Mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės išbristi iš krizės?

XXI amžiuje, įmonėms tenka spręsti uždavinius, keliamus vis konkurencingesnės verslo aplinkos, kurioje inovacijos ir intelektinio turto vadyba tampa lemiamu pranašumu. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ypač svarbu dabar, krizės metu. Specialistų teigimu, krizės metu Europos ekonomika išlaikys konkurencingumą, jeigu investuosime į inovacijas, kaupsime ir taikysime žinias ir įgūdžius. Investicijos į technologijas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Nors specialistai pripažįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimo naudą, Lietuvoje egzistuoja didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo institucijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas penktame verslo subjekte buvo vykdomi moksliniai tyrimai (19 proc.). Tuo metu Italijoje tokia veikla buvo vykdoma net 75 proc. verslo įmonių, Suomijoje – 74 proc., Nyderlanduose – 71 proc. verslo subjektų.

„Verslininkams mūsų šalyje labai svarbu gerinti inovacinius gebėjimus, taip pat labai svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms mokslui imlioms įmonėms. Verslo subjektai turėtų tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Toks bendradarbiavimas gali atnešti daug naudos ir gerų rezultatų – skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą“ - , patikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė (KMTP) Roma Stubrienė.

Kodėl Lietuvoje, aktyviai nebendradarbiauja mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus produktus bei technologijas rinkai? Specialistai pripažįsta, kad mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (ypač modernios mokslinių tyrimų įrangos stoka), valdymo veiklos modeliai dažniausiai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neužtikrina sveikos konkurencijos tarp pačių institucijų. Be to, mokslinių tyrimų tematika menkai atitinka verslo poreikius, stokojama versle pritaikomų rezultatų. Komercializuoti moksliniu tyrimus trukdo lėšų trūkumas - mokslo institucijos nėra finansiškai suinteresuotos atlikti verslui naudingus tyrimus, mat tai atsieina daug sąnaudų. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos konkurso tvarka gauna tik apie 7 proc. viešojo finansavimo lėšų.

Kadangi Lietuvos mokslininkai nepasiūlo verslininkams naudingų inovatyvių sprendimų, stambaus kapitalo įmonės priverstos didžiules investicijas orientuoti į kitų valstybių sukurtus sprendimus.

„Didžiosios mūsų šalies įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje yra priversto ieškoti inovatyvių sprendimų. Negaudami norimo rezultato mūsų šalyje, jie pasinaudoja kitų šalių mokslininkų pasiūlytais sprendimais. Dėl netinkamai vykdomos mokslinių tyrimų finansavimo politikos ir nesudarytų palankesnių sąlygų Lietuvos mokslininkams realizuoti savo idėjas, milijardai litų plaukia į kitų šalių biudžetus“ - , apie susidariusią situaciją pasakojo R. Stubrienė.

Dar viena kliūtis, trukdanti efektyviai bendradarbiauti verslui ir mokslui - žmoniškųjų išteklių potencialo trūkumas. Remiantis apklausos duomenimis apie bendrą Lietuvos mokslo institucijų padalinių skaičių, per Nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų. Kitose šalyse sudarytos palankesnės sąlygos mokslininkams realizuoti savo idėjas, todėl „protų nutekėjimas“ Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.

„Atsižvelgiant į tokią situaciją, būtina remti jaunų doktorantų, mokslininkų tyrėjų veiklą užtikrinant jiems geras darbo sąlygas, plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų, kompetencijos ir nacionaliniuose atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centruose“ - , sakė R. Stubrienė.
Nors valstybės politikoje esama spragų, kurios trukdo efektyviai bendradarbiauti mokslo institucijoms ir verslo subjektams, Lietuvoje vis lanksčiai prisitaikoma ir integruojamasi į europines ir pasaulines struktūras. To pavyzdys – mokslo ir verslo slėnių idėjos realizavimas.

„Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose ketinama įkurti penkis integruotų mokslo studijų ir verslo slėnius. Tokie centrai turėtų skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungti šiuo metu išbarstytą mokslo potencialą ir pritraukti aukštųjų technologijų įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais“ - , sakė už Klaipėdoje planuojamo jūrinio slėnio programą atsakingos asociacija "Baltijos slėnis" administracijos direktorius Saulius Gulbinskas.

Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Nepaisant pasaulyje tvyrančios ekonominės krizės, specialistų teigimu, slėnių plėtra neturėtų sustoti. Per keletą metų mokslui ir inovacijoms ketinama skirti apie 2 milijardus litų. Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų.

Gerinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą padeda ir ES iniciatyvos. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą 2007–2013 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta daugiau nei milijardas eurų.

„ES siūlo daugybę skirtingų iniciatyvų, galinčių padėti glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Europos Įmonių Tinklas, vienijantis apie 600 organizacijų 41 šalyje teikia informaciją, siūlo pagalbą susirandant įmones-partneres Europoje vieno langelio principu. Jis teikia pagalbą universitetams parduoti savo idėjas ir pramonei ieškoti šių idėjų. Dar viena iniciatyva - Europos technologijų platformos (ETP). Jos surenka drauge įmones, tyrimų institucijas ir kitas organizacijas ir, Europos lygiu apibrėžia Strateginę tyrimų programą. Joje nustatomi tikslai, įgyvendinimo kalendorius, veiksmų planai technologinei pažangai, išteklių mobilizavimas. Pasiekti rezultatai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais“ - , ES teikiamas galimybes vardijo R. Stubrienė.