Klaipėdos mokslų ir technologijų parke (KMTP) vykusi diskusija „Inovatyvaus verslo laboratorija“ persikėlė į aukščiausią valdžios lygmenį. Įvertinę dabartinę situaciją ir siekdami prisidėti prie verslumo aplinkos gerinimo, LR Vyriausybei, LR Seimui bei atsakingoms institucijoms KMTP diskusijos dalyviai pateikė siūlymus ir rekomendacijas verslumo politikos, finansavimo, socialinės apsaugos ir edukacinių priemonių formavimui. Seimo narys Vytenis Andriukaitis vakar ragino tautos išrinktus politikus ieškoti būdų, kaip skatinti inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Pasak politiko, pasaulinė ekonominė krizė gali atverti puikias galimybes verslui tapti inovatyvesniu .
„Sunkmetis skatina verslą atsinaujinti, tokiu metu išgyventi gali tik inovatyvus, novatoriškas verslas, todėl būtina nacionaliniu lygmeniu tai skatinti. Deja, reikia pripažinti, kad Lietuvoje inovatyvus verslas nėra taip pažengęs kaip kitose Vakarų Europos valstybėse. Viena to priežasčių – nepakankamas valdžios dėmesys besikuriančiam verslui. Reikia skatinti ir remti asmenis, kurie nori tapti sėkmingai dirbančiais verslininkais ir pagrįstai nori tuo užsiimti. Dalis verslininkų nusivylusi vyriausybinio sektoriaus siūlomomis paramos verslui priemonėmis, biurokratizmu, parama neįsisavinama kaip planuota. Žmogui, norinčiam pradėti savo verslą nėra sudarytos palankios sąlygos – mūsų šalyje, skirtingai nei kitose valstybėse, netaikomos pakankamos mokestinės lengvatos verslo pradžiai. Siaučiant krizei, visos viltys turi būti siejamos su naujai besikuriančiais verslais“ , - sakė Seimo narys V. Andriukaitis.
Pasak specialistų, atotrūkis tarp verslininkų ir politikų didžiulis, tad norint pagerinti situaciją inovatyvaus verslo sektoriuje, būtina į politikos formavimą kuo anksčiau įtraukti verslininkus ir suinteresuotas šalis. Be to, reikėtų tobulinti socialinės apsaugos sistemą, kurios trūkumai trukdo verslininkystei. KMTP vykusioje diskusijoje pripažinta, kad aukštosiose mokyklose studentai nėra supažindinami su novatoriško verslo kūrimo galimybėmis, apie tai negauna pakankamai žinių, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje.
„ Paradoksalu, tačiau verslumo ugdymas nėra įtrauktas į įvairius aukštosios mokyklos kursus, pvz. į tiksliųjų mokslų ir techninių studijų programas. Universitetai suteikia fundamentines žinias, kurioms būdingas informacijos „atkartojimas“ apie dėstomą dalyką, perduodami ne specialybės įgūdžiai, bet žinios apie ją. Mokslo įstaigos per mažai dėmesio skiria „pumpurinės“ (spin-off) įmonės kūrimui, mokslo rezultatų komercializavimui“ , - apgailestavo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą