Diskusija “Inovatyvaus verslo laboratorija” - Rezoliucija

Diskusijoje „Inovatyvaus verslo laboratorija“ dalyvavę Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, LR Seimo, LR Ūkio ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo, verslą vienijančių organizacijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai įvertino Lietuvos verslumo situaciją:

Nepakankamai bendradarbiaujama tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakingų už verslumo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Tai nulemia nevienodą supratimą, kas yra svarbiausia bendrojoje verslumo skatinimo politikoje.
Verslumo politikos formavimo dalyviai neturi pakankamų kompetencijų verslo sektoriuje. Todėl, siekiant sumažinti atotrūkį tarp verslo savininkų ir politikos kūrėjų, į politikos formavimą svarbu kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis.
Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota.
Visuomenės skatinimas susikurti sau darbo vietas, įkurti verslą per itin trumpą laikotarpį neužtikrina sėkmingo verslininkystės veiklos augimo, daugėja „priverstinių“ verslų. Ne kiekvienas žmogus sugeba sėkmingai dirbti verslo srityje.
Lietuvoje trūksta „socialinių antreprenerių“, organizacijų, kuriančių socialinę naudą.
Lietuvoje netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai.
Mokslo įstaigose dėstomi plataus pobūdžio dalykai nepakankamai skatina verslumo įgūdžių formavimąsi, dažniausiai supažindina tik su stambiam verslui būdingais modeliais, nesuteikiama galimybė bendrauti su verslininkais/antrepreneriais (pvz. apsilankymai vietos įmonėse ar pan.). Verslumo ugdymo dalyviai neturi pakankamos praktinės patirties versle, neskatinamas pedagogų judrumas mokslo įstaigos ir verslo aplinkoje. Trūksta verslumo ugdymo entuziastų, kurie savo pavyzdžiu ir energija paskatintų žmones esančius šalia.
Asmenybės savybės : lyderystė, antreprenerystė, iniciatyvumas, saviraiška, pasitikėjimas savimi yra įgyjamos dar ankstyvoje vaikystėje, tai yra pradinio auklėjimo prerogatyva. Nors vaikas yra dinamiškas, entuziastingas, visos minėtos savybės yra nuslopinamos mokyklose, mokiniams liepiama „sėdėt“, „tylėt“, „kalbėti, kai klausiama“ ir pan. Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina su „sulaužyta“ valia.
Verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas.
Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją.
Aukštosios mokyklos išugdo žmogų sugebantį orientuotis greitai besikeičiančioj aplinkoj.
Verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinių žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami.
Lietuvoje vis daugiau studentų su aukštuoju išsilavinimu, papildomai studijuoja profesinėse mokyklose, norėdami įgyti profesiją.
Šiuolaikinio studento tikslas – įgyti aukštojo mokslo diplomą, bet ne žinių.
Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui.
Aukštosiose mokyklose vykdomi moksliniai tyrimai, reikalingi tik tuo atveju, jei būsimosios įmonės strategija orientuota į naujo produkto kūrimą. Tik naujo produkto kūrimo atveju reikalingos naujos žinios. Lietuvoje žinių ekonomika minimali. Universitetų mokslininkai „parsiduoda“ užsienio verslui, Lietuvoje jų produktas – naujos žinios, dar vis nereikalingas. Mokslinių įmonių skaičius Lietuvoje neišvengiamai ribotas.
Socialinės apsaugos sistemos trūkumai – kliūtis verslininkystei.
Didėja nedarbo lygis Lietuvoje. Bedarbiai 2009 m. gegužės 1 d. sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Pokytis, lyginant su 2009 m. balandžio 1 d., yra 0,5 proc.. Nedarbo lygis 2009 m. gegužės 1 d., jaunimo nuo 16 iki 25 metų amžiaus grupėje, lyginant su 2008 m. gegužės 1 d. padidėjo 4,2 proc..
Sunkmečiu darbdaviai stengiasi išlaikyti darbo našumą atleisdami mažiau kvalifikuotus žmones, o į darbą priima tik su darbine patirtimi, nes nėra skiriami papildomi resursai jų ugdymui. Tai sąlygoja jaunimo nedarbo augimą.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius lengvatinį verslo liudijimą įsigijo 649 asmenys, iš kurių 87 – jaunimas iki 25 metų (2,5 karto daugiau nei per visus 2008 metus).
Nedarbo situacija Klaipėdos regiono jaunimo tarpe: per 2009 m. pirmuosius keturis mėnesius į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą kreipėsi 341 absolventas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų absolventų skaičius išaugo 2,5 karto. Iš jų:
a. 3,5 proc. – neturėjo darbo patirties;
b. 60 proc. – sudarė moterys;
c. 31 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 33 proc. – profesinį ir 36 proc. – aukštąjį neuniversitetinį.

Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo nacionaliniu lygmeniu, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms pateikiame siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui:

1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika.

1. Rengiant verslininkystę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne verslininkų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei.
2. Nustatant verslininkystės skatinimo politikos priemones būtina surasti pusiausvyrą tarp dažnai tarpusavyje prieštaringų suinteresuotų šalių. Į politikos formavimą įtraukti verslo, verslą vienijančių organizacijų atstovus arba tarpininkaujančias, atstovaujamąsias organizacijas, visose kūrimo fazėse.
3. Daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, jų mokestiniai naštai, finansavimui, kadangi jos turi didelę reikšmę BVP ir užimtumui.
4. Verslumo politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui.
5. Verslumo politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų.
6. Sumažinti atotrūkį tarp mokymo programų pasiūlos ir verslo įmonių poreikių. Tai būtina sąlyga užimtumo didinimui, mokslinių tyrimų komercializavimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ryšiams stiprinti.
7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis).
8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką.
9. Sustiprinti verslo perdavimo procesą (ypač teisinę ir mokestinę bazę).
10. Skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ypač naujovių grupėse.
11. Mažinti korupcijos, biurokratijos, monopolijos veiksnius.

· Švietimo programos.

12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus.
13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip karjeros galimybę.
14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, antreprenerystę, iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti.
15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų.
16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/antreprenerius, supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais.
17. Sumažinti mokinių ir studentų grupes iki optimalaus dydžio – 15 mokinių/studentų. Maža grupė gauna didesnę naudą, lengviau perteikiamos žinios, identifikuojamos reikiamos mokinių/studentų savybės. Mokiniams būtų skiriama daugiau dėmesio, suteikiama galimybė saviraiškai neslopinant verslininkystei būdingų savybių.
18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.
19. Į mokymo programas įtraukti asmenybės įgūdžių formavimą, valios stiprinimą, įgyvendinant asmeninius tikslus (pvz. svorio metimas, sportavimas, namų darbų ruošimas).
20. Daugiau dėmesio skirti aukštųjų ir vidutinių technologijų įmonių kūrimuisi aukštosiose mokyklose, jų potencialui, mokslo rezultatų komercializavimui. Informuoti studentus apie šią galimybę.
21. Mokslinius tyrimus vykdyti siejant su verslo poreikiu, sudaryti sąlygas ir suteikti infrastruktūrą eksperimentinei gamybai.

· Verslo finansavimas.

22. Identifikuoti, skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Numatyti aiškius finansinės paramos siekiančių įmonių atrankos kriterijus, siekiant efektyvesnio paramos panaudojimo.
23. Sukurti priemones užtikrinančias paramą ir konsultacijas įmonės formavimo ir įkūrimo metu, siekiant sustiprinti verslo išlikimo galimybę. Sustiprinti pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis struktūromis, plėtoti jų veiklą.
24. Sustiprinti verslininkystės patirties perdavimo būdus: praktinis lavinimas, stažuotės, tarptautinis mobilumas, ypač probleminiuose regionuose.
25. Paskatinti įmones prašyti paramos ir ja naudotis.
26. Daugiau dėmesio skirti verslo pradžios ir plėtros pirmaisiais metais finansavimui. Įvertinti apmokestinimo lygius, mokesčių administravimą ir rinkimą.
27. Parama turi atitikti verslo poreikius : sektorių, gyvavimo laikotarpį, geografinę padėtį.

· Socialinė apsauga.

28. Sustiprinti socialinių įmonių kūrimąsi ir plėtrą.
29. Suteikti galimybes vystyti šeimos verslus, numatyti socialines garantijas, lengvatas.
30. Formuoti pozityvią visuomenės nuomonę į bankrutavusius verslininkus. Remti politiką, kuri skatina iš naujo pradėti verslą.



Dalyviai su rezoliucijos turiniu sutinka.



VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Roma Stubrienė
direktorė