “Oversize Baltic”. Tai tarptautinis projektas, kuriuo siekiama Pietų Baltijos regione pagerinti negabaritinių krovinių transportavimo sąlygas, išspręsti administracines problemas, užtikrinti sklandų pervežimų planavimą, nubrėžti tokių pervežimų koridorius. Projektas truko du metus.

„Pietų Baltijos regione kasmet išduodama daugiau kaip 6000 leidimų pervežti negabaritinius krovinius. Plėtojant svarbius energetinius projektus, statant ir modernizuojant gamyklas, tokio tipo krovinių daugėja, todėl visos šalys deda visas pastangas, kad negabartinių krovinių pervežimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis. Projekto metu buvo parengta bendra strategija Pietų Baltijos regiono šalių vežėjams. Baigiamojoje konferencijoje Palangoje dalyvavo kelios dešimtys specialistų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos“ , - pasakojo KMTP vadovė Roma Stubrienė.

Projekto „Oversize Baltic“ metu ne tik parengta bendra strategija, bet ir įvertintos visos teisinės ir infrastruktūrinės sąlygos, kurios gali palengvinti krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

Vienas iš projekto „Oversize baltic“ tikslų – nubrėžti koridorius, kuriais be didelių kliūčių galėtų judėti negabaritiniai kroviniai. Koridoriai gali palengvinti krovinių pervežimą, prisidėti prie Baltijos regiono plėtros. Tinkamai sutvarkius pervežimų sistemą, atsiveria platesnės galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir su Rytų valstybėmis, kuriose įgyvendinama daug grandiozinių projektų. Transporto koridorių numatymas leidžia tikslingiau ir efektyviau planuoti kelių infrastruktūrą. Aiškiai nubrėžus galimas stambiagabaričių krovinių judėjimo kryptis, kelius galima efektyviau pritaikyti tokių krovinių gabenimu.

Negabaritinių krovinių vežėjai neslepia, kad informacija apie tokių krovinių procedūras skirtingose šalyse yra sunkiai prieinama. Projekto „Oversize Baltic“ vykdytojai teigia, kad įgyvendinus šį projektą buvo sukurta virtuali informacinė negabaritinio transporto sistema OTIN. Ši sistema leidžia gauti reikiamą vežėjams apibendrintą informaciją apie pervežimus Pietų Baltijos regione – joje pateikiami susisteminti maršrutų žemėlapiai, skirtingų šalių įstatymai bei leidimų išdavimo priemonės. Taip krovinių vežėjai gali greičiau sutvarkyti reikiamas procedūras, nes informacijos ieškojimas iki šiol atimdavo daug brangaus laiko.

Projektui vadovavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, mūsų šaliai atstovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, NPPE Klaipėdos jūrinių tyrimų centras, Lenkijai - Ščecino jūreivystės universitetas, Vokietijai – Federalinė SVV asociacija ir Vismaro technolgijų verslo ir dizaino universitetas. Švedijos patirtimi dalijosi Blekingės technologijų institutas, Karlshamno uostas, Švedijos kelių administracija. Projekte taip pat dalyvavo 16 asocijuotų partnerių. Projekto metu vykusiuose apmokymuose dalyvavo daugiau kaip 60 verslo įmonių. Vežėjai kartu analizavo esamas problemas, siūlė šių problemų sprendimo būdus. Mokymai ne tik padėjo pasidalinti patirtimi, bet ir sudarė galimybę verslininkams susirasti partnerių vykdomiems projektams.
„Nors šis du metus trukęs projektas baigėsi, tačiau darbai tęsis ir toliau. Kartu su partneriais mes kūrėme negabaritinių krovinių pervežimo strategijas, analizavome skirtingų šalių patirtis ir ieškojome būdų, kaip tokių krovinių gabenimą palengvinti. Dabar laukia didžiausia užduotis – visiems stengtis šią strategiją įgyvendinti ir pasirūpinti, kad planai būtų ne tik išdėstyti popieriuje, bet padėtų spręsti konkrečias problemas“ , - projektą apibendrino R.Stubrienė.

Daugiau apie projektą "Oversize Baltic" skaitykite interneto svetainėje www.transportoversize.eu

Šveicarų rizikos kapitalistai žvalgysis Lietuvoje

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarų rizikos kapitalo fondu „LSVenture“, kuris investuoja į technologijų vystymą ir smulkių technologinių kompanijų kūrimą. Taip atsiveria kelias Lietuvos mokslininkams, verslininkams įgyvendinti projektus, kuriems surasti lėšų ne taip paprasta.

„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka – kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti“ į tarptautinius vandenis“ , - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.

KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirties rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas“ , - teigė R. Stubrienė.

LSVenture – tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieško naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.

„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos – tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas“ , - sakė LSVenture atstovai.

Daugiau informacijos:
Andrius Sutnikas, KMTP Komunikacijų vadovas
mob. tel .nr. 8 686 37681
el. p. projects@kmtp.lt

LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"

Klaipėdoje baigėsi forumas apie suskystintų dujų (LNG) terminalo galimybes ir perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologjų parko (KMTP) surengtame renginyje patirtimi dalijosi LNG specialistai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, pranešimus skaitė Lietuvos atstovai. Ekspertai teigia, kad Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį įgyvendindama šį projektą, todėl nėra abejonių, kad jau 2014 metų, kaip ir planuota, Klaipėdos uoste pradės veikti LNG terminalas.

"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas - puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.

KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.

„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.

LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje" („Clean Baltic Sea Shipping") dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.

Daugiau informacijos: http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/lng-forumo-dalyviai-lietuva-zenge-tvirta-zingsni-i-prieki

Video reportažą apie Klaipėdos LNG Forumą žiūrėkite nuoroda http://www.youtube.com/watch?v=syX9rSUvKCA

Tarptautinės konferencijos „East Link“ vaisiai jau raškomi

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.

Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.

Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link“, kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.
Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.
Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?
Tai – spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link“ rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.

Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience“ valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.

Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai – kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas – parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...

Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?
Po „East Link“ konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.

Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?

Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.

Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?
Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.

Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas“. Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.

Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.

Naujausi jūrinių inovacijų vėjai – apdovanojimuose “Vėjų rožė”

Jau trečią kartą Klaipėdoje bus pagerbti žmonės, drąsiai diegiantys inovacijas jūrų versle ir moksle, skatinantys tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, dedantys pastangas, kad būtų įgyvendinti svarbūs šaliai ir regionui logistikos projektai – jiems bus įteikti “Vėjų rožės” apdovanojimai. Kadangi vėjų rožė turi keturias kryptis (t.y. keturis rumbus), yra įsteigtos ir keturios nominacijos.

Birželio 15 – 16 d. Klaipėdoje vyksiančios tarptautinės konferencijos „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ metu, tarptautiniai apdovanojimai bus įteikti už indėlį į politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą tarp Europos Sąjungos ir Azijos, už mokslo laimėjimus tobulinant jūrų, transporto ir logistikos sektoriaus veiklą. Apdovanojimų sulauks asmuo ar organizacija stiprinanti ir populiarinanti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiklą. „Vėjų rožės“ prizas bus įteiktas ir už sėkmingai įgyvendintą transporto ar logistikos projektą ir efektingiausią investicinę programą tarptautinių Eurazijos transporto koridorių plėtroje.

„Šiųmetinių apdovanojimų specifiką lėmė svarbus Lietuvos įsipareigojimas – 2011 metais mūsų šalis pradėjo pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Prieš tai pirminkaujantis Kazachstanas nubrėžė aiškiai kryptį – dėti visas pastangas, kad būtų sėkmingai plėtojama ir vystoma transporto ir tranzito plėtra. Lietuva tęsia Kazachstano pradėtus darbus ir ypatingą dėmesį skiria transporto tematikai. “ , - sakė Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

“Vėjų rožės” nominacijos Klaipėdoje žinomos nuo 2009 metų - jos pakeitė savo pirmtakus - “Anatolijaus” apdovanojimus. Renginio organizatoriai kasmet stengiasi stebinti – pavyzdžiui, pernai apdovanojimai peržengė Lietuvos ribas, “Vėjų rožės” buvo išdalintos Kazachstane. Kaip ir įprastai, pretendentus į nominacijas siūlo verslo asociacijos, konfederacijos, pramonės ir amatų rūmai, mokymo ir mokslo įstaigos, ministerijos, visuomeninės jūrų organizacijos, ES jūrų institucijos ir kt. Laimėtojus išrenka speciali komisija.

Renginio organizatoriai sako, kad apdovanojimų pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Vėjų rožė – navigacijos prietaisas, kurį nuo senų laikų naudojo jūrininkai bei meteorologai, norėdami nustatyti vėjo gūsingumą, kryptį, dažniausiai vyraujančius vėjus. Istorijos šaltiniuose minima, kad vėjų rožė jūrininkų buvo pradėta naudoti dar IV a. pr. Kr. Nuo tų laikų vėjų rožė itin pasikeitė ir tapo kompaso pagrindu. Apdovanojimų sumanytojai teigia - vėjų rožė rodo vėjo kryptį, tad apdovanojimai atskleidžia, kokie vėjai šiuo metu vyrauja jūrinių inovacijų ir mokslo, transporto srityse.

„Simboliška, kad vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Transportui, logistikai apdovanojimuose skiriame ypatingą dėmesį“ , - sako apdovanojimus įsteigusio tarptautinio verslo žurnalo „Jūra. More. Sea“ leidėja Zita Tallat -Kelpšaitė.
Per porą metų savo šeimininkus surado jau aštuoni originalūs sidabriniai, auksu ir emale dengti apdovanojimai. 2009 metais už jūrų valstybės įvaizdžio stiprinimą apdovanojimas įteiktas Lietuvos buriuotojų žygio "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva" dalyviams. Už inovacijų jūrų versle vystymą apdovanojimą gavo Vakarų laivų gamyklos (Lietuva) ir kompanijos “BARD Engengineering” (Vokietija) projektas – vėjo jėgainių statybai jūroje skirtas laivas. Už mokslo laimėjimus tiriant Baltijos jūrą ir pajūrį apdovanojimą "Vėjų rožė" laimėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos mokslininkų projektas "Power". Ugdant jūrinį mentalitetą savo projektu "Jūrininkų rengimas Lietuvoje" labiausiai pasižymėjo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
2010 metais apdovanojimai vyko Kazachstane, Almatos mieste. Nominacijoje “Už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą” apdovanotas Kazachstano transporto ir komunikacijų ministras Abelgazy Kusainovas. Už inovatyviausią ir sėkmingiausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi pagerbta tarptautinė automobilių transporto sąjunga (IRU) už projektą “Naujoji Eurazijos autotransporto iniciatyva” (NELTI). Už indėlį į Kazachstano ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą apdovanotas Vytautas Varasimavičius, Lietuvos ir Kazachstano kompanijų grupės “TL NIKA Group” vadovas. Prizas už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą įteiktas Iljai Segalui Kazachstano nacionalinės ekspeditorių asociacijos direktorius.
Kaip ir įprastai, apdovanojimai „Vėjų rožė“ sutampa su svarbiais jūriniais renginiais, tarptautinėmis konferencijomis. Užpernai renginys šurmuliavo Baltijos jūrinių inovacijų forumo metu, pernai tarptautiniai apdovanojimai įteikti per Almatoje (Kazachstane) rengtą konferenciją „Logistikos vaidmuo kelyje Azija – Europa“. Šiemet nominacijos bus įteiktos birželio 15-16 d. Šiomis dienomis Klaipėdoje bus rengiama tarptautinė konferencija transporto ir logistikos klausimais „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“. Joje bus diskutuojama, kaip garantuoti krovinių gabenimo Baltijos jūra ir Rytų – Vakarų bei Vakarų – Rytų kryptimis saugumą ir logistikos grandinės patikimumą. Be to, naudinga pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi, aptarti galimas bendradarbiavimo galimybes.

Konferencijos organizatorių teigimu, būtina ieškoti kelių, kaip glaudžiau bendradarbiauti Europos ir Azijos verslo, mokslo sektoriams. Neabejojama, kad po finansinės krizės yra daug puikių galimybių pradėti naują ir sėkmingą ekonomikos ir geopolitikos santykių etapą.

Klaipėdoje rengiama vis daugiau renginių, kuriais siekiama paskatinti tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti politikus, verslo, mokslo atstovus jūrinės politikos klausimais. Daug renginių vyksta po Klaipėdos mokslo ir technologijų parko stogu.

„Kiekvienais metais stengiamės, kad į renginius atvykę žmonės gautų kuo įvairesnės ir įdomesnės informacijos apie jūrines technologijos, šio sektoriaus naujoves. Užpernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengėme Jūrinių technologijų ir inovacijų parodą – joje buvo demonstruojami naujausi mokslo laimėjimai jūrinės aplinkosaugos, transporto ir logistikos, laivų statybos srityje, energetiniai, industriniai ir infrastruktūriniai projektai jūroje. Daug dėmesio sulaukė kretingiškio sukonstruotas povandeninis laivas“ , - teigė R. Stubrienė.